Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją: kas veikia, o kas ne?
Gyvenu logistikoje jau beveik dviem dešimtmečiais, maždaug nuo tada, kai faksai buvo vieninteliai broliai sandėlyje. Matyta viskas – nuo padegtų sunkvežimių prie Lenkijos sienos iki dingusių konteinerių (o, velnias, juos tikrai dingsta). Žmonės dažnai klauso apie optimalią logistinę grandinę daiktų pervežimui į Vokietiją, tarsi tai būtų kažkas magiško, kas susideda iš dviejų mygtukų spaudimų. I tiesų, tai daugiau kaip chaoso valdymas, kantrybė ir žinojimas, kur guli "duobės". Čia ne apie tai, ką parašyta moksliniuose straipsniuose, o apie tai, kaip tai vyksta realiame gyvenime, ant kelio ir muitinėse.
Dokumentai, muitinė ir biurokratinis purvas (baisiausias dalykas)
Ką reikia dėti į vairuotojo rankas iš karto?
Viskas prasideda nuo popierių. Jei neturi teisingai užpildytų komercinių sąskaitų ir priedų, tu prarandi dieną prie muitinės. Sąskaitoje turi būti tikslus svoris, brangūs daiktai ir EAN kodai, jei to reikalauja. Vokiškai muitininkai (tuos vokiškus ypač) nemėgsta, kai kažkas nesutampa net dešimtaja dalimi. Ir nepamiršk CMR – tai tavo draugas ir priešas vienu metu. Be jo niekur neina, o su klaidomis jis tave užmuš.
Ar tiesa, kad galima važiuoti be TIR knygos?
Galima, tikrai. TIR knyga dabar nebėra toks "svajonių bilietas" kaip anksčiau, ypač jei važiuoji į Vokietiją, kuri yra ES narė. Tačiau jei turi tranzitą per trečiąsias šalis, be jos gali būti įdomu. Dažniausiai naudojame ExT deklaracijas viduje ES. Tiesa, kai kurie vairuotojai vis dar nori TIR, jaukta jie jaučiasi su ta raistine knygele – keliasdešimt metų senumo įpročiai niekur nedings.
Kas daryti, jei muitinė sustabdė krovinį Duisburge?
O tai, mano bičiuli, yra klasika. Duisburgas – tai gigantiškas mazgas, ir ten viskas užstringa. Jei sustabdė, pirmiausia nebeiksk. Reikia sužinoti priežastį – ar tai dokumentų klaida, ar fizinė patikra. Kartais tiesiog pasisekia ir patikra trunka valandą, kartais sėdi tris dienas. Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją gali nutrūkti būtent ten, jei sąskaitoje parašei "plieno vamzdžius" vietoj "žalvario vamzdžių". Klaidos brangios.
Ar sunku gauti eksporto licenciją, jei reikia?
Nebūtina, kad sunku, bet lėta. Jei prekiauojam strateginėmis prekėmis ar šiaip tai, ką valstybė kontroliuoja, be to nepraeisi. Geriau viską užtikrint iš anksto, nes vairuotojas stovės pasienyje su įjungtu varikliu degindamas degalus. Aš kartą daviau iškvietimą ryte, o gavau popieriaus po trispalve. Tai vėlgi – planuok laiką su atsarga.
Kodėl vokiečiai taip priekaištingai dėl pakuočių?
Jie tiesiog mėgsta tvarką. Kai atveži ant paletės suskaldytas dėžes ar kažką kažkur užkibusią, jie gali tiesiog atmesti krovinį. Jiems tai ne tik estetika, tai saugumas. Jei dėžė nukrito ant vairuotojo galvos (tai pavyzdys), turi būti galvojama apie atsakomybę. Gerai įtvirtinti kroviniai – tai pusė sėkmės.
Ar reikia angliškai ar vokiškai mokėti kalbėti su muitininku?
Angliškai užtenka 90% atvejų, bet kai klausimas ima būti sudėtingas, vokiškai padeda labai. Yra senos kartos muitininkai, kurie tiesiog atsisako kalbėti angliškai. Tada turi kalbėti vokiškai (arba pasiimti vertėją). Aš pats vokiškai kalbu truputi, bet dažniau verčiuosi į gestus.
Kelionės kaina ir pinigai (visada skauda)
Kiek vidutiniškai kainuoja viena tonos pervežimas į Miuncheną?
Sakyčiau, kad dabar svyruoja, bet jei imti vidurkį, tai turi būti apie 80-120 eurų už toną, priklausomai nuo to, kiek turi vietos. Kainos šokinėja kaip šuo už uodegos. Prieš metus buvo pigiau, degus kėlėsi, o dabar stabilizuojasi. Bet nepamiršk, kad tai be PVM ir papildomų mokesčių. Už viską reikia mokėti.
Kodėl kaina pasikeitė per naktį?
Paprasčiausiai – rinka. Jei turguje atsiranda staigi užklausa, pvz., reikia parvežti dalį į BMW fabriką, kainos šoka. Arba jei Lenkijoje įvyksta streikas ar pasienio kontrolės sustiprinimas. Mes nešventieji, mes sekam rinką. Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją reikalauja lankstaus biudžeto.
Ar galima sutaupyti renkantis pigų pervežėją?
Galima, bet tuomet turi turėti stiprias nervus. Pigiausi dažnai yra tie, kurie vairuoja be draudimo, su senais sunkvežimiais, kurie gali sugesti bet kur. Aš matau atvejus, kai krovinys išvis nebuvo pristatytas, nes pervežėjas "dingo". Taupyti ant dokumentų tikrinimo ir patikimumo – tai kaip žaisti ruletę.
Kas yra fuel surcharge ir kodėl aš turiu jį mokėti?
Tai papildomas mokestis degalams. Degalų kaina ne pastovi, o mūsų maršrutai ilgi. Jei degus brangsta, pervežėjas nebegali vežti už tą pačią kainą. Tai normali praktika Vakarų Europoje. Be jo, dauguma firmų tiesiog nusimustų rankas ir nevežtų. Tai ne mūsų sugalvojimas, tai rinkos realybė.
Ar mokėti už pristatymą "savaitei gale" daugiau?
Taip, žymiai daugiau. Vokiečiai mėgsta ilsėtis, o vairuotojai taip pat. Jei nori, kad krovinys būtų pristatytas penktadienį vakare arba šeštadienį, reikės sumokėti už viršvalandžius arba už laisvadienio pristatymą. Kartais tai kainuoja net 30-40% daugiau nei įprastas pristatymas. Geriau planuok ankstiau.
Kas daryti, jei gavėjas atsisako mokėti už pristatymą?
Tai jau juridinis reikalas, bet iš praktinės pusės – mes neužliekame krovinio, jei neapmokėta, nebent yra sutartyje nurodyta kitaip (kas yra didelė klaida). Tačiau įtempti gali būti sunku. Geriausia turėti aiškią sutartį su sąlygomis. Jei kas negerai – skambinam ir spaudžiam.
Maršrutai, tranzitas ir kas nutinka kelyje
Ar geriau važiuoti per Lenkiją ar per Čekiją?
Abudu variantai turi savo "vabzdžių". Lenkija plačiau, bet kelyse daugiau "keistų" situacijų ir blogesni keliai vietomis. Čekija kalnuota, graži, bet ten griežčiau ribojamos greičio kameros. Dažniausiai renkamės trumpesnį maršrutą, jei krovinys ne per sunkus. Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją dažnai eina per Šveicariją, jei ten leidžia aukštis, bet ten brangiau.
Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus iki Hamburgo?
Teoriškai, jei vairuoja vienas vairuotojas, tai apie 18-20 valandų gryno važiavimo. Bet su poilsiu, muitinėmis ir galimomis spūstimis, tai realiai būna arba diena, arba dvi. Jei skubu, reikia dviejų vairuotojų komandos, tada nueina per 16-18 valandų su sustojimais. Neskubėk, saugiau.
Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?
Gali būti priežastis. Vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas (tachografai). Jei jis vairuoja, negali kalbėti. O jei jis ilsisi – miega. Kartais tiesiog blogas ryšys, ypač Vokietijos kalnuotose vietovėse arba Lenkijos miškuose. Nežiūrėk, kad jis nemato. Viskas tvarkoje, tik duok jam laiko.
Ar saugu vežti brangius daiktus (pvz., elektroniką)?
Saugiau, kai turi GPS stebėjimą ir užrakstą ant vairuotojo (AdBlue užraktas). Bet pavogti gali bet kur. Ypač pavojingos vietos yra stovėjimo aikštelėse netoli pasienio. Rekomenduoju neleisti vairuotojui stovėti "kieviename kieme". Geresnės yra saugios aikštelės, kurios kainuoja, bet taupo nervus.
Kas daryti, jei sunkvežimis sugedo?
Laukti mechaniko. Paprasta ir liūdna. Jei sugijo Vokietijoje, tai greičiau ir geresnės paslaugos, bet brangiau. Jei kaimyninėje šalyje – gali užtrukti. Visada turi turėti draudimą, kuris padengia techninę pagalbą. Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją numato ir tokius scenarijus, geriau pasirūpink tuo draudimu iš anksto.
Ar galima užsakyti ekskliuzyvų transportą?
Galima, bet tai kainuoja. Turi tą visą sunkvežimį sau. Tinka, jei veži peršaldomus maisto produktus arba labai brangų krovinią, kurio negali maišyti su kitais. Dažniausiai tai naudoja didelės kompanijos, kurioms svarbus tikslus pristatymo laikas. Mažoms firmoms tai per brangu.
Problemos su gavėjais ir siuntėjais (žmonių faktorius)
Kas gali nutikti, jei gavėjo sandėlis uždarytas?
Tai vienas dažniausių nusivylimų. Vairuotojas atvažiuoja, o ten uždaryta. Tada jis turi laukti iki rytojo. Ir tu moki už šį laukimą (stovėjimo mokestį). Visada, visada patikrink darbo laikus Vokietijoje. Jie turi griežtas taisykles, o pietūs gali trukti valandą. Aš kartas nuo karto nuklystu su laiku (tai yra, pas mane skirtingi laikrodžiai) ir teka mokėti.
Ar gavėjas gali atsisakyti priimti pažeistas prekes?
Gali ir dažnai tai daro. Jei dėžės sutryptos ar drėgnos, vokiečiai nepriims. Jie turi standartus, kurių laikosi. Tada turi spręsti, kur dėti tą krovinį – grąžinti atgal arba išmesti (kas yra ekologinė problema). Tikrink krovinią išsiunčiant, o ne atvykus.
Kaip elgtis, jei siuntėjas vėluoja paruošti krovinį?
Tai vėl pinigų švaistymas. Vairuotojas laukia ir moka laukimo mokestį (demurrage). Jei supratai, kad krovinio nebus, pranešk iš karto. Geriau atidėlioti važiavimą dienai, nei mokėti vairuotojui už nieką. Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją prasideda ne išvežiant, o sandėlyje suruošiant.
Ar reikia pranešti apie krovinio svorio ar matmenų pakitimus?
Būtina. Jei parašei 5 tonas, o paaiškėjo, kad yra 8, sunkvežimis gali būti perkrautas. O tai jau baudos Vokietijoje – ten tikrinimo stotys suanga stovi. Keliasdešimt metų nebedirbu, bet tos baudos tik didėja. Nežaisk su svoriais.
Kodėl gavėjas reikalauja specialios plokštelės (SSCC)?
Tai jų sandėlių sistema. Vokiečiai automatizavo viską. Be to kodo, jie neįves prekių į savo sistemą. Jei tu nupiešiai ant dėžės rašalu – jie neįves. Reikia spausdinti etiketes ir klijoti. Be to, niekur neina. Tai šiandienos standartas.
Kas nutinka su paletėmis, kurias atvežame?
Jos dažnai lieka gavėjui (jei tai vienkartinės) arba keičiamos į tuščias (jei tai mainimo sistema). Reikia aiškiai sutarti dėl to. Jei palikti tą pačiąąą (geriau sakyti: tą pačią) paletę ir užmiršti ją gauti atgal – prarandi pinigus. Paletės nėra pigios dabar.
Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją ir ateitis
Ar verta investuoti į CSR (tvarumo) sertifikatus?
Jei sieki didelių sutarčių su Vokietijos koncernais, tai nebe klausimas, o privalomas reikalavimas. Be to, kažkaip sunku įsibrauti į rinką. Jie nežiūri, kad tu maža firma, jie nori žiūrėti į ataskaitas. Tai brangu ir varginančiai (užpildyti tiek lentelių...), bet duoda prieigą prie didelių pirkėjų.
Ar elektros sunkvežimai jau važinėja į Vokietiją?
Važinėja, bet retai. Problema yra įkrovimo infrastruktūra. Jei vairuotojas užstrigs be elektros, tai bėda. Kol kas dielinis (dieselinis) transportas yra karalius tolimiems nuotoliams. Gal po penkerių metų situacija pasikeis, o šiandien tai daugiau eksperimentas.
Kaip prognozuoti rinkos pokyčius?
Neprognozuok, tiesiog būk pasiruošęs. Kartais prekės ima kilti, kartais krizė. Turėk sandėlyje atsargą ir neiksk visko į vieną krepšelį. Logistika – tai ne tik kelių ėjimas, bet ir strategija. O strategija keičiasi kaip oras.
Viskas tai atrodo sudėtinga, bet iš tiesų tiesiog reikia kantrybės ir gerų partnerių. Optimali logistinė grandinė daiktų pervežimui į Vokietiją nėra pastovi viršūnė, tai nuolatinis procesas. Jei suprasti, kas vyksta už kulissų, tampa lengviau gyventi. Sėkmės keliuose ir stebėkite savo siuntas.