Operatyvūs užsakymai dalinių krovinių pervežimui į Vokietiją

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes mandagiai vadiname logistika, išmokau vieno dalyko – niekas nevyksta pagal planą. Kai kalbame apie operatyvius užsakymus dalinių krovinių pervežimui į Vokietiją, dažniausiai susiduriame su situacija, kai klientas skambina „vakar“. Visi nori, kad jų paletė atsidurtų Berlyne ar Miunchene greičiau nei spėsi pasakyti „CMR“. Tai nėra tiesiog krovinių gabenimas, tai nuolatinis gaisrų gesinimas, kur svarbiausia yra patikimumas ir gebėjimas greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes kelyje. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia daliniai kroviniai ir kodėl kartais vadybininkų pažadai yra tik gražūs žodžiai, o realybė – gerokai sudėtingesnė.

Planavimo ypatumai ir realybė

Kodėl daliniai kroviniai į Vokietiją dažnai vėluoja?

Dažniausiai vėlavimai kyla dėl to, kad vadybininkas nori „užpildyti“ mašiną iki galo, kad maršrutas būtų pelningas. Įsivaizduok, turi tris paletes Vilniuje, bet lauki dar dviejų iš Kauno, kad fura būtų pilna. Tas laukimas – tai laiko tempimas, apie kurį klientui niekas garsiai nepasako. Aš pats esu ne kartą atsidūręs situacijoje, kai vairuotojas stovi terminale, o vadybininkas bando „įkišti“ dar vieną krovinį, kuris fiziškai netelpa. Tai sukelia grandininę reakciją: vėluoja pakrovimas, vėluoja išvažiavimas, o tada jau ir visa pristatymo grandinė Vokietijoje griūva. Tai tiesiog neprofesionalu, bet rinkoje tai vyksta kasdien.

Kaip teisingai suformuoti užsakymą, kad jis būtų operatyvus?

Norint operatyvumo, reikia aiškumo. Niekada nerašyk „pristatyti kuo greičiau“, nes tai nieko nereiškia. Nurodyk tikslų adresą, paletės svorį, matmenis ir ar reikia hidraulinio borto. Jei krovinys nestandartinis, būtinai paminėk tai iš anksto. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas užsakė pervežimą, bet nepasakė, kad krovinys yra 2,5 metro aukščio. Fura atvažiavo, o krovinys netelpa per duris. Teko ieškoti kito transporto, prarasti pusę dienos ir mokėti baudą. Būk konkretus, nes vadybininkai nėra aiškiaregiai ir dažnai dirba „ant automato“, neįsigilindami į detales.

Ką daryti, jei krovinys yra labai skubus?

Jei krovinys dega, pamiršk dalinius krovinius (LTL) ir rinkis dedikuotą transportą. Taip, tai kainuos brangiau, galbūt 30-50 procentų daugiau, bet turėsi garantiją, kad mašina važiuos tiesiai į tašką be jokių tarpinių perkrovimų. Daliniai kroviniai visada reiškia terminalus, o terminalai – tai rizika. Kartą vienas klientas bandė sutaupyti, siųsdamas skubias detales gamyklai į Štutgartą per dalinius krovinius. Krovinys pasimetė tarpiniame sandėlyje, o gamybos linija sustojo. Nuostoliai buvo milžiniški, o sutaupyti šimtas eurų tapo tūkstantiniais nuostoliais. Kartais geriau permokėti už ramybę.

Ar įmanoma tiksliai suplanuoti pristatymo laiką?

Sąžiningai? Ne. Kelyje į Vokietiją per Lenkiją visada yra „kamščiai“. Jei kas nors sako, kad atveš per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), tai dažniausiai yra optimistiškas scenarijus. Aš visada pridedu vieną dieną „atsargai“. Jei krovinys atvyksta anksčiau – puiku, klientas laimingas. Jei vėluoja – turiu laiko manevruoti. Niekada nežadi to, ko negali garantuoti. Vokietijos greitkeliuose avarijos vyksta kasdien, o „šoferiai“ privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. Tai nėra lenktynės, tai logistika, kurioje saugumas ir taisyklės yra svarbiau už vadybininko pažadus.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausyk tik kainos. Jei kaina per maža, vadinasi, kažkur bus „pjūvis“. Galbūt vairuotojas bus pavargęs, galbūt mašina techniškai netvarkinga. Aš visada klausiu: „Kiek laiko dirbate su šiuo maršrutu?“. Jei vežėjas turi nuolatinius reisus į Vokietiją, jis žino visus niuansus. Patikimas vežėjas turi CMR draudimą, kuris realiai veikia, o ne tik popieriuje. Prieš pasirašydamas sutartį, patikrink atsiliepimus. Nors, tiesą sakant, rinkoje dabar tiek daug „perpardavinėtojų“, kad sunku suprasti, kas tikras vežėjas, o kas tik tarpininkas, ieškantis pigiausio varianto.

Ar muitinės procedūros vis dar aktualios?

Jei vežate prekes į Vokietiją iš Lietuvos, tai ES viduje, tad muitinės nėra. Tačiau jei krovinys atkeliauja iš trečiųjų šalių, tada prasideda „linksmybės“. Turi turėti visus dokumentus: sąskaitas, kilmės sertifikatus, pakavimo lapus. Jei kažko trūksta, krovinys bus sulaikytas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vieno klaidingo kodo dokumentuose krovinys stovėjo savaitę. Tai kainavo prastovos mokesčius, kurie viršijo paties krovinio vertę. Visada tikrink dokumentus du kartus. Geriau sugaišti valandą tikrinant, nei savaitę aiškinantis su muitine.

Kaip veikia prastovų mokesčiai?

Tai viena skaudžiausių temų. Jei vairuotojas atvyksta, o krovinys neparuoštas, prasideda skaitliukas. Dažniausiai pirmos dvi valandos nemokamos, o toliau – mokama už kiekvieną valandą. Klientai dažnai pyksta, bet vairuotojas irgi turi savo grafiką. Jei jis vėluoja pas kitą klientą dėl jūsų prastovos, tai yra nuostolis visai grandinei. Aš visada perspėju klientus: „Būkite pasiruošę, kai mašina atvažiuos“. Tai elementari pagarba kito darbui. Jei matote, kad vėluojate, praneškite iš anksto. Dažnai galima susitarti, jei tai daroma laiku.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis nepadengia visko. Jis turi limitus pagal svorį. Jei vežate brangią elektroniką, o ji sveria nedaug, CMR draudimas gali nepadengti visos vertės. Aš visada rekomenduoju papildomą krovinių draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Kartą vienas mano klientas vežė brangius įrenginius, fura pateko į avariją. Dėl CMR limitų jis atgavo tik dalį pinigų. Nuo to laiko jis visada draudžia krovinius pilna verte. Tai yra investicija į verslo tęstinumą, o ne išlaidos.

Kaip sekti krovinį kelyje?

Šiais laikais GPS sekimas yra standartas. Jei vežėjas negali pasakyti, kur yra mašina, tai jau signalas. Tačiau nepersistenkite skambindami vairuotojui kas valandą. Jis turi vairuoti, o ne atsakinėti į klausimus. Geriausia turėti vadybininką, kuris mato sistemą. Aš pats kartais jaučiuosi kaip seklys, kai tenka ieškoti dingusios mašinos, bet tai yra mano darbas. Jei vežėjas slepia informaciją, tai reiškia, kad kažkas negerai. Skaidrumas yra svarbiausia pasitikėjimo dalis šioje srityje.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską fotografuokite. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną aplamdytą kampą. Surašykite pastabas CMR dokumente. Jei pasirašysite be pastabų, įrodyti, kad žala įvyko transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Tada iškart informuokite vežėją ir draudimą. Procesas bus ilgas ir varginantis, bet jei turite įrodymus, laimėsite. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nepastebėjo pažeidimo iškart, o po dviejų dienų jau buvo per vėlu. Būkite budrūs priimdami krovinį.

Ar skiriasi kainos priklausomai nuo sezono?

Žinoma. Prieš Kalėdas kainos šauna į viršų, nes visi nori viską išsiųsti. Sausį būna štilis. Tai rinka, paremta pasiūla ir paklausa. Jei planuojate siuntimą sezono įkarštyje, užsisakykite transportą bent prieš savaitę. Priešingu atveju mokėsite dvigubai arba išvis nerasite mašinos. Aš visada patariu klientams planuoti metinius srautus. Jei žinote, kad turėsite daug krovinių lapkritį, sutarkite kainas iš anksto. Tai padeda išvengti streso ir nepagrįstų išlaidų, kai rinka „užkaista“.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ konsolidavimo terminalai?

Tai vietos, kur kroviniai surenkami, rūšiuojami ir perkraunami į didesnes mašinas. Tai efektyvu, bet kiekvienas perkrovimas didina riziką. Todėl pakuotė turi būti nepriekaištinga. Jei krovinys ant paletės „vaikšto“, jis bus sugadintas. Naudokite daug plėvelės, kampukus, tvirtinimo diržus. Terminale niekas nežiūrės į jūsų krovinį kaip į „trapią vazą“. Ten viskas vyksta greitai, su krautuvais. Jei pakuotė silpna, ji neatlaikys. Tai mano auksinė taisyklė: pakuok taip, lyg krovinys turėtų atlaikyti kritimą iš metro aukščio.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja specialaus pasirengimo. Vairuotojas turi turėti ADR sertifikatą, mašina turi būti pažymėta, o dokumentai – specialūs. Tai kainuoja brangiau ir užtrunka ilgiau. Niekada nebandykite „prastumti“ pavojingo krovinio kaip paprasto. Jei policija Vokietijoje sustabdys ir ras pažeidimą, baudos bus milžiniškos, o mašina bus sulaikyta. Aš visada atsisakau tokių užsakymų, jei klientas nenori visko daryti pagal taisykles. Rizika yra per didelė tiek man, tiek klientui.

Kokie yra populiariausi maršrutai į Vokietiją?

Dažniausiai viskas eina per Lenkiją. Berlynas, Hamburgas, Miunchenas, Frankfurtas – tai pagrindiniai centrai. Maršrutai nusistovėję, bet visada yra niuansų. Pavyzdžiui, įvažiavimas į didmiesčius gali būti ribojamas tam tikromis valandomis. Vairuotojas turi tai žinoti. Jei vežate į patį centrą, gali prireikti mažesnės mašinos, nes fura ten tiesiog neįvažiuos. Tai vėlgi kainuoja papildomai. Visada klauskite vežėjo, ar jis turi patirties pristatant prekes į konkretų miestą.

Ar verta naudoti logistikos platformas?

Platformos kaip „Trans.eu“ ar „Timocom“ yra naudingos, bet jos yra tik įrankiai. Ten pilna visko – nuo profesionalų iki „vienadienių“ vežėjų. Jei naudojatės platforma, visada tikrinkite vežėjo reitingus ir draudimą. Niekada nepasitikėkite tik maža kaina. Aš pats ten ieškau papildomų mašinų, kai mano nuolatiniai partneriai užimti, bet visada atlieku „namų darbus“. Tai padeda išvengti nemalonių staigmenų, kai krovinys tiesiog dingsta su „pigiu“ vežėju.

Kaip elgtis su „vadybininkų pažadais“?

Vadybininkai nori parduoti paslaugą. Jie dažnai žada „rytoj“, nors realiai bus „poryt“. Aš visada prašau raštiško patvirtinimo. Jei vadybininkas sako „bus“, aš sakau „parašyk man tai el. paštu“. Tai disciplinuoja. Jei vėliau kyla problemų, turiu įrodymą. Niekada nepasitikėkite vien žodiniais susitarimais. Šioje srityje atmintis yra labai trumpa, ypač kai kažkas nepavyksta. Būkite reiklūs, bet mandagūs. Tai padeda išlaikyti gerus santykius su partneriais.

Ar svarbu, kokia mašina vežamas krovinys?

Taip. Tentinė puspriekabė, šaldytuvas, izotermas – kiekviena turi savo paskirtį. Jei vežate maisto produktus, reikia šaldytuvo su temperatūros registracija. Jei vežate baldus, reikia „švarios“ mašinos. Niekada neimkite bet kokios mašinos. Kartą mačiau, kaip baldus krovė į mašiną, kurioje prieš tai buvo vežamos trąšos. Kvapas įsigėrė į audinį. Klientas turėjo viską išmesti. Visada klauskite, kas buvo vežama prieš tai. Tai atrodo smulkmena, bet ji gali kainuoti visą krovinį.

Kaip veikia „krovinių biržos“?

Tai vieta, kur vežėjai ieško krovinių, o ekspeditoriai – mašinų. Tai tarsi turgus. Kainos nuolat kinta. Jei turite nuolatinį srautą, geriau turėti sutartį su vienu ar dviem vežėjais. Biržos tinka vienkartiniams užsakymams. Aš ten einu tik tada, kai reikia „išimti“ kažką skubaus arba kai visi kiti užimti. Tai nėra vieta ilgalaikiam bendradarbiavimui. Ten svarbiausia – kaina, o ne kokybė. Jei norite kokybės, ieškokite partnerių, o ne pigiausių pasiūlymų biržoje.

Ar svarbu, kokia kalba bendraujate su vairuotoju?

Vokietijoje vokiečių kalba yra privalumas, bet anglų ar rusų kalbos dažniausiai užtenka. Tačiau jei vairuotojas nemoka jokios užsienio kalbos, kyla problemų. Jis negali susitarti dėl pakrovimo laiko, negali paaiškinti kelio. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojas mokėtų bent minimaliai susikalbėti. Tai palengvina darbą visiems. Jei vairuotojas „pasimetęs“, tai vėluoja visi. Tai yra viena iš tų smulkmenų, kurios sudaro bendrą paslaugos kokybę.

Ką daryti, jei krovinys yra labai vertingas?

Tokiu atveju reikia specialaus transporto. Galbūt su GPS sekimu, galbūt su palyda. Tai kainuoja, bet vagysčių rizika visada egzistuoja. Ypač Vokietijos stovėjimo aikštelėse. Vairuotojas turi statyti mašiną tik saugomose aikštelėse. Aš visada reikalauju, kad vairuotojas laikytųsi šios taisyklės. Jei jis sustoja „bet kur“, tai yra jo atsakomybė. Tai yra viena iš tų sričių, kur negalima taupyti. Saugumas visada turi būti prioritetas.

Kaip vertinti vadybininko kompetenciją?

Geras vadybininkas ne tik priima užsakymą, bet ir pataria. Jis pasakys: „Gal geriau palaukite iki ryto, bus pigiau“ arba „Šitas maršrutas dabar uždarytas dėl remonto“. Jei vadybininkas tik „taip, taip, viskas bus gerai“, tai signalas, kad jis neįsigilina. Aš vertinu tuos, kurie pasako tiesą, net jei ji nemaloni. Tai rodo profesionalumą. Geras vadybininkas yra jūsų partneris, o ne tiesiog tarpininkas, norintis uždirbti komisinius.

Ar svarbu, kur yra sandėlis?

Taip, atstumas iki terminalo turi įtakos kainai ir laikui. Jei sandėlis yra užmiestyje, mašina sugaiš daugiau laiko atvažiuoti. Tai visada įskaičiuojama į kainą. Jei turite galimybę, rinkitės sandėlius arčiau pagrindinių magistralių. Tai sutaupys laiko ir pinigų. Aš visada patariu klientams įsivertinti logistinę vietą prieš nuomojantis sandėlį. Tai yra ilgalaikė investicija į efektyvumą.

Kaip išvengti klaidų pildant CMR?

CMR yra pagrindinis dokumentas. Jei jame klaida, kyla problemos su viskuo – nuo muitinės iki draudimo. Visada tikrinkite adresus, svorius, prekių pavadinimus. Jei kažkas neaišku, klauskite. Geriau sugaišti 15 minučių pildant, nei 15 dienų aiškinantis. Aš visada turiu šabloną, kurį klientai užpildo. Tai sumažina klaidų tikimybę iki minimumo. Tai yra elementari disciplina, kurios trūksta daugeliui.

Ar verta naudoti „Express“ pristatymą?

Jei laikas yra kritinis, „Express“ yra vienintelis kelias. Tai reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų, su dviem vairuotojais. Tai brangu, bet efektyvu. Tai dažniausiai naudojama gamybos linijoms, kur kiekviena valanda kainuoja tūkstančius. Jei jūsų krovinys nėra gyvybiškai svarbus, „Express“ yra pinigų švaistymas. Aš visada klausiu kliento: „Ar tikrai reikia?“. Dažnai paaiškėja, kad užtenka ir paprasto pristatymo.

Ar logistika yra tik skaičiai?

Ne, tai žmonės. Vairuotojai, vadybininkai, sandėlininkai. Jei su jais elgiesi pagarbiai, jie padarys viską, kad tavo krovinys būtų pristatytas laiku. Aš visada stengiuosi palaikyti gerus santykius. Tai padeda, kai kyla problemų. Kai visi kiti „stovi“, mano kroviniai dažnai „važiuoja“, nes kažkas kažkur padėjo. Tai yra žmogiškasis faktorius, kurio negali pakeisti jokia technologija.

Išvada

Logistika į Vokietiją yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir dėmesio detalėms. Nėra stebuklingo būdo viską padaryti tobulai, bet galima sumažinti rizikas. Svarbiausia – bendrauti, tikrinti dokumentus ir rinktis patikimus partnerius. Jei kažkas nepavyksta, nepanikuokite, o ieškokite sprendimo. Per dvidešimt metų supratau, kad svarbiausia yra sąžiningumas. Jei klystate – pripažinkite. Jei vežėjas klysta – reikalaukite atsakomybės. Tai vienintelis būdas išlikti šiame versle ir išlaikyti klientų pasitikėjimą.