Operatyvumas ir greitis gabenant siuntas iš Lietuvos į Vokietiją

Per dvidešimt metų logistikos versle mačiau visko: nuo pamestų krovinių viduryje Lenkijos iki visiškai neadekvačių vadybininkų pažadų, kurie klientams kainavo krūvas nervų. Kai kalbame apie siuntų gabenimą iš Lietuvos į Vokietiją, operatyvumas dažnai tampa tik gražiu rinkodaros triuku, o ne realybe. Visi nori, kad fura išvažiuotų vakar, o krovinys Berlyne būtų jau šįryt, bet realybė yra tokia, kad keliai yra užkimšti, o vairuotojų trūkumas yra didesnė problema nei bet kada anksčiau. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia šis procesas ir kodėl greitis kartais yra tiesiog neįmanomas, nepaisant visų gražių pažadų, kuriuos girdite iš didžiųjų vežėjų.

Planavimas ir realybė kelyje

Ar tikrai įmanoma siuntą iš Vilniaus į Berlyną pristatyti per 24 valandas?

Teoriškai tai įmanoma, jei kalbame apie ekspresinį pristatymą mažuoju mikroautobusu, kurį vairuoja du vairuotojai, besikeičiantys kas keturias valandas. Tačiau praktikoje, kai fura turi pravažiuoti visą Lenkiją, susiduriame su „Via Baltica“ rekonstrukcijomis ir nuolatiniais kamščiais ties Varšuva. Mano patirtis rodo, kad net ir labai stengiantis, realus laikas dažniausiai svyruoja tarp 30 ir 36 valandų. Jei kas nors jums žada, kad krovinys bus vietoje per parą, jie greičiausiai rizikuoja vairuotojo saugumu arba tiesiog meluoja. Na, galbūt, jei labai pasiseka su eismu, pavyksta pasiekti tą 24 valandų ribą, bet tai yra labiau išimtis nei taisyklė.

Kodėl vadybininkai dažnai meluoja apie tikslų pristatymo laiką?

Vadybininkai yra pardavėjai, o jų tikslas – gauti užsakymą čia ir dabar. Jie žino, kad jei pasakys „pristatysime per tris dienas“, jūs eisite pas konkurentą, kuris pasakys „per dvi dienas“. Tai yra užburtas ratas, kuriame kenčia tik galutinis klientas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vadybininkas pažadėjo pristatymą per 48 valandas, nors žinojo, kad fura dar net nėra pakrauta. Rezultatas? Krovinys vėlavo parą, klientas prarado gamybos linijos paleidimo laiką, o vadybininkas tiesiog pasislėpė už „nenugalimos jėgos“ aplinkybių. Tai yra neprofesionalu, bet, deja, labai dažna praktika šioje rinkoje.

Kokie yra pagrindiniai trikdžiai kelyje Lietuva–Vokietija?

Didžiausias galvos skausmas visada yra Lenkija. Tai yra tranzitinė šalis, kurioje eismo sąlygos keičiasi kas valandą. Be to, reikia nepamiršti vairuotojų darbo ir poilsio režimo, kurį griežtai kontroliuoja tachografai. Jei šoferis viršija vairavimo laiką, gresia milžiniškos baudos, todėl niekas nenori rizikuoti. Taip pat pasitaiko techninių gedimų – juk fura nėra naujas automobilis, ji važiuoja tūkstančius kilometrų. Kartą mano vairuotojui ties Poznanės miestu sugedo stabdžių sistema, ir mes praradome dvylika valandų, kol radome servisą, kuris galėtų priimti krovininį automobilį. Tai yra logistikos kasdienybė, kurios niekas nenori pripažinti.

Ar verta mokėti daugiau už „skubų“ pristatymą?

Jei jūsų krovinys yra kritiškai svarbus, pavyzdžiui, atsarginės detalės gamyklai, tada taip, verta. Tačiau dažnai „skubus“ pristatymas yra tik marketinginis pavadinimas tam pačiam procesui. Aš visada patariu klientams klausti, kuo tas skubumas skiriasi nuo standartinio. Jei jie sako, kad „tiesiog važiuos greičiau“, tai yra nesąmonė, nes greitis kelyje yra ribojamas. Tikras skubumas reiškia dedikuotą transportą, kuris nestoja rinkti kitų krovinių. Jei mokate už dedikuotą mikroautobusą, tada tikrai gausite greitį. Jei mokate už vietą bendroje fūroje, joks papildomas mokestis neprivers jos važiuoti greičiau nei leidžia kelių eismo taisyklės.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei siunčiame ne į ES šalį?

Nors Vokietija yra ES, kartais siuntos keliauja per trečiąsias šalis arba turi specifinius dokumentus. Jei viskas tvarkoje, muitinės nėra, bet popierizmas vis tiek lieka. CMR važtaraštis yra šventas dokumentas. Jei jame yra klaida, krovinys gali būti sulaikytas terminale. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl neteisingai nurodyto svorio vokiečiai atsisakė priimti krovinį, kol nebus patikslinti duomenys. Tai užtruko tris dienas. Todėl visada sakau: geriau sugaišti valandą pildant dokumentus, nei tris dienas aiškinantis su muitine ar gavėjais. Dokumentų tikslumas yra svarbesnis už patį greitį.

Ar oro sąlygos labai įtakoja pristatymo greitį?

Žiemą – be jokios abejonės. Kai Vokietijoje prasideda pūgos, o Lenkijoje uždaro kelius, joks operatyvumas nepadės. Esu matęs, kaip fūros stovi uždarytose autostradose po 15-20 valandų. Žmonės skambina, keikiasi, klausia, kodėl vėluojame, bet aš negaliu peršokti per sniego pusnis. Tai yra jėgos, kurių mes nekontroliuojame. Jei planuojate siuntą žiemą, visada pridėkite bent vieną papildomą dieną prie numatyto laiko. Tai yra sveikas protas, kurio dažnai pritrūksta tiems, kurie skaičiuoja tik „idealias“ sąlygas. Geriau atvykti anksčiau, nei vėluoti ir teisintis.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją, kuris tikrai laikosi terminų?

Neklausykite gražių svetainių. Klauskite rekomendacijų iš kitų verslininkų, kurie reguliariai siunčia krovinius į Vokietiją. Patikimas vežėjas visada turi savo parką arba labai glaudžiai bendradarbiauja su pastoviais subrangovais. Jei vežėjas tik „perparduoda“ krovinius per biržas, jūs niekada nežinosite, kas iš tikrųjų veža jūsų prekes. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie turi nuosavus automobilius su GPS sekimo sistema. Taip bent jau matysite, kur jūsų krovinys yra realiu laiku. Tai suteikia ramybės, net jei kelionė užtrunka ilgiau nei tikėjotės.

Ar verta drausti siuntą, jei ji nėra labai brangi?

Visada. Net jei siunčiate paprastas detales. Kodėl? Nes CMR draudimas ne visada padengia visus nuostolius, ypač jei krovinys buvo supakuotas netinkamai. Jei fūra patenka į avariją, o jūsų krovinys nėra papildomai apdraustas, galite likti nieko nepešę. Esu matęs, kaip po nedidelio incidento krovinys tapo netinkamas naudojimui, o draudimo kompanija atsisakė mokėti, nes „pakuotė neatitiko standartų“. Tai skaudžios pamokos. Geriau sumokėti keliasdešimt eurų už papildomą draudimą, nei vėliau prarasti tūkstančius. Tai yra elementari rizikos valdymo taisyklė.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja daugiau nei parą?

Pirmiausia – nepanikuokite ir reikalaukite tikslios buvimo vietos. Jei vadybininkas sako „nežinau“, tai yra blogas ženklas. Reikalaukite vairuotojo telefono numerio arba bent jau tikslios GPS koordinačių nuorodos. Jei vėlavimas yra kritinis, derėkitės dėl kainos mažinimo. Dažniausiai vežėjai sutinka padaryti nuolaidą, kad išvengtų teisinių ginčų. Tačiau svarbiausia – išsiaiškinti priežastį. Jei tai techninis gedimas, tai viena. Jei tai vadybininko aplaidumas, tada kitą kartą su tokia įmone dirbti tiesiog nebegalima.

Ar mikroautobusai tikrai greitesni už fūras?

Taip, nes jiems netaikomi tokie griežti važiavimo apribojimai kaip didelėms transporto priemonėms. Mikroautobusai gali važiuoti ten, kur fūroms draudžiama, ir jie greičiau pravažiuoja pasienio punktus. Jei jums reikia maksimalaus greičio, rinkitės mikroautobusą. Tačiau kaina bus gerokai didesnė. Tai yra pasirinkimas tarp ekonomijos ir laiko. Jei krovinys nėra labai didelis, mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas. Tik įsitikinkite, kad vairuotojas turi patirties, nes kartais „mikriukų“ vairuotojai yra labai pavargę dėl nuolatinio skubėjimo.

Kaip tinkamai supakuoti siuntą, kad ji pasiektų Vokietiją sveika?

Pakuotė yra 90 procentų sėkmės. Jei siunčiate ant palečių, jos turi būti tvarkingos, o krovinys – apvyniotas plėvele taip, kad nejudėtų. Esu matęs, kaip prekės subyra fūroje vien dėl to, kad buvo blogai pritvirtintos. Vokietijos keliai geri, bet staigus stabdymas gali sugadinti bet ką. Naudokite kampų apsaugas, dėžes dėkite ant palečių, o ne tiesiai ant grindų. Jei siunčiate kažką trapaus, būtinai pažymėkite tai lipdukais. Nors vairuotojai ne visada į juos žiūri, tai bent jau suteikia pagrindą pretenzijoms, jei kas nors nutiks.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių logistikos įmonių tai siūlo, bet ne visos tai daro sąžiningai. Kai kurios tiesiog atsiunčia „statuso atnaujinimą“ kartą per dieną. Tai nėra sekimas realiu laiku. Tikras sekimas yra tada, kai gaunate nuorodą į žemėlapį. Jei įmonė to neturi, tai rodo, kad jie atsilikę nuo technologijų. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie gali patys matyti, kur yra jų krovinys, yra daug ramesni ir mažiau skambina vadybininkams. Tai taupo visų laiką ir nervus.

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nieko nepasirašykite be pastabų. Jei matote, kad pakuotė pažeista, iškart fotografuokite ir įrašykite tai CMR važtaraštyje. Tai yra kritiškai svarbu. Jei pasirašysite, kad „priėmiau be pastabų“, vėliau įrodyti, kad žala įvyko transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Tai yra klasikinė klaida, kurią daro daugelis. Būkite principingi. Vairuotojas gali spausti jus pasirašyti greičiau, bet jūs turite teisę patikrinti krovinį. Tai jūsų turtas, ir jūs už jį mokėjote.

Ar verta naudoti logistikos biržas?

Logistikos biržos yra geras būdas rasti pigų variantą, bet tai yra loterija. Jūs niekada nežinote, kokio lygio vežėją gausite. Kartais pasiseka ir randi puikų partnerį, o kartais – visišką katastrofą. Jei siunčiate kažką labai svarbaus, geriau dirbti su patikima ekspedijavimo įmone, kuri prisiima atsakomybę. Biržose atsakomybė dažnai išsibarsto tarp daugybės tarpininkų. Aš asmeniškai biržomis naudojuosi tik tada, kai krovinys yra nebrangus ir laikas nėra kritinis.

Kaip keičiasi kainos priklausomai nuo sezono?

Prieš Kalėdas kainos šauna į viršų, nes visi nori viską išsiųsti vienu metu. Tai yra „aukso amžius“ vežėjams. Jei planuojate siuntimą gruodžio mėnesį, užsisakykite transportą bent prieš dvi savaites. Pavasarį ir rudenį kainos yra stabilesnės. Taip pat svarbu atsižvelgti į kuro kainas – jei jos kyla, vežėjai iškart kelia tarifus. Tai yra normalu, bet visada verta pasitikrinti, ar kaina, kurią gavote prieš mėnesį, vis dar galioja.

Ar vadybininkai visada sako tiesą apie laisvas vietas fūroje?

Dažniausiai ne. Jie nori užpildyti fūrą kuo greičiau, todėl gali sakyti, kad „vietos liko tik vienai paletei“, nors iš tikrųjų fūra pustuštė. Tai yra psichologinis žaidimas, verčiantis jus priimti sprendimą greičiau. Nereikia tuo tikėti. Jei turite didesnį krovinį, visada derėkitės dėl kainos. Jei turite mažą krovinį, tiesiog sutikite su kaina, jei ji atrodo adekvati rinkos vidurkiui. Svarbiausia – nepasiduoti spaudimui.

Kokie yra didžiausi mitai apie pervežimus į Vokietiją?

Didžiausias mitas yra tas, kad „viskas vyksta kaip laikrodis“. Vokietija yra tvarkinga šalis, bet logistika yra gyvas procesas. Čia visada kažkas gali nutikti. Kitas mitas – kad „brangiau reiškia geriau“. Ne visada. Kartais mažos įmonės dirba daug atsakingiau nei milžiniški logistikos tinklai, kur jūs esate tik skaičius sistemoje. Visada vertinkite ne tik kainą, bet ir bendravimo kokybę.

Ar verta siųsti krovinius per tarpininkus?

Tarpininkai (ekeditoriai) yra naudingi, jei neturite laiko ieškoti transporto. Jie atlieka visą juodą darbą už jus. Tačiau jie užsideda savo maržą. Jei turite pastovius krovinius, geriau susirasti tiesioginį vežėją. Jei siunčiate kartą per metus, tarpininkas yra geriausias pasirinkimas. Jie turi ryšius ir gali greičiau rasti laisvą mašiną. Tai yra patogumo kaina.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją?

Jei įmonė neturi fizinio adreso, interneto svetainė atrodo kaip iš 90-ųjų, o vadybininkas neatsako į klausimus apie draudimą – bėkite. Taip pat patikrinkite įmonės reitingus „Rekvizitai“ ar panašiose sistemose. Jei matote daug skundų dėl vėlavimų ar neatsiskaitymų, tai yra raudona vėliava. Patikimi vežėjai neturi ko slėpti. Jie mielai parodys savo licencijas ir draudimo polius.

Ar svarbu, kokiu laiku fūra išvažiuoja iš Lietuvos?

Taip, nes tai lemia, kada ji pasieks Lenkijos sieną. Jei išvažiuosite penktadienį vakare, fūra gali užstrigti savaitgalio draudimuose arba tiesiog prarasti laiką. Geriausia išvažiuoti pirmadienį arba antradienį. Tada savaitės viduryje fūra jau bus Vokietijoje. Tai yra paprastas planavimas, kurį daugelis pamiršta.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų?

Tai yra griežtai nelegalu ir neprofesionalu. Jei vairuotojas prašo „arbatpinigių“ už tai, kad greičiau nuvažiuotų, tai yra kyšininkavimas. Niekada nemokėkite papildomai. Jei kyla problemų, skambinkite įmonės vadovybei. Tokie vairuotojai gadina visos rinkos reputaciją.

Ar verta naudoti GPS sekimo įrenginius savo siuntoje?

Jei siunčiate kažką labai brangaus, tai yra puiki idėja. Yra pigių GPS sekiklių, kuriuos galite įdėti į krovinį. Tai suteikia visišką kontrolę. Jei vežėjas prieštarauja, tai jau yra įtartina.

Ar visada reikia pasirašyti sutartį?

Taip, net jei tai yra vienkartinis pervežimas. Sutartis apsaugo jus nuo netikėtumų. Joje turi būti aiškiai nurodyti terminai, kaina ir atsakomybės ribos. Be sutarties jūs esate niekas.

Ką daryti, jei vadybininkas nekelia ragelio?

Tai yra blogiausias scenarijus. Jei vadybininkas dingsta, tai reiškia, kad kažkas nutiko. Skambinkite įmonės bendruoju numeriu, rašykite el. laiškus. Jei niekas neatsako, kreipkitės į policiją, jei krovinys yra brangus.

Ar verta tikėtis, kad viskas praeis be problemų?

Logistikoje problemos yra norma. Svarbu ne tai, ar problemų kyla, o tai, kaip įmonė jas sprendžia. Geras vežėjas visada informuos apie problemą ir pasiūlys sprendimą, o ne slėpsis.

Išvada: siuntų gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir gero planavimo. Nors operatyvumas yra svarbus, niekada neaukokite saugumo dėl greičio. Rinkitės patikimus partnerius, visada drauskite krovinį ir būkite pasiruošę nenumatytiems atvejams. Logistika nėra tikslusis mokslas – tai nuolatinis prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų kelyje.