Nepriekaištingas kraustymosi planavimas į Vokietiją: kas tikrai vyksta kelyje

Sakykime tiesiai – nepriekaištingas kraustymosi planavimas į Vokietiją yra tas dalykas, apie kurį visi svajoja, bet retas kam pavyksta pagyventi be nervų streikų. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena: teigiamas rezultatas priklauso ne nuo to, kiek gražiai užrašai planą Excel lentelėje, o nuo to, kaip elgsies, kai vairuotojas skambins ir sakys, kad užeina į „Erntehelfer“ eilę arba sugedo vairo stiprintuvas. Vokietija – tai tvarkinga šalis, bet logistikoje ten kaip ir visur, vyksta chaosas. Čia ne paprastas siuntos vežimas iš Vilniaus į Klaipėdą, čia prasideda kitas gyvenimo etapas, o su juo eina ir papildomi rūpesčiai, apie kuriuos dažnai net nepagalvojote.

Burokratinis siaubas ir dokumentai (ne taip baisu, kaip girdi)

Kur pradėti visus šiuos popierius?

Pradėkite nuo sąrašo, bet ne tokio, kurį randame internete, o tokio, kur atspindi jūsų situaciją. Jei turite mažą vaiką, šunį ir senovinius pianinus, tai visiškai kitas lygis nei keliaujantis vienas studentas su dviem krepšiais. Nereikia šaudyti visomis patrankomis – pirmiausia pasirūpinkite registracijos forma (Anmeldung), nes be jos negausite nieko, netgi telefono numerio. Vėliau susiraskite gerą pervežėją, o ne paskutinę minutę, kai visi jau užimti. Nepriekaištingas kraustymosi planavimas į Vokietiją prasideda ne nuo dėžių supynimo, o nuo galvos sušaldymo šaltuoju mineralu.

Ar tikrai reikia mokėti muito mokesčius už daiktus?

Dažniausiai ne, jeigu tai ne naujos prekės, o asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote mažiausiai pusę metų. Vokiečiai čia griežti – jei bandysite įvežti penkis naujus išsiuvinėtus audinius su etiketėmis, jie juos apmokestins kaip importą. Bet jeigu lyginate seną sofą, kurioje pasilūžinėjo jūsų katinas, tai mokesčio nėra. Reikia užpildyti specialią prašymo formą ir pateikti ją muitinės poste, dar geriau, kad tai padarytų brokeris, kad nereikėtų stovėti pasienyje su vaiku rankose.

Ką daryti su automobiliu registracija?

Tai vienas nemaloniausių dalykų. Turite 6-12 mėnesių (priklausomai nuo federalinės žemės) laiko, kad automobilį perregistruoti Vokietijoje. Iki tol galite važinėti su lietuviškomis numerėmis, jeigu turite galiojančį techninį privalomąjį draudimą (lietuvišką). Bet tikėkitės, kad vietinė policija sustabdys ir patikrins, ar tikrai nebegyvenate Lietuvoje. Mano klientas kartą praleido šį terminą ir gavo baudą, kuri kainavo brangiau nei pati automobilio registracija.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą gyventi?

Jeigu esate ES pilietis, tai formalumai – tik registracija mieste. Bet jeigu ateinate iš trečiosios šalies, čia prasideda visa "Ausländerbehörde" (užsieniečių departamentas) drama. Eilės ten milžiniškos, o darbuotojai ne visada linksmi. Turite tur�ti darbo sutartį arba pakankamai pinigų sąskaitoje, kad įrodytumėte galimybę išlaikyti save. Be šio "papierchen" (popieriaus) jums niekur neišsiveš daiktų į ilgą laiką.

Kaip susitvarkyti su sveikatos draudimu?

Be sveikatos draudimo Vokietijoje nebegyvenate. Net jeigu atvykstate vos savaitai, rekomenduoju turėti bent laikiną. Vokiška sistema sudėtinga – yra viešasis (Gesetzliche) ir privatus (Private) draudimas. Jeigu dirbate, darbdavys privalo įmokėti į viešąjį. Geriausiai šitą dalyką aptarti su buhalteriu dar ne išvykus iš Lietuvos, kad netyčia neaptarnautum kažkokių nelegalių "pasiūlymų" iš gatvės.

Ar reikia versti visus lietuviškus dokumentus?

Gimimo cirtului, vedybų liudijimai ir panašūs dokumentai dažnai turi būti verčiami į vokiečių kalbą sertifikuotu vertėju. Yra išimčių, kai pakanka angliško vertimo, bet oficialiose institucijose (pavyzdžiui, "Jobcenter" arba "Kindergarten") jūsų lietuviškas pažymės niekas nenori skaityti. Nepamirškite, kad vertimas gali užtrukti savaitę-dvi, taip kad nekelkite šito į paskutinę momentą ryte prieš išvykimą.

Logistika: kaip tą viską nuvežti (ir nenusibaigti)

Kiek iš tikrųjų kainuoja kraustymasis?

Kainos svyruoja kaip laisvės statula birželio mėnesį. Jeigu turite butą iki 40 kvadratų, gali tekti mokėti nuo 800 iki 1500 eurų. Didesnis namas su baldais gali kainuoti ir 3-4 tūkstančius. Nepriekaištingas kraustymosi planavimas į Vokietiją čia padeda sutaupyti, nes galite suderinti dalinį krovinį (kai vairuotojas taip pat veža ką kitam). Bet nepamirškite, kad pigiau ne visada reiškia geriau – kartais "pigiau" reiškia, kad jūsų dėžės stovės kieme lietuje.

Ar verta rinktis dalinį krovinį?

Jei neskubate ir turite mažiau daiktų (pvz., 10–15 kubinių metrų), taip. Tai gali būti iki 40 proc. pigiau. Bet problema ta, kad tikslaus atvykimo laiko negalite žinoti – vairuotojas turi surinkti kitus klientus. Vieną kartą mašina atvyko po trijų savaičių vietoj dviejų, o klientas jau beveik pradėjo gyventi ant grindų. Viskas priklauso nuo maršruto – jei važiuojate į Miuncheną, greičiau rasi partnerių nei į ką nors atokų Rūro regione (o jei, tarkime, į Badenas-Viurtenbergas, tai irgi gali būti sudėtingiau).

Ką daryti su pianinu ar safu?

Tai ne krepšys su bulvėmis. Už tokį daiktą reikia mokėti papildomai, ne tik už svorį, bet ir už specialią techniką (kranas, liftas). Vieną kartą teko vežti seną "Rönisch" pianiną į penktą aukštą be lifto – vairuotojai bežodžių atsisakė, teko samdyti vietinius kėdikus su juostomis, kurie sumokėjo daugiau nei pašto siuntų centras už visą mėnesį. Geriau iš anksto pasakykite apie tokius daiktus, kad neišsigąstume.

Ar reikia dėžių, ar pats vairuotojas jas duoda?

Dauguma solidžių firmų duoda dėžes nemokamai (pasiimkite ir grąžinkite), bet mažesnės gali paprašyti už jas sumokėti. Aš visada sakau – imkite daugiau dėžių nei manote, kad reikės. Visada lieka tos dvi dešimtys knygų arbatinukų, kurios netilps. Geriau turėti tuščią dėžę užpakalyje, nei suktis aplinkui ieškant pakuojimo paskutinę minutę.

Kaip supakuoti lūžnančius daiktus?

Nenaudokite laikraščių – jie palieka rašalus ant indų. Geriau investuokite į burbuliukinę plėvelę (bubble wrap). Ypatingai saugokite indų rinkinius, kurie buvo dovanojoti vestuvėms – tų dalių nebeįsigysite. Viską užrašykite, o ne tik pasakykite "čia yra lūžtantys". Vairuotojas po 10 valandų vairo tiesiog nematys, kad dėžėje yra jautri porceliano lėlė, jeigu ant jos nėra užrašo.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretę?

Asmeniniam vartojui – taip, bet tam yra ribojimai. Paprastai leidžiama vežti apie 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir kiek mažiau stipraus alkoholio. Jei turite daugiau, gali būti įtarimas, kad prekiaujate. Cigaretės dar aštriau – viršijus limitą, tikėkitės labai nemalonių pokalbių su muitininkais. Geriau neišvehkite viso savo rūsio atsargos, vėliau nupirksite čia (nors ir brangiau).

Ką daryti, jeigu vairuotojas pavėluoja?

Nerėkite ant jo iš karto. Užsienio reisai yra neprognozuojami – gali užstrigti sienose, gali būti avarija. Jeigu jis praneša iš anksto, susitarkite dėl laiko. Jeigu neatsiliesta ir neatsako į skambučius, tuomet skambinkite į savo brokerio arba pervežimo firmą centrinę biurą. Kartais tiesiog pasibaigia galiojantis vairuotojo poilsio laikas, ir jis privalo sustoti. (Ojej, turiu omenyje ne poilsio, o darbo laiką, priešingai).

Ar reikia statyti priešgaisrinę apsaugą?

Nežinau, kur girdėjote šitą mitą, bet daiktų pervežimas nereikalauja jokių gesintuvų kelyje, nebent jūs vežate pavojingas chemines medžiagas. Paprasti baldai ir drabužiai nedegs. Vietoj to sutelkite dėmesį į tai, ar jūsų bute prieš išvykimą išjungta dujų įranga – tai būtina saugumo sumetimais, kad namai neuždegtų, kai jūsų nebūs.

Pinigai ir nemalonus staigmenys (kurios kainuoja)

Kurios miestų dalys yra brangiausios?

Aišku, kad Miuncheno centras, Hamburgo uosto rajonai arba Frankfurtas. Bet ten ir atlyginimai didesni. Jei planuojate gyventi mažiau už 500 eurų už nuomą (šildomą), tai turbūt teks važiuoti į Rytų Vokietiją (pvz., Saksonijos Anhaltas) arba gilesnį Bavarijos kaimą. Žinoma, ten kito nemalonumo – visi kaimynai kalbės dialektu, kurio nesuprasite per pirmus metus.

Ar tikrai reikia mokėti už šiukšlių ivežimą?

Lietuvoje mes pripratę, kad šiukšles veža savivaldybė. Čia, jeigu kraustotės ir norite atsikratyti senų baldų, turite susimokėti už "Sperrmüll" (didelių atliekų) ivežimą. Kaina svyruoja, bet gali būti nuo 50 iki 150 eurų priklausomai nuo tūrio. Nekelkite šito į Vokietiją geriau – parduokite seną sofa "Kleinanzeigen" (vokiškas "skelbiu") vos už Eurą, kad kas nors nupirktų ir pats nuvežtų.

Kokia yra "Kaution" (užstatas) nuomojamame būste?

Tai dideliausias šokas lietuviams. Įprasta mokėti 1-2 mėnesių užstatą, bet Vokietijoje dažnai reikalauja 3 "Kalt" (šaltą mėnesį). Tai reiškia, jeigu nuomate butą už 1000 eurų, pradžiai reikia turėti 3000 eurų grynųjų, kurie bus užšaldyti sąskaitoje. Užstatą atgaunate išsikraustant, jeigu nieko nesugadinate (ir jeigu savininkas nenuspręs, kad senas kilimas atrodė per daug "nulibęs").

Ar galiu užsidirbti pinigų perveždamas daiktus kitiems?

Techniškai taip, tai vadinama "selbstständig" (savarankiška) veikla. Bet jeigu neturite licencijos ir registruotos įmonės Vokietijoje, tai yra nelegalu. Vokiška policija dažnai sustabdo sunkvežimius patikrinimui, ir jeigu rasite, kad vežate kieno nors daiktus už pinigus be dokumentų, galiite gauti didelę baudą ir net išsiųsti iš šalies. Geriau nedaryk to, nebent norite gyventi dideliame stresse.

Kiek kainuoja elektros ir dujų pajungimas?

Lietuvoj mes įpratę, kad viskas yra vienoje vietoje. Čia reikia susirasti savo "Stromanbieter" (elektros tiekėją) ir "Gasanbieter". Yra didelių skirtumų – vieni tiekėjai gali būti 20 proc. brangesni. Ką daryti? Užsukite į "Verivox" ar panašų portalą ir palyginkite. Pradžiai galite eiti į pagrindinį tiekėją, bet jie dažniausiai brangiausi. (Čia aš šiek tiek meluoju, kartais pagrindiniai turi akcijas pirmiesiems mėnesiams, bet tai retai).

Ar brangu gydytis?

Jeigu turite drąudimą, tai tik 10 eurų už vizitą pas gydytoją (Rezeptgebühr). Bet vaistai... Vokietijoje vaistai brangūs, ir juos reikia mokėti patiems bent 5-10 eurų už dėžutę. Ir nepamirškite, kad dantų gydymas yra atskira istorija – paprastas plombavimas gali kainuoti nuo 80 iki 200 eurų. Geriau Lietuvoje išsigydykite dantis prieš išvykdami, arba pasirašykite papildomą dantų drąudimą (Zahnersatz).

Ką daryti, jeigu neturiu pinigų pradžiai?

Vokietijos valstybė turi socialinę sistemą, tačiau ji skirta tiems, kas jau yra oficialiai įregistruotas ir neturi išgyventi. Jeigu tik atvykstate, "Bürgergeld" (socialinės išmokos) gauti bus sunku, jeigu neturite darbo. Geriau turėkite bent tūkstantį ar du eurų atsargai pirmiesiems mėnesiams maistui ir bilietams, kol gausite pirmą algą. Nereikia tikėtis, kad vos atvykęs gausite pinigų iš oro.

Kas laukia jau ten? (Gyvenimas ir kultūra)

Ar tikrai visi kalba vokiškai?

Mieste – taip, beveik visi. Bet kaimuose, ypač Rytuose, senesni žmonės gali mėginti kalbėti vietiniu dialektu, kuris lietuvui skamba kaip svajonė, o ne kalba. Tačiau vokiečiai yra geros širdies – jeigu bandysite šnekėti jų kalba (net su klaidomis), jums padės. Angliškai jaunimas kalba puikiai, bet ne visada nori tai daryti ofisiuose ar parduotuvėse.

Ar sunku vaikus įtraukti į mokyklą?

Vokiškas mokyklų sistema yra sudėtinga (Hauptschule, Realschule, Gymnasium). Vaikui, kuris nemoka vokiškai, skiriama "Willkommensklasse" (pažinties klasė). Tai gali trukti nuo pusės metų iki metų. Tėvams svarbu prisiduoti vaiką į "Kita" (mokyklos poilsio grupę), kad jis greičiau integruotųsi. Be to, pasiruoškite, kad mokyklos prasideda 8:00 ryte (arba net 7:30), o pabaiga – vidurdienį (priešpiečiai). Ir tai yra normalu.

Kaip su kainomis parduotuvėse?

Maistas ir benzinas šiuo metu brangesni nei Lietuvoje (ypač pieno produktai ir mėsa). Bet drabužiai, technika ir ypač naudoti daiktai gali būti pigesni. Yra didžiulė kultūra pirkti naudotas dalykus – tai ne laikoma niekuo gėdinga. Galite rasti puikių baldų už simbolinę kainą "Flohmärkt" (turguose) arba internetinėse parduotuvėse.

Ar saugu?

Vokietija yra saugi, bet dideliuose miestuose (Berlynas, Niurnbergas, Esenas) yra rajonai, kur naktimis geriau nevaikščioti. Vagystės vyksta, ypač dviračių – dviratis yra šventenybė, bet ir numanoma auka. Užsidėkite gerą užraktą. Taip pat, būkite atsargūs su savo banko kortelėmis – "skimmeriai" (skiepikliai) bankomuose pasitaiko retai, bet vis tiek patikrinkite, ar ant jų nėra įtartinų dalių.

Ką daryti laisvalaikiu?

Vokiečiai mėgsta "Verein" (sąjungas, būreliai). Yra viskas – nuo šokių iki šaudymo iš lanko. Tai geriausias būdas susirasti draugus. Taip pat eikite į "Volkspark" (liaudies parkus) – tai jų mėgstamiausia vieta poilsio sekmadieniais. Jeigu mėgstate alų, susiraskite gerą "Brauhaus" (alaus daryklę-restoraną) ir pamirškite "beverage" iš prekybos centrų.

Ar galiu vežti savo šunį?

Taip, šunys mylimi čia kaip nariai šeimoje. Reikia tik pasiimti "EU pet passport" (ES gyvūno pasą) ir tikrinti, ar skiepytas nuo pasiutligės. Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už šunį (Hundesteuer), kurie priklauso nuo miesto. Būsite stebėti, kaip jums parduotuvėje leis įeiti su šunimi, o netgi duos jam sausainį prieš kasą (tai ne melas, man taip nutiko Kelne).

Ar sunku susirasti darbą?

Priklauso nuo kvalifikacijos. Jeigu esate IT specialistas, inžinierius arba kvalifikuotas statybininkas, susirasti bus lengva. Jeigu be specialybės, teks eiti dirbti į "Logistik" (sandėlius) arba "Gastronomie" (restoranus). Užmokestis už paprastus darbus gali būti nuo 12 eurų valandinai (minimalus), bet mokesčiai atims nemažai dalį. Taip, čia didelios mokesčių šalis.

Ar verta paimti visus daiktus iš Lietuvos?

Verta tik tų, kurie turi emocinę ar didelę materialinę vertę. Knygas, senus paveikslus, įrankius. Buitinę techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną) geriau nupirkti naują Vokietijoje – ji atitinka vietinius standartus (energijos taupymas) ir tau jos nemokės pervežti. Be to, vokiški skalbikliai dažniausiai turi integruotas sistemas, kurios Lietuvoje nėra standartinės.

Ar galiu susirasti lietuvių bendruomenę?

Ten, kur yra daugiau lietuvių (pvz., Vokietijos vakaruose arba dideliuose miestuose), tikrai yra bendruomenės. Yra lietuviškos mokyklos sekmadieniais, švenčiamos Užgavėnės ir Vėlinės. Tačiau man patartumė – nesilikite tik savo "ghette". Integruokitės, susiraskite vokišką draugą, tai padės jums ne tik kalbai, bet ir pačiam gyvenimui. Vokietijoje gyventi su vokiečiais yra visai kita nei su lietuviais. (Nerašau, kad blogiau, tiesiog kita).

Kas dėl interneto ir ryšio?

Vokietija stropiai plečia "Glasfaser" (skaidulinį internetą), bet kai kurie rajonai vis dar vežia su VDSL ar net mobiliuoju internetu. Prieš išsinuomodami butą, patikrinkite, ar galite užsakyti greitą internetą. Nėra nieko blogesnio už lėtą internetą, kai reikia susisiekti su šeima Lietuvoje per "WhatsApp".

Ką daryti, jeigu viskas nepavyks?

Niekas nesako, kad turi likti amžinai. Jeigu po metų suprasite, kad Vokietija ne jums, visada galite grįžti. Išgyvenote patirtį, išmokote kalbos (galbūt), ir užsidirbote pinigų. Nėra gėdinga grįžti. Bet dažniausiai žmonės lieka, nes pamato, kad čia yra stabilumas ir tvarka, kuri mums trūksta.

Galutinis patarimas: ar verta?

Verta, jeigu esate pasiruošę dirbti ir laikytis taisyklių. Vokietija neduoda nieko už dar nieko, bet už sunkų darbą duoda atlygį ir gerą gyvenimo standartą. Geriausia, ką galite padaryti, yra nespėti. Gerai suplanuokite, išsirinkite patikimą pervežėją (ne pigiausią, o patikimą) ir tiesiog važiuokite. Likusią dalį išspręsite ten, vietoje.

Išvada

Taigi, nepamirškite, kad nepriekaištingas kraustymosi planavimas į Vokietiją yra procesas, kurio negalima sutalpinti į vieną paštą. Bus klaidų, bus vėlavimų, ir bus momentų, kai norėsite viską mesti ir važiuoti atgal. Bet tikrai galiu pasakyti, kad po kelerių metų, kai gersite vokišką kavą savo balkone, sužinosite, kad visi tie rūpesčiai verti buvo. Sėkmės kelyje ir tepasiseina be per didelių pavojų.