Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją: tiesa be gaubtų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai kroviniai buvo rašomi ant popieriaus lapų, iki dabar, kai viskas valdoma iš telefono. Žmonės sako, kad ateina naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją, kad viskas tampa sklandžiu ir automatizuotu procesu. Iš vienos pusės taip yra, sistema pažengė, bet iš kitos – vairuotojas vis dar yra žmogus, o kelyje į Vokietiją gali nutikti viskas. Nebūkite naivūs, manydami, kad programa už jus viską padarys, jei patys nesuprasite proceso esmės. Čia ne tik apie dėžes, čia apie tai, kaip tų dėžių turinys nukelia iš Kauno ar Vilniaus iki Miuncheno ar Berlyno be nereikalingų nervų.

Kaip tai veikia iš vidaus: kas pasikeitė per 20 metų

Ar tikrai naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją padaro greičiau?

Sakyčiau, kad ne visada. Tikrai, dabar galite susimokyti kainą per minutę, o anksčiau reikėjo skambinti penkiems brokeriams. Bet fizinis greitis nepasikeitė – sunkvežimis negali važiuoti 200 km/val. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją padeda tik planavime ir dokumentų tvarkyme. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai klientas tikėjosi, kad jo daiktai atkeliaus per 48 valandas, nes taip parašė jų sistemoje (o ten tiesiog buvo numatyta teorinė trukmė). Realiai jie laukė savaitę, nes vairuotojas užstrigo prie Lenkijos sienos dėl techninės bėdos. Taigi, technologijos nepadeda, jei pasirašo ratas.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka tas persikraustymas?

Vidutiniškai tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų, jei kalbame apie standartinį krovininį mikroautobusą į Vokietiją. Jei tai didelis sunkvežimis, kuris renka krovinius iš kelių klientų, tai gali užtrukti ir savaitę, ir daugiau. Viskas priklauso nuo maršruto – ar jis važiuoja tiesiai į Frankfurtą, ar dar suksis po Hamburgo. Kartais atrodo, kad vairuotojas važiuoja pro jūsų namus, bet jis tiesiog renka kitus siuntas. Nenuvertinkite to, kad reikia surinkti pilną mašiną, kitaip kaina išlėks į dangų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo sąlygų, bet yra išimčių. Jei sutinkate su vairuotoju (o dažniausiai jis yra lietuvis ar lenkas), kartais jie pasiima už mažą priedą, arba tiesiog jei esate malonūs žmogus. Bet nerekomenduoju, jei jums reikia komforto – ten nėra vietos ilgam sėdėti, o vairuotojas dirba. Aš mačiau situaciją, kai žmonės važiavo su šunimi ir dėl to teko sustoti kas valandą, tai kelionė truko dvigubai ilgiau. Geriau leiskite jiems dirbti.

Ar saugu duoti brangius daiktus į tą pačią mašiną?

Esu matęs viską. Žinoma, yra draudimas, bet jei dingsta brangūs paveikslai ar juvelyriniai dirbiniai, nervų nepirksi. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją leidžia įrengti kameras mašinose, bet tai ne visada stabdo vagystes. Geriausia brangiausius daiktus vežti su savimi, jei įmanoma. Yra tokios firmos, kurios specializuojasi tik turtuolių pervežimuose, jos turi geresnes apsaugos sistemas, bet tai kainuoja. Paprastas brokeris tiesiog užrakins duris ir važiuos toliau.

Kas dėl to tracking – ar tikrai matau, kur yra mano daiktai?

Dažniausiai taip, bet kartais tas GPS signalas sustoja prie kažkokių sandėlių ir rodo ten porą dienų. Neišsigaskite, tai gali reikšti, kad vairuotojas išėjo ilgam poilsio arba tiesiog užsidarė sandėlyje, kur signalas nepraeina. Kartais sistema atnaujinama tik kai vairuotojas užgesina variklį. Taigi, jei mataite, kad mašina stovi vietoje 10 valandų, tai gali būti ir tiesiog užkirsta kelią arba policijos patikra. Buvau atvejų, kai sistema rodė mašiną Danijoje, o ji buvo Lietuvoje – klaidos įvyksta.

Muitinė, dokumentai ir Vokietijos biurokratija

Ar reikia deklaruoti visus senus daiktus?

Vokiška muitinė yra griežta, bet jei persikeliate gyventi (pakeitote adresą), dauguma senų daiktų (naudoti baldai, drabužiai) yra be muitų. Problema prasideda, jei bandote įvežti daug naujų dalykų, kurie atrodo kaip prekybinis krovinys. Turiu omenyje, jei atvežate 10 naujų televizorių, jie klaus, kodėl. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją padeda tuo, kad dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu iš anksto, bet vokiečiai vis tiek mėgsta viską patikrinti akimi. Geriau turėkite sąrašą, net jei jis bus rašytas ant rankogalio.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti sau?

Būtinai pasą ar asmens tapatybės kortelę, sutartį su pervežimo firma ir, svarbiausia, "Ausfuhrkreditzertifikat" (AKTZ) dokumentą, jei vežate daugiau kaip 10 tūkst. eurų vertės daiktų. Be to, jei perkeliate gyvenamąją vietą, reikia "Ummeldung" formos iš Vokietijos pusės. Nėra nieko blogiau nei stovėti prie sienos su vairuotoju, kuris nekalba nei vokiškai, nei angliškai, ir mėginti paaiškinti, kas yra tame inde. Pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kitaip muitinė gali uždelsti krovinį dieną-dvi.

Ar dažnai sustoja muitinėje patikrai?

Statistiškai retai, jei krovinys atrodo normaliai ir dokumentai tvarkingi. Bet jei mašina atrodo pasenusi ar vairuotojas atrodo įtartinai (turi omenyje, jei jis nemiega tris paras), sustos garantuotai. Buvau, kai atvežė seną "Mercedes" mašiną dalimis, tai ten visa komanda išėjo su žibintais ir šunimis. Vokiškai muitininkai yra labai tikslūs, jie mato viską. Jei turite kažką draudžiamo, geriau pasakykite iš karto, nes jei ras patys – baudos didelės.

Kas dėl alkoholio ir tabako – ar galima vežti?

Galima, bet tam yra limitai. Jei atvežate dėžę viskio sau, tai paprastai praeina, kaip asmeninis krovinys, jei tai atitinka tam tikras normas. Bet jei bandote įvežti 200 degtinių butelių, tai jau bus laikoma prekyba. Vokietija turi griežtas akcizų taisykles. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją nepadės čia, nes tai tiesiog įstatymas. Geriau nepabandykite sutaupyti, vežant pigią degtinę iš rytų, nes baudos viršys sutaupytą sumą dešimt kartų.

Ar reikia mokėti už tą AKTZ dokumentą?

Dokumento išdavimas Lietuvoje paprastai nemokamas (arba kainuoja labai mažai, valstybės mokestis), bet jei kreipiatės per brokerį, jis gali užpildyti jį už 50-100 eurų. Tai pinigai veltui, jei mokate dirbti su portalais. Bet jei neturite laiko ar nemokate anglų/vokiškai, geriau sumokėkite brokeriui. Klaida tame dokumente gali kainuoti brangiai, nes Vokietijoje gali neleisti išvežti prekių be jo (jei jūsų pirkėjas reikalauja). Čia reikia tikslumo, ne vien technologiškumo.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina skiriasi dviejus kartus tarp skirtingų firmų?

Nes vienos firmos veža tiesiogiai, o kitos – tarpininkai. Tarpininkas pasako "1000 eurų", o paskui parduoda užsakymą lenkų firme už 600, o likę 400 pasiduoda. Taip pat, kaina priklauso nuo to, ar tai yra "ex Works" (jūs pakroviate), ar "door to door" (jie viską daro). Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją leidžia palyginti kainas greičiau, bet nematykite to, kas užrašyta smulkiu šriftu. Kartos pigiausias pasiūlymas baigiasi tuo, kad jūs turite išleisti pinigus vairuotojui rankomis, kad jis nuleistų dėžę (o tai turi būti įskaičiuota).

Ar kyla kainos, jei daiktų daugiau nei numatyta?

Taip, be abejo. Jei sakėte, kad turite 15 kubinių metrų, o paskui pasirodo, kad 20, vairuotojas gali tiesiog neįvežti visko arba paprašyti papildomai. Jie turi savo apribojimus. Buvau situacijose, kai klientas pridėjo dar du sofas paskutinę minutę, ir teko skambinti po visą Lietuvą, kas galėtų priimti tą "viršų". Geriau tiksliai išmatuokite savo turtą, arba pasakykite, kad yra "apie tiek". Sąžiningumas čia taupo pinigus.

Kas yra tas "liftas" ir kodėl jis kainuoja?

Dauguma vairuotojų turi tik galą su užkalnėmis. Jei gyvenate 4 aukšte be lifto, ir jums reikia išnešti 30 dėžių, tai reikės nešti rankomis. Už tai imamas mokestis, vadinamas "manual handling". Kartais jie gali atvežti hidraulinį keltuvą (su lėktuvu), bet tai kainuoja brangiai ir reikia vietos kieme. Nenuvertinkite fizinio darbo – vairuotojai ne sportininkai, jie tiesiog vairuoja. Jei norite sutaupyti, pakilkite daiktus žemyn patys.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?

Dauguma lietuviškų firmų dirba su 50-100% avansu. Vokiškos firmos dažniau dirba priešpaskutine arba po atvyksto (jei esate patikimi klientai). Bet jei pasirinksite pigų variantą be sutarties, gali būti, kad jie reikalaus grynų pinigų prieš pat išvykstant (kad nenuvažiuotų su jūsų daiktais). Aš visada patariu mokėti po to, kai daiktai atkeliauja saugiai, arba naudoti "escrow" paslaugas, nors tai retai pasitaiko mūsų rinkoje.

Kas dėl depozito – ar tai įprasta?

Kai kurios firmos, ypač didelės tarptautinės, gali paprašyti depozito, kad jums neužtektų atšaukti užsakymą paskutinę minutę. Tai yra įprasta, bet turi būti parašyta sutartyje. Jei jie paprašo depozito be jokio dokumento, tai nuokrypis nuo taisyklių. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės mokėjo depozitą ir daugiau nieko negirdėjo iš tos firmos. Patikrinkite įmonės kodą ir rekvizitus prieš perduodant bentą centą.

Naujovės, technologijos ar paprasta skaičiuotuvė?

Ar verta naudotis mobiliomis aplikacijomis dėl inventoriaus?

Jei turite kantrybės skenuoti kiekvieną šaukštelį – taip, tai padeda sekti, kur kas dingo. Bet dažniausiai žmonėms nusibosta po dešimt dėžių ir jie pradeda braižyti "1", "2", "3". Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją siūlo QR kodus, bet realybėje paprastas Excel lentelė veikia taip pat gerai. Svarbiausia, kad numeris ant dėžės sutaptų su sąrašu. Aš mačiau, kaip klientas prarado visas savo knygas, nes nenurodė, kurioje dėžėje jos yra, o aplikacija nulūžo kelionės metu.

Ar robotai pakeis vairuotojus artimiausiu metu?

Kol kas ne. Vokietijoje keliai geri, bet miestuose kaip Miunchenas ar Berlynas – chaosas. Robotas dar neišmano, kaip prasukti sunkvežimį gatve, kurioje statomas automobilis. O ir ką darys robotas, jei dėžė nukrito ir reikia ją surinkti? Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją yra daugiau apie skaičiavimus, nei apie fizinį darbą. Vairuotojas dar ilgai bus reikalingas, bent jau kaip kranininkas arba vadybininkas vietoje.

Kaip veikia tas "smart loading" (išmanusis pakrovimas)?

Tai tiesiog brangi frazė, reiškianti, kad jie deda sunkius daiktus apačioje, o lengvus viršuje. Geri firmos taip daro jau 20 metų. Nėra ten jokio dirbtinio intelekto, kuris skaičiuoja svorio centrą realiu laiku, bent jau ne mūsų standartuose. Galbūt didelės korporacijos turi tokias sistemas, bet paprastam žmogui persikraustant į Vokietiją, tai pasirodo esąs tiesiog gerai supakuotas sunkvežimis. Nepasitikėkite gražiais žodžiais, tikrinkite, kaip jie krauna.

Ar verta pirkti specialias dėžes su "smart" etiketėmis?

Mano nuomone, šiaip sau grobis, jei nevežate milijoninio turto. Paprasta storos sienelės dėžė kainuoja 2-3 eurus, o "smart" dėžė gali kainuoti dešimt kartų daugiau. Kas ji duoda? Gal matuos temperatūrą ar smūgius. Ar jums to tikrai reikia? Jei vežate vaikiškus paveikslus – galbūt taip. Jei drabužius – ne. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją dažnai yra pervertintos paprastiems vartotojams.

Ar internetiniai skaičiuokliai yra tikslūs?

Jie duoda apytikslę sumą. Jie neįskaičiuoja to, kad jūsų namuose yra laiptas, kurio neįvežia keltuvas, ar to, kad jūsų kaimas turi siaurą gatvę. Skaičiuoklis mano, kad idealus pasaulis. Po to, kai jis paskaičiuoja 800 eurų, reali kaina gali būti 1200. Visada klauskite galutinės kainos su PVM ir visais papildomais mokesčiais po apžiūros (jei įmanoma).

Praktiniai patarimai ir kas daryti, kai kas negerai

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas sako, kad netelpa?

Tai klasika. Jis atvyksta, pažiūri į krūvą daiktų ir sako "į mašiną netelpa". Čia jūs turite būti tvirti. Jei buvote sąžiningi pateikę matmenis, tai tai firmos problema, kad atsiuntė per mažą mašiną. Dažnai jie bando priversti jus mokėti už antrą kelionę. Jei sutartyje parašyta "15 kub. m.", o jums atvežė mašiną, kurioje telpa 10, tai tai jų kaltė. Nebijokite skambinti bossui.

Ar padeda surinkti baldus atvykę į Vokietiją?

Tai priklauso nuo to, ką sutartote. Paprastai "pakuotės išpakavimas" nereiškia, kad jie surinks jūsų kompleksinę sistemą ar lygintuvą. Jie tiesiog išima daiktus iš dėžių ir padeda ant grindų. Jei reikiate pilno surinkimo, tai turi būti įskaičiuota kaip papildoma paslauga (ir kainuoja brangiai). Vokietijoje darbo ranka brangu, tad vairuotojai nori greitai išsivažiuoti, o ne surinkti spintelę valandą.

Kas dėl šiukšlių – ar jie išveža pakuotės atliekas?

Kartais taip, kartais ne. Kai kurie vairuotojai mėgsta susikrauti visą tą foliją ir dėžes ir nunešti į artimiausią konteinerį (pats taip padariau ne kartą). Bet jie neprivalo to daryti. Geriausia susitarti iš anksto – ar jie išveš tą "šlamštą" su savimi, ar jums teks patiems važiuoti į "Recyclinghof". Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas griežtas, tad negalima tiesiog mesti visko į vieną krūvą.

Ar galiu vežti savo augintinį?

Galima, bet ne toje pačioje mašinoje su daiktais (dėl temperatūros ir šviesos). Augintiniai turi būti vežami specialiomis transporto priemonėmis arba su jumis asmeniniame automobilyje. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją nenumato žirafų vežimo sunkvežimiu. Be to, reikės pasirūpinti veterinarinėmis pažymomis (EU pasas, čipas), kitaip į Vokietiją neįleis. Tai atskira galvos skausmo sritis.

Ką daryti, jei dėžė atėjo sutrypta?

Pirmiausia – nieko nebekelkite ir nufotografuokite. Tada skambinkite brokeriui. Jeigu turite draudimą, procesas prasideda. Jei neturite... tada stokitės į tą sulaužytą kompiuterį ir mokykitės. Visada, visada įsigykite draudimą, bent jau "casco" tipo krovinio. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją gali būti pažangios, bet jos neapsaugos nuo to, kai kaimynas viršuje numeta sunkų lagaminą ant jūsų dėžės.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Oficialiai – ne. Neoficialiai – jei jums padėjo nešti tą pianiną į trečią aukštą be lifto, tai 10-20 eurų rankoms (gėrimui) labai pagerins jūsų santykius. Lietuviai vairuotojai visada vertina tokį žestą, o vokiečiai gali būti šiek tiek nustebę, bet atsispyrdo retai. Tai nėra privaloma, bet žmogiškas dalykas. Gerai elgiantis su žmogumi, kuris turi jūsų visą turtą rankose, visada naudinga.

Ar saugu persikraustyti žiemą?

Saugu, bet drėgnė gali būti problema. Kai atvežate dėžę iš šalto sunkvežimio į šiltą butą Vokietijoje, ant daiktų gali susidaryti kondensatas. Rekomenduoju nedėti drabužių tiesiog į plastikines maišus, o leisti jiems "kvėpuoti" dėžėse. Ir venkite persikraustyti, kai yra stiprus šalčiai be pakrovimo aikštelės – vairuotojas gali tiesiog atsisakyti išnešti daiktų pavojingomis sąlygomis.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti į tam tikrus miestus?

Nes ten turi "environmental zones" (Umweltzone) arba siauras gatves, į kurias negali važiuoti sunkvežimis. Pavyzdžiui, senasis miestas Kelne arba Heidelberge. Jei ten gyvenate, reikės organizuoti perkrovimą į mažesnį mikroautobusą miesto ribose. Tai papildomas kaštas ir galva skausmas. Pasitikrinkite iš anksto, ar jūsų adresas yra sunkvežimiui prieinamas, naudodami "Google Street View".

Ką daryti, jei dingo daiktas, bet dėžė yra?

Tai keičia situaciją. Jei dėžė atėjo, o viduje nėra, pvz., "PlayStation", tai gali reikšti vagystę arba klaidą pakrovimo metu. Čia be kamerų sunku įrodyti. Viską priklauso nuo to, ar užregistravote kiekvieną dėžę. Jei sąraše parašėte "Drabužiai ir elektronika", o dingso tik elektronika, tai gali būti bėda. Būkite konkretūs sąrašuose – ne "virtuvės reikmenys", o "Mikrobangų krosnelė, 3 puodai, 15 šaukštų". Tikslumas sutaupo nervus.

Galutiniai patarimai tiems, kurie nori išlikti sveiki

Viskas labai paprasta – pasitikėkite savo intuicija, jei firma atrodo įtartinai, tai ji tikriausiai tokia ir yra. Naujovės logistikos sprendimuose persikraustymams į Vokietiją yra puikus įrankis, bet jis nieko nevertina be patikimo žmogaus vairo. Neperkokite pigiausio, neperkokite brangiausio, pasirinkite tą, kuris atrodo normalus ir su kuriuo galite susikalbėti be vertėjo. Sėkmės kelyje ir tegu vokiečiai nebus per griežti prie sienos.