Namų perkraustymas iš Vokietijos su visais formalumais

Įvadas

Namų perkraustymas iš Vokietijos su visais formalumais nėra tik dėžių krovimas. Čia susipina adresų keitimas, inventorizacija, sutartys, draudimas, parkavimo leidimai, lifto rezervacijos, CMR arba krovinio dokumentai, nuomos perdavimo aktai, kartais administracijos taisyklės. Per daugiau nei 20 metų tarptautinių pervežimų supratau vieną dalyką: daiktus pervežti nėra sunkiausia dalis. Sunkiausia – kad viskas būtų sutvarkyta taip, jog niekas nestovėtų prie durų su klausimu „o kas dabar?“ Todėl kalbu apie realius popierius, ne apie gražias frazes.

DUK apie Namų perkraustymas iš Vokietijos su visais formalumais: kas turi būti sutvarkyta

Ar Namų perkraustymas iš Vokietijos su visais formalumais reiškia, kad įmonė sutvarko viską už klientą?

Ne viską. Namų perkraustymas iš Vokietijos su visais formalumais reiškia, kad pagrindiniai dokumentai ir darbo etapai yra numatyti, bet kai kurie dalykai vis tiek priklauso nuo kliento. Įmonė gali paruošti sutartį, inventorizaciją, draudimą, transporto dokumentus, pakavimo planą. Bet klientas dažniausiai turi sutvarkyti nuomos pabaigą, raktų perdavimą, lifto rezervaciją, parkavimo leidimą, administracijos sutikimą. Jei kas nors sako „mes viską sutvarkysime“ be klausimų, aš šiek tiek įtariai žiūriu. Pervežimuose „viskas“ retai reiškia viską.

Kokie dokumentai dažniausiai reikalingi perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai reikia asmens duomenų, pakrovimo ir iškrovimo adresų, kontaktų, daiktų inventorizacijos, vertingų daiktų sąrašo, draudimo pasirinkimo, sutarties arba užsakymo patvirtinimo. Jei daiktai brangūs, pravartu turėti pirkimo dokumentus, nuotraukas, ekspertizes. Komerciniam vežimui gali būti naudojamas CMR, namų daiktams – inventorizacijos aktas, važtaraštis arba krovinio priėmimo dokumentas. ES viduje paprastam asmeniniam perkraustymui muitinės kaip į ne ES šalį nėra. Bet popieriai vis tiek padeda, jei dingsta dėžė ar atsiranda pretenzija.

Ar reikia muitinės, jei vežu asmeninius daiktus į Lietuvą?

Paprastai ne, nes Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungoje. Asmeniniai namų daiktai, baldai, drabužiai, knygos, indai paprastai keliauja be muitinės procedūrų. Bet jei vežate alkoholį dideliais kiekiais, tabaką, ginklus, vaistus, gyvūnus, statybines medžiagas ar komercines prekes, taisyklės gali būti kitokios. Tada geriau pasitikrinti oficialiai, nes aš nenoriu jūsų klaidingai nuraminti. (Turiu omenyje ne bendrą „ES nėra muitinės“, o išimtis.) Dokumentų sąrašas vis tiek pravartu, ypač brangiems daiktams.

Kodėl inventorizacijos aktas toks svarbus?

Nes jis yra daiktų žemėlapis. Be inventorizacijos sunku įrodyti, kiek dėžių buvo pakrauta, kokie baldai keliavo, kokia buvo jų būklė, kas dingsta ar sugenda. Sąraše gali būti dėžių numeriai, kambariai, baldų pavadinimai, pastabos apie pažeidimus. Jei iškraunant Klaipėdoje trūksta dėžės „vonios kambarys 3“, be sąrašo ginčas bus sunkus. Gera inventorizacija trunka ilgiau, bet taupo laiką vėliau. Buvo atvejis, kai dėžė atsidūrė ne tame bute dėl panašių adresų. Sąrašas padėjo greitai surasti klaidą.

Ar reikia fotografuoti butą prieš pakrovimą?

Labai pravartu. Nuotraukos padeda fiksuoti baldų būklę, laiptinės situaciją, parkavimo vietą, jau esamus įbrėžimus. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normalus draudimo ir darbo procesas. Jei spinta jau buvo subraižyta Berlyne, nuotrauka tai parodys. Jei po iškrovimo Kaune atsirado naujas įbrėžimas, irgi bus lengviau suprasti. Kartais klientai sako: „Kam čia tiek fotografuoti?“ Paskui, kai reikia pretenzijos, klausia, kodėl niekas nieko neturi. Todėl nuotraukos – ne biurokratija, o apsauga.

Kas atsakingas už parkavimo leidimą Vokietijoje?

Dažniausiai klientas, nes jis žino namo administraciją, kaimynus, vietos taisykles. Pervežėjai gali patarti, kokio ilgio zona reikalinga, kur statyti keltuvą, kiek vietos reikia sunkvežimiui. Bet leidimo užsakymas dažnai reikalauja vietinio kontakto ir laiko. Berlyne, Hamburge, Kelne ar Miunchene tai ypač svarbu. Jei leidimo nėra, automobilis gali gauti baudą arba būti perkeltas. Tada perkraustymas stringa. Todėl formalumai turi būti pradėti bent prieš kelias savaites, ne dieną prieš.

Ar reikia rezervuoti liftą?

Taip, jei butas daugiabutyje ir kroviniui tinka kroviminis arba bendras liftas. Liftas turi būti rezervuotas konkrečiam laikui, apsaugotas, raktas perduotas, administracija informuota. Jei liftas užimtas gyventojų arba statybininkų, komanda laukia. O laukimas, kaip jau sakiau, gali kainuoti. Kai kuriose Vokietijos namų bendrijose už lifto naudojimą reikia depozito. Jei po krovimo lieka žala, depozitas gali būti sulaikytas. Todėl apsauginiai kilimėliai ir tvarkingas darbas nėra smulkmena.

Sutartys, draudimas ir atsakomybė

Kas turi būti perkraustymo sutartyje?

Sutartyje turi būti kliento ir įmonės duomenys, adresai, data, transportas, darbuotojų skaičius, darbų apimtis, kaina, apmokėjimo tvarka, draudimas, atsakomybės ribos, laukimo tarifas, papildomų darbų tvarka, pretenzijų pateikimo terminai. Jei ko nors nėra, vėliau kiekviena pusė gali suprasti savaip. Sutartis neturi būti baisi, bet turi būti konkreti. Buvo klientų, kurie pasirašydavo vieną eilutę „perkraustymo paslaugos“ ir paskui stebėdavosi, kodėl niekas neatsako už detales. Popierius nėra priešas.

Ar draudimas galioja be inventorizacijos?

Gali būti sunkiau. Draudimas gali egzistuoti, bet be inventorizacijos, nuotraukų ir vertės įrodymų pretenziją nagrinėti bus daug sudėtingiau. Jei dingsta dėžė, reikia žinoti, kas joje buvo. Jei sugenda baldas, reikia žinoti, kokia buvo jo būklė prieš vežimą. Todėl formalumai nėra tik įmonės noras „susitvarkyti popierius“. Jie tiesiogiai susiję su išmokėjimu. Kai klientas sako „ten buvo visko“, draudikui to nepakanka. Reikia sąrašo ir įrodymų.

Ką daryti, jei sąlygos pasikeičia dieną prieš perkraustymą?

Reikia nedelsiant pranešti. Sugedo liftas, pakeitėte adresą, atsirado daugiau dėžių, kaimynai neuždaro parkavimo zonos, butas neatiduotas laiku – viskas keičia darbą. Kuo anksčiau pasakysite, tuo daugiau sprendimų bus. Jei nutylėsite iki atvykimo, komanda gali atvažiuoti su netinkamu automobiliu ar per mažu žmonių skaičiumi. Nežinau 100%, kaip greitai bus galima pakeisti grafiką, bet bandyti reikia iškart. Pervežimuose vėlyva informacija dažnai kainuoja brangiau nei ankstyva.

Ar galima pasirašyti sutartį elektroniniu būdu?

Taip, dažniausiai galima. Užtenka el. parašo, patvirtinimo el. paštu arba sutarties sąlygų priėmimo, priklausomai nuo įmonės tvarkos. Svarbu, kad matytumėte, ką priimate: kainą, terminus, atsakomybę, draudimą. Pasirašyti vieną blanką be sąlygų nėra geras variantas. Jei dokumentai siunčiami skubotai, perskaitykite bent pagrindinius punktus. Buvo atvejis, kai klientas nepastebėjo, jog draudimas galioja tik iki 500 Eur. Paskui buvo daug emocijų. Skubotas pasirašymas kartais brangus.

Kas yra pretenzijos terminas ir kodėl jis svarbus?

Pretenzijos terminas nurodo, per kiek laiko reikia pranešti apie pažeidimą, dingimą ar vėlavimą. Jei iškraunant matote sugadintą stalą, reikia fotografuoti, rašyti pastabą akte, siųsti nuotraukas, kreiptis į įmonę. Negalima palaukti mėnesio ir tada sakyti: „Kažkada pastebėjau.“ Draudimas ir vežėjas dirba su terminais. Kuo greičiau fiksuojate problemą, tuo didesnė tikimybė ją išspręsti. Tai nepatogu, bet realu. Emocijos po perkraustymo suprantamos, bet dokumentai vis tiek reikalingi.

Ar įmonė atsako už daiktus sandėlyje?

Atsako tik tada, kai sandėliavimas įtrauktas į sutartį ir aiškiai apibrėžta atsakomybė. Sandėlis turi būti saugomas, sausas, tinkamai pažymėtas, krovinys turi būti priimtas aktu. Jei daiktai laikomi laikinai garaže „kol kas nors sugalvos“, tai ne sandėliavimo paslauga, o rizika. Buvo klientai iš Miuncheno, kuriems reikėjo laikino saugojimo Frankfurte, nes Lietuvos butas nebuvo paruoštas. Viskas praėjo gerai, nes buvo sutartis, terminas ir sąrašas. Be to būtų buvęs chaosas.

Kodėl reikia nurodyti kontaktus abiejose pusėse?

Nes perkraustymo dieną visada atsiranda smulkmenų. Vairuotojas neranda įvažiavimo, iškrovimo vietoje nėra raktų, kaimynas uždėjo automobilį, liftas neveikia, administratorius klausia leidimo. Jei kontaktai neteisingi, darbas sustoja. Gerai turėti bent du kontaktus: kliento ir asmens vietoje, jei klientas pats negali būti. Tai ypač svarbu, kai perkraustote iš Hamburgo į Šiaulius arba iš Frankfurto į Marijampolę. Nuotoliu spręsti problemas sunku. Kontaktai turi veikti, ne tik būti sąraše.

Vokietijos specifika ir Lietuvos pusė

Kas yra „Abstellgenehmigung“ ir ar tai susiję su perkraustymu?

„Abstellgenehmigung“ yra leidimas laikinai pastatyti konteinerį, keltuvą ar kitą įrangą viešoje erdvėje. Namų perkraustymuose tai gali būti aktualu, jei reikia fasadinio keltuvo, konteinerio statybinėms atliekoms arba didelio transporto pastatymo. Taisyklės priklauso nuo miesto ir gatvės. Berlyne, Hamburge ar Kelne tai gali užtrukti. Nežinau 100%, ar jūsų atveju reikės tokio leidimo, todėl geriausia klausti vietinės administracijos. Jei reikės, o jo nebus, darbas gali būti sustabdytas.

Ar reikia pranešti Vokietijos nuomotojui apie perkraustymo datą?

Taip, praktiškai būtina. Nuomotojui arba administracijai reikia žinoti, kada vyks pakrovimas, kiek truks, ar reikės lifto, keltuvo, parkavimo zonos. Daugelyje Vokietijos namų yra taisyklės dėl triukšmo, darbo valandų, bendrų erdvių naudojimo. Jei to nepaisysite, galite turėti problemų su depozitu. Pervežėjai gali dirbti greitai, bet jie negali apeiti namo taisyklių. Todėl prieš perkraustymą geriau gauti rašytinį patvirtinimą arba bent el. laišką. Popierius vėliau labai pravartu.

Ką daryti su nuomos perdavimo aktu Vokietijoje?

Perdavimo aktas fiksuojamas buto būklę paliekant nuomotojui. Jame svarbu pažymėti jau esamus pažeidimus, grindų, durų, sienų, langų būklę. Jei perkraustymo komanda palieka įbrėžimą, o aktas nepažymėtas, ginčas gali tapti jūsų problema. Todėl prieš išvežant daiktus pravartu nufotografuoti butą, o po darbo dar kartą. Jei įmanoma, perdavimo aktą daryti kartu su nuomotoju arba administratoriumi. Tai nėra maloniausia perkraustymo dalis, bet depozitas dažnai priklauso nuo detalių.

Ar Lietuvos pusėje reikia kažką registruoti?

Asmeniniam namų perkraustymui dažniausiai nereikia specialios registracijos, bet reikia pasiruošti praktinius dalykus: adreso deklaravimas, banko duomenų keitimas, draudimai, mokyklos, darželiai, komunalinės paslaugos. Jei vežate automobilį, gyvūną ar specifinius daiktus, gali būti papildomų taisyklių. Pervežėjai sutvarko krovinio dalį, bet gyvenimo administraciją dažniausiai tvarko pats klientas. Kartais žmonės pamiršta, kad perkraustymas nėra tik fizinis daiktų judėjimas. Popieriai gyvenime visada atsiranda netikėtose vietose.

Kodėl svarbu žinoti darbo valandas Vokietijoje?

Nes daugelyje namų triukšmingi darbai leidžiami tik tam tikru laiku, o savaitgaliais taisyklės griežtesnės. Krovimas, gręžimas, baldų tempimas, keltuvas gali sukelti kaimynų skundus. Jei darbas sustabdomas dėl triukšmo, terminas ir kaina keičiasi. Todėl prieš užsakant transportą reikia žinoti, kada galima dirbti konkrečiame name. Vokietijoje kaimynai kartais labai rimtai žiūri į taisykles. Tai gali erzinti, bet geriau žinoti prieš.

Ar reikia keisti draudimo adresą?

Taip, jei turite namo turto draudimą, civilinės atsakomybės draudimą ar kitus polesus Vokietijoje, adresą reikia keisti laiku. Tas pats galioja bankui, darbui, mokykloms, sveikatos draudimui, registracijos tarnyboms. Pervežimo įmonė to nedarė už jus, nebent tai atskira administravimo paslauga. Bet perkraustymo data turi sutapti su dokumentų keitimo grafiku. Buvo atvejis, kai siunta su dokumentais nuėjo į seną adresą, nes klientas pamiršo vieną vietą. Smulkmena, o galvos skausmas didelis.

Ką daryti, jei dokumentai vokiški, o Lietuvoje jų prašo aiškesnių?

Dažniausiai pakanka tvarkingų kopijų, vertimų arba paaiškinimų, priklausomai nuo dokumento tipo. Nuomos sutartims, pirkimo čekiams brangiems daiktams, draudimo sąlygoms gali prireikti paprasto vertimo. Jei dokumentas skirtas draudimo pretenzijai, geriau turėti aiškų sąrašą lietuvių arba anglų kalba. Nežinau 100%, ko prašys konkrečiame banke, mokykloje ar draudime, todėl verta pasitikrinti iš anksto. Pervežimų dokumentai ir gyvenimo dokumentai – ne tas pats.

Formalumai prieš, per ir po perkraustymo

Kada pradėti tvarkyti formalumus?

Geriausia prieš 4–8 savaites. Tada spėsite sutvarkyti leidimus, liftą, parkavimą, sąmatas, draudimą, nuomos pabaigą. Jei perkraustote mėnesio pabaigoje arba vasarą, pradėkite dar anksčiau. Paskutinę savaitę viskas dar įmanoma, bet dažniausiai brangiau ir nervinia. Buvo klientas, kuris prašė sutvarkyti keltuvą Berlyne per tris dienas. Pavyko, bet ne be papildomų mokesčių. Formalumai mėgsta laiką, net jei žmonės jo neturi.

Ar galima formalumus tvarkyti nuotoliniu būdu?

Daugelį – taip. Nuotraukos, vaizdo skambučiai, el. laiškai administracijai, sutartys, sąmatos, draudimo sąlygos gali būti tvarkomi nuotoliniu būdu. Bet kai kuriuos dalykus reikia patvirtinti vietoje: lifto raktą, parkavimo zoną, buto perdavimą. Jei klientas jau išvažiavo į Lietuvą, reikia patikimo žmogaus Vokietijoje. Be jo gali būti sunku. Todėl prieš perkraustymą reikia nuspręsti, kas bus vietoje pakrovimo dieną. Tai ne smulkmena.

Ką daryti po iškrovimo Lietuvoje?

Reikia patikrinti dėžes pagal sąrašą, apžiūrėti baldus, pasirašyti priėmimo aktą su pastabomis, jei jų yra. Jei kažkas sugadinta ar dingsta, fotografuoti iškart, ne po dviejų savaičių. Tada reikia susisiekti su įmone ir pradėti pretenziją. Jei viskas tvarkoje, vis tiek saugokite sutartį, sąskaitą, inventorizaciją. Kartais problemos atsiranda vėliau, pavyzdžiui, dingęs dokumentų aplankas randamas tik po dienos. Todėl aktas turi atspindėti realią situaciją.

Ar reikia saugoti pakavimo medžiagas?

Priklausomai. Dėžes galima palikti, jei planuojate dar krautis arba grįžti. Plėvelę, popierių ir maišus dažniausiai galima išmesti, bet pirmiausia patikrinkite, ar viskas tikrai iškrauta. Buvo atvejis, kai televizoriaus pultai ir dokumentai liko dėžės dugne po popieriumi. Todėl prieš išmetant pakavimo medžiagas verta greitai peržiūrėti dėžes. Ypač tas, kurios pažymėtos „įvairūs daiktai“. Ten visada randama įdomiausių dalykų.

Kodėl svarbu vienodai žymėti dėžes?

Vienodas žymėjimas taupo laiką iškraunant. Jei viena dėžė pažymėta „virtuvė“, kita „indai“, trečia „kuhnia“, ketvirta „3“, iškrovimo metu prasideda klausimai. Geriau naudoti numerius ir kambarius: „Virtuvė 01“, „Virtuvė 02“, „Miegamasis 01“. Tada sąrašas sutampa su realybe. Tai atrodo kaip smulkmena, bet iškraunant lietų ar vėlų vakarą smulkmenos tampa didelėmis. Tvarkingos etiketės – pigi draudimo priemonė.

Ar galima keisti adresą po sutarties pasirašymo?

Galima, bet reikia patvirtinti naują kainą ir terminą. Adresas keičia atstumą, parkavimą, laiką, galbūt transporto tipą. Jei iš pradžių sutarta iškrauti Vilniuje, o paskui klientas prašo vežti į sodybą prie Anykščių, tai nėra tas pats darbas. Gera įmonė paskaičiuos pokytį ir parašys papildymą. Bloga tiesiog pasakys „nieko tokio“, o paskui sąskaita bus nemaloni. Todėl adresų pokyčiai turi būti fiksuojami.

Ką daryti, jei perkraustymo dieną trūksta dokumentų?

Pirmiausia nespanikuoti, bet sustabdyti neaiškius veiksmus. Jei trūksta sutarties, inventorizacijos ar draudimo patvirtinimo, klauskite, kas bus pasirašyta vietoje. Jei trūksta parkavimo leidimo, reikia spręsti su administracija arba keisti planą. Jei trūksta raktų, darbas negali normaliai vykti. Dokumentai nėra biurokratija dėl biurokratijos. Jie nustato, kas ką daro ir kas už ką atsako. Be jų visi tampa gerais patarėjais, bet niekas neatsakingas.

Išvada

Namų perkraustymas iš Vokietijos su visais formalumais yra ramesnis, kai prieš darbą žinote, kas atsakingas už sutartį, inventorizaciją, draudimą, leidimus, liftą, adresus ir pretenzijų tvarką. Formalumai atrodo nuobodūs, kol viskas vyksta sklandžiai, bet kai atsiranda problema, jie tampa gelbėtoju. Geriausia pradėti anksti, viską fiksuoti raštu ir nesigėdyti klausti. Tada daiktai iš Vokietijos į Lietuvą keliauja ne tik fiziškai, bet ir tvarkingai popieriuose.