Namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu: 20 metų patirties be retušavimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir gal pasakysiu drąsiai – mažai kas sugeba taip nervuoti žmogų kaip namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu. Žmonės visada mano, kad tai tiesiog įkelia dežes, važinėja ir iškelia. Iš tiesų, tai visa drama nuo pradžios iki galo su vokiečių biurokratija, blogais keliais Lenkijoje ir tachografais, kurie neleidžia nueiti nuryti. Štai jums praktinis gidas, kaip tai atrodo iš mano, pagaili, pažiūros, be jokių gražių žodžių ir reklamos.

Pasiruošimas ir dokumentų chaosas

Kiek laiko iš tikrųjų reikia pasiruošti?

Gerai klausiate. Dažniausiai žmonės skambina pirmadienį ir sako, kad trečiadienį jau turi būti Vokietijoje. Namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu toks nedelsiant neįvyksta, jei norite padaryti teisingai. Reikėtų skirti mažiausiai dvi savaites, jei norite surasti normalų vairuotoją ir susitvarkyti daiktus, o ne dėti viską į maišus paskutinę minutę, kai vairuotojas jau varto duris.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti su savimi?

Pagrindinis dalykas – daiktų sąrašas. Jis turi būti išsamus, ne vienas eilutėje parašytas „baldai“. Be to, pasas arba ID kortelė būtina. Ir žinoma, jei vežate ne savo daiktus, o verslui, tai tai jau kita istorija – tada reikės konosmento (CMR), bet čia kalbame apie gyventojų kėlimąsi. Dar pamiršau paminėti, jei mikroautobuso priekaba užregistruota kitam žmogui – reikės notarinio leidimo.

Ar tikrai reikia daryti inventorizacijų sąrašą?

Atrodytų nelogiška, kadangi tai ne jūra plaukioja, bet vokiečiai mėggra popierius. Taip, sąrašas privalomas. Be gero sąrašo gali būti problema muitinėje, nors jeigu važiuojate asmeninio turto perkėlimui, deklaravimas dažniausiai nebūtinas, taciau... (na, yra išimčių). Geriau parašykite, kas kasetėje stovi, kad nekiltų įtarimų.

Ką daryti su technika? Ar vežti ar palikti?

Televizorius ir kompiuteriai – tai dažniausiai problema. Jei technika sena, neįvertinta, vežkite. Jei pirkote prieš mėnesį ir visgi atrodo kaip nauja prekybai, gali kilti klausimų apie mokesčius. Bet įprastai, namų apyvokos daiktai bevešami be mokesčių. Žinoma, jei turite du naujus „iPhone“ dėžėmis, tai geriau juos pasiimti su savimi į keleivinę saloną.

Kaip supakuoti baldus, kad neišsirietų?

Gera problema. Nenaudokite senų „IKI“ maišelių, jis plyšta po 5 kilometrų. Reikia stambių, tankių maišų arba kartono. Vieni vairuotojai turi pakrovimo aikštelę su lynais, kiti tik rankas. Jei turite brangų fendą, uždėkite ant jo dangą arba gobtuvą, nes pjūklai ir žirklės kraustyme yra dalykas kasdienis.

Ar verta kreiptis į firminę paslaugą ar savo jėgomis?

Jei turite draugą su „Mercedes Sprinter“ ir jis nieko nedirba, gali būti pigiau. Bet jei jis sugenda Lenkijoje (kaip tai buvo su vienu mano klientu prieš metus), o jūsų daiktai stovi šalia kelio ir pradeda lyti – tada prasideda nervai. Profesionalus namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu kainuoja pinigus už ramybę.

Mikroautobuso parinkimas ir kainos

Koks mikroautobuso tūris reikalingas šeimai?

Standartinis 3.5 tonų sunkvežimis su dėže paprastai talpina apie 15-20 kubinių metrų. Tai vidutinei dviejų kambarių būstui užtenka, jei nevežiate sofos, kurią neįmanoma išardyti. Jei daug daugų, reikės didesnės priekabos, bet tada vairuotojas turi turėti tinkamą kategoriją.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Degalai. Viskas kas yra – degalai. Jei tau siūlo kelių šimtų eurų kainą kelioniai iš Vilniaus į Miuncheną, žinok, kad kažką jie slepia. Gal vairuotojas vazineja nelegaliai, gal mikroautobus be draudimo. Normali kaina susideda iš degalų, vairuotojo darbo (tai ne automatika, jis turi valgyti ir miegoti) ir mokesčių kelių už priekabą.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius Vokietijoje?

Taip, Vokietija turi mokesčius už sunkvesnius nei 7,5 tonų transporto priemones, bet mūsų 3.5 tonų (arba su priekaba maždaug tiek pat) mikroautobusai dažniausiai važiuoja nemokamai... Niekada nenusimenu su kokia verte yra ribojama. Tiksliau tariant, jei masė viršija 7,5 t, tai mokama, mūsų atveju – ne. Ne, palaukite, dar yra kai kurių aplinkosaugos zonų miestuose (Umweltzone), ten reikės žalios kortelės.

Kas dėl vairuotojo – ar jis padeda krauti?

Dažniausiai ne. Jei paskambinote ir pasakėte „padėkime“, o kaina nebuvo aptarta, vairuotojas gali tiesiog atsisėsti ir žiūrėti, kaip jūs kankinatės. Pas mane, kai aš dar važinėdavau pats, stengdavausi padėti, jei buvau geros nuotaikos, bet po 10 valandų vairavimo norėjosi tik miego. Viskas turi būti susitarta anksčiau.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda?

Tai viena baisiausių situacijų. Vokietijoje gelbėjimo paslaugos yra itin brangios (ADAC). Gera firma turi turėti pagalbos paslaugą įskaičiuotą arba draudimą. Vienas mano klientas taip praleido naktį prie kažkokio kaimo Krokuvoje, laukdamas rezervinio variklio. Taip, tai pasitaiko. Negalima manyti, kad technika yra amžina.

Ar galima sutaupyti pasirinkus senesnį mikroautobusą?

Taip, galite, bet rizikuojate patirti trikdžius. Seni „Ford Transit“ arba „Iveco Daily“ gali turėti varyklų problemas, o vokiečių kelių policija mėgsta stabdyti senus, užterštus automobilius. Be to, jų važiavimo komfortas... jūsų nugarai nepatiks.

Kelionės eiga ir nemalonumai kelyje

Kiek trunka kelionė į vidurio Vokietiją?

Teoriškai 12–14 valandų. Praktiškai? 16–20 su pietų pertraukomis, stabdymais kontroliuotiems (tachografas) ir spūstimis prie Varšuvos arba Berlyno. Lenkijoje keliai yra... yra jie. Viską uždengsime. Kadangi namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu neįvykta akimirką, neskubėkite.

Ar dažnai stabdo Vokietijos policija?

Vokiečiai yra disciplinuoti, bet jei pamato, kad vairuotojas per daug pavargęs arba veža daiktą be uždengimo (kai krenta dulkes), stabdys. Ypač jei mikroautobusas užkliūva ant greičio matuoklio. Autobanas be greičio apribojimo – tai grožis, bet tik jei savo technika valdai puikiai. 90 km/h yra riba, o ne 140.

Kas su muitine? Ar tikrina?

Esant Lietuvos ir Vokietijos narystei ES, vidinės sienos technikai nėra, tačiau muitininkai gali stabdyti ratu. Jei atrodote įtartai (pavyzdžiui, su pilna 3,5 t sunkvežimių kolona), gali patikrinti, ar nėra prekybinio turto. Jei tik baldai ir drabužiai – nėra problema.

Ką daryti su maistu kelyje?

Nevežkite mėsos, sūrio ar pieno produktų dideliais kiekiais. Tai kontroliuojama. Viskas kita – sausu. Ir nenaudokite šaldiklio mikroautobuse, kaip vienas klientas padarė... po trijų dienų kvapas buvo nepakartojamas.

Ar vairuotojas turi poilsio pertraukas?

Privalo. Jis negali važiuoti 4.5 valandas be 45 minučių pertraukos. Tai ne jo kaprizas, tai Europos įstatymai. Jei jums skubate, turgininkai kuris nelaikys taisyklių gali važiuoti, bet jei bus apskustas – baudą mokės vairuotojas, o ne jūs. Arba mums abiem.

Kaip elgtis su kelių ženklais Vokietijoje?

Ten visa kita. Pavaizduokite, kad einate į miestą centre, o užrašas „Anlieger frei“ reiškia, kad galima tik vietiniams. Jei įvažiuosite sunkvežimiu – gausite baudą. Geriau pasiklaustyti vairuotojo, jis (jei ne pirmą kartą ten) žino. Aš vieną kartą bandžiau įvažiuoti į vieną gatvę Miunchene ir teko važiuoti atgal lietuje.

Atvykimas ir Vokietijos specifika

Kas yra „Ummeldungsbescheinigung“ ir kodėl svarbu?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad atvežate daiktus dėl gyvenamosios vietos keitimo. Be šio popieriaus (kurį duoda registrų centras Vokietijoje arba Lietuvoje), gali būti taikomi muito mokesčiai už turtą, kuris atrodo „kaip naujas“.

Ar sunku rasti vietos stovėti sunkvežimiui?

Miestuose – siaubingai sunku. Vokietijos gyventojai yra labai jautrūs dėl to, kas stovi Po jų langais. Jei vairuotojas sustojo ne ten, gali skambinti policija. Reikia iš anksto susiplanuoti, kur galima „parkuoti“ gatvėje ilgam laikui, arba nuomoti aikštelę.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Niekada nepalikite jų gatvėje. Vokietijoje už tai baudos milžiniškos. Turgininkas gali nusprausti „o, aš išmesiu savo aiškę“ – o vėliau jums parašys baudą už nelegalias atliekas. Išmeskite patys į artimiausią „Recyclinghof“.

Ar reikia kalbos vokiškai?

Pagrindiniam vairuotojui – labai praverčia. Jei įvyks avarija ar policijos stabdymas, anglų kalba gali neįveikti senosios kartos vokiečių pareigūno. Bet dažniausiai susitariam ir rankomis ir kojomis.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Tikrinęs draudimą. Kruopščiai. Dauguma pigių pervežėjų draudžia tik kitų transporto priemones, o ne jūsų turtą viduje (Cargo draudimas). Paprasčiausiai pasakykite, kad reikalingas „Hausrat“ arba krovinių draudimas.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus į ES galima vežti be problemų, jei tai ne saugomos rūšys. Gibsui šuniui reikės pasas, čipas ir antirabių skiepas. Katinų nereikia (paskutinį kartą girdėjau taip, tai tikrinkite, nes taisyklės keičiasi). Vienas mano klientas vežė didžiulį akvariumą su vandeniu – nebegaliu įsivaizduoti, kaip tas vanduo nepilvo išsiliejo į lovas.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Manau, dar kartą pasakysiu. Jei kaina skamba per gerai, tai tikriausiai taip yra. Gali būti, kad tai studentas, kuris pirmą kartą sėda prie vairo 3,5 tonų „Sprinterio“. Jūsų verti daiktai verti to, kad sumokėtumėte už patikimą namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu servisą, o ne už lošimą.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėlavo?

Skambinkite. Kartais tiesiog užstrigo ant A9 greitkelio. Nekelkite panikos iš karto. Vairuotojai taip pat žmonės (nors kartais atrodo robotai), jie negali valdyti eismo. Bet jei jis neatsiliepia 3 valandas – tada galvoju apie blogiausią variantą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padėjo nešti buitinę techniką į 4 aukštą be lifto ir netyčia neplaišo jūsų sienos, tai 20–50 eurų labai pagerins jo nuotaiką. Žmonės vis dar dirba žmonėms.

Kaip išvengti pavogtų daiktų?

Neuždėkite brangiausių dalykų priešais galinį langą. Ir, svarbiausia, raktus nuo mikroautobuso (jei jūs juose važiuojate) arba nuo sandėliuko Vokietijoje laikykite saugiai. Pavogti paprastai nėra taip paprasta, kaip atrodo, bet... (žinot, yra tokios istorijos).

Ar galima pervežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip. Tam tikros kiekiai. Perkant didelį kiekį vyno Italijoje ir vežant į Vokietiją, gali būti įtarimų, kad tai prekyba. Debe su sąžinę.

Ką daryti su daiktais, kurie netilpo?

Pats dažniausias kliūtis. Susiderkite su vairuotoju, ar jis gali padaryti papildomą maršrutą antrą diena? Arba pasinaudokite „DHL“ siuntomis. Nevelkite savęs per galą ir nebraižykite visko į gale, kol dėžės neišsipučia.

Ar verta vežti knygas?

Knygos sunkios. Jei turite biblioteką, tai pervežimas kainuos brangiau nei pačios knygos. Svarstykite, ar jas verta vežti, ar galite nupirkti naujas (ypač jei jos vokiškos ir jums tiesiog reikia galėti skaityti).

Pabaiga – ką pasakyti apie visą šitą procesą?

Apibendrinant, viskas šitam reikale priklauso nuo pasiruošimo ir žmonių. Neklauskite brolio draugo, kuris kartą važiavo į Berlyną su siuntomis – klauskite tų, kas kasdien dirba su logistika. Namų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu gali būti lengvas malonumas, jei pasiruošiate sąrašą ir nesate godūs renkantis pigiausią kainą. Sėkmės kelyje ir laimei pervystant visus tuos lovas šaltuoju Vokietijos rytą.