Namų perkraustymas į Vokietiją – kaip suplanuoti veiksmus, kad neišprotėtum?

Sakykime tiesiai, po dvidešimt metų šioje srityje jau mačiau viską. Žmonės dažnai galvoja, kad namų perkraustymas į Vokietiją – tai tiesiog daiktų įkėlimas į sunkvežimį ir važiavimas, bet realybėje tai yra daug sudėtingesnis mazgas. Vokietija – tai ne šiaurės šalis, kur viskas veikia pagal "protą", ten yra savos tamsos pusės, biurokratija, ir griežti taisyklių laikymosi reikalavimai. Jei gerai nesuplanuoti, gali tekti mokėti baudas už stovėjimą ten, kur negalima, arba laukti, kol muitinė išsiaiškins, kas per šiupinys yra tavo dėžėse. Štai kodėl reikia žinoti, ne tik kiek kainuoja kilometras, bet ir kaip išvengti tų būkčių, kurios sukelia nemigą. Namų perkraustymas į Vokietiją turi būti traktuojamas kaip mažas karas prieš chaosą.

Paprasti klausimai ir paini atsakymai

Kas ir kada turėtų pradėti rūpintis?

Kada tiksliai reikia skambinti vežėjams?

Nebūk naivus ir manyk, kad paskambinus prieš savaitę, kažkas tau atvažiuos. Geri firmos turi užsakytus grafikus ir mėnesio, net du. Geriausia tai daryti mažiausiai mėnesį prieš planuojamą namų perkraustymą į Vokietiją, o jei kalbame apie vasarą – tai dar anksčiau. Aš mačiau situacijų, kai žmonės laukdavo paskutinę sekundę ir tada bėgdavo po brangias ekspresines paslaugas, kurios kainuoja kaip nenaudojamas puspaltis.

Ar reikia daryti vizitą į patalpas prieš tai?

Absoliučiai taip. Negali tikrai pasakyti, ar ten pro šalį pravažiuos 40 tonų sunkvežimis, jei nesi ten pats buvęs. Vokietijos miesteliuose dažnai yra senos gatvės, kurios pritaikytos tik arkliams (šipuliukui). Vienas klientas nevažiavo pažiūrėti, ir vairuotojas tiesiog neįvažiavo – teko dėžes pernešti pus kilometro rankomis per sniegą. Tai buha kažkas.

Kiek dėžių man reikės?

Sunku pasakyti iš karto, bet paprastai tarkime, kad vienam kambariui reikia apie 10-15 dėžių, priklausomai nuo to, kaip daug šlamšto sukumpi. Geriau turėti kelias likutinias nei trūkti pačios paskutinės akimirkos. Vokietijai nėra svarbu, kiek dėžių, svarbu, kas jose yra.

Pinigai ir biurokrata (įkyri dalis)

Kiek tai viskas kainuos maždaug?

Kainos šokinėja kaip kiškiai miške, bet žiūrėk, jei turi butą 70 kvadratų, tai namų perkraustymas į Vokietiją gali kainuoti nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo to, ar tu nori, kad jie surinktų baldus, ar tik paims ir veš. Tiesa sakant, brangiausia ne važiavimas, o darbo valandos Vokietijoje, jos yra... na, jos yra.

Ar mokėti užklasinį už darbą Vokietijoje?

Taip, vairuotojai ten negali dirbti nemokamai, o Vokietijoje darbo įstatymai yra griežti. Jei jie ten praleidžia naktį arba dirba virš valandų, tu tai moki. Nėra jokio "padarysiu už maistą". Yra minimalus algalapis, ir jis yra aukštesnis nei čia.

Kas dėl PVM? Ar galiu jį atgauti?

Jei esi verslininkas ir turi PVM kodą, tai dažnai taip, galima taikyti 0 proc. PVM tarifą tarptautinėms prekybai. Bet jei esi paprastas žmogus, kuris persikrausto į gyvenimą, tai tau PVM svarbu nebus, moki galutinę sumą. Aš asmeniškai visada patariu pasiklaustyti buhalterio, nes aš esu vairuotojas ir logistas, ne teisininkas (nors daug ką matau).

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Yra firmų, kurios pasako "kaina EUR", o paskui prideda "kuro priemoką", "muitinės išlaidas" arba "lifto naudojimo mokestį". Užduok klausimą: "Ar tai yra galutinė kaina?" Jei pradeda vengti žvilgtelėti, iešk kito. Namų perkraustymas į Vokietiją turi būti įkainotas aiškiai.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Niekada negali žinoti, ką vairuotojai padarys su tavo daiktais kelyje, ar ką padarys kiti vairuotojai. Yra visiškas draudimas (viskam) ir dalinis (kažkiek už kg). Pasirink pirmą, jei turi brangių daiktų, kitaip gali likti su skriauda.

Daiktų rūšiavimas ir pakavimas (nudirbianti dalis)

Ar galiu pakuoti pats?

Žinoma, gali, tik nepyk, kai dėžė su tavo brangia porcelianu sutrūščia. Profesionalios firmos turi gerą popierių, o tu turbūt naudoji senas laikraščius, kurie palieka rašalus. Bet jei nori taupyti, rūpinkis, kad dėžės būtų tvirtos.

Ką daryti su skysčiais?

Negerai. Vieną kartą važiavom, ir klientas įdėjo alaus butelių į dėžę be jokio apvyniojimo. Rezultatas? Visi kiti drabužiai buvo pilni alaus ir dėmėtų. Skysčius reikia gabenti atskirai, gerai uždarytus, arba geriau išgerti prieš važiuojant (šipuliukas). Tiesiog nebegabink skysčių, jei tai ne būtina.

Ar galiu vežti maistą?

Į Vokietiją vežti maistą galima, bet yra apribojimų mėsai ir pieno produktams dėl ligų. Žinoma, jei turi dėžę sauso makaronų, niekas nekalbos. Bet dešras? Gali būti problema, jei sučiupks muitininkas su šunimi. Geriau suvalgyk čia.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet tai tikras galvos skausmas. Turi būti sertifikatai, kad jie neserga. Be to, jei žiema, sunkvežimys gali būti šaltas, ir augalai gali užšalti. Aš nerekomenduoju vežti retus augalus, geriau dovanok kaimynams.

Kaip pakuoti baldus?

Jei turi senus, "sovietinius" spintas, jas reikia išardyti. Naujesniems, dažniausiai reikia nuimti duris ir stalviršius. Vairuotojai tai padarys už papildomą mokestį, arba gali tai padaryti pats, jei turi įrankių. Tik nepamiršk įdėti varžtų į maišelį, priešingu atveju surinkti bus neįmanoma.

Ar reikia inventorinio sąrašo?

Būtina. Muitinė Vokietijoje gali sustabdyti sunkvežimį ir paklausti, ką veži. Jei sąrašo nėra, gali tekti mokėti baudą arba praleisti dieną prie sienos juodami viską. Parašyk paprastą sąrašą: "stalas, 3 kėdės, lova".

Ar reikia žymėti dėžes?

Taip, parašyk, kur jos turi nukeliauti – "virtuvė", "miegamasis". Tai sutaupo laiko vairuotojams. Jei parašysi "daiktai", vairuotojas jas tiesiog numes krūvoje ten, kur jam patogu, o tu paskui ieškosi savai dantų šepetėlio.

Kelionės subtilybės (kas vyksta kelyje)

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Priklausomai nuo to, kur Vokietijoje eini. į Berlyną arba Hamburgą gali nuvažiuoti per dieną, jei nėra didelių spūsčių. Bet į Miuncheną tai jau gali trukti ilgiau, kartais ir dvi dienas su poilsio pertraukomis. Neskubėk, vairuotojai turi poilsio režimus.

Ar galiu važiuoti savo mašina paskui sunkvežimį?

Gali, bet tai šiaip sau. Sunkvežimis važiuoja greičiau (nebent yra ribojimai), o tu gali likti be degalų kažkur Lenkijoje. Geriau susitarti dėl laiko, kada jie atvyks. Be to, vairuotojai dažnai sustoja tam specialiuose aikštelėse, kur nebus patogu tau sustoti su lengvuoju automobiliu.

Kas dėl "Autobahn" ir greičio?

Vokietijoje yra vietų be greičio apribojimo, bet sunkvežimiai visada važiuoja maksimaliai 90 km/h. Jų neleis greičiau. Taigi, tas greitis tau nieko neduoda. Namų perkraustymas į Vokietiją nėra lenktynės, tai procesas.

Ar gali būti problemų kelyje?

Visada. Aš mačiau, kaip sugedo sunkvežimio padanga per 100 km nuo tikslaus, arba kaip užstrigo peršalimo kelyje. Jei turi skubų reikalą, tai gali būti problema. Geriausia turėti rezervinį planą, pvz., pasilikti kur nors nakvoti.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma firmų, kurios dirba iš Lietuvos, turi lietuviškus vairuotojus. Bet jei pasamysi vietinę Vokietijos firmą, gali tekti kalbėti angliškai arba vokiškai rankų ir kojų kalba. Patikrink šį dalyką prieš pasirašant sutartį.

Kas dėl poilsio pertraukų?

Tai ne jūsų rūpestis, vairuotojai žino savo tvarkaraštį (tachografas). Jie privalo sustoti ir ilsėtis. Negalima jų spaudinti važiuoti toliau, jei jie pavargę. Yra griežti įstatymai.

Atvykimas ir iškrovimas (paskutinė tiesi)

Kas nutinka, kai atvykstame į Vokietiją?

Pirma, reikia rasti vietą stovėjimui. Jei turi leidimą (Erlaubnisschein), tai puiku, jei ne – gali tekti rūpintis vietos savivaldybe. Vokietijai labai svarbu, kad niekas netrukdytų eismo. Jei užblokuoji gatvę, policija atvažiuos greičiau nei spėsi iškrauti pirmą dėžę.

Ar jie padeda surinkti baldus?

Turėtų, jei tai sutarta. Bet nereikėtų tikėtis, kad jie padarys tai taip greitai kaip meistrai. Jie yra perkraustytojai, ne baldų gamintojai. Nors, tiesa sakant, po dvidešimt metų aš galiu surinkti spintą ir akyse užmerkus (gal šiek tiek šipuliukas).

Kas jei daiktai netelpa į butą?

Tai būna dažna problema. Tada gali tekti juos palikti sunkvežimyje nakčiai (jei yra saugu) arba išsinuomoti sandėliuką. Vokietijoje sandėliai ne pigūs, tad geriau iš anksto susimatuoti butą.

Ar reikia padėti vairuotojams?

Nebūtina, bet jei padėsi, tai padarys procesą greitesnį. Be to, vairuotojai tai įvertins. Bet nežiūrėk per petį, kai jie neša tą tavo 100 kilogramų pianiną. Gali būti pavojinga.

Kas dėl šiukšlių?

Ar reikės išvežti pakuojimo medžiagas? Dažniausiai firmos tai įtraukia į kainą, bet kartais reikia už tai papildomai mokėti, ypač Vokietijoje, kur atliekų surinkimas yra brangus. Pasitikslink šį klausimą, kitaip gali likti su kalėdų eglute kieme (nors dabar ne kalėdos).

Ar reikia suteikti vairuotojams maisto ir gėrimų?

Nėra privaloma, bet tai yra paprasta mandagumas. Jei duosi kavos ar sriubos, jie dirbs su didesniu entuziazmu. Žmogus yra žmogus, ne robotas. Aš asmeniškai visada vertinu, kai klientas pasiūlo vandens, ypač vasarą.

Kas dėl patikrinimo, ar viskas sveika?

Reikia pasirašyti perdavimo aktą. Jei pastebi daužytą stalo koją, parašyk ją į aktą nedelsiant. Jei pasirašysi, kad viskas gerai, o paskui rasi daužtą indą, niekas nebus kaltas.

Baisiausi scenarijai (kada nueina miegas)

Kas daryti, jei dėžė pradingsta?

Tai retai, bet nutinka. Jei turi inventorinį sąrašą, turi pagrindą reikalauti. Jei ne, tai tavo žodžiai prieš jų žodžius. Visada daryk nuotraukas prieš kraunant. Tai tavo draugas teisme.

Kas jei sunkvežimis sugrįžta tuščias? (Chaosas)

Nepagydoma. Bet jei pasirinkai firmą su reputacija, tokie dalykai neįvyksta. Venk firmų, kurios siūlo kainas, per kurias neįmanoma net degalų nusipirkti. Ten kažkas yra negerai.

O jei aš pavėlavau ir jie mane palaukia?

Tu moki laukimo mokestį. Vairuotojo laikas yra pinigai. Jei tu nespėji išsitraukti iš buto, nes dar ieškote rakto, laikrodis tiksi. Būk tiksliai laiku.

Ar galiu vežti ginklus ar vaistus?

Vaistus su receptais galima, bet geriau turėti vertimą. Ginklus? Tai labai sudėtinga. Reikia specialių leidimų, ir be jų tu gali baigti kalėjime, o ne savo naujame bute. Geriau to nedaryti.

Ar galiu vežti savo dviratį ant bagažinės?

Gali, tik uždėk užraktą. Vokietijoje dviračiai dingsta greičiau nei ledas saulėtą dieną. Ir įsitikink, kad ji tvirtai laikosi, kitaip galime ją pamatyti važiuojančią autostradoje (tai buvo juokas, bet ne visada).

Kas dėl alkoholio dėžėse?

Jei tai rinkinys dovanai, tai gerai, bet jei tai dešimt dėžių votkos, muitinė gali manyti, kad tai prekyba. Yra ribojimai, kiek alkoholio galima įvežti asmeniniam naudojimui. Naudok protą.

Ar reikia savaitgalio išankstinio leidimo?

Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis (nors yra išimčių). Jei tavo planuojama namų perkraustymas į Vokietiją krinta ant sekmadienio, turi viską suplanuoti taip, kad vairuotojas būtų ten prieš sekmadienį arba po jo. Kitaip jis stovės ir mokesčius rinks.

Kas jei bute nėra lifto, o aš gyvenu 5 aukšte?

Tada turi gerti daug vandens, nes vairuotojai tikrai nebus patenkinti. Tokiems atvejams kaina didesnė, žinok. Vienas klientas taip nupirko butą Miunchene, ir mums teko nešti viską per laiptus... už tai gavome puikius arbatinukus.

Galima padaryti visą šitą procesą be streso?

Nemanau. Perkraustymas visada yra stresas, bet gali jį sumažinti pasiruošęs. Svarbiausia – nebijok klausti kvailų klausimų. Geriau paklausti dabar, nei verkti vėliau.

Išvada

Galiausiai, viskas susitempia į vieną paprastą tiesą: namų perkraustymas į Vokietiją sėkmingai priklauso nuo tavo pasiruošimo ir nuo to, ką pasirašai sutartyje. Nekantrauk, tarkim, kad kas nors gali nueisti ne taip, ir tu būsi apsaugotas. Aš per savo metus mačiau, kaip gerai suplanuota kelionė gelbėja nervus, o pigumas galų gale kainuoja dvigubai. Sėkmės naujoje vietoje, o dėl likusio... mes pasirūpinsime (tik nepamiršk palikti arbatinuko!).