Mokytis iš geriausių: persikraustymo į Vokietiją patarimai, kurie išgelbės jūsų nervus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, pasiduodu, mažai kas mane gali nustebinti. Bet kasdieniai pokalbiai su klientais visada rodo vieną – žmonės vis tiek daro tas pačias klaidas. Vokietija artima, atrodo, kad viskas paprasta, bet biurokratija ten tokia, kad kartais nori viską mesti ir likti gyventi garaže. Štai jums mano, gana chaotiškas, bet nuoširdus vadovas. Šie persikraustymo į Vokietiją patarimai sukaupti iš realių situacijų, ne iš vadovėlių. Čia nebus idealu, bus kaip yra gyvenime – kartas nuo karto pasiklysime, pasibaigs benzinas, o vairuotojas kalbės tik vokiškai. Bet žiūrėkime tiesiai į akis – geriau žinoti iš anksto.

Popieriaus darbas ir visi tie dalykai, kurių niekas nemėgsta

Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti sau rankose?

Būtina turėti pasą arba asmens kodą, be šito praeiti neįmanoma. Jei važiuojate su visa šeima, visų duomenys turi sutapti, kitaip muitinėje bus nemaža dramų. Dar reikės sutarties su gyvenamąja vieta Vokietijoje, bent jau nuomos, kitaip gali neįleisti į šalį su visa kompanija. Ir taip, dar viza jei reikia, bet tai jau suprantama. Žodžiu, viskas, kas patvirtina, kad jūs tikrai ten ir gyvensite, o ne nelegaliai plaušiojate.

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Absoliučiai taip, net jei tai atrodo kvaila. Turiu omenyje tą lentelę, kurioje surašomi visi daiktai, kuriuos vežate su savimi – nuo šaldytuvo iki seno dviračio. Jei deklaruosite mažiau nei turite, gali būti baudos, o jų dydis ten nėra juokingas. Geriau praleisti valandą rašydami sąrašą, nei vėliau aiškinti, iš kur pasirodė brangūs antikvariniai baldai, kurių sąraše nebuvo. Vokietijos muitininkai nemėgsta, kai juos mėgina „apgaudinėti“.

Ką daryti, jei neturiu darbo sutarties, bet važiuoju gyventi?

Tai yra problema, nes dažnai reikalauja bent kokio nors pagrindo. Esu matęs atvejus, kai žmonės važiuodavo pas šeimą ir rašydavo paprastą pažymą, kad jie išlaikomi. Tai ne idealu, bet kartais veikia. Tikrai nepatariu meluoti, tiesiog reikia tur�ti kokį nors dokumentą, aiškinantį situaciją, pvz., mokymosi pažymėjimą arba banko sąskaitos išrašą su lėšomis. Be to, persikraustymo į Vokietiją patarimai visada prasideda nuo to – dokumentai turi būti tvarkingi.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Geriau turėti, ypač jei kalbame apie technines dokumentacijas arba medicininius vaistus. Muitininkas gali ir nesuprasti lietuviškai, o jūsų paaiškinimai jį neinteresuos. Turiu atvejį, kai vairuotojas neįleido krovinio, nes klientas neturėjo vertimo transporto priemonės techninės apžiūros. Buvo baisiai nepatogu, teko skubiai ieškoti vertėjo telefonu. Taigi, pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto.

Kas dėl vairuotojo pažymėjimo arba leidimų?

Jeigu samdate firmą, jie patys rūpinsis visais leidimais, jums nereikės kankintis. Bet jei važiuojate patys su nuomota mašina, tikrinkite, ar turite teisę vairuoti tokios masės transportą. Paprasta B kategorija netinka, jei masė viršija 3,5 tonas – tada reikia C kategorijos. Nemanau, kad norite mokėti baudą už tai Vokietijoje, ten jos tikrai didelės.

Kaip su dviračiais arba elektriniais paspirtukais?

Tai dabar labai populiaru, bet ir čia yra savų niuansų. Elektrinių paspirtukų su akumuliatoriais vežimas lėktuvu arba pro tam tikras ribas gali būti apribotas dėl gaisrų rizikos. Krovininiame automobilyje tai lengviau, bet vistiek reikia tai užfiksuoti deklaracijoje. Ir vėlgi, akumuliatoriai – tai pavojingi kroviniai, juos reikia tvarkingai užfiksuoti, kitaip gali būti rūpesčių.

Logistika: kaip tą viską nutempti

Ar geriau samdyti didelę mašiną ar dvi mažesnes?

Čia tikrai priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei turite pilną namų ūkį, didelė mašina (pvz., 40 pėdų) bus pigiau. Bet jei gyvenate beveik tuščiame bute, turbūt nereikia tokio monstraus. Dar reikia pagalvoti apie prieigą prie namo Vokietijoje – senamiestyje didelei mašinai gali būti per siaura. Kartais geriau padaryti kelis važiavimus.

Ką daryti, jei vairuotojas nežino vokiškai?

Tai, tiesą sakant, labai dažna situacija. Lietuviškoms firmoms dažnai dirba vairuotojai iš Ukrainos arba Baltarusijos, kurie kalba tik rusiškai arba angliškai. Jums teks būti vertėju arba tikisi, kad vokiškai kalbantis kaimynas padės. Geriau iš anksto pasiklausti pervežėjo, kas vairuos, kad nebūtų nesusipratimų vietoje.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju kablyje?

Daugelis klausia šito, bet dažniausiai atsakymas yra ne. Dėl draudimo sąlygų vairuotojas negali vežti keleivių, nebent tai yra oficialiai įrašyta į dokumentus. Yra išimčių, bet jos retos. Taigi, ruoškitės važiuoti atskirai – traukiniu, lėktuvu arba savo automobiliu. Nors kai kurios firmos siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Įprastai į Berlyną arba Miuncheną važiuojama vieną dieną, jei viskas gerai. Bet jei tenka įvežti didelius atstumus arba yra sustojimai kitiems klientams, gali užtrukti ir ilgiau. Žiema keliai gali būti slidūs, o eismo spūstys aplink Frankfurto arba Kelno kryžkelę yra legendarios. Neskubėkite planuoti atvykimo per minutę, geriau turėti rezervą.

Kas, jei mašina sužeis man kiemo grindinį?

Tai tikras šaltinis. Esu girdėjęs istorijų, kai sunkvežimis užlipo ant žolės ir paliko didžiulius ratus. Vokietijai labai svarbu tvarka, o kaimynai gali būti labai pikti. Užtikrinkite, kad vairuotojas bus atsakingas, o geriausiai – turėkite draudimą, kuris padengia žalos turtui riziką. Nors dažniausiai viskas baigiasi taikiai, kartais tenka išmokėti už grindinio atstatymą.

Ar galima vežti maistus ir gėrimus?

Taip, galima, bet yra ribojimai, ypač jei kalbame apie mėsą ir pieno produktus dėl galvijų kempinligės ir kitų ligų. Vieną kartą klientas bandė įvežti pusę šaldytojo kumpio, ir tai buvo problema. Geriau suvalgyti viską čia, arba tik labai mažus kiekius. Alkoholio kiekiai taip pat reglamentuojami, nereikėtų vežti prekybai skirtų kiekių be leidimų.

Pinigai, kainos ir kitos nepatogios tiesos

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Kainos svyruoja labai stipriai – nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio ir atstumo. Persikraustymo į Vokietiją patarimai visada mini, kad pigiausia ne visada geriausia. Jei kaina atrodo per daug gera, tikrinkite, kas įskaičiuota – ar įeina pakavimas, ar įeina iškrovimas, ar yra kelių mokesčiai. Dažnai pigi kaina virsta brangia po to, kai pridedami visi „papildomi“ darbai.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Kai kurios firmos tai įskaičiuoja, kitos – ne. Kartais žmonės sako, kad jie paties pakuos, bet tada vėliau gaunu skambutį, kad dėžių neužteko. Kartais geriau pasirūpinti dėžėmis patys, išsisukti iš parduotuvės, tai padės sutaupyti šimtą ar du eurų. O klijų juostos niekada nepakanka, visada trūksta.

Kas yra kelių mokesčiai Vokietijoje?

Vokietijoje nėra mokamų kelių lengviesiems automobiliams (išskyrus kai kurius tunelius ar tiltus), bet sunkvežimiai turi mokėti mokesčius (Maut). Jis jau įskaičiuotas į sąskaitą, jei samdate profesionalią firmą. Jei važiuojate patis su nuomota mašina, girdėjau, kad tai gali būti brangu (arba galvojau, kad brangu? Ne, dabar tikrinu – tikrai nėra mokesčio, bet kuras brangus). Aišku, kuro kainos ten didesnės nei pas mus.

Ar galima apmokėti atvykus į vietą?

Dauguma firmų reikalauja avanso, bent 30-50 proc., kad užtikrintų, kad klientas nepadingtų. Likusią dalį paprastai mokate grynaisiais arba pervedimu iškart po iškrovimo. Nerekomenduoju mokėti viską iš anksto, nebent tikrai labai pasitikite ta įmone. Yra atvejų, kai įmonės iškeliauja su pinigais.

Kaip elgtis, jei įkainiai padidėja kelionės metu?

Tai gali nutikti dėl papildomų darbų, pavyzdžiui, jei reikia nešti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto. Tokios išlaidos dažnai neįskaičiuojamos. Prieš važiuodamas pasirašykite sutartį, kurioje būtų aiškiai parašyta, kas įeina, o kas ne. Kadangi aš jau 20 metų čia, galiu pasakyti – žodis prieš akis nieko nereiškia, kai vairuotojas pavargęs ir reikalauja pinigų.

Ar verta drausti krovinių?

Be abejo, taip. Nors tikiuosi, kad nieko neįvyks, bet avarijos įvyksta. O jei staiga užsidega sandėlis, kur laikote daiktus prieš išvežimą? Draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės. Tikrai persikraustymo į Vokietiją patarimai negali būti pilni be minėjimo apie draudimą. Geriau būti sausam.

Gyvenimas Vokietijoje: ką laukti iš karto

Kaip sugeidžiantiems susirasti vietą iškrovimui?

Turite tikslų adresą? Nuostabu. Dažnai žmonės atvyksta ir nežino, kur statyti dėžes, nes dar neturi buto raktų. Vokietijai labai svarbu laikyti grafiką, jei sako, kad iškrauna nuo 8:00 ryto, tai reiškia nuo 8:00, ne nuo 12:00. Nustatykite tikslų laiką su savo brokeriu arba nuomininku.

Ar sunku susitvarkyti su šiukšlių išvežimu?

Labai sunku. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl atliekų rūšiavimo. Negalite tiesiog mesti visko į vieną krūvą. Parduodant baldus arba išmetant senus daiktus, gali tekti mokėti už „Sperrmüll“ (didelių atliekų ivežimą). Užsirašykite šią frazę, ji jums pravers. Kartais teks važiuoti į specialią aikštelę patys.

Kaip greitai reikia susitvarkyti su registracija (Anmeldung)?

Turite 14 dienų nuo atvykimo, kad susitvarkytumėte su gyvenamosios vietos registracija „Rathause“. Tai yra pats svarbiausias dalykas, be jo negausite banko sąskaitos, darbo net ir darželio vaikui. Nenuokilkite su šiuo dalyku, biurokratai to nemėgsta. Vieną kartą žmogus vėlavo mėnesį ir turėjo mokėti baudą.

Ar reikia keisti lietuviškus vairuotojo pažymėjimus?

Jei esate ES pilietis, galite važiuoti su lietuvišku pažymėjimu iki jo galiojimo pabaigos. Bet jei planuojate gyventi ilgiau, verčiau pasikeisti į vokišką, tai palengvina gyvenimą su policija. O jei pažymėjimas pasibaigs, teks laikyti egzaminus (nors teoriškai galima ir be, bet praktiškai dažniausiai reikia).

Kaip su vaiko darželiu ar mokykla?

Tai tikrai ne mano sritis, aš vežu baldus, bet galiu pasakyti – eikite į „Jugendamt“. Jie padės surasti vietą. Eilės gali būti ilgos, ypač Miunchene arba Hamburge, taigi, pradėkite domėtis dar Lietuvoje. Be to, darželių sistemą ten vadyba „Kitos“ (ne, vadinasi „Kita“ arba panašiai, nebesimenu tiksliai, bet ten sudėtinga).

Ar verta vežti savo automobilį?

Jei jis senas ir techniškai nebeatitinka „TÜV“ reikalavimų, gali būti, kad jo ten neįregistruosite. Vokietija labai griežta dėl išmetamųjų dujų. Geriau iš anksto patikrinti, ar jūsų mašina praeis techninę apžiūrą ten. Kitu atveju teks ją išvežti atgal arbaardyti.

Papildomi klausimai, kurie kyla pačiu netikėčiausiu metu

Ar galiu veži savo augintinį?

Taip, bet reikia „EU pet passport“ (čipas, skiepai). Be to, kai kurie savininkai neleidžia gyventi su šunimis ar katėmis. Vokietija šiuo atžvilgiu gana draugiška, bet ne visur. Ir dar vienas dalykas – jei vežate gyvūną kelyje, jis turi būti aptvertas arba dėvėti saugos diržą.

Kas dėl pianino pervežimo?

Tai atskira istorija. Pianinai sunkūs ir jautrūs. Juos reikia pervežti specialia technika, nešti ne per laiptus, o pro langą kartais. Tai kainuoja daugiau. Nenaudokite paprastų „baldų vežėjų“, jei mylite savo instrumentą. Gali baigtis taip, kad jis atsidurs ant grind�ies gabalų pavidalu.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui ir nueiti?

Geriau taip nedaryti. Nors dauguma vairuotojų sąžiningi, visada yra rizika, kad kažkas dingsta arba sugadinama. Būkite vietoje, kol kraunami ir iškraunami daiktai. Tai jūsų turto saugumas. Aš asmeniškai niekada nepalikčiau savo daiktų be priežiūros.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta pavėlavęs?

Tai įvyksta. Eismo spūstys, techniniai gedimai... Nėra prasmės šauktis, tik prailginsite procesą. Geriau susitarti dėl laiko iš anksto, kad būtų rezervas. Jei pavėluoja labai ilgai, skambinkite į savo pervežėjo biurą, ne vairuotojui, jis tikrai padės mažiau.

Ar galima veži ginklus?

Tik su leidimais ir specialiomis taisyklėmis. Vokietija turi griežtus ginklų įstatymus. Negalite tiesiog mesti šautuvo į bagažinę. Reikia deklaruoti ir turėti Europos ginklų pasą. Negerai, jei sustatys jus policija ir ras nelegalų ginklą – tai galėtų baigtis ne tik bauda, bet ir kalėjimu.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite receptą, ypač jei tai stiprūs vaistai. Be to, kai kurios medžiagos, kurios mums yra įprastos, Vokietijoje gali būti kontroliuojamos. Nėra smagu aiškinti muitininkui, kodėl turite dešimt dėžučių skausmalės vaistų. Geriau turėti gydytojo pažymą.

Ar reikia mokėti už vairuotojo apgyvendinimą?

Jei tai ilgesnė kelionė arba jei reikia laukti dieną iki iškrovimo, taip, tai gali būti įskaičiuota. Tokias išlaidas reikia aptarti iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Vairuotojai taip pat žmonės, jie turi miegoti ir valgyti. Nereikia būti godu.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo dalimis?

Kai kurios firmos sutinka, kitos ne. Dažniausiai reikia sumokėti viską vienu metu, kadangi tai vienkartinė paslauga. Bet jei kalbame apie didelį korporacinį persikraustymą, ten viskas kitaip. Paprastam žmogui geriau susirasti pinigus iš anksto.

Kas dėl vokiškų kalbos žinių?

Nebūtina mokėti vokiškai, kad persikraustytumėte, bet būtina, kad gyventumėte ten. Bent pagrindai. Be to, dauguma dokumentų bus vokiškai. Galite naudotis vertėjais, bet kainuos. Taigi, pradėkite mokytis dar čia, bent „Guten Tag“ ir „Danke“.

Ar verta veži savo techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Jei technika sena, geriau nusipirkti naują Vokietijoje. Elektros tinklai gali skirtis (dauguma vietų turi 230V, bet kištukai skiriasi), o senos mašinos gali per daug suvartoti elektros. Be to, pervežimas gali sugadinti jautrią techniką. Nauja technika Vokietijoje dažnai būna pigesnė dėl energijos efektyvumo reikalavimų.

Kaip elgtis su neigiamais atsiliepimais apie pervežėjus?

Skaitykite juos atidžiai, bet ne visada tikėkite 100 proc. Kartais klientai kaltina firmą dėl savo klaidų (pvz., nepakavo dėžių). Bet jei matote, kad dauguma sako, kad daiktai buvo sugadinti arba pavogti – vengkite. Mano patirtis rodo, kad geriausios firmos turi mažiausiai reklamos, o geriausius atsiliepimus.

Ar galima veži augalus?

Taip, bet tik jei jie nėra saugomos rūšys. Reikia tikrinti, ar augalas nekelia grėsmės vietinei gamtai. Dar reikia, kad augalas būtų sveikas, be ligų. Kartais gali būti problemų su žeme, kai kurių šalių reikalavimai skirtingi, bet Vokietija paprastai leidžia.

Ką daryti, jei dėžė paslysta ir sulūžo?

Jei matote, kad kažkas negerai, nedelsdami praneškite vairuotojui ir užfiksuokite nuotraukomis. Jei ne, vėliau bus jūsų žodžiu prieš jų. Draudimo kompanijai reikės įrodymų. Negalima tylėti ir tada reikalauti pinigų po savaitės.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo daugiau nei numatyta (pavyzdžiui, nešė dėžes į trečią aukštą be lifto), labai malonu duoti 10-20 eurų. Jie tai labai įvertina, o jums tai sutaupys nervų. Nors oficialiai tai neleidžiama kai kuriose firmose, kasdienybėje tai vyksta.

Kas dėl garantijos, jei kažkas sugenda?

Garantijos sąlygos turėtų būti parašytos sutartyje. Paprastai tai 1 mėnuo arba kelios savaitės nuo pristatymo datos. Neperduokite pinigų, kol nepatikrinote visų daiktų, ypač tų brangiųjų. Vienas klientas mokėjo, o vėliau rado sulaužytą televizorių – gauti pinigus atgal buvo košmaras.

Ar galima persikraustyti žiemą?

Taip, galima, bet tai sudėtingiau. Dienos trumpos, o galimas sniegas ir ledas gali uždelsti kelionę. Be to, kai kurios firmos nebevežia žiemą į šaltuosius regionus (pvz., į Bavarijos kalnus). Jei turite pasirinkimą, rinkites pavasarį arba rudens pradžią.

Paskutinis dalykas – ar verta viską daryti patys?

Jei turite mažai daiktų ir daug laiko, galima. Bet jei kalbame apie visą namų ūkį, geriau pasikviesti profesionalus. Jūsų nugaros sveikata brangesnė už kelis šimtus eurų. Ir, žinoma, naudokitės šiais persikraustymo į Vokietiją patarimais, kad išvengtumėt tų klaidų, kurias aš matau kasdien.

Išvada

Na, tiek mano sumanymo. Tikiuosi, kad šie persikraustymo į Vokietiją patarimai padės jums nepasiklysti biurokratijos labirinte ir išsaugos bent dalį pinigų. Svarbiausia – nebijokite klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti dukart, nei vėliau gailėtis. Sėkmės Vokietijoje, ten tikrai galima gyventi gerai, jeigu viską susitvarkote teisingai iš pradžių. O jei kas nepavyks – nieko fatalaus, visada galima ištaisyti, tik reikės kantrybės.