Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją: iškilęs vadovas

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kuriems reikėjo pergabenti tik vieną suluošintą kėdę, iki pilnų dvarų išvežimo į Miuncheną ar Berlyną. Žmonėms dažnai atrodo, kad persikraustymas – tai tik pakrauti daiktus ir važiuoti, bet iš tikrųjų tai tikras logistikos košmaras, jeigu viską neplanuoti iš anksto. Sunku čia dėlto, kai kyla neaiškumai dėl dokumentų ar kelių. Kadangi Vokietija yra mums gana arti ir dažnais atvejais pagrindinis taškas, dažniausiai tenka kelti būtent ten. Taigi, šiandien pakalbėsime apie tai, kodėl reikėtų rinktis mažesnes transporto priemones ir kaip tai iš tikrųjų padeda sutaupyti nervus bei pinigus. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją yra labai plačia aptariama tema, bet tikiuosi, aš duosiu šiek tiek daugiau praktinio šiukšlio.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą?

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą vietoj didelio sunkvežimio?

Žinoma, ne visada, bet daugeliu atvejų – taip. Dideli furai (tiražiniai sunkvežimiai) turi savo limitus, ypač miestuose. Vokietijoje daugelyje vietovių, ypač senosiuose kvartaluose, yra ženklai "Fahrverbot" arba pravažiavimo apribojimai virš 3,5 tonų. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją pasireiškia būtent tuo, kad mes važiuojame kaip paprasti automobiliai. Galima privažiuoti tiesiai prie namo durų, o ne stovėti už trijų kvartalų ir nešti daiktus per visą miestą. Be to, dažniausiai tokie pervežimai yra greitesnis, nes nereikia laukti degalinių eilėse sunkvežimiems.

Kiek daiktai telpa į tokį mikroautobusą?

Įprastas įmonės naudojamas "kubelas" (pavaruotojas su ašimi) telpa apie 18-20 kubinių metrų, o jeigu tai paprastas "volfikas" (Volkswagen Crafter) be ašies – tai apie 12-15 kubų. Tai gan nemažai, jeigu suprastumėte, kaip tai atrodo praktiškai. Telpa visi baldai iš standartinio dviejų kambarių buto, didelė šaldytuvas, skalbimo mašina ir daug dėžių. Vienintelis dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti – tai kokybiškas pakavimas, kad daiktai nešoktų, kitaip vairuotojas vargu ar užtikrins, kad vazeliubinė atvyks sveika.

Ar saugu duosti brangius daiktus?

Kiekvienas vairuotojas yra žmogus su savo charakteriu, tačiau mes stengiamėsi dirbti su patikimais žmonėmis. Žinoma, nėra 100 proc. garantijos, bet jeigu pasakote, kad vežate pianiną ar labai brangų tėvo lobį, visada rekomenduoju pirkti papildomą draudimą. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją taip pat ir tame, kad krovejų mažiau, mažiau žmonių lipti į namus ir mažiau rankų ant jūsų turtas. Kartais atsitiko taip, kad didelėse kompanijose pasigenda visokių smulkių daiktų – tai nėra taisyklė, bet rizika visada egzistuoja.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai labai dažnas klausimas. Įprastai, kai kalbame apie krovinius, čia vyrauja tam tikri taisyklės, tačiau kai kalbame apie persikraustymą, situacija kitokia. Dauguma vairuotojų neprisitaria, kai keleiviu sėdi šone, jeigu tai yra grynas krovininis pervežimas (pagal CMR sąskaitas). Bet jeigu tai susitarimas tarp privačių asmenų (pavyzdžiui, "kaina su vairuotoju"), dažnai leidžiama. Tiesiog reikia tai aptarti iš anksto, kad vairuotojas nebūtų nustebęs, kai jūs užlipate su duona ir arbatiniu indu.

Kainos ir papildomi mokesčiai: kas kaip kainuoja?

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas į Vokietiją?

Tai klausimas, ant kurio neatsakysiu tiesiogiai, kainos šiuo metu šokinėja kaip kiaulės girioje. Labai priklauso nuo degalų kainos, kurios, kaip žinote, dabar aukštos. Vidutiniškai galima vadovautis nuo 1 iki 1,5 euro už kilometrą, tai yra apytiksliai 800-1200 eurų maršrutui Vilnius-Berlinas su viena eige. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją taip pat susijusi su tuo, kad jūs nemokate už tą svorį, kurį neužpildote sunkvežimyje – čia mokate tik už užimtą vietą ir nuvaziuotus kilometres.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius Vokietijoje?

Vienas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta – Vokietijoje nėra bendrų kelių mokesčių lengviesiems automobiliams arba mikroautobusams, kurių svoris neatitinka sunkvežimio kategorijos (mažiau nei 7,5 t). Mes važiuojame "volfikais", tad mums mokėti nereikia (išskyrus tunelius ar kai kuriuos tiltus, bet ten retai važiuojame). Kitaip kalbant, kai važiuojate per Lenkiją arba Austriją, ten reikia įsigyti vinietes (e-vinietes), ir šios išlaidos dažnai būna įskaičiuotos į galutinę kainą, bet reikia patikrinti.

Kas dar gali brangti pervežimo metu?

O, čia yra būtinų dalykų, kuriuos klientai dažnai neįvertina. Pavyzdžiui, jeigu reikia naudotis liftu ("hidraulika" su krautuva), tai kainuoja papildomai, ne kiekvienas mikroautobusas turi tokį įrenginį galinėje dalyje. Taip pat, jeigu reikia nešti daiktus toliau nei 20 metrų nuo automobilio (pvz., sunkiai privažiuoja, reikia nešti per laiptus), tai papildomi mokestis už krovėjo rankas. Nenuviliokit mano kolegos vairuotojo, kai reikės nešti pianiną į penktą aukštą be lifto – jis tikrai už toks dalykas paprašys daugiau.

Ar galima sutaupyti pasirenkant "grupinį" pervežimą?

Taip, tai vadinama dalinio krovinio logistika. Jeigu jūsų daiktų nedaug, tarkime, 3-4 dėžės ir keli baldai, galima sutalpinti į mašiną, kuri važiuoja kitiems klientams. Kainos būna mažesnės, bet laukti reikia ilgiau, kol mes surinksime kitus keleivius (krovinius) to pačio maršruto link. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją čia akivaizdi – galima važiuoti pigiau, jeigu neskubate. Tiesiog reikia suprasti, kad jūsų dėžės gali šiek tiek pavalyti kitų daiktų, nors ir stengiamės užtikrinti tvarką.

Ar atsarginės pajamos įtakoja kainą?

Nenuorama atrodo, bet turi įtakos. Jeigu reikia išduoti PVM sąskaitą faktūrą (vat 21%), tai skaičiuojama kitaip, nei kai sutari "grynais" su vairuotoju be įmonės. Dauguma didelių klientų nori dokumentų, o smulkieji dažniausiai moka į rankas. Tas pats pasakytina apie draudimą – jeigu norite pilnos APV draudimo apsaugos (transporto priemonė, krovinys ir trečiosios šalys), tai tai kainuoja brangiau, bet duoda ramybės. Asmeniškai visada rekomenduoju pasidomėti šiuo klausimu prieš išvykstant.

Organizavimas ir įrankiai: ką reikia padaryti iš anksto?

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Pagrindinis dalykas – tai krovinio sąrašas (inventorius). Jis privalo būti, net jeigu daiktai atrodo kaip jūsų asmeniniai daiktai. Jeigu sustos vokiškas policijos pareigūnas ir paklaus, "kas tai yra?", o jūs neturite popieriaus, gali būti problema. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją taip pat remiasi tuo, kad krovinių deklaracija (EXS) nebūtina (jeigu nekomercinis krovinys), bet pasą ir vairuotojo pažymėjimą turėti būtina. O taip pat CMR sąskaita, jeigu tai komercinis paslaugos teikimas.

Kaip teisingai susipažinti su daiktų sąrašu?

Nereikia rašyti "vienas kėdė", reikia būtent: "vienas minkštas kėdė, rudos spalvos, nuplėšta rankena". Kadaise turėjau atvejį, kai klientas parsivežė paslėptą "gėrybių" dėžutę be aprašymo, o pareigūnai jiems buvo labai susidomėję. Geriau perteklius informacijos nei trūkumas. Be to, jeigu kažkas dings (nors stengiamės, kad taip nebebūtų), turėsite įrodymus, ką buvote įkrovę. Tai sužlugsta dauguma bylinėjimų, o jeigu nėra sąrašo, tai jūsų žodis prieš vairuotojo.

Ar reikia ypatingai supakuoti elektriką?

Būtina. Būtent dėlto aš visada pasakau: nusipirkite burbulų plastiką arba senų antklodžių. Televizoriai, kompiuteriai, skalbimo mašinos – tai viskas yra jautri vibracijai. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi savo "vibracijų", o Lenkijoje ar Lietuvoje vietomis galima prarasti dantis. Kartais vairuotojai yra linkę važiuoti šiek tiek greičiau (kad spėtų), o tada jūsų monitorius gali nuskristi nuo sėdynės. Užsegti juostomis ir padėti tarp daiktų – tai ne prabanga, o būtinybė.

Kas daryti, jeigu aš nebespėju pasiruošti išvykimo dieną?

Praneškite iš karto. Nusižudykite man, jeigu vairuotojas atvažiuoja, o jūs dar pakuojate. Klientai dažnai mano, kad "volfikas" gali laukti valandą ar dvi nemokamai. O ne. Laukimas laiku mokamas, o tai dažnai būna 20-30 eurų per valandą. Geriau perkelti pervežimą dieną ar dvi anksčiau (arba vėliau), nei stumti vairuotoją. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją išnyksta, jeigu tarp kliento ir vairuotojo kilti ginčai dėl laiko.

Ar galima pervežti maistus ar vaistus?

Maistus galima, jeigu tai yra uždarytos pakuotės (ilgalaikio saugojimo). Jeigu tai kepta viščiukų su padažu, tai tikrai ne – kvapas ir vabzdžiai. Vaistai – taip pat be problemų, jeigu turite receptą arba tai yra jūsų asmeniniai vaistai originalioje pakuotėje. Vokietijoje muitinė (tiek, kiek dar liko pasienio punktuose) gali patikrinti vaistus, jeigu atrod kaip neaiškios tabletes. Geriau turėti gydytojo išrašą, kad nereikėtų aiškintis vokiečių kalba.

Vokietijos ir kitų šalių kelionės niuansai

Ar sunku važiuoti per Vokietiją su mikroautobusu?

Savaime aišku, kad yra savų niuansų. Vokietijoje yra daug "Umweltzone" (ekologinių zonų), kurias gali važiuoti tik automobiliai su žalia (geltona) kortele. Mūsų transporto priemonės paprastai tai turi, bet reikia patikrinti – jeigu neturite, gausite baudą (apie 80 eurų). Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją taip pat ir tas, kad mes lengvai įsivažiuojame į miesto centrus, net jeigu ten yra ekologinė zonos, jeigu mašina atitinka standartus. Tiesiog reikia žinoti, kurioje zonoje esate.

Ar yra būdingų "vokiškų" problemų kelyje?

Taip, viena populiariausių – tai automobilių stovėjimo vietų paieška. Ypač Miunchene arba Hamburge. Vairuotojai dažnai pasakoja, kad privalo važiuoti ratu po penkis kartus, kol randa vietą, kur užsistatyti be baimės, kad atšauks. Be to, Vokietijos policija yra labai griežta dėl greičio ir neįrengtos vietos jeigu sustosite automagistralėje (priešais būsena tai gali būti bauda iki kelių šimtų eurų). Nereikia rizikuoti.

Ką daryti, jeigu pasibaigia degalai kelyje?

Neprotingi klausimas, bet nutinka. Geriausia turėti kanistrą (kažkuriose šalyse draudžiama jo turėti, bet Vokietijoje kol kas ne taip griežtai). Tačiau geriau niekada neleisti degalų lygio nukristi iki "šviesos". Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją taip pat remiasi tuo, kad degalinės yra kas 20-30 km, bet naktį mažesnėse gyvenvietėse jos gali būti uždarytos. Aš asmeniškai visada Liepojoje pasitaisiu degalus prieš pat vokiškąją sieną, kad nereikėtų galvoti apie brangias degalines ant autostrados.

Kaip elgtis su muitine?

Lietuvoje ir Vokietijoje (tarp ES šalių) formaliai nėra muitinės kontrolės taip, kaip buvo anksčiau, tačiau egzistuoja "fiskalinės" patikros. Jeigu atrodote įtartai (jeigu tarkime pervežate daug elektronikos arba naujus daiktus su etiketėmis), gali sustoti. Patariu niekada meluoti – sakykite tiesą, kad persikraustote. Jeigu bandysite pasakyti, kad "važiuoju pas draugą piets", o bagažinėje pilna dėžių su televizoriais – tai gali baigtis konfiskacija.

Ar reikia žinoti vokiškai?

Vairuotojams dažniausiai pakanka su angliška arba rusiška (kai kurie taip pat moka), bet su klientais geriau susitarti angliškai. Jeigu reikia kalbėti su policija arba su dispečeriu, vokiškai padeda, bet ne privaloma. Tiesa, jeigu pasibaigs degalai arba reikės pagalbos techninėje, vokiškai viskas vyksta daug greičiau. Tiesiog turėkite pasirašytą lapelį su numeriu, kad galėtumėte paskambinti tam, kas išmano vokiškai.

Techninė pusė ir vairuotojų darbas

Kokias mašinas dažniausiai naudojate?

Daugumoje atvejų tai yra VW Crafter, Mercedes Sprinter arba Ford Transit. Visi jie yra patikimi, sudegina nedaug degalų (lyginant su sunkvežimiais) ir turi pakankamai galios. Taip pat turime keletą "kubelių" (pavaruotojų su ašimi), kurie leidžia vežti sunkesnius krovinius, pvz., sausas sienas, gelžbetonines konstrukcijas arba didelius seifus. Pasirinkimas priklauso nuo to, ką turite nuvežti.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus?

Žinoma, mes ne siuntinių tarnyba, kur tiesiog išmeta dėžę prie durų. Mūsų vairuotojai yra įgūdingi ir gali padėti nešti baldus, jeigu sutarta iš anksto. Tačiau nereikia tikėtis, kad jie darys visą "sena švarą" (išvalo butą) – tai ne jų darbas. Jie padeda pakrauti ir iškrauti. Jeigu reikia kompleksinio aptarnavimo (susirinkimas, išmontavimas), tai tai kainuoja papildomai ir reikia aptarti su vadovu.

Ką daryti, jeigu pasibaigia tachografo laikas?

Tachografas – tai nuobodu dalykas, bet jis mums visiems vadovauja. Vairuotojas negali važiuoti be sustojimų ilgiau kaip 4,5 valandas. Jeigu jūs skubate, tai gali būti problema, bet saugumas yra pirmiau. Aš esu matęs, kaip kai kurie "vaikinai" bando apgauti sistemą, bet tai ne mūsų atvejis. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją yra ir ta, kad mes laikomės taisyklių, nes tik taip galime užtikrinti, kad jūsų krovinys atvyks saugiai ir nebus sustabdytas policijos.

Ar galima sekti savo krovinį internete?

Dauguma mašinų turi GPS stebėjimo sistemas, tačiau realaus laiko sekimas klientams dažnai nėra suteikiamas, nebent tai yra didelis korporacinis klientas. Asmeniškai aš visada galiu paskambinti vairuotojui ir paklausti, kur jis yra. Žinoma, jeigu jis nešą daiktus, negali atsiliepti. Bet dažniausiai, kai jis sustoja pailsėti, aš galiu duoti pranešimą: "Jis yra netoli Poznanės, bus rytoj ankstyva rytą".

Kokias problemas dažniausiai iškyla techninėje pusėje?

Guma. Tai amžina problema. Nenuostabu, kai po vokiškos autostrados matote lūžusias gumas su dangteliais. Mums visada reikia turėti atsarginę padangą ir įrankius. Kartais genda ir sankabos, bet tai retai. Taip pat važiuodami per kalnus (Alpės) reikia atidžiai sekti temperatūrą. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją taip pat ir ta, kad mes turime techninę pagalbą visoje Europoje, taigi jeigu kas nutinka, mes nešame ne tik jūsų daiktus, bet ir užtikriname, kad viskas bus sutvarkyta.

Išvada

Visa ši istorija apie tai, kad persikraustymas yra lengvas, yra melas. Yra sudėtinga, reikia daug planuoti, bet pasirinkus tinkamą partnerį, viskas gali vykti gan sklandžiai. Mikroautobusų transportas ir jo nauda persikraustant į Vokietiją yra neišsemiamas, nes tai suteikia lankstumo, kurio neturi dideli sunkvežimiai. Nerašykite be reikalo ilgų sąrašų, paklauskite patirties vairuotojų ir viskas bus gerai. Geriausia patirtis – tai tai, ką jau patyrėme (kartais kainuodami savo nervus), taigi naudokitės ja. Linkiu sėkmės kelyje ir saugių atvykimų į naują namą Vokietijoje, o ką daryti su daiktais – jau mūsų reikalas.