Mikroautobusų pervežimo patarimai kraustantis iš Vokietijos: kas iš tikrųjų svarbu

Dirbu su pervežimais jau beveik ketvirtį amžiaus, tai mačiau viską – nuo idealiai sutvarkytų siuntų iki visiško chaoso kelyje. Vokietija yra pagrindinė rinka, iš kurios atvežame daugumą transporto priemonių, todėl mikroautobusų pervežimo patarimai kraustantis iš Vokietijos dažnai pasirodo esą labai reikalingi net ir patyrusiems pirkėjams. Čia ne tik apie tai, kaip užsisakyti paslaugą, bet ir kaip neišsižmonėti, kai kažkas ne taip eina. Pasidalinsiu savo nuomone ir patirtimi, be jokių kvailų „turinio rinkinių“, tiesiog taip, kaip būna gyvenime.

Dokumentai ir pirkimo pradžia – ne taip paprasta kaip atrodo

Ką daryti iškart nupirkus mikroautobusą Vokietijoje?

Pirmiausia, nusiraminkite, kad mašina jūsų, bet nevažiuokite niekur be eksporto numerių. Jums reikia susirasti vietinę draudimo įmonę, kuri išduoda „Kurzzeitkennzeichen“ – tai trumpalaikiai numeriai galiojant 5 dienas (kartais 10, priklauso nuo federalinės žemės). Be jų vos ne iš karto sustabdys policija. Geriausia tai padaryti dar prieš susitariant su pardavėju, kad galėtumėte iš karto važiuoti. Vokietijoj su lenkiškais ar lietuviškais numeriais važiuoti negalima, tai griežtas draudimas.

Ar galiu važiuoti su vokiškais numeriais į Lietuvą?

Techniškai galite tik tuos 5 dienas, kol galioja jūsų trumpieji numeriai ir draudimas. Jei užtruksite, gausite didelį baudą ir mašiną gali konfiskuoti. Kartais žmonės galvoja, kad „pavėsiu kelias dienas, nieko nepastebės“, tačiau vokiška policija to nemyli. Geriau jau iš anksto susitarti dėl pervežimo datos. Dar vienas dalykas – jei mašina neįregistruota Lietuvoje per 30 dienų (nusigabavus), gausite biurokratinių problemų su valstybės įstaigomis čia.

Kas tas „Abmeldung“ ir ar jis man reikalingas?

Tai mašinos išregistravimas iš Vokietijos transporto sistemos. Beveik visada pardavėjas turėtų tai padaryti, kai parduodate mikroautobusą, jei jis buvo įregistruotas Vokietijoje. Jei nupirkote mašiną su vokiškais numeriais, bet be išregistravimo lapo, gali būti bėdų. Vokiečiai labai mėgsta tvarką, todėl mikroautobusų pervežimo patarimai kraustantis iš Vokietijos visada prasideda nuo šio lapo patikrinimo. Be jo gali tekti mokėti mokesčius už praleistą laiką.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos (o dauguma Vito ar Sprinterių su įranga viršija), tai taip, reikia 95 kodą. Bet jei tai įprastas 9-ių vietų keleivinis microbus, kuris sverbia mažiau, tada paprastų teisių užtenka. Čia dažnai painiojama, geriau patikrinti techniniame passe (Fahrzeugbrief). Kartais vairuotojai sako, kad „važiuosim ir taip“, bet sustoję prie patikros sužinosite, kad mašina per sunki. Geriau neprašyti bėdų.

Kas daryti su technine apžiūra, jei baigėsi?

Jeigu TÜV (techninė apžiūra) baigėsi, į Lietuvą važiuoti negalima. Vokietijoj tai laikoma nusikaltimu. Yra variantas gauti specialų leidimą važiuoti iki techninės stoties, bet tai veikia tik trumpais atstumais Vokietijos viduje. Geriau nieko nebandyti gudruoti, nes už tai gausite didelę baudą ir baudžiamąjį procesą. Pirkite mašinas su galiojančia technine arba derėkitės, kad pardavėjas ją praeitų prieš parduodamas.

Kaip rasti vairuotoją ir ką iš jo tikėtis

Kur geriausia ieškoti pervežėjo – skelbimuose ar firmose?

Patirtis rodo, kad didelės firmos brangiau, bet saugiau, o „vildymosi“ svetainėse (pvz., skelbimų portaluose) galima rasti pigiau, bet su rizika. Esu matęs situaciją, kai žmogus pervežė rado pigiai, o šis pasiėmė depozitą ir išnyko. Tada jis skambino man verkdamas. Todėl mikroautobusų pervežimo patarimai kraustantis iš Vokietijos skamba taip: ieškokite rekomendacijų. Jei nieko nerandate, rinkites vidutinį variantą – ne pigiausią, ne brangiausią.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai tarp skirtingų vairuotojų?

Viskas paprasta: kuras, kelių mokesčiai ir vairuotojo laikas. Vienas važiuos savo „šaukštu“ ir tai jam kainuos tik kuro, kitas nuomos savivarčį. Be to, svarbu, ar jis turi grįžti tuščias. Jei vairuotojas iš Lietuvos važiuoja tik tam, kad parvežtų vieną jūsų mašiną, jis privalo uždirbti tiek už kelionę į vieną pusę, tiek už grįžtimą. Todėl kaina dvigubai didesnė. Jei jis turi užsakymą abiem kryptimis, bus pigiau.

Ar verta rizikuoti su vairuotojais be įmonės?

Asmeniškai aš nedaryčiau. Jei vairuotojas yra „fizinis asmenis“ be jokios veiklos licencijos, ir jums sužeis mikroautobusą (pavyzdžiui, įkirs į aptvarą), gali būti sunku gauti atlyginimą. O jei jis dar ir paslysta per sieną su kontrabanda... Žinote, tokios istorijos pasitaiko. Geriau pasirašyti sutartį su įmone, kuri turi civilinę atsakomybę. Tai užtikrina bent kokį saugumo lygį.

Kas daryti, jei vairuotojas reikalauja visą sumą iš karto?

Niekada nemokėkite 100% iš anksto. Standartas yra 30-50% avansas, o likutį – kai mašina yra pas jūsų arba bent jau Lietuvoje. Buvo atvejų, kai žmonės permokėdavo, o vairuotojas sustodavo Kaune „papietauti” ir nebeatsiliepdavo. Pinigai – tai jūsų vienintelis garantas, kad darbas bus baigtas. Jei kas nors verčia mokėti pilnai iš karto, tai pavojus signalas.

Ar vairuotojas gali patikrinti mašinos techninę būklę prieš važiuodamas?

Gali, jei yra mechanikas, bet dauguma paprastų vairuotojų tik pažiūri, ar važiuoja, ar dega. Jie negali išgirsti variklio triukšmo po dangčiu. Todėl geriausia, jei patys arba jūsų pažįstamas mechanikas padarytumėte apžiūrą prieš atiduodant raktus. Neklauskite vairuotojo, ar mašina gera – jam tiesiog reikia darbo, jis pasakys „gera“, net jei ten variklis dūžta.

Kelionės eiga – kas gali nepaisyti planų

Kiek laiko tikėsi, kol mikroautobusas atvyks į Lietuvą?

Įprastai tai trunka 1-2 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Bet jei yra problemų su dokumentais arba technine būkle, gali užtrukti ir savaitę. Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas nusprendė paimti maršrutą per Lenkiją vietiniais keliais, kad sutaupyti mokesčio, ir užstrigo purve. Vėliau teko skambinti traktorių. Taigi, niekada nesakykite klientui „rytoj bus“, sakykite „poryt“.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugestą kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Jei vairuotojas veža jūsų mašiną savivarčiu, tai problema mažesnė – užkelią ir važiuoja toliau. Bet jei jis veda ją savo jėgomis (nuosava traukė), tai gali būti bėda. Tuomet reikia skubiai ieškoti vietinio mechaniko ir vilkiko. Dažniausiai visos išlaidos krenta ant vairuotojo pečių, jei jis suklydo, bet nervų prarandate abu. Būkite pasiruošę, kad atvyks vėliau.

Ar galiu nusiųsti savo daiktus mikroautobuso viduje?

Taip, dažniausiai tai daroma. Žmonės perka microbusą Vokietijoje ir užpildo jį padangomis, dalimis, baldais. Vienas dalykas – griežtai uždrausta vežti pavojingas krovinius be leidimo. Be to, jei daiktų per daug, muitinė gali įtarti prekybą. Galima veži asmeninius daiktus, bet ne 500 vnt. alkoholio butelių. (nors kartais pavyksta prasibrauti, bet aš to nepatarčiau).

Kaip sekti, kur yra mano mašina?

Klauskite vairuotojo, ar turi GPS trackerį. Dauguma dabar turi „išmanųjį“ telefoną su Google Maps dalijimosi funkcija. Jei jis neatsiliepia 4 valandas, pradedate nerimti. Kartais tiesiog užmiega arba nebera ryšio (yra tokių vietų Vokietijoje, kur mobilo ryšys nulis), bet dažniausia tai reiškia, kad kažkas ne taip. Nebijokite trukdyti.

Ar saugu palikti raktus vairuotojui, kai jis palieka mašiną nakvynei?

Sėkmingiausia situacija, kai vairuotojas miega savo savivarčio kabinoje, o mikroautobusas užrakintas ant platformos. Tačiau jei jis veda mašiną savo jėgomis ir palieka ją neapsaugotame kieme, rizikuojate. Buvo atvejų, kai pavogdavo dalis arba visą mikroautobusą. Geriausia, jei vairuotojas pasirūpina saugiu parkavimu – už tai paprastai jis moka pats, arba tai įeina į kainą.

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti per tam tikras miestus?

Pavyzdžiui, Berlynas ar Miunchenas – tai tikras chaosas. Ten važinėja draudžiamais rajonais (Umweltzone), kuriose neįleisima mašinų be žalios kortelės. Jei vairuotojas ten užvažiuos, gaus baudą, kurią jis bandys „perkelti“ ant jūsų. Todėl dažnai jie renkasi apvažiuojamuosius maršrutus, nors tai ir ilgiau. Geriau leiskite jiems važiuoti taip, kaip jie žino.

Pinigai, muitinė ir pabaigos smulkmenos

Kada geriausia apmokėti likutį už pervežimą?

Tik tada, kai mašina yra Lietuvoje ir jūs ją matote savo akimis. Nors vairuotojai gundyti sakyti „aš jau esu Vilniuje, pervesk pinigus, kad nereikėtų važiuoti į banką“, nepasiduokite. Pavogęs mašiną jis gali dingti. Pasirašykite CMR (vežimo sąskaitą) ir tik tada atiduokite pinigus. Tai pagrindinė taisyklė.

Ar reikia deklaruoti mašiną muitinėje?

Jei mašina naudota ir ji yra jūsų nuosavybė (pirkėte sau), dažniausiai tiesiog turite ją užregistruoti Lietuvoje per „Regitra“. Muitinės deklaravimas reikalingas, jei mašina yra nauja (mazgas mažiau 6000 km) arba jei įvežate ją verslo tikslais (PVM mokėtojas). Paprastam žmogui, perkančiam seną Vito, svarbiau turėti pirkimo-skyrybos sutartį.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jame turi būti nurodyta mašinos VIN kodas, markė, modelis, būklė. Jei atvyksta su įbrėžimu, kurio nebuvo, CMR yra jūsų įrodymas, kad tai padarė vairuotojas. Be šio popieriaus draudimo įmonės nieko nekompensuos. Nepasirašykite tuščio CMR, jei mašina pažeista – užrašykite visus trūkumus.

Ar galiu derėtis dėl pervežimo kainos?

Visada galite bandyti. Jei turite lanksčią datą, pvz., galite palaukti savaitę, kol vairuotojas surinks pilną krovinį, kaina gali nukristi 20-30%. Tačiau jei skubate ir reikia vežti „iš karto“, tuomet jūs esate priklausomas nuo rinkos. Vairuotojai taip pat žino, kada yra sezonas (pavasarį ir rudenį), ir tuomet kainos laikosi tvirtai.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomo mokesčio už vėlavimą?

Jei vėlavimo priežastis nepriklauso jums (pvz., sugedo jo savivarčio priekaba), tai mokėti nereikia. Bet jei jūs pavėlavote paimti raktus arba padėti krovinį, tada taip, jis turi teisę reikalauti kompensacijos už laukimą. Visada aptarkite šiuos dalykus iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų paskutinę minutę. Aš asmeniškai stengiuosi įrašyti į sutartį, kad laukimas iki 2 valandų yra nemokamas.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nebūtina, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo įkrauti daiktų, buvo mandagus ir atvežė saugiai, 10-20 eurų arbatpinigių padarys stebuklą. Jis prisimins jūsų numerį ir kitą kartą su malonumu dirbs. Logistika – tai žmonių verslas, o ne tik mašinų. Gerai elkitės su žmonėmis, ir jie elgsis su jumis.

Kas daryti, jei atvykęs pastebėjau, kad mašina labai ne tokia, kaip pirkimo metu?

Tuomet tuoj pat patikrinkite CMR. Jei trūkumų ten nėra, skambinkite vairuotojui ir fotografuokite. Jei jis neigia, skambukite į policiją. Tai reti atvejai, bet jie pasitaiko. Kartais tiesiog kelias smūgis į šaligatvį padaro įbrėžimą, kurio vairuotojas nepastebėjo. Svarbiausia – nedelskite, kai vairuotojas išvažiuoja, bus per vėlu ką nors įrodyti.

Išvados

Visas šis procesas gali atrodyti sudėtingas, bet iš tiesų tai tiesiog reikalauja kantrybės ir dėmesio. Tikiuosi, šie mikroautobusų pervežimo patarimai kraustantis iš Vokietijos padės jums išvengti tipiškiausių klaidų, kurias daro naujokai. Svarbiausia – nepulkite į akis pačiai pigiausiai pasiūlymai, tikrinkite dokumentus ir bendraukite su vairuotoju.