Mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją: patirties ir problemų apžvalga

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, be rūpesčių praėjusių kelionių iki tokio chaoso, kuris nori akis išdeginti. Kai kalbame apie mikroautobusų naudojimą pervežimo stovykloje į Vokietiją, dauguma klientų įsivaizduoja, kad tai tik sėdėjimas ir važiavimas, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Vokietija nėra toli, tačiau jų keliai, taisyklės ir policija gali padaryti didelius nemalonumus, jei viskas nebus užtikrinta iš anksto. Štai kaip tai atrodo iš mano, kiek patirto, vairuotojo ir logistiko pusės, be jokio politkorektiško „poliravimo“.

Popieriaus mara ir biurokratinis purvas

Ar tikrai reikia taip daug dokumentų?

Žinoma, kad reikia, ir nerašykite man, kad „prieš tai važiavome be nieko“. Mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją prasideda ne nuo raktų pasėmimo, o nuo tų lapų surinkimo. Jums reikės vairuotojo pažymėjimo (jei D kategorija), techninio paso, CMR konosamentų, draudimo poliso („Žaliasis kortelė“), o jei vežate vaikus – dar ir tėvų sutikimų, kurie turi būti notarinai patvirtinti, jei vienas iš tėvų nevažiuoja. Vokiškas pareigūnas nesiruošia klausyti jūsų paaiškinimų apie tai, kad sutikimas liko namuose ant stalo.

Kas dar su tais vairuotojo pažymėjimais?

Čia dažniausiai kyla painiava. Jei mikroautobuso tūris didesnis nei kubiniai metrai arba jis turi daugiau nei 9 vietas (įskaitant vairuotoją), jums nebegalima važiuoti tiesiog su B kategorija. Dažnai stovyklų organizatoriai mano, kad gali nuvažiuoti su savo treneriu, kuris turi „B“, bet tai tiesioginis kelias į baudą. Vokietijoje tai tikrinama labai griežtai, ypač netoli sienos.

Ką daryti su techniniu apžiūrėjimu?

Techninis privalo būti galiojantis. Ne šiandien, ne rytoj, o tiek dienų, kiek trunka kelionė, dar ir atgal. Buvau situacijose, kai techninis pasibaigė paskutinę kelionės dieną, ir vokiečiai tai pastebėjo, nors mes jau važiavome namo. Gera žinia ta, kad jei techninis baigėsi Lietuvoje, bet ES erdvėje galiojantis, tai dažniausiai praeina, tačiau geriau nerizikuoti.

Ar reikalingi tachografai?

Tai sudėtingiausia vieta. Jei mikroautobusas sveria daugiau nei 2,8 tonos (dažnai 9-kės ir daugiau vietų bus sunkesni), tachografas būtinas. Jeigu mažesnis – gali būti išimtis. Bet tada vairuotojas turi vesti darbo laiko apskaitą rankiniu būdu, kas yra totalus siaubas ir visada pamirštama. (Tikrai, geriau turėkite tachografą, jei abejojate).

Kaip su CMR konosamentais?

Net jei tai ne pilnas krovinys, o stovykla, keliaujanti į futbolą, vokiškai pareigūnai mėgsta matyti CMR. Jame turi būti parašyta, kas ką veža. Jeigu vežate tik lagaminus – rašykite „asmeniniai daiktai“. Jeigu įranga – ją išvardykite. Be šio lapo gali būti įtarimas, kad vykstate nelegaliai vežti prekes.

Ar galima važiuoti be „Žaliosios kortelės“?

Negalima. Nors Lietuva ES narė, vokiškai draudikai mėgga pasidžiaugti, jei kortelės nėra. Ir pasidžiaugti jie moka dideliais pinigais – nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Užtikrinkite, kad draudikas išduodamas kortelę suformatuotų ją teisingai, kad būtų matoma Vokietija.

Ką daryti, jei pasibaigia vairuotojo pažymėjimo galiojimas?

Keiskite vairuotoją. Arba nedarykite to išvis. Vokietijoje galiojimo laikas tikrinamas milimetriniu tikslumu. Nebūkite tokie naivūs manyti, kad „dar kelios dienos“ praeis.

Ar sunku gauti leidimus važiuoti į miestus centruose?

Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Miunchenas ar Berlynas, turi apribojimams sunkiasvoriams transportui. 9-vietės mikroautobusai dažnai dar praeina kaip lengvieji, bet jei turite 20-vietį, reikės žiūrėti „Umweltplakette“ (ekologinę plaketę). Be jos į centrą neįvažiuosite, o rasti vietą, kur ją nupirkti, kai jau esate ten, yra nervuojanti.

Technika, varikliai ir vargai

Kokį mikroautobusą geriausia pasirinkti?

Jeigu klausiate manęs, imkite „Mercedes Sprinter“ arba „Volkswagen Crafter“. Jie patikimiausi ir Vokietijoje, jei kas nors sugenda, dalis lengviau randamos. Nerekomenduoju senų „Iveco“ ar „Fiat Ducato“, jei ketinate važiuoti greitais keliais – varikliai ten dažnai perkaista, o vairuotojai su jais kankinasi.

Ar kondicionierius tai privalumas ar būtinybė?

Vasara Vokietijoje kartais būna karštesnė nei čia. Važiuoti su 20 vaikais be kondicionieriaus 30 laipsnių karštyje – tai ne tik nepatogu, tai pavojinga. Kondicionierius privalo veikti ne tik keleivių salonuose, bet ir vairuotojui. Buvau matęs, kaip vairuotojai beveik praranda sąmonę, kai sistema neveikia.

Kas dėl bagažinės skyriaus?

Čia visada būna problema. Stovyklos vaikai su savimi veža daug daiktų – lagaminus, kamuolius, palapines. Mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją reikalauja patikrinti, ar telpa viskas į bagažinę. Jeigu ne, turėsite vežti priekabą, o tai vėgeliaja technines sąlygas (gali reikėti papildomo vairuotojo pažymėjimo).

Ar verta imti mikroautobusą su WC?

Tai brangus malonumas, o dažniausiai – nereikalingas. WC mikroautobuse dažnai smirdi, užsikemša, o išvalyti jį kelionės metu be specialių punktų beveik neįmanoma. Geriau planuoti poilsio pertraukas kas 2-3 valandas ir važiuoti į normalias tualetus.

Kaip elgtis, jei mikroautobusas sugedo?

Pirmiausia – neskubėkite ieškoti vietinio meistro, jei turite draudimą. Skambinkite pagalbos tarnybai. Vokietijoje servisas labai brangus, o jei sutartumete patys, gali būti problemų su draudimo išmokėjimu. (Čia turiu omenyje, kad geriau laukti tiekėjo pagalbos, nei rasti kaimyną su veržliarakčiu).

Ar reikia rūpintis padangomis?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežti padangų reikalavimai – žieminės turi būti dedamos nuo spalio mėnesio, vasarinės – nuo balandžio (nors klimatas keičiasi, o data gali būti ir kita, tikrinite). Jei sulaikys jus su netinkamomis padangomis, bauda bus didelė, o kompanijos reputacija nukentės.

Ar saugu važiuoti naktį?

Techniškai – taip, jei vairuotojas ilsėjosi. Bet fiziškai – vairuotojai mieguisti po ilgos dienos. Aš visada stengiuosi, kad naktį būtų poilsis. Mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją nereiškia, kad reikia skubėti per naktį, kad ryte būtum ten. Saugumas svarbiau už laiką.

Kas su sėdynėmis ir saugos diržais?

Kiekviena sėdynė turi turėti diržą. Jeigu sugedęs – pakeiskite prieš kelionę. Policija Vokietijoje mėgsta skaičiuoti vaikus ir diržus. Jei vaikų daugiau nei diržų – tai bauda ir kelionės nutraukimas.

Ar problemų su greičių matuokliais?

Vokiečiai turi labai geras radaras, ypač statomus ant tiltų. Mikroautobusai dažnai turi ribotuvus, tačiau jei vairuotojas nusprendžia spausti dujinę, bauda garantuota. Įspėjimų jie neduoda.

Kelias, maršrutai ir vokiškas tvarkingumas

Kur geriau važiuoti – per Lenkiją ar per Švediją?

Jei esate šiaurės Lietuvoje, Skandinavija gali būti patogesnė dėl kelių kokybės, bet brangesnė. Per Lenkiją – ilgiau, eismas chaotiškesnis, keliai vietomis blogi, tačiau pigiau degalai. Viskas priklauso nuo to, kur Vokietijoje esate: į Berlyną eikite per Lenkiją (A6), į Miuncheną – per Čekiją.

Ar sunku rasti poilsio vietą?

Vokietijoje poilsio aikštelės (Rasthof) yra ant kiekvieno autostrados. Jos mokamos, tačiau švarios, tualetose netgi yra dušai ( kartais už papildomą mokestį). Nerekomenduoju stovėti prie kelio pakelėje – tai griežtai draudžiama ir baudžiama.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Vokietijos?

Teoriškai iki Berlyno apie 8 valandas, tačiau su sustojimais, sienų patikrinimais (nors jų nėra, bet gali būti kontrolės) ir eigu tai trunka apie 10-12 valandų. Neskubėkite planuoti per trumpų maršrutų, vaikams tai pavargina.

Ar moka už kelią Vokietijoje?

Dauguma maršrutų nemokami, tačiau yra mokamų tunelių ir tiltų (pvz., tame pačiame Hamburge ar netoli Reino). Turėkite grynųjų arba kortelę, mokėjimo terminalai dažnai nepriima Lietuvos banko kortelių ( nors situoj gerėja, o kartais viskas veikia gerai).

Kaip su kelių ženklais?

Vokiečiai yra labai disciplinuoti, jei ženklas rodo „Baustelle“ (darbai), reikia susilpninti greitį. Nekykite pro raudoną šviesą, net jei nieko nėra. Jie stovi ir laukia, netaisyklingų vairuotojų nemėgsta.

Ar reikia planuoti sustojimus maistui?

Žinoma. Vaikai turi valgyti reguliariai. Geriau sustoti prie „McDonald‘s“ ar „Burger King“ prie autostrados – ten yra žaidimų aikštelės, kur vaikai gali išbėgioti. Taip pat yra daug mažų kavinių, kur galite nusipirkti karštą sumuštinį.

Kas dėl kelių apšvietimo naktį?

Autostrados daug kur apšviestos, bet vietiniai keliai gali būti tamsūs. Mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją reikalauja patikrinti faras prieš išvykdami. Naktį vokiečiai važiuoja labai greitai, todėl būkite matomi.

Ar dažnai pasitaiko eismo įvykių?

Vokietijos autostradose eiga greita, todėl nelaimių būna. Jei matote spūstį priešais, įjunkite „avarinius“ ir uždėkite trikampį. Niekada nevažiuokite sustojusioje juostoje – tai mirtingai pavojinga.

Ką daryti, jei pasiklystame mieste?

Naudokitės navigacija, bet nepasitikėkite ja 100 %. Senamiestyje gatvės siauros, vienvietės, o mikroautobusas gali nepraeiti. Geriau sustoti ir paklausti pėsčiojo vokiečio – jie dažnai padeda labai tiksliai.

Ar leidžiama važiuoti autobusų juostomis?

Žinoma, tačiau tik tada, jei mikroautobusas sveria daugiau nei 3,5 tonos. Jei jis lengvesnis, griežtai draudžiama, nors dažnai matome, kaip visi ten važiuoja. Policija stovi priešais ir tikrina svorį.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai. Priklauso nuo sezono, rūšių (ar tai Mercedes, ar senas Fiat), ir nuo to, kiek reikia sumokėti vairuotojui (dienpinigiai). Vidutiniškai kalbant, gali tekti mokėti nuo 1 iki 2 eurų už kilometrą, bet tai labai apytikslė kaina.

Ar imamas užstatas?

Dauguma kompanijų ima užstatą (depozitą) už techniką ir galimus radus (pvz., baudas). Tai gali būti nuo 200 iki 500 eurų. Jei vairuotojas padaro baudą, ji atimama iš šio užstato.

Kas dėl degalų?

Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje. Dažniausiai kaina įskaičiuota į sutartį, tačiau jei sutartis be degalų, reikės užpildyti baką prieš gražinant. Būkite tikri, ką pasirašote.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti „valymo mokestis“, jei vaikai paliko mikroautobusą kaip kiaulidė. Taip pat gali būti mokestis už viršvalandžius vairuotojui, jei kelionė užtruko ilgiau nei planuota. Visada klauskite apie tai iš anksto.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei užsakote ne sezono metu arba grįžtate tuščiu (atgal), kompanija gali nuleisti kainą, nors šiais laikais degalai brangsta, todėl mažai kas nori nuolaidų daryti.

Kuo mokama?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Grynaisiais mokėti nerekomenduoju – neaišku, kur tie pinigai dings. Vokiškos firmos mėgsta pavedimus.

Ar baudos už greitį kainuoja daug?

Labai daug. 30 km/h viršijimas gali kainuoti šimtus eurų, o vairuotojas gali netgi prarasti teisę vairuoti Vokietijoje. Tas pinigas užkrenta ant kliento pečių.

Ar pigiau nuomotis mikroautobusą su vairuotoju ar be?

Be vairuotojo pigiau, bet tada jūs atsakote už viską. Jei neturite patyrusio vairotojo, kuris žino vokiškus kelius, geriau pasimokėkite ir imkite su vairuotoju. Taip sutaupysite nervų.

Žmonės, vaikai ir stovyklos gyvenimas

Kaip išlaikyti vaikus ramiai kelionės metu?

Duokite jiems užimtumų. Planšetės, kortelės, muzika. Jei vaikams nuobodu, jie pradeda triukšmauti, vairuotojui tai trukdo, o tai pavojinga. Sustokite kas 2 valandas, kad jie galėtų išlipti ir pasibėgioti.

Ar leidžiama valgyti mikroautobuse?

Nerekomenduoju. Krumplių likučiai, supilti gėrimai – tai siaubas vėliau išvalyti. Vairuotojai labai nemėgsta, kai salone būna kažkas lipnaus. Valgykite poilsio vietose.

Kas dėl alkoholio vairuotojui?

Nulis tolerancijos. Netgi po ilgos poilsios pertraukos. Vokietijoje tai tikrinama labai tiksliai, net jei jūs atrodote esąs ramus. Negerbkite vairuotojo su alumi.

Ar vairuotojas turi padėti su lagaminais?

Dauguma sutarčių sako, kad vairuotojas tik vairuoja. Tačiau realiame gyvenime, jei jis geras žmogus, padės. Neklauskite jo nešti 50 kilogramų reizes – jis ne krovėjas, jis turi saugiai nuvežti.

Kaip elgtis, jei kas nors suserga?

Kelionėje tai pasitaiko. Turėkite vaistinę pirmosios pagalbos. Jei būna labai blogai, sustokite ir iškvieskite greitąją pagalbą. Vokietijoje tai veikia puikiai, tik pasirūpinkite, kad turėtumėte europinį draudimo kortelę.

Ar vairuotojas turi kalbti vokiškai?

Būtų labai gerai, jei bent truputį suprastų. Angliškai su pareigūnais daug kur išeis, bet kaimo vietovėse ar su senesniais žmonėmis vokiškai praverčia. Tačiau nereikalaukite, kad jis kalbėtų kaip filologas.

Ar galima keisti maršrutą kelionės metu?

Galima, tačiau tai kainuos. Jei staiga nuspręstate važiuoti į kitą miestą, vairuotojas turi teisę paprašyti papildomo mokesčio už viršvalandžius ir papildomus kilometrus.

Kas daryti, jei vaikai paliko daiktų mikroautobuse?

Skambinkite kompanijai iš karto. Dažniausiai vairuotojai randa daiktus ir palieka juos bazeje. Tačiau jei praėjo savaitė – gali būti, kad kažkas jį pasiėmė sau.

Ar leidžiama statyti palapines prie mikroautobuso poilsio metu?

Tik poilsio aikštelėse, kur tai leidžiama. Negalima sustoti bet kur prie kelio ir įrengti stovyklos – tai draudžiama ir baudžiama.

Kaip padėkoti vairuotojui?

Gerai elkitės. Duokite arbatos, kavos. Jei jis jums padėjo, galiu duoti piniginį (arbatpinigius). Tai nėra privaloma, tačiau vairuotojas labai tai įvertins ir kitą kartą važiuos su didesniu entuziazmu.

Ar saugu važiuoti su mažomis stovyklomis?

Ypatingai saugu, jei pasirūpinote technika ir dokumentais. Mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją yra vienas geriausių būdų nuvykti, nes visi juda kartu, nereikia rūpintis lagaminų praradimu lėktuve ar traukinyje.

Išvada

Galiausiai, mikroautobusų naudojimas pervežimo stovykloje į Vokietiją yra puikus sprendimas, jei viskas suplanuota galva. Nors aš čia paminėjau daug bėdų ir problemų, dauguma jų išvengiama tiesiog turint gero organizatoriaus ir patikimos transporto kompanijos. Neleiskite sau taupyti ant saugumo ar patirties, nes taupybos užteks ir baudoms mokėti. Kelionė turi būti džiaugsmas, o ne nervų išbandymas tiek jums, tiek vaikams.