Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir pasakysiu tiesiai – dauguma kliencių pagalvoja, kad perkant mašiną iš Vokietijos, tai yra kaip eiti į parduotuvę pirkti duonos. Atėjai, sumokėjai, nuvažiavai. Bet realybėje, kai kalbame apie mikroautobusų logistikos pasirinkimą perkrautis iš Vokietijos, viskas daug sudėtingiau. Vokietija tikrai tvarkinga šalis, bet jų auto aikštelėse kartos vyksta tokios scenos, kurios lietuvui būtų visiškas nustebimas. Čia ne tik apie ratus ir variklius, čia kalbama apie tai, kaip suvežti tą metalą namo taip, kad jis neatitų vėl į dažymo cechą ar kad muitinėje nesuimtų galvos. Turiu patirties ir su dideliais krovininiais, ir su tais mažais „grybautais“, kurie važinėja tarp Vokietijos miestelių, todėl žinau, kur genda krumpliai.

Kaip tai prasideda ir kodėl brangsta

Kur geriausia ieškoti mašinų Vokietijoje?

Dauguma žmonių sako – Mobile.de. Taip, taip, visi ten rodois. Bet aš asmeniškai dažniau patariu ieškoti mažesnių portalų arba tiesiog važiuoti į tas žalias aikšteles prie miestelių. Kart Mobile.de nuotraukos atrodo puikiai, o kai atvažiuoja vairuotojas, matai, kad ratai yra ištižę, o variklis dūmina kaip senas traktorius. Būna, kad pardavėjas tiesi meluoja apie ridą, o tu tai sužinai tik tada, kai mašina jau stovi Lietuvoj. Taigi, ieškoti reikia atsargiai, o ne pagal kainą.

Ar verta rinktis pigų pervežimą?

Žinau, kiekvienas nori sutaupyti. Bet tarkime taip – jei kas siūlo pervežti Sprinterą iš Miuncheno už 300 eurų, tai ar tik jis nenusimano? Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos pagrįstas tuo, kiek kuro suvartojama ir kiek laiko praleidžiama kelyje. Už 300 eurų tau tik pavers mašiną į metalo laužą prieš kelias valandas, nes vairuotojas bus spūstis važiuoti per naktį be poilsio. Netaikyk sau pigaus, jei vertini savo nervus.

Kas dėl techninės apžiūros Vokietijoje?

Vokietijos „TÜV“ yra griežtas, bet ne šventasis. Mašina gali turėti „geltonąją“ lentelę, tai reiškia, ji techniškai ne visiškai tinkama, bet važiuoti gali. Jei perki tokią mašiną, būtinai pasakyk vairuotojui, kad ji gali sustoti pusiaukelėje. Aš turiu atvejį, kai klientas nusipirko tokį „gulintį“ transporterį, ir mes jį tiesiog tempėme ant virves iki pat paties pasienio. Nebuvo smagu, tačiau padarėme.

Kiek laiko užtrunka atvežti mašiną?

Paprastai sakant, jei mašina yra šiaurės Vokietijoje, prie Hamburgo ar Brėmeno, tai atvežti į Vilnių užtrunka dvi dienas. Jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją, prie Miuncheno, tai tai jau trys, o kartais ir keturios dienos, jei kelyje kažkas pasitaiso. Negaliu garantuoti tikslaus laiko, nes kasdien įvyksta įvairių nesusipratimų – nuo stabdžių gedimo iki policijos patikros.

Ar galima pasitikėti vokiškais pardavėjais?

Dauguma jų sąžiningi, bet... yra ir tokių, kurie iš Lietuvos žmonių nori išspausti du kartus daugiau. Vienas kartas man teko girdėti, kaip pardavėjas reikalavo papildomai 50 eurų už „padangų slėgimo patikrinimą“, prieš perduodant raktus. Absurdas, bet kai esi 1000 km nuo namų, tu dažnai sutinki sumokėti, kad tik baigtum reikalus. Geriau derėkis iš anksto.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausia yra sutarti, kad sumokėti tik tada, kai mašina yra pas tave arba kai turi SMS nuo vairuotojo su mašinos numeriu. Yra nemažai firmų, kurios reikalauja avanso 100 proc. Aš asmeniškai to nedaryčiau, nebent žinai tą firmą 100 proc. Yra rizika, kad sumokėsi, o jie nebeatsilieps.

Dokumentai ir daugiau problemų

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Svarbiausias yra sutartis (Kaufvertrag). Būtinai užpildyk ją vokiškai, kitaip muitinėje gali būti nusišnekėjimų. Be to, reikalingas Technischer Ausweis (techninis pasas) ir seni registracijos dokumentai (Brief). Be šių lapelių mašina neišvažiuos iš Vokietijos teritorijos, nes vietinė policija tikrai sustos ir paklaus, kur tai važiuoji.

Ar reikia mokėti Vokietijos PVM?

Jei perki mašiną iš oficialaus prekyvintojo (Händler), taip, tau bus įskaičiuotas 19 proc. mokestis. Jei perki iš privačio asmenei, PVM nėra, bet turi susirūpinti transporto mokesčiu Lietuvoje. Čia tikrai reikia galvoti, kas labiau apsimoka. Kartais su PVM iš prekyvintojo lengviau gauti dokumentus bankui, jei imsi kreditą.

Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos ar verta rinktis didelius transportus?

Čia tikrai priklauso nuo tavo krovinio. Jei turi vieną mašiną, tau nereikia 13 metrų vilkiko. Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos yra lankstesnis – toks vairuotojas gali užvažiuoti tiesiai į turgų ar prie namų. Didelis sunkvežimis gali užstrigti mieste, ir tada reikės samdyti dar vieną autokrautuvą.

Kas dėl draudimo kelyje?

Visos mūsiškių mašinos yra apdraustos pagal tarptautinę draudimo polisę (CMR). Tai reiškia, jei kas nutinka kelyje (pvz., vairuotojas įvažiuoja į duobę ir sugadina tavo mašinos pakabą), draudimas turi tai padengti. Tik patikrink, ar draudimo suma ne per maža, nes kai kurios firmos rašo tik minimalią ribą.

Ar galima vežti atskiras dalis?

Žinoma, dažnai taip ir darome. Vairuotojas užpakalinėje dalyje veža jau nupirktą mašiną, o viduje arba ant stogo gali parvežti variklį, spoilerį ar keletą padangų. Svarbu tik tai užfiksuoti dokumentuose, kad muitinėje neįtarę, kad tu tuos dalyus pavogęs (nors tai skamba juokingai, bet muitininkai turi humoro jausmo ne visada).

Kas nutinka, jei mašina negali važiuoti?

Tada turime problemą. Paprastai bandoma suremontuoti vietoje, jei tai smulkus gedimas. Jei variklis „mirė“, teks skambinti techninei pagalbai. Vienas kartą mus palikęs „Opel“ užgeso netoli Berlyno, ir teko laukti gelbėtojų 5 valandas. Klientas buvo nepatenkintas, bet mes jam padarėme nuolaidą už laukimą (nors nebuvo mūsų kaltė).

Ar sunku susitarti su vokiškais vairuotojais?

Dauguma jų kalba angliškai arba net truputį rusiškai. Bet jei vairuotojas yra iš Turko ar kitos šalies, gali būti, kad jis kalba tik savo kalba ir vokiškai. Tada reikia gestais rodyti, kur reikia važiuoti. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti savo vairuotojus, kuriuos pažįstu, kad nebūtų nusišnekėjimų.

Ką daryti su numeriais?

Vokietijos numerius reikia nuimti dar tenka, prieš pat išvažiavimą, arba juos užklijuoti. Negalima važiuoti Lietuvoje su vokiškais numeriais be draudimo (nors kai kurie tai daro ir vengia policijos). Aš patariau juos iš karto numesti ir pasidėti į bagažinę, kad neprarastum.

Bėdos ir patirties pasakojimai

Ar buvote patyręs vagysčių?

Na, ne iš mūsų pusės, aišku. Bet yra atvejų, kai klientai perka mašinas, kurios turi įtarimų istoriją. Vienas kartas nusipirkome mašiną, kurios VIN kodas buvo pakartotinis (t.y. buvo du tokie pat automobiliai). Mums teko ilgai aiškintis policijai, kad mes tik pervežame tą daiktą, o ne pavogėme. Nuo tada tikriname viską per „Europol“ duomenų bazę, nors tai ir kainuoja brangiai.

Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos – ar saugu žiemą?

Žiema ant Vokietijos automagistralių yra tikras išbandymas. Matęs esu važiuojančius „grybautojus“, kurie važiuoja 120 km/h sniego audroje be žiemos padangų. Tai siaubinga. Mano atveju, aš nesiunčiu vairuotojų, jei oras yra per blogas, geriau palaukti dieną. Saugumas svarbiau už tavo skubą.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėlavęs?

Paprastai aš tiesiog atsiprašau kliento. Kartais tai ne jūsų vairuotojo kaltė – gali būti eismo įvykis arba užsikimšęs kelias. Vieną kartą vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje ir pavėlavo 4 valandas (nors tai neleistiinas dalykas, bet žmonės yra žmonės). Klientams tai nepatinka, bet mes darome visas išvadas.

Ar galiu būti mašinoje kaip keleivis?

Techniškai – taip, jei yra vietų. Tačiau daugelis draudimo kompanijų neleidžia vežti keleivių krovininiame transporte, especially jei tai nėra oficialiai užregistruota keleivinė transporto priemonė. Geriau ne rizikuoti, nes jei sustos policija, gali gauti didelį baudą. Geriau susitikti Lietuvoj.

Kokios mašinos geriausios pervežimui?

Mums patys geriausiai sekasi su „Mercedes Sprinter“ arba „Volkswagen Crafter“ (nors dabar daugiau MAN TGE eina). Jos patikimos, turi daug galios ir telpa daugiau mašinų (ant vienos platformos galima užvežti du mažus automobilius, jei išmontuosi sėdynes). Seni „Ford Transit“ dažnai sugenda, todėl vengiame juos naudoti tolimiems reisams.

Kaip elgtis su muitinei?

Jei mašina yra senesnė nei 10 metų, reikės sumokėti mokestį. Jei naujesnė – PVM. Geriausia visus dokumentus iš karto perduoti brokeriui, kad jis pats už viską susitvarkytų. Aš nerekomenduoju eiti į muitinę pats, jei nežinai taisyklių – ten dirba labai griežti žmonės, ir viena neteisinga frazė gali užtrukti dešimtį valandų.

Ar įmanoma susitarti dėl pristatymo į neįprastą vietą?

Įmanoma viskas. Mes kadaise pristatėme mašiną tiesiai į mišką prie Kauno, nes klientas norėjo padaryti testą važiuojant bekele. Vairuotojas buvo šokiruotas, bet už darbą gavo papildomą. Svarbiausia tik pasakyti iš anksto, kad vairuotojas galėtų pasiruošti (paimti droną arba tikrai gerą GPS).

Kas dėl kuro papildymo?

Vairuotojas paprastai pats pildo kelią. Tačiau jei reikia važiuoti į tolius rajonus Lietuvoje, kur degalinės retos, gali būti, kad teks paprašyti kliento padėti susirasti kurą. Nedažnai, bet kartais įvyksta.

Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos: ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Žiūrėk, visada yra galvos moštis. Nors aš sakau „viska įskaičiuota“, gali atsirasti mokestis už užkeltą mašiną (jei ji neužsiveda), mokestis už laukimą (jei tu pavėlai) arba mokestis už papildomus dokumentus. Aš stengiuosi būti atviras, bet kai kurios firmos mėgsta užšluoti tai po „kitais mokesčiais“.

Ar reikia tikrinti padangas prieš perkant?

Absoliučiai taip. Vokietijoje žiema padangos privalomos, bet jos gali būti išbraižytos. Nupirkai mašiną su puikiu varikliu, o turi dėti 500 eurų į padangas. Mano patarimas – žiūrėk ne į variklio dangtį, o į ratus, juos lengviau paslėpti.

Kaip susitarti dėl raktų perdavimo?

Geriausias būdas – susitikti degalinėje arba prie maisto prekių parduotuvės (Lidl arba Aldi), ten yra vaizdo kameros ir daug žmonių. Niekada nesiųsk pinigų pavedimu be sutarties. Vienas klientas taip prarado 2000 eurų, nes „pardavėjas“ išnyko po pavedimo gavimo.

Ar galima vežti mašinas su pažeistais kėbulais?

Taip, tai dažnas daiktas. Vokietija yra daug mašinų su „daužta“ galine arba priekine. Tokias mašinas reikia tvirtai užsegti lynais, kad jų dalys neiškristų kelyje. Kartą mus vijosi policija, nes iš vienos tokios mašinos iškrito bamperis ir krito ant kelio. Buvo nemalonu.

Ką daryti, jei pirkau mašiną aukcione?

Aukcionai (pvz., Copart arba vokiški Mobile.de aukcionai) yra rizikingi. Ten negali apžiūrėti mašinos artimai. Aš būčiau labai atsargus. Mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos tame atvejai tampa ne tik pervežimo, bet ir lošimo klausimu. Gali gauti grobį, o gali ir šiukšles.

Ar verta rinktis firmas, kurios siūlo „viskas įskaičiuota“?

Kartais taip, kartais ne. „Viskas įskaičiuota“ reiškia, kad tau nieko nebereikės daryti, bet kaina gali būti padidinta 30 proc. Aš siūlau susitarti dėl konkretaus darbo – nuo taško A iki taško B. Tada žinai, už ką moki.

Kas dėl grąžinimo jei mašina netinka?

Jei mašina jau atvežta, ją gražinti atgal į Vokietiją yra labai brangu (tai kainuoja tiek pat, kiek ir pervežimas čia). Todėl labai svarbu tikrinti mašiną ten. Jei radai klaidą, neleisk vairuotojui užvežti jos, kol neišspręši problemos su pardavėju.

Ar turi rekomendacijų dėl mažų detalių pervežimo?

Jei turi mažų detalių, geriau jas paduoti vairuotojui į salono. Jis jas uždės ant sėdynės arba į bagažinę. Nekrauk jų į krovininę dalį su mašinomis, nes jos gali susigadasti nuo vibracijos arba tiesiog nukristi kažkur tarp ratų.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas yra patikimas?

Klausk ekspeditoriaus. Jei jis dirba su tuo vairuotoju ne pirmą kartą, tai geras ženklas. Jei tai naujokas, gali būti rizika. Aš turiu savo „auksinį“ būrį vairuotojų, su kuriais nebijau siųsti net brangiausių automobilių.

Pabaigos mintys

Viskas susitraukia į vieną – mikroautobusų logistikos pasirinkimas perkrautis iš Vokietijos nėra tikrai paprastas procesas, tačiau jei susirandi patikimą žmogų, viskas gali vykti sklandžiai. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, kad pigiausias variantas dažniausiai pasirodo brangiausiu. Svarbiausia yra komunikacija – nebijok klausti ašarų, jei kažką nesupranti. Geriau paprašyti paaiškinti penkis kartus, nei vėliau gailėtis prarastų pinigų ar sugadintos mašinos. Tiesiog būk atsargus ir naudokis protu, o ne emocijomis, kai matai gražią nuotrauką internete.