Mikroautobusų logistika Vokietijos maršrutu efektyviam darbui: kas tikiai vyksta kelyje?

Sėdiu čia jau beveik ketvirtą dešimtį aptarnaujant klientus, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės įsivaizduoja šį darbą. Dauguma mano, kad tai tiesiog vairavimas ir muzika, o realybėje tai nuolatinė kova su laiku, vokišku precizumu ir kelio apkrova. Kai kalbame apie mikroautobusų logistiką Vokietijos maršrutu efektyviam darbui, tai nėra joks gražus vadovėlis, o gryvas pragmatizmas. Viskas prasideda nuo to, kad turi suprasti ne tik tikslų, bet ir tai, kas nutinka tarp jo. Kasdien girdžiu pacitimus apie tai, kaip sunku susiderinti su grafiku, todėl čia nėra vietos pasakojimams „kaip bus gerai“ – tiesiogai pasakysiu, ką reikia žinoti, kad nedvejotum ir pajamos neslėptųsi kišenėse.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Kas yra sunkiausia pradedantiesiems šioje srityje?

Pradedantiesiems visada sunkiausia susidoroti su neapibrėžtumu, kurio pilna Vokietijoje. Tu gali turėti puikų planą, bet viena automagistralės spūstis prie Frankfurto arba netikėtas kontrolės punktas gali viską sugriauti. Darbo specifika tokia, kad mikroautobusų logistika Vokietijos maršrutu reikalauja kantrybės, kurią turi ne visi. Vieną dieną važiuoji kaip dievas, o kitą dieną stovi penkias valandas dėl avarijos už 15 kilometrų. Tau turi būti parengtas viskam, net ir tam, kad paprasčiausiai praleisi paskirtą vietą pristatymo laiką.

Ar tikrai reikia vokiškų žinių sėkmingam darbui?

Oficialiai – ne, tačiau praktiškai – beveik privaloma. Gali prireikti paprašyti kelią ar susitarti dėl pakrovimo vietos sandėlyje, kai nebelieka vietos manevruoti. Nors dauguma vokiečių kalba angliškai, senos kartos darbuotojai ar sunkvežimių vairuotojai didžiuosiuose centruose gali ir nebesuprasti. Aš pats vieną kartą sumaniau be kalbos susidoroti su dispečeriu, bet tai truko tris kartus ilgiau. Taigi, jei nori efektyviam darbui išnaudoti kiekvieną minutą, bent pagrindinius frazes geriau pramokti iš anksto, bent jau tokius kaip „Wo ist die Rampe?“.

Kaip susidoroti su vokiškuoju precizumu? Ką daryti, jei vèluoji?

Kai vèluoji, geriausia tai drąsiai ir iš karto pranešti. Vokiečiai nemėgsta staigmenų, bet dar labiau jie nemėgsta melagių. Jei žinoi, kad neatsieisi laiku, skambink iš karto, o ne po valandos. Mano patirtis rodo, kad jeigu sakyti tiesą apie spūstis ar technines bėdas, dažniausiai sutinka ir palaukia. O jei bandysi nutylėti ir ateiti pavėlavęs be žinios, tuomet gali būti, kad pakrovimo naująją užduotį tau nebeleis. Logistika Vokietijos maršrutu yra paremta pasitikėjimu, o jį prarasti lengva, bet atgauti beveik neįmanoma.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka vienas reisas į Vokietiją?

Tai priklauso nuo to, kur tiksliai važiuoji, bet vidutiniškai į Berlyną arba Miuncheną nuo Lietuvos sienos tai yra apie 12–14 valandų Gryno vairavimo. Tačiau reikia suskaičiuoti poilsio laikus, užkrovimą ir iškrovimą, bei tas vadinamas „traškes“. Praktiškai, jei važiuoji su krovininiu mikroautobusu (iki 3.5 t), tai gali padaryti tą reisą per dieną su vienu pamėgimu, bet tai jau yra labai didelė apkrova. Dažniausiai tai trunka apie dvi dienas ir vieną naktį, kad neišdegtum. Neteisingai suplanuotas laikas suvalgoms tavo potencialų pelną, nes vairuotojas tiesiog nebegebės dirbti kitą dieną.

Dokumentai ir burokratija

Kokius dokumentus būtina turėti su savimi kelyje?

Pirmiausia, tai tavo vairuotojo pažymėjimas, techninis apžiūros lapas (tikėkimės galiojantis) ir, žinoma, CMR konosamentas. Be CMR tu nesi niekam niekas – tai pagrindinis dokumentas, kuris įrodo, kad turi krovinį ir jis yra tavo atsakomybė. Dar praverčia green kortelė, jei įvykta eismo įvykis (o mums taip nutinka, deja, per dažnai). Kartais dar reikia eksporto deklaracijų kopijų, jei veži prekes už Europos Sąjungos ribų arba atvirkščiai. Be šių popierių efektyviam darbui užtikrinti nepavyks, nes bet kokia kontrolė sustabdys procesą.

Ar dažnai patikrina taurę (tą baltoją knygutę)?

Pasąkei knygutę. Vokiškai tai vadinasi „Maut“ arba „Toll“. O ta „baltoji knygutė“ tai yra CMR. Taigi, Maut kontrolės ypač dažnai stebi mikroautobusus, kurie yra pertvarkyti į krovininius ir sveria daugiau nei 3,5 tonos. Jei turi 3,5 tonų mašiną, tuomet Maut tau nereikalingas (išskyrus atskirus atvejus), bet svėrimo stotyse tikrina nuolat. Nuoširdžiai pasakius, jei matau, kad mašina sėdi ant ratų, aš tikrai nesu linkęs rizikuoti ir važiuoti pro skenerius be registracijos. Geriau užsiduoti ir būti ramum, nei gauti baudą, kuri prilygsta pusę uždarbio.

Kas daryti, jei pasidarė klaidą CMR?

Klaidos įvyksta, nereikia apie tai kalbėti. Jei padarei rašytinę klaidą neiškeliant duomenų (pvz., neteisingai parašei svorį), užbrauk ir pataisyk, abiejų šalių pasirašyk ir pastebėk „correction“. Jei klaida esminė – pavogta prekė arba sugadinta dėžė – tuomet reikia užpildyti pridėtiną CMR protokolą. Vienas mano vairuotojas vienąkart parašė „30 dėžių“ vietoje „300 dėžių“, o klientas pasirašė nežiūrėdamas. Tuomet, kai atėjo iškrovimas, kilo didžiulė panika. Taigi, visada dar kartą patikrink skaičius prieš pasirašant, nes po to girdėti prakeiksmus bus tas pats kas ir nesuprasti, kodėl depozitas nebegrįžta.

Ar reikia mokėti mokesčius už vairuotojo darbo laiką Vokietijoje?

Taip, nuo 2023 metų (ar buvo vėliau? Geriau pasitikrint dabartines nuostatas, bet jie įstrigo) visiems užsienio vairuotojams taikomas minimalus atlyginimas (minimum wage). Tai reiškia, kad turi laikyti atskirus apskaitos lapus, kiek vairuotojas dirbo Vokietijos teritorijoje. Kontroliuojama griežtai. Jei neturi šių įrašų, baudos yra milžiniškos, gali siekti tūkstančius eurų. Tai viena tų dalykų, kuri sužlugdo mažas vežėjų kompanijas, nes biurokracija čia be galo įtempta. Mikroautobusų logistika Vokietijos maršrutu neapsieina be šio „proceso“.

Vokietijos maršrutu iššūkiai

Kur dažniausiai užstringa transportas?

Be abejo, tai Rūro slėnis (Ruhrgebiet) ir šalia Miuncheno. Kažkur prie Dortmundo arba Eseno ten ta spūstis yra be galo ilga. Vieną kartą stovėjau ten keturias valandas dėl to, kažkas užsidegė anksčiau. Dar viena „juodoji skylė“ yra A1 magistralė šiaurėje. Jei važiuoji į Hamburgą arba Bremerhaveną, visada skirk papildomą laiką rezerve. Negali būti situacijos, kad skambini klientui sakydamas, kad „užstrigau“, kai jis laukia savo dalių į gamyklą.

Kokia patirtis su vietiniais dispečeriais?

Kai kurie yra super, kiti – gyvenimo mokytojai. Vokiečių dispečeriai mėgsta tikslumą ir šiek tiek gali būti aštrūs. Jei迟到 (vėluoji) (tikiuosi supratote, norėjau parašyti vokiškai, bet rankos nepaklauso), jis neabejotinai apie tai parems. Reikia būti pasiruošusiam, kad girdėsi nemandagios pastabos. Bet jei tu džiaugiasi savo darbu ir esi sąžiningas, jie tai įvertina ilgainiui. Aš turiu vieną draugą dispečeriu Berlyne, su kuriuo jau metus galiu susitarti vienu žodžiu „Viskas tvarkoje?“. Taip uždirbi reputaciją.

Kaip elgtis su technine pagalba Vokietijoje?

Vokiška pagalba (ADAC) greičiausia ir brangiausia. Jei turi savo draudimą, geriau skambinti jiems, o ne neoficialioms tarnyboms prie kelio. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai atvyksta „pagalbininkai“, kurie bando iš tavęs išspaudžti šimtus eurų už paprastą vilkimo. Aš kartą buvau toks naivus (ir tingus) ir sutikau sumokėti 150 eurų už užvedimą, nors tik reikėjo kabelių. Niekada to nedaryk. Visada pasitikėk savo draudimo kompanijos partneriais.

Ar saugu palikti mašiną su kroviniu parke?

Pilnu saugumu niekada negali garantuoti, bet oficialiuose stovėjimo aikštelėse (pvz., Lietuviškose stovyklavietėse prie sienos) dažniausiai yra saugu. O jei bandysi pristabdyti prie kelio pralaidos tam, kad užmigti – tai kaip loterija. Yra žmonių, kurie specialiai sekioja tokius mašinas. Vieną kartą mane atsitiko dingti du šiaudapjoviai (pakrovės) iš atviros dalies, kai aš tik penkias minutes dėjėsi kava. Nuo to laiko aš niekada neinau toli nuo mašinos, kaitu durys.

Efektyviam darbui ir pajamoms

Kiek galima uždirbti su viena mašina vieną mėnesį?

Sakykime taip – gali gyventi, bet negali leistis prabangos, jei tik veži vieną kryptį. Paprastai, jeigu dirbi tvarkingai, imsi po 1200–1500 EUR už reisą (įskaitant degalus ir sąnaudas). Tačiau tai yra apytikslis skaičius, kuris svyruoja priklausomai nuo kuro kainų (o jos dabar aukštos) ir krovinio tipo. Jei veži brangias dalis arba perveži ką kas keičia, gali uždirbti daugiau. Bet mikroautobusų logistika Vokietijos maršrutu tai ne auksinis kalnas, o sunkus darbas, kur reikia skaičiuoti centus.

Ar verta siūlyti grįžtamąjį krovinį už pusę kainos?

Kartais verta, kartais ne. Jei tu užsidarai pilną kainą ten, ir tu grįžti tuščiomis, tai gali būti pelningiau nei vežti šiukšles už 200 eurų, kurios sugadins tarpvažius. Aš vieną kartą sutikau vežti statybines atliekas atgal (nelegaliai, jei galima taip sakyti), ir vėliau dar tris dienas valiau tą mašiną. Niekada to nedarai. Geriau praleisti dieną ir rasti gerą krovinį (arba užsidaryti tuščią, jei skaičiuoji kaip savo vairuotojas). Nors dabar rinkoje sunku rasti kažką įdomaus.

Kaip sumažinti degalų sąnaudas?

Daugelis sako, kad reikia važiuoti lėtai, bet realiame gyvenime aš matau, kad svarbiau yra planuoti maršrutą be didelių nukrypimų. Naudokis aplikacijomis kaip „DKV“ arba „Uta“ kurios rodo pigiausias degalines. Dar būtina sekti padangų slėgį – tai taip paprasta, bet taip dažnai mirštinama. Jei važiuoji Vokietijos maršrutu nuolat, tu susipažinsi su pigiomis vietomis. Dar vienas dalykas – neįsijunk kondicionieriaus be reikalo, tai suvalgoma iki 15 procentų degalų skaičiuoju kaip man atrodo.

Ar lengva rasti ilgalaikius sutartis?

Ilgalaikės sutartys yra šaltasis kalnas ir tai, apie ką svajoja kiekvienas. Jose užfiksuota kaina ir kiekis. Norint jas gauti, reikia parodyti, kad esi patikimas bent pusę metų. Vokiečiai svarsto ilgai. Pradėsi nuo vieno reiso per savaitę, po to, jei viskas gerai, padidins. Aš pats turiu vieną klientą kurį aptarnauju jau 7 metus. Tiesiog vieną kartą padėjau jam iškeisti dėžę kuri buvau stipriai pažeidęs (savo kaltė) ir jis atsimino. Dabar manęs neišleidžia. Tai investicija į ryšius.

Kokia patirtis su muitinės procedūromis?

Jei veži tik ES viduje, dažniausiai nieko nereikia daryti. Bet jei važiuoji pro Švediją arba Norvegiją, arba turi prekes iš Kinijos, tada prasideda dramos. Muitininkai Vokietijoje yra labai gerai suinformuoti (apie tai nėra abejonių). Jeigu turi neteisingai užpildytą dokumentą, jis gali sulaikyti krovinį dienai ar dviem. Vieną kartą teko laukti trečią dieną, kol klientas atsiuntė trūkstamus sertifikatus. Štai tuomet pinigai dega, o tu stovi. Geriau viską patikrinti du kartus iš anksto.

Techniniai dalykai ir priežiūra

Ką daryti, jei mašina sugenda Vokietijoje?

Visada turi turėti kontaktą remonto tarnybai, kuri aptarnauja Vokietijoje. Nesi įdomu kviesti kaimyno iš Lietuvos su vilkiku, nes tai brangu ir ilgai. Aš susiradau parduotuvę prie Hanoverio kurie gali pagelbėti (tikslaus pavadinimo neprisimenu, gal „Auto Teile“ arba kažkas panašaus). Svarbiausia – nenusirūpinti technine priežiūra prieš išvykdami. Taškas (taip, taškas). Jei tepalai juodi, nekeliauk nes pasibaigs variklis.

Ar verta investuoti į naujus mikroautobusus?

Nauji yra patogūs, tačiau tiek brangiai parduoti (tiek brangiai nupirkti), kad grąžą gauti sunku. Manau, kad geriau imti naudotus, bet po technikos apžiūros. Naudoti „Mercedes Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ yra lauką ratai. Aš važinėju vienu Fiat Ducato (jau senas), bet jis eina kaip ir šaukia. Tačiau pastebėjau, kad variklių „Euro 6“ dabar reikalaujami visur, kitaip į miesto centrus nelipsi. Tai balansuok tarp kainos ir galimybių.

Kaip išvengti baudų už greitį?

Nenaudok radaro detektoriaus, nes Vokietijoje jis nelegalus (kaip iš viso galima naudotis tokiais daiktais?). Važiuok taip, kaip leidžia ženklai, arba šiek tiek mažiau. Autobanai (magistralės) turi vietų be greičio limito, bet ten reikia ypatingo dėmesio. Vienas mano pažįstamas taip nubėgo 230 km/h su furgonu (nuoširdžiai, jis buvo beproto), ir gavo baudą kurią mokėjo metus. Nezinau kiek tai buti tiksliai, bet daug. Geriau saugu ir lėtai.

Kokią įrangą reikia turėti vairuotojui?

Kompiuteris su telefonu (du SIM kortelės – viena lietuviška kita vokiška, geriau), geros navigacijos („Truck“ versija, kad neužvažiuotum į miestą kur uždrausta), ir patogi sėdynė. Dar labai svarbu šaldytuvas arba maistas su savimi. Vokiškai užeigiai brangios, ir valgyti ten tris kartus per dieną – tai būtent tas dalykas kuris suvalgo visas pajamas. Aš visada pasiimu savo maistą ir verdu kavą mažo viryklės.

Personalas ir kasdienybė

Ar sunku rasti gerą vairuotoją?

Labai sunku. Vieni nori daug pinigų, kiti noriai miegoti namuose kiekvieną dieną. Rasti žmogų kuriam patinka kelyje gyvenimas yra retas dalykas. Turi būti atsakingas. Aš turiu vieną vairuotoją, Martyną, jis su manimi jau 5 metus. Jam užtenka žodžio. Kitas išėjo po savaitės, nes jam nepatiko kad reikia išlipti ir padėti pakuoti prekes. Reikia ieškoti tokių, kurie supranta, kad efektyviam darbui reikia įsileisti rankas.

Kaip organizuoti poilsio laikus?

Pagal taisykles, 4,5 valandos vairavimo – 45 minučių poilsis. Negali sukčiuoti su tachografais net jeigu Mikroautobusų logistika Vokietijos maršrutu atrodo kaip laisvė. Kontrolės to niekada nepalaidos. Jei esi pagautas, gali užsiduoti įkalčiu ir prarasti teises. Yra tokių kurie rašo ant lapų, bet tai pasenęs dalykas. Dabar viskas matoma skaitmeniniu būdu. Geriau planuoti maršrutą su poilsiais aiškiai.

Ką daryti, jei vairuotojas pasako, kad „negali važiuoti“?

Turi patikėti. Jei jis sako, kad per daug pavargęs arba blogai jaučiasi, negali jį spausti. Vokiečių kelyje pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą. Aš vieną kartą bandžiau įkalbėti, kad nuvažiuotų dar 100 km, bet jis sustabdė mašiną sakė „Nebėra jėgų“. Ir jis buvo teisus. Po to mašina atrodė kaip išmiręs. Geriau praleisti dieną, nei gydyti sąžinę ar ligonines.

Ar dabar dažnai vyksta vagysčiės iš mašinų?

Taip, ypač „Baltijos kelyje“ (A1). Reikia būti atidžiam. Niekada nenaudok tą patį užraktą ant galinės durys. Padėk keleivio vietą kaip sargą. Geriausia yra turti GPS sekimą, kuris praneša, jei mašina pajudėjo ne į tą pusę. Vieną kartą buvo pavogtas visas furgonas su padangom, o vairuotojas miegojo viešbutyje. Niekas nieko negirdėjo. Pasaulis keičiasi, saugumą reikia didinti.

Pabaigos galvojimai

Viskas apie mikroautobusų logistiką Vokietijos maršrutu suka apie tai, kad turi būti protingas, o ne tik greitas. Aš matęs daug įmonių kurios užsidaro, nes vadovai galvojo, kad tai lengvi pinigai. Čia nėra lengvų pinigų. Jūs turite mylėti šį chaotišką gyvenimą. Jei susigaudote, kaip veikia sistema, kaip derinti dokumentus irnusite su vokiečių mentalitetu, tuomet galite sau leisti daugiau. Sėkmės kelyje, ir nepamirškit – pavogtų degalų, kažur prie Kauno nebeperkama.