Mikroautobusų logistika daiktų pervežimui Vokietijos link

Įvadas

Mikroautobusų logistika daiktų pervežimui Vokietijos link yra tas dalykas, kurį žmonės dažnai įsivaizduoja paprasčiau, negu jis iš tikrųjų būna. Atrodo, kad užtenka mikroautobuso, vairuotojo ir adreso Hamburge ar Berlyne. Bet po to pradeda lįsti pakuotės, aukščiai, liftai, laukimo laikas, dokumentai, sandėlių durys, vėluojantys klientai. Per 20 metų mačiau visko: nuo tvarkingų perkraustymų iki situacijų, kai „tik kelios dėžės“ užima pusę autobuso.

DUK

Maršrutas, terminai ir mikroautobusų logistika daiktų pervežimui Vokietijos link

Ką realiai reiškia mikroautobusų logistika daiktų pervežimui Vokietijos link?

Tai ne tik „nuvežti daiktus į Vokietiją“. Realybėje tai reiškia maršruto parinkimą, krovinio tūrį, pakrovimo langą, iškrovimo adresą, galimą grupavimą su kitais siuntiniais ir rizikas kelyje. Vokietijos link dažniausiai važiuojama per Lenkiją, toliau į Berlyną, Hamburgą, Frankfurtą, Diuseldorfą ar Miuncheną. Kartais kelias atrodo trumpas, bet vienas sandėlio vėlavimas viską sujaukia.

Ar mikroautobusas tinka daiktams, kurie netelpa į lengvąjį automobilį?

Dažniausiai taip, ir būtent tam jis geriausiai tinka. L2H2 tipo mikroautobusas turi apie 8–12 m³, L3H2 – apie 12–15 m³. Telpa baldai, dėžės, buitinė technika, dviračiai, kai kurios biuro detalės. Bet reikia žiūrėti ne tik svorį. Dvi sofos gali sverti nedaug, o vietos užims tiek, kad daugiau nieko nebeįkiši.

Kiek vietos mikroautobuse yra „saugiai“, ne iki lubų?

Saugiai – tai kai krovinys nespaudžia vienas kito, nėra viršaus rizikos ir viską galima pritvirtinti diržais. Praktiškai, jei sakote „10 m³“, geriau manyti, kad realiai patogiai tilps 8–9 m³, ypač kai yra baldai, dėžės skirtingo dydžio, rėmai ar trapūs daiktai. Nėra čia ko gudraut, nes kelyje viskas juda.

Ar geriau siųsti visus daiktus vienu reisu į Vokietiją?

Jei daiktai viename mieste, viename paruošimo laike ir nėra pavojingų prekių, vienas reisas dažniausiai ramiau. Bet kartais geriau dalinti. Pavyzdžiui, dokumentai, kompiuteriai ir vertingi daiktai keliauja atskirai, o baldai – vėliau. Mačiau situacijų, kai klientas norėjo viską vienu ypu, o paskui paaiškėjo, kad liftas Berlyne neveikia.

Kokios vietovės dažniausiai važiuojamos Vokietijos link?

Dažniausiai eina Berlynas, Hamburgas, Frankfurtas prie Maino, Diuseldorfas, Kelnas, Štutgartas, Miunchenas, Hanoveris, Leipcigas, Dortmundas. Iš Lietuvos dažniausiai startuojama iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio. Maršrutas iki Hamburgo gali būti greitesnis per Lenkijos A2, o iki Miuncheno jau reikia žiūrėti, ar vairuotojui nereikia poilsio režimo.

Kiek trunka kelionė daiktų į Vokietiją?

Jeigu reisas tiesioginis, be ilgų sustojimų, iš Kauno iki Berlyno galima nuvažiuoti per dieną, praktiškai apie 12–15 valandų vairavimo ir sustojimų. Iki Hamburgo panašiai. Iki Frankfurto ar Miuncheno dažniausiai jau skaičiuojama kita diena. Jei krovinys grupinis, tada gali būti 2–5 dienos, nes dar renkami kiti siuntiniai.

Ar reikia laukti, kol susirinks pilnas mikroautobusas?

Ne visada. Jei užsakote individualų reisu, vairuotojas važiuoja tada, kai sutarta. Jei dalinis krovinys, tada taip, reikia laukti, kol susidės keli klientai. Tai pigiau, bet lėčiau. Kartais klientai pyksta, nors jie patys rinkosi pigesnį variantą. Tiesiog reikia žinoti, kad pigiau dažnai reiškia mažiau skubos.

Kodėl kaina kartais pasikeičia po užklausos?

Nes pirmas įvertinimas dažnai daromas iš telefono: „na, turbūt 6 dėžės ir fotelis“. O paskui paaiškėja, kad fotelis yra kampinė sofa, dėžės sunkios, adresas centre, parkavimo nėra, liftas siauras. Gera logistika visada tikslina detales. Bloga įmonė pasakys vieną kainą telefonu, o aikštelėje pradės derėtis.

Pakrovimas, dokumentai ir rizikos

Kas atsakingas už daiktų supakavimą prieš pervežimą?

Paprastai klientas, nebent perkate pakavimo paslaugą. Dėžės turi būti tvirtos, trapios vietos apsaugotos, baldai apkloti, stalčiai išimti arba užfiksuoti. Jei daiktai keliauja su kitais kroviniais, pakuotė dar svarbesnė. Esu matęs dėžę su knygomis, kuri per pusę kelio tiesiog išsivertė, nes dugnas buvo silpnas.

Ar baldus prieš vežant į Vokietiją reikia išardyti?

Dažniausiai taip, bent dalį. Lovos, stalai, didelės spintos, lentynos – viską, kas gali nepralįsti pro duris ar liftą. Jei baldas lieka sveikas, gerai. Bet jei jis didelis ir neardomas, vairuotojas gali atsisakyti jį tempti laiptais. Tai ne užsispyrimas, o rizikos valdymas.

Ar galima vežti buitinę techniką mikroautobusu?

Taip, galima vežti skalbimo mašiną, šaldytuvą, viryklę, indaplovę, televizorių. Tik skalbimo mašiną reikia fiksuoti transportiniais varžtais, šaldytuvą palikti pastovėti prieš jungiant, televizorių vežti vertikaliai arba labai gerai apsaugotą. Jei technika sena, verta ją nufotografuoti prieš pakrovimą. Vėliau įbrėžimai visada atrodo „nauji“.

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant daiktus į Vokietiją?

Privatūs daiktai dažniausiai keliauja su paprastu krovinių sąrašu, užsakymo patvirtinimu, gavėjo duomenimis. Įmonėms reikia sąskaitos faktūros, pakuočių lapo, kartais CMR. Jei prekės eksportuojamos toliau, gali prireikti EX-1, T1 ar EORI duomenų. Tarp Lietuvos ir Vokietijos muitinės formalumų praktiškai nėra, bet popieriai vis tiek svarbūs.

Kas yra CMR ir ar jis būtinas daiktų pervežimui?

CMR yra tarptautinis krovinio važtaraštis. Jis fiksuoja, kas, ką, iš kur ir kam veža. Privatiems daiktams ne visada jo reikia, bet verslo siuntoms – labai dažnai. Be CMR sunkiau spręsti ginčus, jei dingsta dėžė ar atsiranda žala. Aš jo nebijau, priešingai, kartais jis apsaugo abi puses.

Ar verta drausti daiktus pervežant į Vokietiją?

Mano nuomone, verta, ypač jei krovinys viršija 1000–1500 eurų. Draudimas nėra stebuklas, jis nepadengia blogo pakavimo, bet padengia eismo įvykį, vagystę, tam tikrą žalą. Draudimo mokestis dažnai būna apie 1–3% nuo deklaruotos vertės. Pigiau nei paskui aiškintis, kodėl sena močiutės spinta atvyko be durelių.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mikroautobusą?

Pirmiausia sustoti ir perskaičiuoti, nebandyti „kažkaip įsprausti“. Jei vietos trūksta, galima dalį palikti sandėlyje, siųsti antru reisu arba keisti transportą į didesnį furgoną. Blogiausia – kišti jėga. Tada lūžta baldai, braižomos sienos, vairuotojas nervinasi, klientas irgi. Logistika nėra cirko numeris.

Ar yra daiktų, kurių geriau nevežti mikroautobusu?

Taip. Pavojingos medžiagos, dujų balionai, atviros cheminės medžiagos, kai kurios baterijos, ginklai, dideli kiekiai alkoholio ar tabako, gyvūnai be dokumentų, augalai su žemėmis. Kartais žmonės sako: „tik mažas balionėlis dujoms“. Ne, taip negalima. Kelyje rizika didesnė, negu atrodo virtuvėje.

Atvykimas Vokietijoje ir realios problemos

Kaip vyksta iškraunavimas Berlyne, Hamburge ar Frankfurte?

Jei adresas su aikštele ir liftu, viskas paprasta: sustojama, iškraunama, pasirašoma. Bet Vokietijos miestuose dažnai būna zoninis parkavimas, siauros gatvės, kiemai su kodais. Hamburge gali būti uosto zonos spūstys, Frankfurte – brangus stovėjimas, Berlyne – sunku rasti vietą prie daugiabučio. Todėl adresas turi būti tikslus.

Ar vairuotojas padeda nešioti daiktus į butą?

Priklauso nuo sutarties. Kai kuriais atvejais vairuotojas padeda iškrauti prie mašinos, bet neina į penktą aukštą nešioti sofų. Jei reikia pakrovimo ir iškrovimo paslaugos, tai reikia užsakyti atskirai. Kartais klientai mano, kad „logistika“ reiškia viską įnešti iki lovos. Ne visada.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje neatsiliepia?

Reikia turėti bent du kontaktus: pagrindinį ir atsarginį. Jei gavėjas neatsiliepia, vairuotojas gali laukti, bet laukimas kainuoja. Orientacinis laukimo mokestis gali būti 25–60 eurų už valandą, priklausomai nuo įmonės. Mačiau situaciją, kai žmogus išėjo į parduotuvę be telefono, o mašina laukė prie sandėlio. Smagu nebuvo niekam.

Kiek laiko leidžiama laukti iškraunant daiktus?

Dažniausiai sutartyje būna 30–60 minučių nemokamo laukimo. Po to prasideda papildomas mokestis. Jei iškrovimas vyksta sandėlyje, kartais tenka laukti eilėje, nors tai ne jūsų kaltė. Todėl geriau iš anksto suderinti langą, pavyzdžiui, 9:00–12:00, o ne „ryte kaip nors“.

Kaip elgtis, kai Vokietijoje neveikia liftas?

Pirmiausia pranešti logistikos kompanijai iš anksto. Jei liftas neveikia, reikia žinoti aukštą, laiptų plotį, ar įmanoma nešti baldus. Penktas aukštas be lifto keičia kainą ir laiką. Kartais geriau užsisakyti papildomus krovėjus. Nežinau 100%, ar kiekviena įmonė tai padarys tą pačią dieną, bet bent pabandyti galima.

Ar galima keisti adresą Vokietijoje jau kelyje?

Galima, bet ne visada protinga. Jei naujas adresas tame pačiame mieste, dažniausiai įmanoma. Jei iš Diuseldorfo staiga norima į Kelną ar Boną, gali keistis laikas, maršrutas, kaina. Vairuotojui galioja darbo ir vairavimo režimas, todėl negalima tiesiog „pavažiuoti dar 200 km“, jei diena jau įpusėjusi.

Kodėl krovinys kartais atvyksta ne ryte, nors taip žadėta?

Gali vėluoti Lenkijos tranzitas, sandėlio pakrovimas, muitinės dokumentų tikrinimas, eismo įvykis A2 greitkelyje. Dar būna, kad ankstesnis klientas Vokietijoje neatidavė krovinio laiku. Tai nemalonu, bet transportas nėra traukinys su minutės tikslumu. Gera įmonė informuoja, bloga – dingsta iki rytojaus.

Ar verta rinktis pačią pigiausią pasiūlymą daiktų pervežimui?

Ne visada. Kartais pigiausias variantas būna geras, ypač kai krovinys mažas ir paprastas. Bet jei pasiūlymas neįtikėtinai pigus, klauskite, kas įskaičiuota. Ar yra draudimas? Ar yra CMR? Ar laukimas mokamas? Ar vairuotojas iškrauna? Yra įmonių, kurios pasiima depozitą ir tada pradeda „aiškintis“ jau prie mašinos.

Išvada

Mikroautobusų logistika daiktų pervežimui Vokietijos link veikia gerai tada, kai viskas susiderinta prieš kelionę: daiktai suskaičiuoti, pakuotė tvirta, adresas tikslus, laikas realus. Ji tinka privatiems daiktams, mažoms siuntoms, baldams, buities technikai, biurų detalėms. Tik nereikia manyti, kad pigiau visada reiškia ramiau. Geriausias rezultatas gaunasi, kai klientas sako tiesą apie krovinį, o vežėjas aiškiai paaiškina sąlygas.