Mikroautobusų logistika biurų kraustymui Vokietijos link: kas tikrai vyksta kelyje

Sveiki, galvojau, kad geriausia būtų tiesiog papasakoti, kaip tai yra iš vidaus. Dirbu jau beveik dvidešimt metų šioje srityje ir mačiau viską – nuo puikių, sklandžių važiavimų iki tų, kai norėjosi viską mesti ir eiti ganyti avis. Dažnai klientai mano, kad mikroautobusų logistika biurų kraustymui Vokietijos link yra kaip pasiimti dėžę ir nuvežti ją į kaimyną. Deja, realybė yra daug triukšmingesnė, užrašyta vokiškais nurodymais ir pilna neplanuotų sustojimų prie autoservisų. Čia nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai kalba eina apie biuro techniką ir jautrius duomenis, bet pasistengsiau paaiškinti paprastais žodžiais, be tų visų profesionaliųjų terminų, kuriuos naudoja konsultantai.

Pradžia ir planavimas (kas niekaip nesigauna)

Kaip tinkamai suplanuoti biuro kraustymą?

Viskas prasideda ne nuo to, kad užsukate variklį, o nuo to, ką tiksliai vežiate. Dažnai žmonės skambina ir sako: „Turime keletą dėžių“. Atvažiuojame, o ten visas biuras su didžiulėmis spintomis. Svarbu tai išmatuoti iš anksto, kadangi mikroautobusų logistika biurų kraustymui Vokietijos link reikalauja tikslių matmenų – vokiečiai labai mėgsta, kai viskas tiksliai pagal grafiką. Geriausia padaryti sąrašą ir nufotografuoti didžiausius daiktus, tada mes galėsime pasiūlyti ne „apie“ kainą, o realią. Be to, nepamirškite apie liftus – jei juose netilps sofa, teks keltis rankomis, o tai brangina laiką.

Kiek mikroautobusų tikrai reikės?

Tai labai dažnas klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti vienu sakiniu. Vienam klientui užtenka vieno „Mercedes Sprinter“ su pakėlikliu, kitam reikia trejų vilkikų, nes jis neketina išmontuoti lentynų. Paprastai stengiamės įsivaizduoti tūrį kubiniais metrais. Jei biure daug mažmeniškų daiktų – popierių, knygų, smulkmenų – tai užima daugiau vietos, nei atrodo. Kartais vairuotojai sako, kad tilps, o paskui tenka ant stogo dėti dėžes (kas draudžiama, bet žmonės bando). Geriau pasiimti vieną mašiną daugiau, nei tris kartus važinėti pirmyn ir atgal, deginant dyzelį.

Ar reikia iš anksto rezervuoti vairuotoją?

Būtina, ir kuo anksčiau, tuo geriau, ypač jei planuojate kelionę savaitgaliu ar švenčių metu. Geri vairuotojai, kurie yra įpratę vežti brangų techniką ir žino Vokietijos kelių taisykles, yra užimti. Jei skambinate penktadienį vakare ir norite važiuoti rytoj, tikėkitės nemalonumų – gali tekti imti kasininką, kuris niekada nebuvo girdėjęs apie „tacho“ disks. Aš visada sakau: planuokite bent savaitę iki, o jei tai didelis projektas, tai ir mėnesį.

Kas daryti su parkavimu mieste?

Tai viena didžiausių baimių. Vokietijoje, ypač miestuose kaip Miunchenas ar Berlynas, parkuoti sunkvežimį ar didelį mikroautobusą – košmaras. Reikia iš anksto susitarti dėl vietos prie pat įėjimo, kartais net reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės. Jei tiesiog sustosite ant „purpurinės“ juostos, greitai atvažiuos „Blaulicht“ (policija), o baudos ten tokios, kad už jas galima nusipirkti naudotą automobilį. Todėl mikroautobusų logistika biurų kraustymui Vokietijos link turi įtraukti ir vietos žemėlapio išsižvalgymą per Google Maps ar net vietinio žinojo pagalbą.

Ar verta rinktis mašinas su pakėlikliu?

Absoliučiai taip. Nors kaina gali būti šiek tiek aukštesnė, bet tai taupo nugarą ir laiką. Esu matęs situacijų, kai vairuotojai būdavo nusamdyti be įrangos, ir juos tekdama iškrauti 300 kilogramų kopijavimo aparatą per laiptus. Po to darbuotojai negalėjo dirbti dėl nugaros skausmų. Pakėliklis leidžia užkrauti ir iškrauti dideles spintas ant ratukų be vargo. Ypač tai svarbu, jei Vokietijoje jūsų naujas biuras yra antrame aukšte be lifto (tokių dar daug senos statybos pastatuose).

Kada geriausia pradėti kraustyti?

Geriausia anksti ryte, prieš intensyvų eismą. Vokietijoje „rūpestis“ (Stau) prasideda jau nuo 6:00 ryto. Jei norite būti naujame biure prie 9:00 val., turite išvykti tą pačią naktį arba labai anksti. Be to, vokiečiai labai taikosi laikui. Jei pažadėjote atvykti 8:00, o atvykstate 8:15, jau būsite neprofesionalūs. Taip pat, paskirkite pakavimui bent vieną dieną iki išvykimo – dažnai pasaulyje trūksta lipdukų ar buroklių, kai viskas jau paruošta.

Vokietijos niuansai ir kodėl ten brangu

Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis?

Taip, Vokietijoje ne viskas nemokama. Nors dalis greitkelių be mokesčio, sunkvežimiams ir mikroautobusams, viršijantiems 3,5 tonas (kartais net mažesniems priekabos atveju), reikia turėti „MAUT“ skaitmeninę vinjetę. Be jos, jei jus sustabdys policija, bauda milžiniška, ir dar galės sulaikyti mašiną iki mokėjimo. Mes visada tai apskaičiuojame kainoje, bet jei važiuojate savo transportu – nepamirškite užsiregistruoti. Tai vienas tų dalykų, apie kurį lietuviai dažnai pamiršta, kol nemato rausvų kvitų.

Kas tie „Umweltplakette“ (ekologinės ženklinės)?

Tai vienas svarbiausių dalykų miestuose. Be šios ženklinės (žalia, geltona ar raudona) negalima važiuoti į daugumą Vokietijos miestų centrų, pvz., į Frankfurto ar Štutgarto centrus. Jei jūsų mikroautobuso variklis neatitinka „Euro 6“ standarto, gali būti, kad jums nebus išduota žalia kortelė, o tai reiškia – negalėsite važiuoti prie biuro. Tada teks kraustyti per naktį arba statyti dėžės ant grindinio už miesto ribų. Tai labai apsunkina mikroautobusų logistiką biurų kraustymui Vokietijos link, todėl patikrinkite savo techninęą apžiūrą iš anksto.

Kaip su vairuotojo darbo laiku?

Vokietijoje policija labai griežtai tikrina „tacho“ disks ar skaitmeninius įrašus. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandas. Jei jums reikia nuvaziuoti 800 km, reikės sustoti poilsio. Negalima „spaudyti“ vairuotojo, kad jis važiuotų virš valandų, nes baudos tiek jam, tiek įmonei yra astronominės, ir gali net išsiųsti į kalėjimą, jei įtiks, kad sistemingai pažeidžiate taisykles. Geriau suplanuoti nakvynę kelyje (pigiai nakvynei prie automagistralės), nei rizikuoti.

Ar sunku rasti valgymo vietas kelyje?

Iš tiesų ne, Vokietijoje po automagistralėmis pilna Rasthof (poilsio vietų). Ten yra ir restoranai, ir dušai. Tačiau kainos ten... oi. Pienas gali kainuoti kaip čia šampanas, o kiauliena su bulvėmis – kaip naktis viešbutyje. Dažnai vairuotojai, kurie važiuoja kasdien, žino mažas užeigas šalia kelių, kur valgymas pigesnis. Bet jei laikas spaudžia, tenka mokėti tą „mokesčį už greitumą“. Todėl nustatykite vairuotojui dienas pinigų (parpinigiai), kad neektų skursti.

Kas daryti, jei sugenda mašina Vokietijoje?

Tai įvyksta. Prieš metis turėjome atvejį, kai pūsė padanga ties Hanoveriu. Vairuotojas nenuvylė – skambino mums, mes iškvietėme vietinę pagalbą. Svarbiausia turėti gerą draudimą, kuris padengia techninės pagalbos iškvietimą. Vietinis servisas sužino, kad esate iš Lietuvos, kaina gali padidėti dvigubai (žinau, skamba piktai, bet taip yra), todėl geriau turėti partnerių ten kurie gali padėti be apgavysčių. Arba tiesiog tiesioginis draudikio pagalbos numeris.

Ar reikia Ex-1 dokumentų?

Jei vežate techniką, kuri yra jums įmonės nuosavybė ir ją perkelsite į Vokietiją (pavyzdžiui, atidarote filialą), tai nėra pardavimas, tačiau reikia deklaracijos. Jei tiesiog vežate daiktus, kuriuos „parduodate“ klientui (jei tai įrengimas), tai Ex-1 privalomas. Aš asmeniškai visada patariu pasitarti su muitinės brokeriu, nes klaidos gali baigtis tuo, kad jūsų krovinys bus sulaikytas sienoje. Vokietijos muitinė (Bundeszoll) nėra juokaujanti.

Ką vežti ir kaip tai supakuoti (ar nebus trūkinėti)

Kaip supakuoti kompiuterius ir serverius?

Tai pačios brangiausios ir jautriausios dalys. Negalima tiesiog mesti į dėžę su popieriumi. Geriausia naudoti originalią pakuotę, jei jos neliko – tada burbuliukų plėvelė ir putos. Esu matęs, kaip vienas klientas įdėjo serverį į paprastą dėžę, o vairuotojas pastūmėjo kitą dėžę viršuj... rezultatas – 10 tūkst. žalos. Serverius reikia vežti vertikaliai (jei leidžia gamintojas) arba tik horizontaliai, užfiksuotus, kad jie neišsivažiuotų. Įsivaizduokite, kokia būtų nervų krizė, jei atvyktume be jūsų duomenų.

Ar saugu vežti biuro augalus?

Sunku. Žiema tai beveik neįmanoma be šiltovežio, o mikroautobusai dažniausia šildomi tik kabinoje. Jei lauke -10 laipsnių, o kelionė trunka 10 valandų, augalai taps ledų kukurūzai. Vasarą lengviau, bet reikia užtikrinti, kad jie neiškristų. Vieną kartą vežėme didelę palmę, kuri tiesiog gulėjo grindyse ir dėl to visą laiką rėžėsi vairuotojas, kad užgožtų vaizdą į veidrodį. Geriausia juos supakuoti į specialius dėklus arba stipriai suvynioti.

Ką daryti su baldais ir spintomis?

Jei spintos nėra išardytos, jos labai daug sveri ir netelpa į duris. Prieš važiuodamas visada klausu: ar ardomos? Jei ne, reikia matuoti kiekvieną angą. Buvo atvejis, kai atvažiavome į naują biurą, o lifto anga buvo 10 cm siauresnė nei spinta. Teko išardyti spintą laiptinėje, o ten dulkės... Oho, tie dulkės. Taigi, mikroautobusų logistika biurų kraustymui Vokietijos link apima ir statybos darbus kartais.

Ar reikia numeruoti dėžes?

Būtina. Be numerių tai bus chaosas. Žymėkite dėžes pagal kambarius: „Vadovo kambarys“, „Virtuvė“, „Sandėlys“. Taip pat viršuje parašykite, kas viduje, ar yra trapu. Nėra nieko blogiau, kai vairuotojas padeda sunkią dėžę su popieriais ant dėžės su monitoriais. Aš asmeniškai visada rekomenduoju naudoti spalvotas lipdukus – tai greičiau. Vokiečiai mėgsta tvarką, tai jiems patiks, kai pamatys sistemingumą.

Kaip užtikrinti, kad nieko nepavogsta?

Daugelis bijo, kad palikus mašina prie užeigos ar viešbutės, kas nors gali nulupti. Tiesą sakant, sunkvežimių plėšimai Vokietijoje retesni nei pietų Europoje, bet įvyksta. Svarbiausia – užrakinti kabiną ir uždaryti užtvaras (jei yra). Verta turėti GPS stebėjimą, kuris leidžia mums matyti, kur mašina yra realiu laiku. Ir nepalikite brangių daiktų, pvz., nešiojamų kompiuterių, matomo vietos – juos geriau pasiimti į viešbutį arba uždėti toliau.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas?

Biuruose dažnai būna valymo priemonių, spalvų (jei tai dizainerio biuras) arba tonerius. Tai yra pavojingos krovinys (ADR) klasės. Negalima tiesiog mesti tonerio į dėžę ir sakyti „viskas gerai“. Jei juos išpilsto, gali būti didelė problema. Reikia deklaruoti, kad vežame chemines medžiagas, ir vairuotojas turi turėti atitinkamus pažymėjimus. Nenaudinga grybauti, jei sulaikys policija ir rado 100 litrų balinamojo skysčio be etikečių.

Pinigai, sąskaitos ir nemalonios staigmenos

Nuo ko priklauso kaina?

Nuolatos klausia, kiek kainuoja kilometras. Atsakymas: „nuo ko“. Kainą lemia ne tik degalai, kurie Vokietijoje brangesni (dėl mokesčių), bet ir vairuotojo darbas, mašinos amortizacija, ir mokesčiai už kelių naudojimą. Be to, jei reikia dvejų vairuotojų (kad nebūtų poilsio pertraukų), kaina šuoliais kyla aukštyn. Taip pat, kaina svyruoja priklausomai nuo sezono – pavasarį ir rudenį viskas brangiau, nes visi kraustosi.

Ar mokestis už laukimą įeina į kainą?

Paprastai ne, arba įeina tik pirmos 1-2 valandos. Jei vairuotojas turi laukti, kol jums išsižiūrės patalpas ar kol bus pasiruošta dėžėms, tai laukiamasis mokestis (Standgebühr) skaičiuojamas atskirai. Vokietijoje darbo laikas brangus. Geriausia susitarti iš anksto – kiek laiko turite pakuočiam ir kiek laukimo laiko įeina. Aš visada rašau sutartyje „mokama už kiekvieną pradėtą valandą“, kad nebūtų nesutarimų.

Kas yra „Nachtkostzuschlag“?

Tai naktinio priedo mokestis Vokietijoje. Jei vairuotojas arba krovėjai dirba naktį (paprastai nuo 20:00 iki 6:00), jiems mokama papildomai. Taip yra dėl jų kolektyvinių sutarčių. Jei norite atvykti naktį, kad niekas nematytų, būkite pasiruošę sumokėti daugiau. Tai nėra mūsų „prievartavimas“, tai Vokietijos įstatymai.

Ar galima apsimokėti be PVM?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir Vokietijoje, ir tai yra prekyba tarp įmonių (B2B), taip, galima taikyti 0% PVM (vidinės apygardos prekyba). Bet reikia abiejų šalių PVM kodų. Jei vežate savo daiktus (neparduodate), tai gali būti paslaugos, ir PVM gali būti taikomas pagal taisykles (paprastai paslaugos apmokestinamos ten, kur pirkėjas yra registruotas, jei jis PVM mokėtojas). Čia geriau pasiklaustyti buhalterio, nes aš su tais skaičiais kartais susipainioju (tikiuosi, jie mane nepaleis).

Ar imamas depozitas?

Kai kurios įmonės ima, mūsų paprastai ne, jei tai nėra ypatingas atvejis. Tačiau jei sutartyje yra nurodyta, kad klientas turi apmokėti išankstinį mokestį (pvz., 50%), tai darykite. Užtikrina, kad klientas „neišslystų“ neatsiskaitęs. Yra buvę atvejų, kai atvykome, o kliento nebėra arba telefonas neatsiliepia. Tada su gaivalu nelengva kalbėtis.

Kaip mokėti – grynaisiais ar kortele?

Vis labiau linkstame prie pervedimų. Grynaisiais Vokietijoje mokėti paslaugas jau reti reikalai, vairuotojai nenori nešti pinigų sau su savimi (grobimo pavojus). Kortelės galima, bet reikia susitarti iš anksto, kad mūsų vairuotojas turėtų mobilų terminalą, arba mokėti iš anksto į sąskaitą. Pervedimas yra saugiausia ir visiems patogiausia forma.

Kas daryti, kai viskas klysta (ir tai nutinka dažnai)

Kas jei pasiklystame kelyje?

GPS yra dieviškas dalykas, bet kartais meluoja. Buvo, kad vedė pro ūkininko lauką, kur nebuvo kelio. Jei vairuotojas pasiklysta, nedžiūkite į jį kaip į idiotą (nors kartais ir taip yra). Vokietijos kaimo keliai gali būti paini. Svarbiausia susisiekti su mumis, mes nukreipsime. O jei mašina su GPS sulaikoma po tiltu, nes aukštis buvo per didelis... tai jau kita istorija (čia reikia žiūrėti ženklus!).

Ką daryti, jei naujame biure dar nebus išmesta šiukšlių?

Tai klasika. Atvykstate, o ten dar statybinės šiukšlės, dulkės, nėra kur padėti dėžių. Tada prasideda „mikroautobusų logistikos biurų kraustymui Vokietijos link“ herojiškasis etapas – reikia rasti vietą lauke, o vėliau nešti po vieną dėžę į aukštą. Tai labai prailgina procesą. Todėl patikrinkite vietą prieš dieną arba susitarkite su savininku, kad „užplūstų“ viską.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet nereikėtų laukyti, kad jis darys viską vienas, o jūs sėdėsite ir gersite kavą. Vairuotojas yra atsakingas už vairavimą ir techninę būklę, o ne už sunkų fizinį darbą 12 valandų. Jei reikia tik krovėjų, tai reikia tartis kitaip. Vokietijoje yra griežtos taisyklės, kiek gali sverti vienas žmogus nešdamas – turi būti pagalbos arba įranga.

Kas jei avariniu būdu stabdo priešais mus?

Buvo toks atvejis ties Kiolnu – eismas stovėjo 20 km. Viskai pavėlavo. Tokiose situacijose nieko negalima padaryti, tik laukti. Negalima važiuoti per šaligatį arba nutrūktine. Jeigu dėl to pavėluosite į susitikimą, praneškite iš karto. Vokiečiai supranta eismo spūstis (Stau), jei apie tai pranešate laiku. Nesupranta, jei tyliai įsileidžiate.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios atėjo sukrėstos?

Kartais vairuotojas vairuoja šiek tiek „agresyviau“. Jei atidarydami dėžę matote, kad turinys susimaišęs (ypač tai pasakytina apie stiklinius indus virtuvėje), tai reikia fotofikuoti iš karto. Be nuotraukų draudikas neprieks pretenzijos. Aš visada sakau – jei matote, kad kažką juda, sustokite ir užtvirtinkite. Geriau prarasti 10 minučių, negu gauti skaldytų serviruotės komplektą.

Ar reikia palikti arbatpinigių?

Vokietijoje tai ne būtina, bet geri. Jei vairuotojai padėjo labai daug, buvo mandagūs ir greiti, 10-20 eurų arbatpinigių visada padės jums ateityje. Jie prisimins klientą ir kitą kartą darys viską, kad būtų dar geriau. Tai nedidelė investicija į gerus santykius.

Sutrinkite visus šiuos niuansus į vieną vientisą vaizdą ir matysite, kad tai nėra paprasta, bet su patirtimi viskas įmanoma. Svarbiausia – nebandyti sutaupyti ant visko (ypač ant draudimo ir gerų vairuotojų), nes tai gali atsireflektuoti brangiau vėliau. Tikiuosi, šis šiek tiek chaosingas, bet nuoširdus vadovas padės jums suprasti, kas laukia kelyje. Mikroautobusų logistika biurų kraustymui Vokietijos link gali būti sklandi, jei viską gerai suplanuosite ir pasiklausysite tokių kaip aš patarimų. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų kava Vokietijoje bus skani!