Mikroautobusu kraustymas į Vokietiją: techninės sąlygos, dokumentai ir realybė

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvejus dešimtmetis ir per tiek laiko mačiau viską – nuo puikių, gražiai suplanuotų kelionių iki tokių siaubingų situacijų, kad plaukai šiaučiausi. Dauguma klientų manęs klauso apie tai, kiek kainuoja mikroautobusu kraustymas į Vokietiją, tačiau retas susimąsto apie techninę pusę, o būtent ten dažniausiai ir pasislėpia didžiausios problemos. Nereikia būti ekspertu, norint suprasti, kad jei techninės sąlygos nebus užtikrintos, kelionė gali baigtis vos pasiekus sieną arba, dar blogiau, Vokietijos kelio policijos poste. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šitą paprastą, bet naudingą straipsnį, kad jums būtų aišku, kas tikrai laukia kelyje.

Dokumentai ir biurokratija (viskas kas apgaudinėja)

Kokius pagrindinius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Be šito niekur neisi. Turi būti vairuotojo pažymėjimas (kategorija D arba D1, jei sėdimų vietų mažiau), techninė apžiūra pasas, draudimo polisas (būtinai „žalia kortelė“ užsienio kelionėms) ir, žinoma, asmens dokumentas. Jei mikroautobusas nuomojamas, reikia ir raštiškas sutartis arba įgaliojimas nuo savininko, kad nereikėtų paaiškinėti policijai, kodėl vairuoji svetimą mašiną. Be to, verta turėti CMR konosamentą, net jei tai ne komercinis reisas, tiesiog taip paprasčiau.

Ar visada reikalingas CMR konosamentas?

Techniškai, jei tai grynas kraustymas, tai galima ir be jo, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Bet patirtis sako, kad geriau jį turėti. Vokietijos pareigūnai mėgsta keliais rūpesčiais, o be CMR gali pradėti daržiruoti dėl nelegalios prekybos. Užpildyk jį, nurodyk, kad „household goods“ (buitiniai daiktai) ir ramiai važiuok. Tai nenaudinga, kai sėdi pasienyje ir bandai įtikinti apžiūrėtoją, kad tu neveži prekių į parduotuvę.

Kas su tarptautine vežimo licenzija?

Čia yra gilus vanduo. Jeigu tu fizinis asmuo ir veži savo daiktus į gyvenamąją vietą, licenzijos nereikia. Tačiau jei tu apsirengės firmos vardu arba tarp įkrovos ir iškrovos yra trečiųjų asmenų krovinių, tai gali būti įtrauktas į komercinį vežimą. Geriausia pasikalbėti su savo logistikos vadybininku, kad jis surašytų viską teisingai, nes baudos už licenzijos nebuvimą yra mirtinos (na bent jau labai skaudančios piniginę).

Ar turi būti tachografas mikroautobuse?

Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos arba jis skirtas daugiau nei 9 žmonėms (įskaitant vairuotoją), taip, tachografas būtinai turi būti. Dauguma naujų „Vivaro“ ar „Transporter“ tipų mikroautobusų jau juos turi. Jei turi tachografą, jį reikia štampuoti kiekvieną dieną, kitaip baudos Vokietijoje yra astronomiškos. Nenaudok popieriaus gabalėlio, jei reikalinga kortelė, ir nebandyk išjungti.

Kas vyksta su tachografo kortelėmis?

Kiekvienas vairuotojas turi turėti savo individualią kortelę, ją įstatyti į įrenginį važiuojant. Negalima važiuoti su kitos kortele arba be jos, tai automatinis pažeidimas. Be to, viskas čia randama elektroniniu būdu, taip kad apgaulių nebeišeis. Vokai tikrai mėgsta pasitikrinti šią kortelę, kai sustabdo, todėl ją laikyk pasiekiamai, o ne paslėpta po sėdynės. Ir nepamiršk išimti, kai baigsi darbą.

Ar reikia tarptautinio draudimo poliso?

Lietuvoje įsigytas KASKO ar civilinės atsakomybės draudimas dažnai užtikrina tik teritoriją šalies. Užsienyje reikalingas „Žalioji kortelė“ (Green Card), kuri patvirtina, kad turi draudimą visoje Europoje. Be jos, sulaikytas mikroautobusas gali būti pasiendintas iki tol, kol nupirksi draudimo vietiniame draudikime, o tai kainuoja šimtais eurų. Tikrink polisą prieš išvažiavimą, o ne kai jau esi Lenkijos pasienyje.

Kas daryti su asmens dokumentais?

Turi būti galiojantys pasai arba ID kortelės. Jei vairuoji samdomas vairuotojas, jis turi turėti savo dokumentus, o klientas – savo. Kartais būna, kad keliame šeimą, ir vaikų dokumentus pamiršta namie, o tai sukelia problemas sienoj. Geriau susirūpink šiuo dalyku iš anksto, nes Vokietijos pasieniečiai nėra pažangūs, jei trūksta popierių.

Techniniai dalykai ir pati mašina

Kokia turi būti mikroautobuso techninė būklė?

Vokietijoje techninės sąlygos yra griežtesnės nei čia, ypatingai dėl išmetamųjų dujų (Euro standartas). Jei tavo mikroautobusas dūmija juodu dūmu, tu nepraeisi. Taip pat patikrink šviesas, stabdžius (vokai mėgsta traukti su stabdžių matuokliu) ir padangas. Viena kartą matėme, kaip geras vairuotojas nepraejo tik todėl, kad buvo nuplėštas šoninis veidrodėlis. Tai smulkmenos, bet už jos trūkumą gali neleisti toliau važiuoti.

Ar svarbus Euro standartas (Euro 5, Euro 6)?

Labai svarbu, ypač jei važiuosi per miestus arba žaliąsias zonas (Umweltzone). Vokietijoje daugelyje miestų įleidžiami tik Euro 4 ar aukštesnio standarto transporto priemonės, o rečiau – Euro 5. Jei turi seną „burbulą“ su Euro 3, gali tekti važiuoti apipelkai arba nusipirkti specialią žaliąją kortelę, kuri kainuoja. Geriau iš karto pasirinkti tinkamą mikroautobusą, kad nereikėtų galvoti apie šitas papildomas problemas kelyje.

Ką daryti su savo padangomis žiemą?

Vokietijoje yra griežtas įstatymas dėl žiemos padangų – jei yra sniegas, ledo arba purvo, turi būti žieminės padangos arba visiškai atitinkančios „vis sezono“ padangos su tinkamu žymėjimu (M+S). Jei sulaikys tave su vasarinėmis sniege, bauda didelė, o be to, draudimas nebus mokėtas, jei įvyks avarija. Nekrisk riziku, pasikeisk laiku, o ne kai jau pradeda pusti.

Ar galima užkroventi virš leistinosios masės?

Absoliučiai ne. Muitinė ir kelių policija turi svarstykles ir tikrai tikrins, jei bus įtarimų. Viršsvoris ne tik kad nelegalus, bet ir labai pavojingas – stabdžiai neveikia taip, kaip turi, o padangos gali sprogti. Vienas mano klientas buvo pasistūmęs apie 200 kg daugiau, ir mums teko ant kelio iškrauti dalį baldų. Neklysk skaičiais, geriau daryti du reisus nei gyventi strese.

Kaip turi būti užfiksuotas kroviniu?

Krovimas turi būti tvarkingas, daiktai pritvirtinti, kad niekas nešoktų, kai stabdysi. Vokietijos keliai yra lygūs, bet staigūs stabdžiai gali padaryti žalą. Naudokjuostas, sijas arba kitus fiksavimo elementus. Jei vairuotojas sustodamas girdi, kaip baldai rėžia po bagažine, jis tiesiog sustos ir nebevežs toliau, nes jis nenori būti atsakingas už sugadintus daiktus.

Ar reikia specialių įtaisų krovimui?

Jei mikriukas turi uždarą kėbulą („furgonas“), tai dažniausiai turi būti užfiksavimo juostos arba kabliai grindims. Jei tai keleivinis mikroautobusas su sėdynėmis, tai gali būti sudėtingiau, ten reikia išmontuoti sėdynes. Užtikrink, kad yra kaip ką nors pririšti, nes vien svoris čia nieko nepadarys, kai vairuotojas staigiai stabdo prieš raudoną šviesą.

Kelionės eiga ir problemos

Kas su muitinės deklaravimu?

Jeigu tai tavo asmeniniai daiktai, dažniausiai nereikia mokėti muito, bet reikia pateikti inventoriaus sąrašą. Ar reikia eiti į „raudonąją“ arba „žaliąją“ koridorių... štai man tikslaus atsakymo neduosiu, kadangi taisyklės kartais keičiasi priklausomai nuo posto, bet paprastai asmeniniai daiktai eina pro be muitinės. Geriau pasikalbėti su vairuotoju, jis žino, kur reikia sustoti.

Kas daryti, jei policija sustabdžia?

Rami. Niekada nebandyk įteikti pinigų arba derėtis su jais. Vokietijos policija yra labai sąžininga ir nuožmiai bauda už pažeidimus. Pateik visus dokumentus, leisk jiems pasitikrinti tachografą. Jei viskas tvarkoje, nieko nenustosite, gali tik patikrinti, ar neperdegintų. Geriau būti sąžiningas ir turėti tvarkingus popierius, nei mėginti „išsisukti“.

Kiek laiko trunka toks kelionė?

Įprastai, iš Vilniaus iki Berlyno arba Miuncheno tai trunka apie 12-14 valandų (priklausomai nuo eismo, Lenkijoje gali užstringti). Reikia numatyti laiko vairuotojo poilsiui, jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos. Planuok kelionę taip, kad vairuotojas būtų atsipalaidavęs, nes pavargęs vairuotojas – tai pavojus visiems.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet yra specifiniai reikalavimai. Gyvūnas turi turėti pasą, čipą, skiepus prieš kelionę. Be to, jis turi būti transportuojamas tinkamoje dėžėje arba narve, kad negalėtų laisvai bėgioti po salono. Vokai labai myli gyvūnus ir taip pat griežtai tikrina, ar juos gerbia. Nerašyk, kad „suo sėdi ant kelnių“, tai neįeis į galvą jų standartams.

Kokia yra vidutinė mikroautobusu kraustymo į Vokietiją kaina?

Kainos labai svyruoja – nuo 500 iki 1500 eurų priklausomai nuo atstumo, kiekio ir vairuotojo darbo. Nenuokop pigiausio pasiūlymo, nes jis gali baigtis taip, kad tave paliks pusiaukelėje be kuro. Klausk apie viską įskaitant kelių mokesčius (vinjetes), kurie Vokietijoje mokami už sunkesnes mašinas. Kaina turi būti aiški be jokio „potem“.

Ar reikia mokėti kelių mokesčius Vokietijoje?

Taip, sunkesnės transporto priemonės (virš 3,5 tonų) turi mokėti mokesčius naudojant kelius (LKW-Maut). Tai nėra kaip pas mus vinietė, čia viskas fiksuojama per GPS arba specialius įrenginius. Jeigu mikroautobusas lengvesnis, tada vinietės nereikia, bet jeigu tu nuomaiesi didesnį „Transiterį“, tai pasiruošk papildomoms išlaidoms (čia aš turiu omeny tą sunkesnę klasę).

Kas daro su pervežimu į Vokietijos kaimus?

Kaimai Vokietijoje dažnai turi siaurus gatves, ypač senosiuose miestuose. Didelis mikroautobusas gali tiesiog nepraeiti pro vartus arba užstringti siaurame kalnelyje. Būtinai pasakyk adresą iš anksto, kad vairuotojas galėtų pasiruošti mažesnį automobilį arba suderinti iškrovą netoli pagrindinio kelio. Nekreipk į tai dėmesio tik tada, kai jis jau yra užkliuvęs už tvoros.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (pvz., dažus, benzinas)?

Tik su specialia ADR licenzija ir sąlygomis. Negali tiesiog įmesti keleto kanistrų benzino į bagažinę ir važiuoti. Tai yra nelegalu ir labai pavojinga, gali baigtis gaisru arba didelėmis baudomis. Jei turi tokių dalykų, geriau juos vežti kitaip arba atsikratyti prieš kelionę. Saugumas čia yra pirmiau nei pinigai.

Kaip elgtis su vairuotojo poilsiu?

Vairuotojas turi teisę į poilsį po 4,5 valandų vairavimo (tai 45 minučių). Jei kelionė ilga, jis gali turėti reikalo nakvynei. Negadink jam, kai jilsis, ir nespausk kuo greičiau važiuoti. Pavargęs vairuotojas padaro daugiau žalos nei sutaupyta valanda (o dar blogiau, jei jis užmiega už vairas).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Taip, paprastai tai galima, jei yra vietų. Tačiau prisimink, kad tai yra darbo vieta, o ne pramogų autobusas. Vairuotojas gali norėti ilsėtis arba kalbėtis telefonu. Geriau sutarkite iš anksto apie elgesį. Vienas klientas bandė maitinti vairuotoją visais mėgstamiausiais patiekalais, bet vairuotojas norėjo tiesiog ramumo. Kiekvienas savo.

Kas vyksta, jei suyžio mikroautobusą kelyje?

Tada veikia draudimas, bet tik jei vairuotojas ne kaltas. Reikia iš karto paskambinti į draudimo kompaniją ir policiją. Negali tiesiog pabėgti iš vietos. Vokietijoje pagalba kelyje atvyksta labai greitai, bet tai kainuoja. Tikrink, ar tų išlaidų padengia draudimas. Būna, kad reikia laukti porą valandų šaltame kelyje, tai nėra malonu.

Ar reikia iš anksto rezervuoti vietą iškrovai?

Jeigu tai gyvenamasis namas, paprastai ne, bet jeigu tai daugiabutis su liftu arba speciali zona, reikia gauti leidimą. Vokai griežti dėl parkavimo vietų, užpildytų gatvių. Jei užblokuosi gatvę, gali ateiti speciali tarnyba ir nuvežti tavo mašiną. Pasirūpink šiais smulkmenomis prieš tai, o ne kai vairuotojas jai verčia raktus.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Gerbiausia suskaičiuoti metrus kubinius (m3). 1 m3 yra apie 10-12 standartinių „judesių“ dėžių. Nenuokop akimis. Vairuotojai turi akį išmatuoti, bet jei pasakysi „tur keletą dėžių“, o prie vartų atsiranda pilnas namo turto kalnas, gali būti problema. Mokėk už tą tūrį, kurį užimai, ne už tai, ką nori.

Ar reikia duoti pavedimą (arbatpinigių) vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet yra labai gerai matoma. Jei vairuotojas padėjo užnešti baldus į trečią aukštą be lifto, arba buvo ypatingai kantrus, tai arbatpinigiai bus vertinami. Lietuviškas arbatpinigiai yra 10-20 eurų, tai nepadidins kelionės kainos, bet padarys tampą draugiškesnę (nebent jis buvo nepretenzingas, tuomet ir neprivalai).

Kaip pasiruošti dideliems baldams?

Išmontuok viską, ką tik įmanoma. Kojas nuo stalų, duris nuo spintų. Taip sutaupysi vietą ir sumažinsi sugadinimo riziką. Jeigu neįmanoma, uždenk juos su staltiesėmis arba putomis. Vokietijoje daugai mėgsta įrengti baldus, bet ne kai jie atvažiuoja su nulūžusiais kotais.

Ar galima vežti alkoholį arba cigarettes?

Tik ribotus kiekius asmeniniam vartojimui. Jeigu turi šimtą laukų degtinės, tai bus laikoma prekyba ir konfiskuota, be to, gali gauti baudą arba teismo procesą. Neapsukkite galvos šitoje srityje, pervežimas į Vokietiją turi būti apie daiktus, ne apie prekybą. Muitinė turi šunų nosį tokiems dalykams aptikti.

Kas daryti, jei kelyje prasidėjo blogas oras?

Nieko ypatingo, važiuoti lėčiau. Vokietijos autostradose greitis didelis, bet lietuje privaloma mažinti greitį. Jeigu sniego audra, geriau sustoti ir palaukti. Nenaudojimas žiemos padangų tokioje situacijoje yra beprasmiškas. Saugumas yra svarbiau už laiką. Aš vieną kartą važiavau per rūką ir matavau tik 5 metrus, tai buvo baisu.

Ar reikia siųsti vietovardžius vokiškai?

Būtina. Navigacijos sistema gerai supranta angliškus pavadinimus, bet kai reikia paklausti kelio vietinio, vokiškas pavadinimas padeda išvengti nesusipratimų. Parašyk adresą ant popieriaus, ne tik SMS, baterija gali nusėdėti. Ir nepamiršk pašto indekso, be jo Vokietijoje nieko nerasi.

Kas daryti su įkrovos/Iškrovos vietomis mieste?

Miestuose, ypač centriniuose, gali būti „Umweltzone“ zona kur neleidžiama važiuoti seniems mikroautobusams. Taip pat reikia susirasti kur statyti mašiną, kol kraunami daiktai. Užblokuoti gatvę be leidimo yra brangu. Sutarkime su vairuotoju, kur jis gali laikinai pasistatyti saugiai.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau pasakyti apie mikroautobusu kraustymą į Vokietiją. Daugelis šių dalykų atrodo savaime suprantami, tačiau praktikoje dažnai pasitaiko, kad žmonės juos pamiršta arba ignoruoja, o tada tenka spręsti problems pakeliui. Svarbiausia yra pasirūpinti dokumentais ir technine būkle iš anksto, o ne tik kainos klausimu. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti nereikalingo streso ir kad jūsų daiktai pasieks Vokietiją saugiai bei laiku.