Mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumai: Kas pasikeitė per 20 metų?

Sakyčiau, kad per tuos dvidešimt penkerius metus, ką praleidžiau šioje srityje, Vokietija išliko tas pats rūpestis ir malonumu. Kažkas visada klausia apie naujus maršrutus ar mašinas iš Ispanijos, bet tikralai, kai reikia stabilumo, žvilgsnis nukrypia į vakarus. Mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumai nešiojasi ne tiek dėl pigumo, kiek dėl to, kad visa sistema ten tiesiog veikia. Žinoma, viskas nėra taip rožinė kaip brošūrose, būna ir nesusipratimų su vokišku tikslumu, bet technikos ir organizacijos atžvilgiu jiems lygi nėra. Rašysiu čia kaip yra, be jokių kvailų užmaskuotų reklamų, tiesiog iš ilgai dirbančio žmogaus perspektyvos.

Kodėl visi važiuoja ten ir ar tikrai verta

Ar tikrai mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumai tiek dideli, kaip visi kalba?

Žinoma, ne visada taip, dažnai tai tiesiog įprotis, bet dauguma situacijų rodo kitaip. Vokietijoje kelių kokybė leidžia nugabenti krovinį greičiau ir mažiau išbraižyti važiuoklės, kas mums, logistikos agentams, sutaupo pinigų remontui. Be to, tenki rinka yra tokia didelė, kad gali rasti pristatymą beveik bet kurią dieną, o ne laukti savaitę Lietuvoje. Taigi, tai ne mitas, o realus laiko taupymas, nors kartais ir kainuoja brangiau.

Kur geriau pirkti – dideliuose aruoduose ar mažuose plovyklose?

Didelieji auto aruodai, kaip „Mobile.de“ ar panašūs portalai, suteikia saugumo, nes ten įmonės svarstauja savo reputaciją, bent jau iš dalies. Mažos plovyklos gali pasiūlyti žymiai mažesnę kainą, bet ten rizikuoji rasti nupirktą „kaladę“ su permeluotu ridos skaitliuku. Dirbu su abiem variantais, bet jei klientas nori ramybės, visada nukreipiu į patikimus dilerius, net jei ten kainos aukštesnės dešimt procentų.

Kaip su dažniais? Ar Vokietijoje mažiau rūdyjančių mašinų?

Tai yra vienas ryškiausių dalykų – ten žiemos labiau mėštos sniego negu su druska, o keliai valomi chemiškai greičiau. Lietuvoje ir Lenkijoje mašinos pučia rūdis po trejų metų, o čia pervežus mikroautobusą iš Vokietijos, neretai pasirodo, kad jis atrodys kaip naujas, net jei jam yra aštuoneri metai. Žinoma, ne visada taip, yra ir nukeliuotų iš Alpių sriučių, bet statistiškai tai tikrai geriau nei rinktis lokaliai.

Kas su technine apžiūra (TÜV)? Ar jos garantuoja kokybę?

Vokiška techninė apžiūra yra griežtesnė, bet ji nėra stebuklas. Kartais atvažiuoju pasiimti mašinos, kur TÜV dar liko mėnesis, o ji pučia dūmais kaip kaminas. TÜV rodo, kad mašina buva tinkama tam tikru momentu, bet neapsaugo nuo vokiško gudrumo parduoti kažką kelioms dienoms iki galutinio sugrįžimo. Taip pat, (tiksliau sakant, maždaug pusė tų apžiūrų yra tiesiog formalumas) reikia tikrinti techniką patys, o ne tikitikti lapeliu.

Ar lengviau susitarti su vokiečiais negu su lenkais?

Kalbant apie dokumentus, taip, vokiečai tikslūs ir viską pateikia laiku. Bet kai kyla nesklandumų su dėže ar defektais, jie gali būti labai užsispyręi ir nekaltybės. Su lenkais galima pasiderėti ir užgerti kavos, tai kažkoks žmogiškas ryšys, o vokiškas pragmatizmas kartais suveikia prieš save. Tačiau logistikos požiūriu, kai reikia griežto grafiko, vokiškas disciplinuotas stilius pralenkia visus.

Kainos, pinigai ir nemaloniai pavojai

Kodėl pervežimas iš Vokietijos kainuoja brangiau nei iš Lenkijos?

Tai paprasta geometrija – atstumas tik vienas dalykas, bet kuro kainos Vokietijoje aukščtos, o darbuotojų alkūnės dar didesnės. Jei pervežame mikroautobusą (arba keletą jų) per sieną, mums reikia sumokėti ne tik už kelią, bet ir už vairuotojo laiką, kuris ten, žinoma, brangesnis. Tačiau skirtingai nei su kroviniais iš Ukrainos ar Baltarusijos, čia mažiau rizikos, kad mašina dingsto kelyje arba sulauksi „prašymo” papildomai užsidėti kišenėn.

Ar galima įsigyti mikroautobusą su vokišku lizingu, esant Lietuvoje?

Tai įmanoma, bet labai apsukamas reikalas, nes vokiečiai labai tikrina klientų kreditinę istoriją. Jei turi įmonę, kai dirbi nemažai ir rodo grynuosius pajamas, tai gali gauti labai palankius procentus. Jei esi smulkius vežėjas, geriau nebandyk, tenki „Schufa” sistema iš kardo ir iešmo patikrins tėvus, senelius ir kaimyną. Manau, dauguma tinkančių klientų vis tiek renkasi paprastą grynųjų pirkimą arba lizingą pas savo bankus.

Kiek laiko užtrunka visa procedūra nuo pirkinio iki pristatymo į Lietuvą?

Įprastai, jei viskas eina kaip pagal knygą, tai nuo pavedimo sumokėjimo iki mašinos stovėjimo kieme praeita nuo 5 iki 7 darbo dienų. Bet realybėje būna visok. Vakar pavyko padaryti viską per dvi dienas, nes vairuotojas tiesiog atsitiktinai važiavo tu kryptimi. O prieš mėnesį teko laukti beveik dvi savaites, nes pardavėjas užmiršo pridėti žalią kortelę. Taigi, užsibrėžk dvi savaites, o jei greičiau – bus malonumas.

Ar verta rizikuoti ir vežti naudotas dalis iš Vokietijos prekybai?

Čia jau kyla kita diskusija, nes mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumai taip pat galioja ir dalims – jos yra originalios, o ne Kinijos replikos. Esu matęs situacijų, kai Lietuvoje sukomplektuotas furgonas po pusmečio bytelėjo visas, o originalios dalys, tiek brangesnios, sulaikė mašiną kelyje. Taip, brangiau, bet jei planuoji eksploatuoti mašiną ilgai, investicija į originalias dalis atsipirkta.

Kas daryti, jei paaiškėja, kad mašina nėra tokia, kaip aprašyta anketose?

Tai vokiškas klasikinis triukas, kažkas perveda depozitą, o atvažiuoja pamatyti sužalotą „Sprinterį”. Tuomet reikia labai greitai veikti pagal sutartį, dažniausiai yra sąlyga grąžinti pinigus, jei defektų sąrašas viršija tam tikrą ribą. Esu matęs, kad žmonės, bijodami konflikto, tiesiog nukreipia mašiną į remontą ir praranda tūkstančius. Negailėk laiko nuvykti patikrinti asmeniškai arba siųsk patikimą brokerį.

Ar yra būdų sumokėti mažiau mokesčių pervežiant mašiną?

Legaliais būdais – labai mažai, gal tik pasirinkti pigesnį kelią per Vokietijos kaimus, bet tada praras valandas. Yra žmonių, kurie bando „užmiršti“ užpildyti kai kuriuos laukus deklaracijoje, bet dabar muitinės sistemos susijungusios, tai labai pavojinga. Gali gauti didelę baudą ir likti su mašina pasienio stotyje be galimybės ją užregistruoti. Geriau sumokėt valstybei ir miegoti ramiai.

Vairuotojų kasdienybė ir maršrutų ypatumai

Kokius maršrutus patirti vairuotojai labiausiai nemėgsta?

Be abejo, tai maršrutai per Miuncheno ar Frankfurto apylinkes per avarijinius "Stau" (spūstis). Ten viena spūst gali užtrukti valandą, o vairuotojui tai laikas kurio neapmoka. Be to, vokiški pareigūnai yra ypatingai budrūs ir mėgsta sustabdyti už mažiausią nusižengimą, lyg tai būtų nacionalinis sportas. Vairuotojai verčiau renkasi šiaurinius maršrutus, nors ten ir žiemos sąlygos gali būti šiūkštynės.

Ar reikia specialių leidimų vežti didesnius kiekius mikroautobusų?

Jei veži vieną ar du savo naudajimu, tai nereikia nieko specialaus, tik TIR ar CMR dokumentus. Bet jei organizuojamas didelis pervežimas, pavyzdžiui, 10 furgonų vienu metu, tai kyla klausimai apie mokesčius už sunkųjį transportą. Būna nemalonumų, kai pareigūnai klausia, kodėl tiek daug technikos važiuoja be mokesčių, tenka viską aiškinti ir rodyti pirkimo-pardavimo sutartis.

Kaip su aplinkosauga? Ar yra mokesčių už senesnes mašinas?

Vokietija įvedė griežtas zonas miestuose, kur neįleidžia senų, taršą keliančių mikroautobusų. Jei perku mašiną, privalu pasitikrinti, ar tą „Diplomas“ ar „Plakatas“, kuris leidžia važiuoti į žaliąsias zonas. Nusipirkau kartą furgoną pigiai, o jis neįleido į Berlyną, teko važiuoti apie ir prarasau dieną. Dabar viską tikrinu iš anksto, tai sukuria didelį privalumą pirkėjui.

Ar vokiečiai gerbia mūsiškius vairuotojus?

Sunku pasakyti, kad gerbia, bet bent jau geriau nei prieš dešimtmetį. Anksčiau, kai mašiną su Lietuvos numeriais sustabdė policininkas, tikrai buvo tikimasi įkyrų patikrinimų. Dabar matosi, kad Lietuvoje pervežimo paslaugos pakilo į aukštą lygį, ir vokiečiai tai vertina. Gal tiesiog priprato prie mūsų, nes be mūsų jų rinka tiltuotų.

Kokios problemos kyla su įranga, kai mašina stovi lauke?

Žiemos Vokietijoje drėgnos, o jei mikroautobusas stovi nežiūrėtas pusę metų, garantuota bus pelėsis ar elektros problemos. Esu matęs, kad maždaug trečdalis tokių mašinų neturi uždegimo, kai atvažiuojam jas pasikrauti. Reikia turėti patikimą „žibintą“ ir pradžios laidus, kitaip gali likti kieme su nepadarius darbo. Tai realus nuostolis, kurį verta įskaičiuoti į kainą.

Ar sunku susirasti nakvynę vairuotojams su tokiu krovininiu mikroautobusu?

Ne, Vokietijoje stotelės (miegamiejį automobiliai) yra visur, ypač netoli autostradų. Problema ta, kad Jos kainos gali sukelti šoką – kartais užeiga kainuoja brangiau nei viešbutis Vilniuje. Be to, reikia rasti vietą, kur leidžiama stovėti su sunkvežimiu, nes ne kiekviena stotelė priims mikroautobusą, jei jis jau viršija tam tikrą svorį ar važiuoja komerciniu numeriais.

Techninės pusės ir paslėpti defektai

Kaip išvengti nupirkti mikroautobusą su Įmynėmis (važiuoklės defektais)?

Tai pagrindinė baima. Negalima tik važiuoti tiesiai, reikia šoktelėti per bumpus. Esu matęs situaciją, kuomet pirkėjas gėrėsi vaizdu iš išorės, o po to paaiškėjo, kad galinį tiltą pakeisti kainuoja kaip pusė mašinos. Mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumai taip pat ir tame, kad ten daugiau dirbantis servisas ir dažniau keičia tepalus, bet mechanikai taip pat gali padaryti klaidų. Užklausk serviso knygelę.

Ar dažnai pasitaiko „iškrypę“ ridos skaitliukai?

Deja, Vokietijoje tai tapo verslu. Yra firmos, kurios specializuojasi tik „pagerinti“ automobilių parametrus. Jei matai, kad mašina važiavo daug su kibire ar traktoriumi, o ridos mažos – tai signalas. Ypač dažnai tai daroma su „Mercedes“ ir „VW“Transporteriais, nes jie labiausiai ieškomi. Verta patikrinti istoriją pagal numerius.

Ar verta rinktis benzininį ar dyzelinį mikroautobusą?

Dyzelis vis dar karaliauja sunkiajame transporte, ypač kai reikia tempti krovinius. Benzininiai variantai dažniau randami mieste važiavusiuose mašinose, bet jų degalų suvartojimas mieste yra baisus. Jei planuoti ilgus maršrutus, dyzelis yra vienintelis protingas pasirinkimas, be to, jų varikliai ilgiau išbūna, jei alyva keičiama laiku. Bet reikia Žinoti, kad miestuose dyzeliniai senesni modeliai gali būti apmokestinami daugiau.

Kas dėl automatinės dėžės? Ar jos tikrai taip patikimos?

Vokiškos automatinės dėžės, ypač „Mercedes“ 7G-Tronic arba „ZF“ sistemos, yra labai geros, bet jos brangiai remontuojamos. Jei perki 8-10 metų senumo mašiną su automatu, būk pasiruošęs, kad gali reikėti investuoti į ją šiek tiek. Mechaninės dėžės atsparesnės blogam elgesiui, bet šiandieninė rinka beveik visą jau perėjo prie automatų.

Į kokias detales reikia atsižvelgti pirkinio metu?

Žinoma, pažiūrėk į variklio galo pavara, sėdynių atsparumą dėmėms, jei tai keleivinis variantas. Labai dažnai pamirštamos elektros sistemos, kurių remontas gali kainuoti šimtus eurų. Patikrink, ar veikia visi langai, šildymas, nes vokiškas oras neleidžia važiuoti be šildymo. Tai smulkmenos, bet sukelia didžiausią erzelį vėliau.

Ar galima pasitikėti vokišku servizo žurnalu?

Jis yra geras indikatorius, bet jis gali būti ir falsifikuotas. Jei visos įrašai yra iš vieno to paties serviso, galiu numanyti, kad mašina buvo prižiūrėta sistemingai. Jei įrašai trūkčioti arba juos parašė „kaimynas“, tai didelė rizika. Paprastai stengiuosi gauti serviso istoriją faksiu arba el. paštu tiesiog iš vokiečių serviso, o ne tik pasitikėti popieriumi, kurį duoda pardavėjas.

Vadyba ir procesų organizavimas

Kaip suorganizuoti pervežimą, jei pats negali nuvažiuoti?

Tai mūsų kasdienybė. Reikia mums tik nusiųsti nuotraukas, sutarties numerį ir kontaktą pardavėjui. Mes pasirūpiname vairuotoju, draudimu ir visais dokumentais. Žinoma, turi būti pasiruošęs, kad gali užtrukti ilgiau negu planavai, jei mašina nebus paruošta arba atsiras techninių nesklandumų. Tai logistika, čia viskas vyksta gyvai.

Ar yra reikalingas draudimas pervežimo metu?

Be abejo, būtinas. Mes turime KASKO draudimą kiekvienai pervežamai mašinai, tai suteikia ramybės ir mums, ir klientui. Negalima važiuoti „tuščiomis“ be draudimo, nes jei atsitiks avarija gatvėje, prarasite ne tik krovinį, bet ir gausite bylų. Vokiškoms draudimo įmonėms tai normalu, jos greitai išmoka compensarijas, jei viskas tvarkingai.

Kokios problemos kyla su mokėjimais užsienio pardavėjams?

Dauguma vokiečių mėgsta gauti pavedimus prieš išvežant mašiną, kas yra suprantama. Bet kartais kyla problemų su valiutos konversija arba pavedimo uždelkimu. Esu matęs, kaip pavedimas „užstrigo“ tarp bankų penkias dienas, o vairuotojas jau laukė kieme. Dabar visada nurodau klientams atlikti mokėjimus kuo ankščiau ir siųsti patvirtinimus, kad būtų galima judėti.

Kaip elgtis, jei Vokietijoje pasibaigia techninis apžiūros galiojimas?

Tai geresnis variantas negu atrodo, nes tuomet gali važiuoti techninę apžiūrą atlikti Lietuvoje su „pripučiamais“ numeriais. Bet ne visi pardavėjaileidžia nusivesti tokią mašiną, jie gali reikalauti, kad ją pirkimas būtų įformintas kaip „nevežiantis“. Sunku su jomis derėtis, bet dažniausiai įmanoma, jei turi gero vadybininko vokiškai kalbančiam telefonu.

Ar sunku suorganizuoti eksportą iš Vokietijos į trečiąsias šalis (pvz., Ukrainą, Kazachstaną)?

Tai sudėtingesnė istorija, reikia žinoti muitinės reikalavimus tiek Vokietijoje, tiek gretimose šalyse. Ką dėl mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumų, tai jie išlieka tie patys – gera bazinė technika. Bet dokumentacijos užtruks daugiau, reikės tranzitinio draudimo. Bet verslas yra verslas, jei klientas sumoka, mes nuvežime bet kur, net iki Sibiro.

Kodėl verta pasirinkti justų pervežimo paslaugas vietoj didelių brokerių?

Dideli brokeriai dažnai tiesiog perleidžia užsakymus toliau, o tu net nežinii, kas tikiai veža tavo mašiną. Pas mus viskas aišku – žinome, kurį vairuotoją siunčiam, ką jis vairuoja ir kada grįš. Asmeninis ryšys leidžia išspręsti problemas greičiau, pvz., jei reikia nusipirkti tepalų ar kai ką pataisyti kelyje. Didelėse firmose tu esi tik numeris.

Ar dažnai keičiasi įstatymai, kurie įtakoja pervežimus?

Vokietija labai mėgsta keisti aplinkosaugos ir kelių mokesčių įstatymus. Prieš pora metų staiga pakilo kainos už sunkvežimius, kas neigiamai paveikė mūsų maržas. Reikia nuolat sekti naujienas, o gali likti nuostolingas. Tai dalis mūsų darbo, bet klientui svarbu žinoti, kad kaina gali pasikeisti naktį.

Baigiamieji sumanymai

Viskas apie tai, kaip vežama technika, atrodo paprasta tik tol, kol pats nepalieki pasienyje su dokumentų klaida arba su sulūžusia sankaba. Mikroautobusų iš Vokietijos logistikos privalumai akivaizdūs – tai stabilumas, kokybė ir galimybė rasti tai, ko reikia, bet reikia žinoti, kur užlipti ant grėblio. Po dvidešimt metų darbo galiu pasakyti vieną – niekada nepasitikėk iki galo, bet be Vokietijos mūsų rinka būtų daug skurdesnė. Sėkmės keliuose ir pasimatysime kažkur tarp Karaliaučiaus ir Berlyno.