Mikroautobuso parinkimas perkraustymo darbams Vokietijoje: kas veikia, o kas ne

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir matau viską – nuo puikių, subraižytų planų iki visiško chaoso ant kelio. Daugelis galvoja, kad perkraustymas Vokietijoje tai tik pakrauti ir važiuoti, bet realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalba eina apie techninę pusę. Svarbiausia yra tinkamas mikroautobuso parinkimas perkraustymo darbams Vokietijoje, nes nuo to priklauso ne tik jūsų uždarbis, bet ir nervų sveikata. Jei pasirinksite per mažą ar per seną furgoną, vokiški greičiai ir griežti taisyklės greitai padarys savo. Čia ne Lietuva, kur viską galima privažiuoti ir kažkaip pritaisyti, ten reikia tikslumo, o klaidos kainuoja brangiai.

Apie techninę pusę (ir ką pasirinkti)

Kokia talpiausia mikroautobuso talpa tokiam darbui?

Gerai, klausimas paprastas, bet atsakymas ne visada. Žinoma, kuo didesnis, tuo geriau, mažiau važiavimų. Bet čia Vokietija, ten miestuose siauros gatvės, ypač senuosiuose kvartaluose. Mane dažniausiai trenkia 15-20 kubinių metrų mikroautobusai, tai idealus auksinis vidurkis. Mažiau – tu tiesiog prarandi laiką važiuodamas ten-atgal dideliu atstumu. Didesnis nei 20 kubų gali būti problema parkuojantis prie daugiabučių namų centriniuose rajonuose, pavyzdžiui, Miunchene ar Hamburge, kur vietos vos užtenka asmeniniam automobiliui.

Ar reikalingas keltuvas (tail lift) tokiame furgone?

Sakyčiau, kad jei tik galite, imkite su keltuvu. Nors aš pats jaunystėje nešdavau viską rankomis ir dar šaukiau, kad esu stiprus, dabar nugarą jaučiu. Vokiški baldai, ypač seni, masyvios spintos, sveria po šimtą kilogramų. Be keltuvo jūsų darbuotojai išeis po dvi valandas arba tiesiog atsisakys dirbti. Taip, keltuvas valdo keletą šimtų kilogramų patalpos tūrio, bet tai investicija į greitį. O jei tenka kelti pianiną ant trečio aukšto be lifto? Tuomet keltuvas furgone – tai tikras gelbėtojas.

Kokia markė geriausia – Mercedes, Fiat ar Ford?

Aišku, kiekvienas turi savo nuomonę, bet Vokietijoje karalius yra Mercedes-Benz Sprinter. Kodėl? Nes kiek jums sugends, bet kokiame mieste, net mažame kaip Kelne ar Frankfurte, bet kuris servisas jį sutvarkys. Detalių yra daugiausia. Fiat Ducato yra pigesnis, jis geras keliams, bet vairuoti jį automagistralėje, kai pučia stiprus šoninis vėjas, yra nepatogu. Ford Transit taip pat populiarus, bet vokiečiai vis tiek labiau pasitiki savaisiais. Taigi, jei norite mažiau galvos skausmo, imkite vokiškos gamybos furgoną.

Ar svarbu, kokios bus durys – šoninės ar tik galinės?

Labai svarbu, ir dažnai žmonės apie tai pamiršta. Tarkime, atvykstate į gatvę, kurioje negalima statyti furgono "galva" į kiemą, nes reikia palikti pravažiavimą. Tada turite krauti per šonines duris. Be šoninių durų jūsų darbas tampa lėtas kaip ragana. Mano praktika rodo, kad asimetriškos (iš vienos pusės) durys yra minimumas, o idealu – dvejos vienoje pusėje. Taip galite įlįsti tiesiai prie dėžės, kuri yra giliausiai, nebraižant kitų baldų.

Ką daryti, jei reikia pervežti labai jautrius daiktus?

Tuomet mikroautobuso parinkimas perkraustymo darbams Vokietijoje turi būti labai atidus. Paprastas furgonas su metalinėmis sienomis viską gadina važiuodant. Būtina turėti gerą apdailą – fanerą ant sienų arba specialias užsklandas. Be to, reikės pakabų ir grandinių, kad baldai nešoktų. Vokiški keliai, nors ir geri, vietomis turi "rampos", kurios gali išmesti šaldytuvą ant grindų, jei jis nepriraižytas. Pas mane buvo atvejis, kai nukrito vazonas ir visą vidų ištešino, tai labai brangiai atėjo.

Ar verta imti su automatinės pavarų dėže?

Seniau būčiau pasakęs, kad tik mechanika. Bet dabar, važiuodamas per miestus kaip Kelne ar Berlyne, kur yra daug šviesoforų ir judėjimo "ežių", automatas yra gelbėjimas. Tačiau žiūrėkite, kad būtų patikimas variklis, nes senų furgonų automatų remontas kainuoja kaip naujas automobilis. Jei daug važiuojate autostradomis, mechanika gali būti ekonomiškesnė. Bet jei darbas mieste – imkite automata, nugarą taupysite labiau nei degalus.

Vokietijos taisyklės (kur lengva nuklysti)

Kokius dokumentus būtina turėti sėdint vairuotojui?

Pirmiausia, tai pažymėjimas (B kategorija, jei iki 3.5 t, ar C1 jei daugiau). Bet svarbiausia – techninė apžiūra (TÜV) privalo būti galiojanti. Vokiečiai ant to labai griežti, net nereikia jų užkliūti, jie patys sustoja ir tikrina. Taip pat reikalingas draudimo "polisas" (Versicherung), kuris galioja Vokietijoje. Jei vairuojate užsienio reėstrais, reikia ir CMR konosamento, kurį pasirašo klientas. Be CMR, jei kas nutinka, gali būti didžiulės problemos su muitine ar policija.

Kas tas "Umweltplakette" ir ar ji tikrai reikalinga?

O, tai būtina dalyka. Be šios žalios (arba geltonos/raudonos, bet žalia geriausia) kortelės jūs negalite važiuoti į daugumą miestų centrų. Pavyzdžiui, į Berlyno ar Štutgarto "žaliąją zoną" (Umweltzone) be jos įvažiuoti griežtai draudžiama. Baudos yra didelės, o jie ten turi kameras, kurios fiksuoja numerius. Užsukite į bet kurią degalinę, ten jas parduoda, kainuoja penkiais eurai, bet nupirkite. Nėra nieko baisiau negu stovėti prie uždaromo gatvės ženklo ir nežinoti, ką daryti.

Ar galiu laisvai važiuoti į miesto centrą su dideliu furgonu?

Ne visada. Yra daug vietų, kur yra ženklai "Fahrverbot" arba apribotas svoris. Dažnai senamiestyje, pavyzdžiui, Regensburge ar Vokietijos centre, draudžiama važiuoti transporto priemonėms virš 2.8 tonos arba 3.5 tonos. Tiesiog taip. Jei įvažiuosite, gausite baudą, o jei užkliūsite ant apkrovos jutiklio (kurie yra dažnai), tai dar ir teismas. Todėl prieš važiuodamas reikia žiūrėti ne tik navigaciją, bet ir kelio ženklus. Navigacija kartais vedė mane pro namus per takus, kuriuose nepravažiuotų net dviratis.

Kas dėl greičio limitų ten? Juos tikrina kamera?

Vokietijoje greičio kameros yra visur, net ir toli nuo miestų. Furgonams (virš 3.5 t, bet dažnai ir mažesniems priklauso nuo įrangos) greitis automagistralėje dažnai ribojamas 80 km/h (jei nėra greičio ribotuvo). Kelyje (Landstraße) – 60 km/h arba 80, priklauso nuo ženklo. Žiūrėkite ženklus "Kraftfahrzeuge". Jei važiuosite 100 ten kur reikia 60, bauda bus didelė, ir jums gali uždrausti vairuoti Vokietijoje. O be vairuotojo pažymėjimo darbas baigtas.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (Maut)?

Tai įdomus klausimas. Jei jūsų mikroautobuso masė yra mažiau nei 7.5 tonos (o dauguma perkraustymui yra 3.5 t), tai jums Maut mokėti nereikia. Nereikia jokių vinietų ar kortelių, kaip sunkvežimiams. Bet yra išimčių – kai kurie tuneliai ar tiltai gali būti mokami. Ir svarbiausia – jei naudojate kelią, kuris pažymėtas kaip "tik sunkvežimiams" (Lkw-Spuren), tada gali tekti mokėti, net jei esate lengvesnis. Geriau tiesiog laikytis bendrųjų juostų.

Ar teisingai, kad su B kategorija galiu vairuoti viską iki 3.5 tonos?

Atrodo taip, bet yra niuansų. Jei mikroautobusas yra skirtas keleiviams (daugiau kaip 9 vietos), tai gali reikėti D kategorijos. Bet jei tai prekių furgonas, tai B kategorija iki 3.5 tonos (įskaitant svorį) yra gerai. Tik žiūrėkite, kad bendras svoris (furgonas + krovinius) nepašoktų virš 3.5 t. Vokiečiai turi specialias svarstykles pakelėse, kur vos tik padidėja ratų apkrova, jie sustabdo. Geriau turėti šiek tiek rezervo.

Kas nutinka, jei sustoju kur neleidžiama?

Vokiečiai labai mėgstat tvarką. Jei sustojote ant "geltonos juostos" arba per arti sankryžos, neabejotinai gausite pranešimą namo paštu po savaitės. Baudos skirtingos, bet už stovėjimą prie ugniasaugiamo įrenginio ar išlindus į kelio dalį gali būti labai aukštos. Be to, jei trukdote eismui, gali atvykti policija ir nuvežti automobilį į aikštelę. Ten už atsiėmimą reikės sumokėti virš 200 eurų. Geriau praleisti kelias minutas ir rasti legalią vietą.

Pinigai, nuoma ir pirkimas (Realus vaizdas)

Kiek degalų vidutiniškai suvartojamas toks furgonas?

Čia labai priklauso nuo variklio. Senas 2.3 l dyzelis suvalgys apie 10-12 litrų šimtui. Naujesnis 2.1 l arba 2.0 l – apie 8-9 litrus. Bet atsiminkite, kad Vokietijoje degalai brangesni negu Lietuvoje, ypač dyzelis dabar (arba benzinas, kainos keičiasi kasdien). Dar prisidėja AdBlue, kurio reikia vis daugiau. Taigi, skaičiuokite savikainą atidžiai, nes jei klientas sumokės fiksuotą kainą, o degalai pakils, gali likti be pelno. Ir važiuoti ekonomiškai reikia mokėti (nenaudoti "dujų" kaip jaunystėje).

Ar verta nuomotis mikroautobusą Vokietijoje ar vežti savą?

Jei darbas vienkartinis, geriau nuomotis ten. Vokietijoje nuomos kainos aukštos, bet jums nereikia važiuoti tuščiom 2000 km į vieną pusę. Jei planuojate dirbti ilgiau – mėnesį ar daugiau – tikrai vežkite savą. Savo furgonas jums pažįstamas, jūs žinote jo "ydas". O nuomojamame furgone gali būti blogas degalų filtras arba padangys, kuris sprogsta po 100 km. Nuomoti reikia tik iš didelių, patikimų firmų, kaip Sixt ar Hertz, o ne iš kaimo "garažo".

Ar apsimoka pirkti senuką, kad taupyti?

Nepatartina, jei tik nežinote, ką peržiūrite. Senuką paveržti yra lengva, bet paskui jis pradeda veržti vėl. Vokiško "TÜV" neturintis furgonas kelyje yra pavojingas. Be to, jei jis sugs ant "Autobahn", jūs ne tik prarasite laiką, bet ir turėsite mokėti gelbėjimo paslaugas, kurios ten yra kosminės. Geriau imti bent 10-15 metų senumo, bet su technine apžiūra. Nors, turiu pripažinti, prieš porą metų nupirkau vieną "duobę" už pigiai ir ji važinėja iki šiol (tik delno pasisukimas keistas).

Kiek realiai galima uždirbti iš vieno perkraustymo?

Klausimas kiekvienam. Viskas priklauso nuo atstumo ir krovinio sudėties. Paprastas buto perkraustymas viduje Vokietijoje (pavyzdžiui, iš Miuncheno į Niurnbergą) gali atnešti 400-600 eurų gryno, jei dirbate dviese. Jei į Lietuvą – tada skaičiuojate nuo kilometrų. Bet atimkite degalus, maitinimą (o Vokietijoje valgyti brangu), ir miegoti viešbutyje. Kartais atrodo, kad uždirbai daug, bet paskui viskas išeina išlaidoms. Taigi, kainą reikia derėtis gudriai ir nenuleisti žemyn per daug.

Ar draudimas yra labai brangus?

Užsienio draudimas (Green Card) paprastai įeina į jūsų metinį Lietuvoje. Jei turite "Kasko", tai gerai, bet jis gali neveikti, jei pažeidžiate taisykles (pvz., neįrašytas vairuotojas). Vokiškas civilinis draudimas būtinas. Jei neturite jokio ir atsitrenkite į "Porsche" Miuncheno centre, skambės milijonas. Taigi, netaupykite ant draudimo. Už 100-200 eurų metus galite miegoti ramiai. O jei samdomi vairuotojai, tikrinkite ar jie turi tai su savimi.

Kas vyksta realiame darbe (ir kas tikrai reikia žinoti)

Kur dažniausiai susiduriate su spūstimis?

Be abejo,, tai didmiesčiai. Ryte ir vakare Frankfurte, Berlyne, Hamburge – tai viena didelė spūst. Ir ne tik automagistralėse, bet ir miesto centre. Jei turite pristatyti daiktus ryte į 9:00, reikia važiuoti bent valanda anksčiau. Vokiški spūstys yra specifinės – visi stovi vienoje eilėje, niekas neprasiveržia, bet jei bandysite, tai gali būti bauda. Ir saugos atstumas turi būti, kitaip foto-kameros užfiksuoja ir išsiunčia baudą paštu.

Kaip elgtis su klientais, kurie viską pakeičia paskutinę minutę?

O, tai klasika. Atvykstate, o jie sako: "O, dar šia spintą reikia, o šį sofos ne". Čia reikia kantrybės. Mikroautobuso parinkimas perkraustymo darbams Vokietijoje turi leisti tam tikrą rezervą vietos. Jei įsirašote ant ribos, turėsite atsisakyti arba daryti antrą važiavimą nemokamai. Geriau iš anksto pasakykite, kad vietos yra tiek, kiek sutarta, o viskas kitas – papildomai. Vokiečiai mėgsta tvarką, taigi sutarkite detales raštu arba žinutėmis.

Ar sunku rasti vietą stovėti dideliuose miestuose?

Labai sunku. Dauguma vietų yra mokamos (Parkuhr), o joms skirtos tik trumpam. Ilgam stovėjimui reikia specialių zonų, kurios dažnai yra už miesto ribų. Man teko važiuoti į vieną vietą Berlyne, kur reikėjo stovėti valandą, o radau vietą tik po 3 km. Teko nešti daiktus per visą tą atstumą. Naudokite "Parkleitsystem" (informacinius skydus), kurie rodo laisvas vietas, taip sutaupysite nervus. O šiaip kava degalinėse ten begėdė, tai bent tai malonu.

Kas daryti, jei furgonas sugenda kelio viduryje?

Pirmiausia, įjunkite "variklio gedimo" žibintuvėlį (trikampį) ir užsidėkite lietpaltę. Vokietijoje tai būtina. Jei neturit sutarties su ADAC arba panašia paslauga, gelbėjimas kainuos labai brangiai. ADAC yra geriausias draugas ten, jie atvyksta greitai. Jei gedimas mažas, pavyzdžiui, perdegė sausiklis, pabandykite pats pataisyti, jei turite įrankių, bet nekeliaujame prieš eismo srautą. Geriau paskambinti ir laukti, nei rizikuoti gyvybe.

Ar galima pervežti keleivius tuo pačiu furgonu?

Techniškai galima, jei yra sėdynės ir saugos diržai. Bet jei tai grynai prekių furgonas (be langų gale), tai draudžiama vežti žmones viduje, ne sėdimis. Be to, jei turite prekių pervežimo licenciją, o ne keleivinę, tai draudžia įstatymai (užsispyrusiai). Aš kartą vežiau darbininkus atgal į Lietuvą tuščiu furgonu (jie sėdėjo ant padėklų), tai buvo didelė rizika. Nedarykite to. Jei reikia vežti žmones, imkite keleivinį mikroautobusą.

Ar yra kokie nors nerealių situacijų, su kuriomis susidūrėte?

Taip, vieną kartą važiavome pro kalnus Bavarijoje, pradėjo lyti kaip iš kibiro. Vairuotojas nesugebėjo įžiūrėti posūkio ir užvažiavome į pievą. Furgonas įstrigo purve. Vietiniai fermeriai mus išviliojo traktoriaus, bet reikalavo 50 eurų "kavos". Teko mokėti. Dar kartą klientas atidarė duris ne ten, ir jos nulūžo nuo vėjo. Tokios dalykai vyksta. Būkite pasiruošę, kad ne viskas eina pagal planą.

Kaip elgtis su atliekomis (pakuojimais) po perkraustymo?

Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas tai religija. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Kartoną, polistireną (styrofoam), plastiką – viskas turi eiti į atskiras dėžes. Jei paliksite savo šiukšles kieme, gausite baudą, o klientas bus piktas. Geriausia susitarti su klientu, kad galite panaudoti jo konteinerius, arba vežti šiukšles su savimi į artimiausią "Recyclinghof". Ten dažnai už didelį kiekį reikia mokėti, tai taip pat įtraukite į sąskaitą.

Ar verta dirbti šeštadieniais ar sekmadieniais?

Sekmadieniais Vokietijoje viskas uždaryta – parduotuvės, statybos, net degalinės (nors ne visos). Taigi, jei sugendsite sekmadienį, būsite beveik bejėgiais. Šeštadieniais dirbti galima, bet užmokestis turi būti didesnis. Vokiečiai nenori dirbti savaitgaliais, todėl paslauga tuo metu kainuoja brangiau. Bet atsiminkite, kad parduotuvės su dėžėmis (Kartonagen) uždaros anksčiau, tai reikės viską paruošti iš anksto. Geriau ilsėtis, jei jau tokią galimybę turite.

Išvada

Viskas su mikroautobusu parinkimu perkraustymo darbams Vokietijoje atrodo sudėtinga tik pradžioje. Kai išmoksite vengti spūsčių, suprasite taisykles ir pasirinksite patikimą furgoną, darbas tampa lengvas ir pelningas. Svarbiausia yra ne technika, o žinojimas, ką daryti, kai kažkas nepaeina taip, kaip planavote. Būkite kantrūs, žiūrėkite į kelio ženklus ir nepriklausykite nuo vieno kliento. Gerai parinktas transportas – tai pusė sėkmės šiame versle, o likusią pusę sudaro jūsų patirtis ir galva ant pečių.