perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei ieškote, kaip mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją, pasakysiu be gražių brošiūrinių frazių: viskas priklauso nuo pasiruošimo, pakavimo, adreso, vairuotojo grafiko ir to, ar siunta iš tiesų paruošta kelionei. Daug kas galvoja, kad maža siunta reiškia mažą problemą, bet per 20 metų mačiau, kaip viena blogai užklijuota dėžė sukeldavo daugiau vargo negu visa paletė. Vokietija nėra arti kaip Kaunas–Klaipėda, maršrutas eina per Lenkiją, kartais per Čekiją, o kelio situacija keičiasi kasdien. Bet kai darbas daromas normaliai, mikroautobusais siuntos ir daiktai pasiekia Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Kelno apylinkes ar mažesnes gyvenvietes gana sklandžiai.
Pradžia dažniausiai atrodo labai paprasta: klientas parašo, kad reikia nuvežti dvi dėžes, vieną dviratį arba porą baldų dalių. Tada mes aiškinamės, kur tiksliai, koks svoris, ar yra lifto, ar gavėjas dirba darbo valandomis. Kai kalbame apie mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją, turime omenyje ne vien važiavimą, bet visą grandinę nuo paėmimo iki perdavimo. Gali būti, kad siunta stovi trečiame aukšte be lifto, o gavėjas Vokietijoje dirba tik iki 15 val. Tokios smulkmenos lemia daug.
Kaina dažniausiai susideda iš maršruto, svorio, tūrio, paėmimo sąlygų ir pristatymo vietos. Viena dėžė iš Vilniaus į Berlyną nekainuos tiek pat, kiek keli daiktai iš Klaipėdos į Miuncheną su užnešimu į butą. Orientacinė kaina mažam kroviniui gali būti nuo 80 iki 180 eurų, jei viskas paprasta. Bet jeigu reikia laukti, kilti laiptais, derinti konkretų laiką ar vežti trapų daiktą, sąmata keičiasi. Aš visada sakau: geriau iš pradžių pasakyti viską, net jei atrodo nesvarbu.
Taip, galima, tik reikia suprasti, kad viena dėžė vis tiek užima vietą, reikalauja dokumentų, pakrovimo ir maršruto planavimo. Jei dėžė maža, iki 15–20 kg, dažniausiai problema nedidelė. Bet jeigu joje knygos, indai ar sunkios detalės, svoris greitai pasidaro nemalonus. Berlynas logistiškai nėra pats sunkiausias miestas, ten dažnai randame galimybių sujungti kelis užsakymus. Tiesa, jeigu klientas nori rytoj ir tik jam vienam, kaina gali būti nepatogi.
Realistiškai, nuo Lietuvos iki vakarų ar pietų Vokietijos dažniausiai reikia 1–3 dienų, priklausomai nuo grafiko. Į Berlyną ar Hamburgą galima pasiekti greičiau, į Miuncheną, Štutgartą ar Fraitburgą – ilgiau. Dar įtakos turi siena, eismas prie Varšuvos, vairuotojo darbo laikas, oro sąlygos. Kartais viskas pravažiuoja gražiai, o kartais vienas įvykis A2 greitkelyje sugadina visą dieną. Todėl žadėti valandų tikslumu be rimtos priežasties aš nemėgstu.
Taip, mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją ir tada, kai krovinys mažas, tik svarbu jį tinkamai pritvirtinti. Maži daiktai kartais juda daugiau negu dideli, nes jiems paliekama daugiau tuščios erdvės. Dėžę reikia apsaugoti nuo drėgmės, braižymo, kritimo, o trapumą pažymėti aiškiai. Aš mačiau „trapu“ pažymėtą dėžę, ant kurios vis tiek pastatė kavos aparatą. Todėl žymėjimas yra gerai, bet tvirtinimas – dar geriau.
Reikia adreso, kontakto, krovinio aprašymo, matmenų, svorio, nuotraukų, jei daiktai keisti, ir informacijos apie prieigą. Jei yra laiptai, liftas, kiemas, šlagbaumas, sunkus parkavimas – rašykite. Vokietijoje adresai dažnai atrodo paprastai, bet praktiškai gali būti sunkiai randamas įvažiavimas į pramonės zoną. Dar svarbu nurodyti, ar gavėjas gali priimti siuntą darbo metu. Be šių duomenų viskas tampa spėlionėmis, o spėlionės kelyje kainuoja pinigus.
Kasdien – ne visada, ir čia reikia būti sąžiningiems. Maršrutai dažniausiai planuojami pagal užklausas, krovinio kryptį ir vairuotojų grafiką. Jei kasdien važiuoja pilnas mikroautobusas į tą pačią kryptį, puiku, bet realybėje taip nebūna. Dažniausiai yra 2–4 reisos per savaitę į Vokietiją, o skubūs užsakymai derinami atskirai. Kai kurie žmonės sako „reikia vakar“, bet logistikoje vakar dažnai reiškia brangiau.
Pakavimas yra ta vieta, kur klientas gali labai padėti arba labai apsunkinti darbą. Kartais dėžė atrodo tvarkinga, bet viduje daiktai juda kaip žirniai puode. Kartais baldų dalys apvyniotos plėvele, bet kampai lieka atviri. Jei norite, kad mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją, pakavimas turi būti ne „kaip išeina“, o pagal daikto pobūdį. Stiklas, elektronika, dokumentai, drabužiai, įrankiai – viskas turi savo logiką.
Dėžės turi būti tvirtos, ne pervargusios, ne šlapios ir ne per sunkios. Geriausia naudoti dvigubo sluoksnio kartoną, o viduje palikti kuo mažiau tuščios erdvės. Knygas dėkite į mažesnes dėžes, nes didelė knygomis pripildyta dėžė gali tapti labai sunki. Trapūs daiktai turi būti atskirti vienas nuo kito, ne tik apvynioti laikraščiu. Ir dar – lipdukas su adresu turi būti ant šono ir viršaus, nes vienas lipdukas greitai nusiplėšia.
Aš visada prašau fotografijų, ypač jei daiktas vertingas, naudotas, su įbrėžimais ar keistos formos. Nuotraukos padeda suprasti, kiek vietos reikės, ar daiktą galima statyti, ar reikia vežti vertikaliai. Jos taip pat apsaugo nuo vėlesnių ginčų, kai klientas sako, kad įbrėžimas atsirado kelionės metu, nors jis buvo senas. Tai ne paranoja, tiesiog praktika. Po kelių nemalonių situacijų pradedi vertinti paprastas nuotraukas labai rimtai.
Trapiai siuntai reikia daugiau nei užrašo „fragile“. Reikia apsaugos kampams, vidinio minkšto sluoksnio, stabilios dėžės ir vietos mikroautobuse, kur ji nejudės. Indai, monitoriai, paveikslai, keramika – visiems reikia skirtingo požiūrio. Paveikslą galima vežti specialioje pakuotėje, bet monitorius geriau vežti originalioje dėžėje. Jei pakuotės nėra, kartais tenka pasakyti, kad rizika per didelė. Tai nepopuliaru, bet geriau atsisakyti nei vėliau aiškintis.
Galima tik tada, kai tai leidžiama, saugu ir aiškiai pažymėta. Buitinė chemija mažais kiekiais dažniausiai neklausimų nekelia, jei indeliai uždaryti ir nesunkiai протека. Bet dažai, tirpikliai, aerozoliai, kvepalai didesniais kiekiais – čia jau reikia žiūrėti atidžiau. Vairuotojas neprivalo rizikuoti dėl kliento nepaklaususio buteliuko. Jei kvepia acetonu ar kažkas laša, geriau iš karto pasakyti. Kitaip mikroautobusas kvepės dar savaitę, patikėkit.
Dokumentus galima, bet aš visada klausi, ar tikrai reikia juos siųsti šitaip. Svarbūs originalai, pasai, sutartys ar notarinti dokumentai geriau keliauja registruotu paštu, kur yra aiškesnė grandinė. Mikroautobusas nėra blogas būdas, tiesiog tai ne specializuota kurjerio sistema dokumentams. Jei vis dėlto reikia, dokumentus dėkite į atskirą voką, į vandeniui atsparų maišelį ir pažymėkite kontaktą. Prarasti dokumentai kelia daugiau streso negu sugadintas daiktas.
Baldų dalims tinka kampų apsauga, plėvelė, kartonas ir, jei įmanoma, originali gamyklinė pakuotė. Labai svarbu apsaugoti kampus, nes jie pirmi gauna smūgį. Blizgūs fasadai braižosi lengvai, ypač jei juos glosto kita blizgi plokštė. Nereikia manyti, kad mikroautobusas yra minkšta dėžė – ten daiktai juda, vibruoja ir liečiasi. Todėl baldų dalis reikia atskirti viena nuo kitos. Čia pigus kampelis iš putplasčio kartais gelbsti geriau negu ilgas aiškinimas.
Čia žmonės dažniausiai nori girdėti vieną skaičių ir vieną datą. Deja, transportas taip neveikia, ypač kai kalbame apie tarptautinį maršrutą. Kaina gali keistis dėl kuro, sezono, laukimo, papildomų paslaugų. Terminas gali keistis dėl sienos, eismo, gavėjo nepasirengimo. Dokumentai nėra tik popieriai, jie yra draudimas nuo chaoso. Be sąskaitos faktūros, krovinio aprašymo ar CMR tipo važtaraščio mažam kroviniui gali kilti klausimų, ypač jei krovinys komercinis.
Internete dažnai matote bazinę kainą, o realiame gyvenime atsiranda smulkmenų: aukštas aukštas, sunkus parkavimas, laukimas, papildomas įrankis, du žmonės pakrovimui. Kartais klientas sako „tik kelios dėžės“, o iš tikrųjų tai 12 dėžių po 25 kg. Kartais pasiūlymas internete yra reklaminis kabliukas, o tada paaiškėja, kad pristatymas iki durų kainuoja papildomai. Aš nelabai mėgstu tokių žaidimų. Geriau iš pradžių pasakyti realiai, net jei skamba ne taip gražiai.
Fiksuotą kainą galima gauti, kai informacija pilna ir sąlygos nesikeičia. Jei žinome matmenis, svorį, adresus, prieigą, laukimo laiką ir krovinio pobūdį, galime sutarti. Bet jei pakrovimo vietoje atsiranda dar penkios dėžės, kaina nebėra ta. Tai ne bandymas „prisiplėšti“, o normalus darbo laiko ir vietos pokytis. Vokietijoje taip pat, jei gavėjas prašo laukti dvi valandas, kažkas už tai turi sumokėti. Sutartys ir žinutės tam ir yra.
Mažoms siuntoms dažniausiai reikia siuntėjo ir gavėjo duomenų, krovinio aprašymo, vertės, kartais sąskaitos arba užsakymo patvirtinimo. Jei tai asmeniniai daiktai, užtenka paprasto aprašo, bet jis turi būti aiškus. Jei komercinis krovinys, reikia žiūrėti į PVM, sąskaitas, prekės kodą ir kitus dalykus. Aš ne mokesčių konsultantas, todėl sudėtingais atvejais visada sakau pasitikrinti su buhalteriu. Geriau prieš išvykstant pataisyti popierius negu po to nervintis pasienyje.
Draudimas nėra privalomas visada, bet vertingas daiktas be draudimo yra rizika. Daug kas sako, kad „nieko neatsitiks“, kol neatsitinka. Jei vežate elektroniką, instrumentus, meno kūrinius ar brangius baldus, verta aptarti draudimą. Draudimas dažniausiai kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, bet sąlygos skiriasi. Svarbu ne tik turėti draudimą, bet ir suprasti, kas nėra dengiama. Pvz., blogas pakavimas gali labai apsunkinti kompensacijos gavimą.
Pristatymas iki durų paprastai reiškia, kad krovinys atvežamas iki nurodyto adreso, bet ne visada iki kambario. Tai dažnas nesusipratimas. Jei reikia užnešti į trečią aukštą be lifto, tai jau kita paslauga. Vokietijoje daug kur yra tvarkingi sandėliai ir patogūs įvažiavimai, bet senamiščiuose arba privačiuose namuose gali būti siaura. Todėl prieš užsakymą reikia pasakyti, ko tiksliai norite. „Iki durų“ vienam reiškia prie vartų, kitam – iki svetainės.
Techniškai kartais galima, bet tai nėra paprasta. Keičiant adresą, gali pasikeisti maršrutas, laikas, kaina ir net dokumentai. Jei adresas keičiamas tame pačiame mieste, dar įmanoma susitarti. Jei iš Kelno staiga norima į Diuseldorfą, galbūt nieko baisaus. Bet jei iš pietų Vokietijos į šiaurę – jau rimtas pokytis. Todėl adresą reikia patvirtinti prieš išvykstant. Vėliau visi nori greitai, bet greitai ne visada įmanoma.
Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad vairuotojas tiesiog pakrauna, važiuoja ir viskas. Iš tikrųjų kelias turi savo gyvenimą: degalinės, eismo spūstys, nakvynės, dokumentų tikrinimai, klientų skambučiai. Vienąkart Berlyne gavėjas negalėjo rasti rakto nuo sandėlio, o kitą kartą Miunchene liftas buvo per mažas didelei dėžei. Tokios situacijos nėra malonios, bet jos yra kasdienybė. Todėl mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją tik tada, kai visi šiek tiek galvoja, ne tik vairuotojas.
Jei gavėjas nėra namie, prasideda laukimas, skambučiai ir kartais papildomas reisavimas. Vairuotojas negali palikti siuntos po kilimėliu, ypač jei ji brangi. Dažniausiai bandoma susisiekti telefonu, palaukti sutartą laiką ir tada ieškoti sprendimo. Tai gali būti sandėlis, kaimynas, kitas pristatymo laikas. Bet papildomas bandymas dažniausiai kainuoja. Vokietijoje žmonės dažnai būna punktualūs, tačiau ne visada. Todėl gavėjo kontaktas turi būti realus, ne „skambinkite vėliau“.
Kartais padeda, kartais ne, ir tai reikia aiškiai suderinti prieš kelionę. Jei krovinys mažas ir lengvas, vairuotojas dažniausiai prisidės. Bet jei reikia nešti sunkias dėžes, išrinkti sofą ar lipti laiptais, reikia žmonių pakrovimo vietoje. Vairuotojas nėra kilnėjimo įranga ir ne visada turi porininką. Be to, jis atsako už saugų krovinių tvirtinimą. Todėl geriausia, kai siuntėjas paruošia daiktus prie išėjimo, o gavėjas laukia su pagalbininku.
Pirmiausia – neprasidėti nuo kaltinimų, o pasiteirauti, kas vyksta. Vėlavimas gali būti dėl eismo, sienos, oro, dokumentų ar ankstesnio kliento. Dažniausiai vairuotojas gali pasakyti apytikslį laiką, bet ne visada tikslų. Jei vėlavimas rimtas, reikia derinti naują pristatymo langą. Blogiausia, kai gavėjas išjungia telefoną ir tada visi spėlioja. Komunikacija šitoje vietoje yra labai svarbi. Aš pats kartais nežinau 100%, kada bus tiksli minutė, bet situaciją paaiškinti galiu.
Paprastai galima gauti informaciją apie etapą, bet ne visada yra tikslus GPS stebėjimas kaip dideliuose kurjeriuose. Mažesniame transporte viskas dar labai žmogiška: skambutis, žinutė, vairuotojo atsakymas. Kai maršrutas sujungtas su kitais užsakymais, siuntos eiga gali būti pranešama etapais. Pvz., „išvažiavo“, „priartėjo prie sienos“, „bus ryte“. Tai nėra taip blizgu kaip programėlėje, bet dažnai veikia. Svarbu, kad kontaktai būtų įtraukti į žinutes.
Persikrovimas gali būti reikalingas, jei maršrutas ilgas, kroviniai skirtingų klientų arba reikia optimizuoti vietą. Tai nereiškia, kad kažkas daroma blogai. Svarbu, kad persikrovimas būtų atliekamas tvarkingai, su sąrašu ir patikrinimu. Blogai, kai dėžės metamos, maišomos etiketės arba niekas nežino, kuri siunta kur. Aš mačiau ir tokio chaoso pas konkurentus, todėl dabar į sąrašus žiūriu kaip į šventą reikalą. Klientui tai popierius, o vairuotojui – ramybė.
Mikroautobusai tinka ne viskam, bet labai daug kam. Maži baldai, dėžės, įrankiai, sporto inventorius, dalys, asmeniniai daiktai, nedidelės komercinės siuntos – čia jie labai patogūs. Jie nėra sunkvežimiai, todėl negalima tikėtis, kad tilps visa buto įranga vienu reisu. Bet jie leidžia lanksčiau važiuoti į miestus, mažesnes gatves, privačius namus. Kai kalbame apie mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją, svarbiausia yra krovinio dydis ir pobūdis.
Dviračius vežti galima, tik reikia juos apsaugoti nuo įbrėžimų ir pritvirtinti. Pedalai, vairas, perjungėjai – viskas, kas išsikiša, gali nukentėti. Geriausia nuimti arba apsaugoti pažeidžiamas dalis, ypač jei dviratis ne pigus. Kartais klientai mano, kad užtenka prisukti prie sienos, bet kelias iki Vokietijos nėra trumpas pasivažiojimas kiemu. Dviratis turi būti stabilus, nes vibracija daro savo. Jei yra originali dėžė, puiku; jei ne, reikia improvizuoti tvarkingai.
Elektroniką vežti galima, bet ji turi būti gerai supakuota ir apsaugota nuo drėgmės bei smūgių. Monitoriai ypač jautrūs spaudimui, todėl jų negalima krauti po sunkiomis dėžėmis. Kompiuterio korpusas taip pat gali būti pažeistas, jei viduje laisvai juda komponentai. Prieš vežant verta ištraukti lengvai judančias dalis arba bent užfiksuoti. Jei įrenginys brangus, reikia draudimo ir nuotraukų. Elektronika be originalios pakuotės visada kelia didesnę riziką.
Drabužiai yra vienas paprasčiausių krovinių, jei jie supakuoti į tvirtas dėžes ar maišus. Bet net čia yra gudrybių: drėgni drabužiai pelyja, batai gali sutepti kitus daiktus, kvepalai ar cheminės medžiagos gali sukelti problemų. Asmeninius daiktus geriau suskirstyti pagal kategorijas ir kiekvieną dėžę pažymėti. Kai žmogus kraustosi ar siunčia daiktus vaikams į Vokietiją, tvarkingumas labai gelbsti. Kitaip gavėjas atidaro penkias dėžes ir randa tik maišą su senais laidais.
Augalai ir gyvūnai yra atskira tema, nes jiems taikomi papildomi reikalavimai. Augalams gali prireikti fitosanitarinių dokumentų, ypač jei tai komercinis kiekis. Gyvūnų vežimas nėra paprastas siuntų pristatymas, jiems reikia specialių sąlygų, vandens, ventiliacijos ir atsakomybės. Aš neimčiau gyvūno kaip paprasto krovinio, nes tai tiesiog neteisinga. Jei reikia vežti augintinį į Vokietiją, reikia ieškoti specializuoto sprendimo. Čia ne vieta eksperimentams.
Taip, mažoms įmonėms mikroautobusai dažnai yra patogesni negu didelės logistikos schemos. Galima vežti prekes, atsargines dalis, pavyzdžius, mažesnes siuntas klientams. Svarbu turėti sąskaitas, prekių aprašymus ir aiškius gavėjo duomenis. Jei įmonė siunčia reguliariai, galima susiderinti grafiką ir kainą. Bet jei kiekvieną kartą keičiasi prekės, vertė ar dokumentai, pradeda kilti klausimų. Versle tvarka ant popieriaus kartais svarbesnė už patį krovinį.
Problemos būna, ir būtų kvaila sakyti, kad ne. Sugadinta pakuotė, pamirštas butas, neteisingas telefonas, per vėlyvas gavėjas – visko pasitaiko. Svarbiausia neslėpti problemos ir nedaryti jos didesnės. Jei daiktas pažeistas, reikia fotografuoti, fiksuoti, rašyti pastabą priėmimo dokumente. Jei adresas klaidingas, reikia greitai tikslinti. Blogiausia, kai klientas sako „nieko tokio“ telefonu, o po savaitės rašo pretenziją. Todėl viskas turi būti fiksuojama normaliai.
Jei dėžė atvyksta pažeista, nereikia jos išmesti ir nieko nefotografuoti. Pirmiausia reikia nufotografuoti pakuotę iš kelių pusių, tada turinį, jei žala matoma. Po to reikia pranešti vežėjui ir pasilikti viską, kol bus aptarta situacija. Tai nėra malonu niekam, bet be įrodymų sunku ką nors spręsti. Kartais žala būna tik išorinė, kartais rimtesnė. Todėl priėmimo metu reikia būti budriam, ypač jei siunta trapiai pakuota.
Taip, pretenziją galima pateikti, bet kuo greičiau, tuo geriau. Jei praėjo savaitė ir daiktas stovėjo sandėlyje, sunku įrodyti, kada atsirado žala. Reikia nuotraukų, užsakymo numerio, krovinio aprašymo, vertės patvirtinimo. Jei buvo draudimas, reikia žiūrėti draudimo sąlygas. Kai kurios pretenzijos išsprendžiamos greitai, kitos užtrunka. Kartais kaltas blogas pakavimas, kartais transporto įvykis. Svarbu nešaukti iš karto, o surinkti faktus.
Jei gavėjas atsisako priimti siuntą, reikia aiškios priežasties ir sprendimo. Gal jis tikėjosi kito daikto, gal nėra vietos, gal dokumentai neatitinka. Vairuotojas negali be galo laukti ir aiškintis. Dažniausiai siunta grąžinama siuntėjui arba laikinai dedama į saugią vietą, jei tai įmanoma. Grąžinimas į Lietuvą kainuoja papildomai. Todėl prieš siunčiant reikia patvirtinti, kad gavėjas tikrai laukia. Vokietijoje atsisakymai nėra dažni, bet pasitaiko.
Sustabdyti siuntą kelyje galima tik tam tikrais atvejais, ir tai priklauso nuo to, kur ji jau yra. Jei mikroautobusas dar arti, galima bandyti sustoti. Jei jis jau Miunchene, o siunta buvo skirta Hamburgui, paprasto sprendimo nėra. Reikia keisti maršrutą, dokumentus, galbūt derinti kitą transportą. Tai beveik visada kainuoja. Todėl tokie prašymai nėra paprastas „pakeiskime adresą“ veiksmas. Logistikoje sprendimai turi pasekmes.
Kai kurios įmonės žada neįmanomai greitai, nes nori paimti užsakymą. Tada vėliau prasideda aiškinimai, kodėl „dabar nebeįmanoma“. Aš tokio stiliaus nemėgstu, nes klientas lieka vienas su sugriautu planu. Geriau pasakyti realų terminą, net jei jis nėra pats gražiausias. Vokietijos maršrutas priklauso nuo daugelio dalykų, ir profesionalumas yra ne pažadėti viską, o valdyti situaciją. Kartais lėčiau, bet aiškiau, yra geriau negu gražiai ir netiksliai.
Mikroautobusai saugiai veža siuntas ir daiktus į Vokietiją tada, kai krovinys gerai paruoštas, duomenys tikslūs, o visi dalyviai bendrauja normaliai. Tai nėra stebuklingas būdas, bet labai patogus sprendimas mažoms ir vidutinėms siuntoms, baldų dalims, asmeniniams daiktams ar verslo kroviniams. Reikia žinoti kainą, terminus, pakavimo reikalavimus ir tai, kad kelias per Lenkiją ne visada būna lengvas. Jei viskas sutvarkyta iš anksto, siunta pasiekia Vokietiją ramiai, be nereikalingo streso.