perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Microautobusų transportas gabenimui į Vokietiją konkurencingai yra tas variantas, kurį klientai renkasi tada, kai krovinys nėra toks didelis, kad reikėtų pilno sunkvežimio, bet jau per didelis paprastam lengvajam automobiliui. Dažniausiai kalbame apie baldus, buitinius prietaisus, įrankius, dėžes, automobilių dalis, smulkią komercinę siuntą ar daiktus iš buto. Maršrutai į Vokietiją dažniausiai eina per Lenkiją, o populiariausios kryptys – Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Frankfurto prie Maino, Diuseldorfas, Kelnas, Štutgartas, Dortmundas, Leipcigas. Kaina paprastai priklauso nuo tūrio, svorio, pakrovimo vietos Lietuvoje, iškrovimo aukšto, laiko lango ir to, ar reikia tik pristatyti, ar dar surinkti, išardyti, apsaugoti.
Kaina svyruoja gana plačiai, nes vienas klientas veža dvi dėžes ir dviratį, kitas – visą vieno kambario buto turinį. Mažesniam kroviniui į Berlyną arba Frankfurto pusę kaina gali prasidėti nuo 250–350 eurų, jei pavyksta sudėti į bendrą reiso grafiką. Pilnesniam mikroautobusui, tarkim, 8–12 kubinių metrų, kaina dažniausiai būna apie 650–1100 eurų. Jei reikia greito individualaus reiso, su pakrovimu Vilniuje ir iškrovimu Miunchene, kaina gali šokti į 1200–1800 eurų. Kartais klientai pamato pigiau internete, bet paskui paaiškėja, kad neįskaičiuotas keltuvas, aukštas, draudimas ar laukimas. Aš visada sakau – klauskite, kas tikrai įskaičiuota, ne tik kokį skaičių parašė žinutėje.
Tinka, ir gana dažnai tai yra geriausias variantas, ypač kai baldai nėra dideli kaip sandėlio krovinys. Spintelė, stalas, dvi lovos, čiužiniai, komodos, kėdės, lentynos – mikroautobusas tai sutalpina, tik reikia gerai susidėlioti. Jei baldai išardyti, viskas eina sklandžiau ir pigiau, nes užima mažiau vietos. Jei vežate lakuotą ąžuolinę spintą arba seną antikvarinį komodą, čia jau reikia filmuoti, dėti antklodes, kampus apsaugoti. Esu matęs, kad žmonės sutaupo 30 eurų ant pakavimo, o paskui taiso kampą, kuris kainuoja daugiau nervų. Geriau prieš kelionę pasakyti, kokie baldai, kokios jų matmenų vietos, ar yra stiklo.
Dažniausiai naudojami didieji mikroautobusai, panašūs į Mercedes Sprinter, Ford Transit, Iveco Daily arba Renault Master, tik krovininės versijos. Vidinis ilgis būna apie 3,5–4,3 metro, plotis 1,8–2 metrai, aukštis apie 1,9–2,2 metro. Tūris svyruoja nuo 10 iki 17 kubinių metrų, nors realiai ne visada pavyksta išnaudoti viską. Jei turite aukštų dėžių arba negalima krauti vieno ant kito, vietos sumažėja. Kai kurie mikroautobusai turi keltuvą, kai kurie ne, o tai labai svarbu, kai reikia krauti skalbimo mašiną, sofą ar sunkias dėžes. Aš visada prašau kliento nusiųsti nuotraukas, nes žodžiai „mažai daiktų“ kartais reiškia kalną visko.
Jei kalbame apie Vilnių–Berlyną, realiai reikia skaičiuoti apie 15–18 valandų vairavimo ir pasienio/techninių sustojimų. Į Miuncheną arba Štutgartą jau gali būti 18–22 valandos, priklausomai nuo maršruto per Lenkiją. Kartais vairuotojas važiuoja iki tam tikro miesto, nakvoja, ryte tęsia darbą, nes saugumas svarbiau už gražų pažadą. Jei pakrovimas vėluoja, jei klientas dar ieško rakto, jei lifte reikia laukti kaimynų, grafikas griūva. Todėl aš klientams sakau: duokite bent pusvalandį rezervos, ypač jei vežate į gyvenamąjį namą su siaura gatve. Vokietijoje punktualumas nėra reklaminis šūkis, ten tai realus darbas.
Galima, tik tada reikia žiūrėti, ar apskritai verta užsakyti atskirą mikroautobusą. Jei daiktas vienas, bet didelis – pavyzdžiui, pianinas, didelis seifas, stiklo vitrina, motociklas – kaina vis tiek formuojasi ne pagal daiktų skaičių, o pagal užimamą vietą ir riziką. Kartais pigiau susirasti bendrą reisu, jei terminai lankstūs. Esu matęs, kad klientas norėjo vežti vieną sofą į Hamburgą, bet sofa užėmė beveik pusę mikroautobuso, nes nebuvo išardoma. Tada kaina neatrodė tokia maža, kaip žmogus tikėjosi. Todėl prieš skambinant paruoškite matmenis, svorį, nuotrauką ir adresą bent apytiksliai.
Saugumas labai priklauso ne nuo pavadinimo, o nuo to, kas realiai krauna ir kaip tvirtina. Pigus dalinis krovinys gali būti puikus, jei įmonė tvarkinga, turi krovinines dėžes, diržus, antklodes ir normalų logistą. Bet būna ir atvirkščiai – viskas sumesta „kaip Dievas davė“, o paskui klientas klausia, kodėl įbrėžtas stalas. Mikroautobuse krovinys dažniausiai matomas geriau, nes tūris mažesnis, vairuotojas greičiau pastebi, jei kas pajuda. Tačiau jei vežama per kelis sustojimus, reikia saugoti ne tik jūsų daiktus, bet ir kitų klientų krovinius. Todėl prašykite, kad būtų nurodyta, ar krovinys važiuos tiesiai, ar su persikrovimais.
Atstumas yra svarbus, bet ne vienintelis dalykas. Į Berlyną iš Vilniaus važiuoti paprasčiau, nes maršrutas logiškai eina per Lenkiją, o kelias iki miesto dažniausiai nesudėtingas. Į pietų Vokietiją, pavyzdžiui, Miuncheną ar Augsburgą, atstumas didesnis, daugiau greitkelių mokesčių, daugiau laiko, daugiau degalų. Į Hamburgą ar Bremeno pusę maršrutas kitoks, o kartais kaina gali būti net geresnė, jei pavyksta sujungti su grįžtančiu transportu. Dar vienas dalykas – miesto centras, parkavimo leidimai, sunkumai privažiuoti prie namo. Aš esu matęs, kad 20 kilometrų nuo miesto centro kainuoja ramiau nei 3 kilometrai į senamiestį, kur sunku sustoti.
Gauti orientacinę kainą galima, bet tiksli kaina be detalių dažniausiai būna spėlionė. Miestas sako tik tiek, kur reikia nuvažiuoti, bet nepasako, ar krovinys tilps, ar reikia lipti į trečią aukštą be lifto, ar daiktai išardyti. Vokietijoje adresas taip pat svarbus – ZIP kodas, priėjimas, aikštelė, ar galima pastatyti mikroautobusą prie durų. Jei klientas sako „kažkur prie Frankfurto“, logistas vis tiek klausinės toliau. Kartais paaiškėja, kad „prie Frankfurto“ reiškia 60 km už miesto, kalnuotame rajone, su siaura prieiga. Todėl normalu, kai jums siunčia klausimų sąrašą, tai nėra biurokratija, tai darbas.
Dalinis krovinys reiškia, kad mikroautobuse keliauja ne tik jūsų daiktai, bet ir kitų klientų kroviniai. Tai dažniausiai leidžia sumažinti kainą, nes kelionės išlaidos pasidalinamos. Pavyzdžiui, vienas veža baldus į Kelną, kitas – statybines medžiagas į Dortmundą, trečias – įrankius į Esseną. Grafikas tada sudėliojamas taip, kad maršrutas būtų logiškas, o ne kaip popieriaus kamuolys. Trūkumas tas, kad terminas gali būti ne kitą rytą, o po kelių dienų. Jei reikia greitai ir konkrečiu laiku, individualus reisas dažniausiai tikslesnis, bet brangesnis.
Tinka labai gerai, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam nereikia puskamiono kiekvieną savaitę. Tiekėjai, internetinės parduotuvės, servisai, statybų brigados, renginių įrangos nuomotojai – visi naudoja mikroautobusus. Galima vežti atsargines dalis, įrankius, prekių partijas, stendus, kompiuterius, buitinius prietaisus. Verslui svarbu ne tik kaina, bet ir sąskaita, pristatymo patvirtinimas, CMR arba važtaraštis, kontaktas su vairuotoju. Esu matęs, kad įmonės pradžioje siunčia „vieną dėžę“, o po mėnesio jau derina reguliarų grafiką. Tokiu atveju kaina dažniausiai tampa geresnė, nes logistika nesukama kiekvieną kartą iš nulio.
Lengvesniam kroviniui dažniausiai reikia važtaraščio arba CMR, ypač jei krovinys komercinis. Asmeniniam kraustymuisi gali užtekti paprastesnio dokumento su siuntėjo, gavėjo, adresų, daiktų sąrašo ir paslaugos aprašymu. Jei vežate naujus baldus pardavimui, įrankius verslui ar prekes, reikia aiškiai nurodyti vertę, kiekį, paskirtį. Dėl mokesčių ir PVM taisyklių geriau pasitikrinti su buhalteriu, nes aš nenoriu čia pasakoti taip, lyg būčiau mokesčių inspektorius. Vokietijos muitinė asmeniniams daiktams dažniausiai nėra toks košmaras kaip kai kurie bijo, bet netvarkingi popieriai visada lėtina darbą.
Draudimas yra tas dalykas, kurį daug kas prisimena tik tada, kai jau kažkas atsitiko. Normali pervežimo įmonė turi transporto priemonės draudimą ir krovinio atsakomybę, bet ji ne visada dengia viską 100 procentų vertės. Jei vežate seną sofos dalį, kuri jau buvo subraižyta, reikia tai fiksuoti prieš pakrovimą. Jei vežate naują kompiuterį, vertingą instrumentą ar antikvarą, geriau aptarti papildomą draudimą iš anksto. Nuotraukos, pirkimo čekiai, pakavimo aprašymas – visa tai vėliau padeda, jei reikia aiškintis. Aš pats nemėgstu žodžių „nieko nebus“, nes transportas yra gyvas darbas, ne laboratorija.
Priklauso nuo sutartos paslaugos. Kai kurie klientai mano, kad jei užsakė transportą, vairuotojas privalo nešti viską, bet taip nebūna automatiškai. Yra variantai: tik transportas, transportas su vienu krautuvu, transportas su dviem darbuotojais, arba pilnas kraustymo servisas. Jei reikia nešti skalbimo mašiną iš trečio aukšto be lifto, tai reikia sakyti iš anksto. Jei reikia tik pastumti dėžes prie durų, tai kitas lygis. Vokietijoje iškrovimas prie namo taip pat gali turėti niuansų – parkavimas, kaimynai, leidimai, siauras laiptinė. Geriau viską aptarti prieš reisą, nes ginčas aikštelėje niekam nepadeda.
Tada reikia planuoti nešimą laiptais, o tai keičia laiką, kainą ir žmonių skaičių. Sofą, čiužinį ar stalą galima nešti, bet sunkūs komodos, seifai ar pianinai reikalauja daugiau atsargumo. Kartais reikia naudoti diržus, kampus apsaugoti, nuimti durų rankenas, išimti stiklą iš stalo. Esu matęs, kad klientai sako „lifto nėra, bet nieko sunkaus“, o paskui paaiškėja, kad sunkiausia yra būtent ta „nieko“ spinta. Vokietijos namuose laiptinės dažnai švarios, siauros, su griežtomis taisyklėmis dėl sienų braižymo. Todėl prieš atvykimą gerai žinoti aukštą, laiptų plotį ir ar galima naudoti techninį koridorių.
Galima, tik juos reikia paruošti taip, kad nekiltų problemų kelionės metu. Skalbimo mašiną reikia fiksuoti transportiniais varžtais, šaldytuvą geriau vežti vertikaliai, o jei horizontaliai – palikti nusistovėti prieš jungiant. Orkaitės, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai – viskam reikia atskiros apsaugos. Skystis iš skalbimo mašinos, tepalai iš generatoriaus ar dažai iš statybinių prekių gali sugadinti ne tik jūsų daiktus, bet ir svetimą krovinį. Esu matęs situaciją, kai blogai išleistas vanduo iš buitinio prietaiso paliko kvapą visam furgonui. Smulkmena, bet nemaloni. Todėl „išdžiovinta ir užfiksuota“ nėra formalumas.
Tinka, jei yra laisvas automobilis arba galima sujungti su jau planuojamu reisu. Skubus užsakymas dažniausiai reiškia didesnę kainą, nes logistas turi perstatyti grafiką, rasti vairuotoją, kartais atšaukti kitą mažesnį krovinį. Jei reikia vežti rytoj į Kelną, dar įmanoma. Jei reikia rytoj į Miuncheną su pakrovimu 7 valandą ir iškrovimu iki 14 valandos, jau sunkiau. Kartais klientai skambina ir klausia, kodėl brangu, nors patys davė labai trumpą terminą. Logistika nėra burtažodžiai, čia reikia mašinos, žmogaus, laiko ir maršruto. Kuo daugiau žinote iš anksto, tuo mažiau mokate už chaosą.
Tada griūva ne tik vienas laikas, bet dažnai ir kitų klientų grafikas. Todėl profesionalūs logistai skaičiuoja pakrovimo laiką pagal realų kiekį, ne pagal optimistišką nuotaiką. Jei sakote, kad pakrovimas užtruks 30 minučių, o paskui dar ieškote įrankių, dėžių ir raktų, vairuotojas laukia. Dalis įmonių turi laukimo mokestį, dalis elgiasi lanksčiau, bet kantrybė nėra begalinė. Esu matęs, kad klientas vėlavo valandą, o vairuotojas paskui negalėjo laiku atvykti į Hamburgą. Todėl prieš atvykstant viskas turi būti paruošta: išardyta, supakuota, prieinama, dokumentai paruošti. Tai skamba griežtai, bet taip išvengiama nemalonumų.
Galima klausti, bet negalima manyti, kad tai paprasta. Jei naujas adresas yra pakeliui arba labai netoli, vairuotojas ir logistas gali sutikti. Jei pakeitimas veda į kitą miestą, pavyzdžiui, iš Dortmundo į Frankfurto pusę, keičiasi laikas, kuras, grafikas, galbūt kitų klientų pristatymai. Kartais klientai pamiršta pasakyti, kad daiktai skirti ne jiems, o draugui kitame mieste. Toks „smulkus pakeitimas“ gali kainuoti papildomai. Geriausia adresą patvirtinti prieš reisą, o jei keičiasi – pranešti kuo anksčiau. Vėliau aiškintis aikštelėje, kai vairuotojas jau vairavo 12 valandų, nėra pats gražiausias scenarijus.
Baldus reikia išardyti, jei įmanoma, nes tai taupo vietą ir mažina riziką. Stalai, lovos, spintelės, lentynos dažniausiai geriau keliauja dalimis, o ne kaip dideli gabaritai. Briaunos, kampai, lakuoti paviršiai turi būti apsaugoti plėvele, kartonu, antklodėmis arba specialiomis apsaugomis. Stiklą geriausia vežti atskirai, vertikaliai, aiškiai pažymėtą. Jei baldas senas ir trapus, nereikia manyti, kad kelias į Berlyną bus švelnus – duobės, stabdymai, posūkiai daro savo. Esu matęs, kad klientai apvynioja baldą vienu sluoksniu plėvelės ir sako „užteks“. Neužtenka, ypač jei šalia važiuoja skalbimo mašina.
Galima, bet reikia žiūrėti, kokias. Plyteles, įrankius, dažus, profilius, mažesnius kiekius cemento ar tinko vežti galima, jei viskas saugiai supakuota. Skysti dažai, klijai, chemija turi būti uždaryti, pastatyti taip, kad neapverstų, ir atskirti nuo baldų ar elektronikos. Dulkes reikia riboti, nes jos įsigeria į audinius ir sunkiai išeina. Dideli kiekiai statybinių medžiagų gali būti per sunkūs mikroautobusui, net jei tūriškai atrodo mažai. Svoris čia labai svarbus, nes leistina masė nėra gumos gabalas. Kartais klientas nori „tik maišelių“, o tie maišeliai sveria tiek, kad vairuotojas neturi teisės važiuoti.
Tinka labai gerai, ypač jei dalys sunkios, bet nedidelės apimties. Variklio dalys, ratlankiai, buferiai, durelės, kėbuliniai elementai, motociklų dalys – mikroautobusas dažnai yra patogesnis nei didelis sunkvežimis. Svarbu, kad tepaluotos detalės būtų supakuotos, kad neterštų kitų krovinių. Jei vežate naudotą variklį ar pavarų dėžę, reikia žinoti svorį ir ar reikės krautuvo. Vokietijos servisai dažnai dirba pagal griežtą grafiką, todėl pristatymo laikas turi būti tikslus. Esu matęs, kad viena vėluojanti detalė sustabdo visą remonto grandinę. Todėl čia transportas nėra tik „atvežti“, o įeina į verslo procesą.
Galima, tik reikia fiksuoti taip, kad jie nekliudyų ir nebraižytų kitų daiktų. Dviračiai dažniausiai nesudaro didelės problemos, ypač jei nuimamos pedalų ar vairo dalys. Motociklas jau sunkesnis atvejis – reikia žinoti svorį, ar yra degalų, ar galima jį užrišti diržais, ar reikia rampos. Sporto įranga, pavyzdžiui, treniruokliai, bėgimo takai, irgi gali būti sunki ir nepatogi. Esu matęs, kad bėgimo takas užėmė daugiau vietos nei visas dėžių kalnas. Todėl prieš užsakant transportą geriau nusiųsti nuotrauką ir matmenis, o ne tik parašyti „sporto inventorius“. Kartais vienas žodis sutaupo daug laiko.
Taip, ir tai viena iš tų sričių, kur mikroautobusai tikrai šauniai dirba. Internetinės parduotuvės, mažos gamybos įmonės, serviso centrai, medicinos įrangos tiekėjai, reklamos agentūros – visi kartais turi krovinį, kuris per mažas sunkvežimiui, bet per svarbus paštui. Mikroautobusas leidžia greičiau sureaguoti, pristatyti tiesiai klientui, kartais net tą pačią savaitę. Kaina vienai dėžei gali atrodyti didelė, bet kai reikia patikimumo ir tiesioginio maršruto, ji atsiperka. Aš visada sakau verslui: neieškokite pigiausio varianto aklai, ieškokite tokio, kuris nepargriaus jūsų kliento pasitikėjimo.
Trapūs daiktai reikalauja daugiau kantrybės ir geresnio pakavimo. Indai, stiklinės, rėmai, paveikslai, elektronika, keramika – viską reikia dėlioti į tvirtas dėžes, užpildyti tuščias vietas, pažymėti, kad negalima dėti sunkių daiktų ant viršaus. Deja, žymėjimas „FRAGILE“ ne visada veikia kaip magija, todėl fizinė apsauga svarbiausia. Jei vežate labai vertingą daiktą, geriau jį vežti atskirai arba specialiai aptarti. Esu matęs, kad žmonės deda porcelianą į maišus su drabužiais ir galvoja, kad drabužiai viską išgelbės. Kartais išgelbsti, kartais ne. Transportas nėra švelnus, ypač kai kelias ilgas.
Pirmiausia žiūrėkite ne į gražiausią reklamą, o į tai, ar žmonės atsako į konkrečius klausimus. Paprašykite nurodyti, koks automobilis, ar yra draudimas, kas krauna, koks terminas, kas įskaičiuota į kainą. Patikima įmonė nepabėgs nuo detalių, net jei jos nepatogios. Blogas ženklas, kai kaina sakoma iškart, nieko nežinant apie krovinį. Kitas blogas ženklas – labai gražūs pažadai be sutarties ar bent aiškaus užsakymo patvirtinimo. Aš per tuos metus mačiau visko: nuo labai tvarkingų logistų iki žmonių, kurie dingsta po avanso. Todėl normalu tikrinti, klausti, prašyti kontaktų ir neskubėti.
Pigiausias variantas vertas tik tada, kai suprantate, ką gaunate už tą kainą. Kartais mažesnė kaina reiškia bendrą reisą, ilgesnį terminą, mažiau pagalbos kraunant arba paprastesnį draudimą. Tai gali būti visiškai normalu, jei jums nereikia greičio ir pilno serviso. Bet jei kaina neatrodo reali, verta sustoti ir pagalvoti. Transportas turi kaštus: degalai, vairuotojo laikas, amortizacija, draudimas, mokesčiai, laikas grįžti. Jei kažkas siūlo per pigiai, galbūt kažkur sutaupys ant jūsų krovinio. Aš nesakau, kad visi pigūs blogi, tik sakau – klauskite, kur slypi skirtumas.
Geriausia paruošti trumpą sąrašą: kas vežama, kiek maždaug tūrio, svoris, pakrovimo adresas, iškrovimo adresas, aukštas, lifto buvimas, ar reikia krautuvų, pageidaujamas terminas. Nuotraukos labai padeda, ypač kai daiktų daug. Jei tai komercinis krovinys, nurodykite pobūdį, kiekį, vertę, ar reikia dokumentų. Jei baldai, parašykite, ar išardyti. Jei buitinė technika, parašykite, ar paruošta transportavimui. Kuo daugiau informacijos, tuo mažiau vėliau keičiasi kaina. Klientai dažnai mano, kad logistas turi atspėti, bet mes ne burtininkai, nors kartais atrodo, kad taip reikia mokėti.
Gali, ir reguliarūs maršrutai dažnai yra geriausias būdas gauti stabilų kainodaros modelį. Jei kas savaitę ar kas dvi savaites vežate prekes, dalis, įrankius ar klientų užsakymus, galima sudėlioti grafiką. Tada logistas žino maršrutą, vairuotojai pažįsta vietas, sumažėja klaidų. Verslui tai svarbu, nes nereguliarus transportas kartais kainuoja brangiau ir sukelia chaosą. Galima derinti dalinius krovinius, jei terminai leidžia. Esu matęs, kad įmonės pradeda nuo vieno skambučio „reikia nuvežti į Kelną“, o po pusės metų jau turi nuolatinį maršrutą Vilnius–Diuseldorfas–Kelnas.
Tokios situacijos pasitaiko, nes klientai ne visada moka įvertinti tūrį ar svorį. Jei atvykus paaiškėja, kad krovinys didesnis, sunkesnis ar sudėtingesnis, kaina ir laikas gali keistis. Vairuotojas negali rizikuoti viršydamas leistiną masę, o mikroautobusas negali būti perpildytas kaip kuprinė. Kartais tenka palikti dalį krovinių kitam reisui arba ieškoti didesnio transporto. Tai nemalonu, bet geriau spręsti aikštelėje sąžiningai nei važiuoti rizikingai. Todėl prieš užsakymą reikia būti kiek įmanoma tiksliau. Jei nežinote, nufotografuokite viską ir siųskite – taip visiems ramiau.
Derėtis galima, tik reikia derėtis protingai. Jei turite lankstų terminą, galite palikti dalį krovinio, patys pakrauti arba sujungti su daliniu reisu, kaina gali būti geresnė. Jei reikalaujate greito individualaus reiso, pilno krautuvų darbo, draudimo ir tikslios valandos, derėtis sunkiau. Logistas taip pat turi išlaikyti savo kaštus. Kartais klientai sako: „O kitur pigiau“, nors kitur neįskaičiuotas iškrovimas, PVM ar draudimas. Geriausia klausti: ką galite pasiūlyti realiai, jei mes galime pakrauti anksčiau? Toks pokalbis dažnai duoda daugiau nei bandymas numušti kainą be pagrindo.
Microautobusų transportas gabenimui į Vokietiją konkurencingai yra praktiškas pasirinkimas tiems, kurie nori vežti baldus, dėžes, įrankius, buitinius prietaisus ar komercinius krovinius be didelio sunkvežimio. Svarbiausia – tiksliai įvertinti krovinio tūrį, svorį, pakrovimo sąlygas ir pageidaujamą terminą. Kaina gali būti labai gera, jei krovinys tinka daliniam reisui arba pavyksta optimizuoti maršrutą per Lenkiją į Berlyną, Kelną, Hamburgą ar Miuncheną. Bet pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia geriausią rezultatą. Geriausias sprendimas – aiškūs duomenys, normalus pakavimas, realus terminas ir įmonė, kuri nebijо atsakyti į nepatogius klausimus.