Logistiniai sprendimai mikroautobusais kraustantis į Vokietiją: praktinis vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dviems dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kasdien mokausi kažko naujo. Dažniausiai žmonės, kuriems reikia logistinių sprendimų mikroautobusais kraustantis į Vokietiją, bijo, kad tai bus per brangu ar sudėtinga. Iš tiesų, viskas daug paprastesnė, nei atrodo iš šalies, jei tik žinai, ką ieškoti. Vokietija yra arti, o krovinių mikroautobusai yra tas auksinis vidurkis tarp brangiai kainuojančio sunkvežimio ir nuobodaus dėžės siuntos. Šiame tekste parasysiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokio oficialaus „marketininkų“ šlamšto, tik geros patirties ir keletą kartų nudegęs ausys.

Bendri klausimai apie pervežimus

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą?

Sakykim taip, jei turite daiktų mažiau nei 2 tonas, į Vokietiją važiuoti mikroautobusu yra geriausia savo kaina ir greičiu kombinacija. Sunkvežimis jums neužteks, o dėžės reikėtų per daug. Tiesą sakant, praeityje dažnai važinėjau dideliais sunkvežimiais su pusiau priekabom (tų, kurie vadinami "puspriekabėmis" arba tiesiog 20t sunkvežimiais), bet vartotojui dažniausiai užtenka mažesnės mašinos. Mikroautobusas taip pat greičiau įvažiuoja į miesto centrą, kur reikia iškrauti balda į butą, tai tikrai pliusas.

Ar tai visiškai legalu?

Žinoma, jei viskas atrodo taip, kad tai yra keleivinis pervežimas (tiek oficialiai, tiek vizualiai), bet kuris pareigūnas gali sukelti problemų. Kiekvienas, kuris siūlo logistinius sprendimus mikroautobusais, turi žinoti tuos niuansus. Jei sėdži vienas vairuotojas ir užstatytas visa salono erdvė iki lubų, tai dažnai keliauja įtarimų. Yra specialios techninės nuostatos, kurios reglamentuoja krovinių pervežimą keleivinėse mašinose. Vokiškai tai vadinasi "Gefahrengut" arba panašiai, bet aš ne teisininkas. Geriausiai, kai sėdi bent vienas keleivis gale – tai tai suteikia tam tikros "legitimacijos", kad tai ne grynas krovinių pervežimas.

Kiek daugiau maždaug tai užtrunka?

Tai priklauso nuo to, kur būtent važiuojate, bet įprastai į Berlyną ar Miuncheną važiuojame viena diena. Jei tikslas yra toliau į vakarus, pavyzdžiui, į Štutgartą, gali tekti važiuoti šiek tiek ilgiau dėl didelių greičio ribų arba eismo įvykių. Vieną kartą užstrigome ties Poznane dėl avarijos, tai buvo totali painiava, praradome apie 5 valandas. Taip pat svarbu prisiminti, kad vairuotojui reikia poilsio, jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas. Tad kraustantis į Vokietiją visada verta derėtis dėl atvykimo laiko su atsarga.

Kas dėl kainos, ar brangu?

Kainos šiuo metu pasuko į viršų dėl degalų, bet vis viena mikroautobusas yra pigiau už pilną kelinį sunkvežimį. Paprastai toks paslaugų paketas kainuoja nuo kelias šimtų eurų už mažesnius kiekius iki tūkstančio ar daugiau, jei reikia įrenginėti lifto arba kelti daugiau žmonių. Neklauskite mane dėl konkrečių skaičių dabar, kainos keičiasi kaip orai. Bet jei kas pasako, kad vos už 200 eurų nuvežs visus Jūsų daiktus iš Vilniaus į Hamburgą – vykite toliau, tai būtinai apgavystė.

Ar vairuotojas padės su krovimu?

Įprastai taip, mes įtraukiami į procesą, jei nenurodyta kitaip. Bet čia yra viena "akla vieta" (kaip mes sakome) – kas yra "padėti"? Vienam tai reiškia nešti dėžes, kitam – statyti spintelės. Aš asmeniškai niekada nesutikčiau montuoti kompleksinių baldų, tai ne mano darbas, aš vairuotojas. Bet išnešti sofą ar statyti ją ant ratukų – nėra problema. Geriausiai viską iš anksto pasiderėti, kad nereikėtų ginčytis prie namų vartų Vokietijoje, kurioje kaimynai gali iškviesti policiją dėl triukšmo.

Ar saugu duoti daiktus?

Per savo 20 metų darbo retai girdėjau apie pavogtus daiktus iš tokio tipo mašinų, nes vairuotojas dažniausiai miega arba tuo pačiu mikroautobusu važiuoja atgal. Tačiau rizika visada egzistuoja, todėl patariu turėti nors paprastą sąrašą. Kartą buvau toks situacija, kad klientas tvirtino, kaip dingęs jo "skardų" piniginė su 100 eurų. Akivaizdu, kad jis pats ją pamiršo, bet scenarijus buvo nepavykęs. Dėl to dabar visada stengiuosi paprašyti, kad brangiausius daiktus nešiotų patys klientai su savimi.

Dokumentai ir formalumai

Ar reikalingas koks nors specialus sąrašas?

Be abejo, būtina. Vokietijoje muitinė (Zoll) gali sustabdyti ir paklausti, ką vežiate. Jei neturite jokio inventoriaus sąrašo (packing list), gali būti nemalonumų. Tas sąrašas neturi būti notariškai patvirtintas, nebenaudojate tokios paslaugos verslui (tada reikia EX1 arba T1 dokumentų), bet paprastas lapelis su daiktų pavadinimais ir apytikre verte praverčia. Niekada nežinai, kada užkils pareigūnas su pykčiu aktyje ir norės viską išskaičiuoti.

Kas dėl draudimo?

Tai yra klausimas, apie kurį dažniausiai nusimano. Įprastai krovinių draudimas (CMR draudimas) yra, bet jis dengia tik tam tikrą sumą, paprastai apie 10-30 EURO už 1 kg krovinių svorio. Jei vežate brangų furą, tai suma gali ne užtekti. Geriausiai pasidomėti iš anksto, ar įmonė gali padidinti draudimo ribą. Aš pats ne kartą teko matyti, kaip žmonės nustemba, sužinoję, kad jų subyrėjusis antikvarinis veidrodis bus atlygintas tik pagal standartinę tarifinę lentelę.

Ar reikia mokėti mokesčius Vokietijoje?

Jei tai yra Jūsų asmeniniai daiktai ir keliaujate gyventi į Vokietiją (perkeliant gyvenamąją vietą), tai mokesčių nėra. Tai vadinama "Transfer of Residence" procedūra. Bet reikia turėti įrodymus, kad gyvenote Lietuvoje mažiausiai 12 paskutinių mėnesių ( registracijos pažymėjimas, mokesčių deklaracijos ir t.t.). Jei daiktus siunčiate kaip dovaną ar parduodate, tada gali būti apmokestinama. Vokiškai tai yra "Einfuhrumsatzsteuer", bet veltui neapsimokės giliai į tai įsigilinti, nebent tikrai reikia.

Ar vairuotojas turi savo dokumentus?

Tai ne Jūsų rūpestis, bet logistinės įmonės atsakomybė. Vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą, darbo užmokesčio lapus (jei sustabdo muitinė), krovinių draudimo polisą ir CMR kvitą. Nerekomenduoju sėdėti į mašiną, kurioje vairuotojas nežino, kas yra CMR. Buvau tokių atvejų, kai "dirbančiai" įmonei trūksta net pagrindinių popierių, ir tada viskas baigiasi dideliais baudais užkietėjusiuose Vokietijos keliuose.

Ar galima vežti alkoholį ar cigarettes?

Galima, bet tam yra ribojimai. Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį (alkoholis – apie 10-20 litrų, cigarečių – keletas blokų, priklausomai nuo stiprumo), bet ne daugiau. Jei daugiau – tai jau prekyba, ir reikės mokėti akcizus. Nemanau, kad logistiniai sprendimai mikroautobusais skirti degtinei verslui gabenti, tai nėra verta rizikuoti. Kartą matome vienas vyrukas bandė įvežti visą bagažinę pilną "Sobieski" – jam teko palikti visą vietinėms biudžetinėms institucijoms.

Kas dėl techninės mašinos būklės?

Mašina turi būti tvarkinga, turi eiti "Green Zone" (Umweltplakette) Vokietijos miestuose. Jei mašina nerūkija kaip traktorius, tai dažniausiai problema nes iškyla. Bet jei mašina sena, gali būti problemų įvažiuojant į ekologines zonas, kur yra draudžiama. Geriausia pasidomėti, ar vairuotojas tai tą žaliąją kortelę (Umweltplakette), kitaip gali tekti stovėti už miesto ribų ir nešti daiktus pėsčiomis.

Vokietijos specifika ir niuansai

Ar sunku vairuoti Vokietijoje?

Neblogai, keliai ten puikūs, ypač autobahnai (autobahnai). Bet yra vienas didelis pavojus – greičiai. Viskas važiuoja labai greitai, jei tu važiuoji senoku mikroautobusu ir negali įsibėgėti iki 100 km/h, turi važiuoti dešinėje juostoje. Vokiškai vairuotojai yra labai disciplinuoti, bet jei jūs trukdote – jie gali agresyviai signalizuoti (arba šviesų). Tiesa, pastaruoju metu jie pradėjo labai dažnai statyti radarus, tad reikia saugotis greičio ribų "Bauarbeiten" (darbų zonose).

Ar yra kur palikti mašiną?

Tai viena didžiausių problemų, ypač didmiesčiuose. Kaune ar Vilniuje gali sustoti bet kur penkias minutes, Vokietijoje tai gali kainuoti 15-30 eurų baudą ir net mašinos nuvežimo. Kraustantis į Vokietiją, visada reikia iš anksto susiplanuoti stovėjimą. Geriausia, jei yra kiemas arba privatus ūkis, bet jei reikia įvažiuoti į centrą, tenka pirkti parkavimo bilietus. Kartą sustojau pietų metų metu priešais parduotuvę vos už penkias minutes – atėjo "Verkehrsordnungsdienst" (policijos padėjėjai) ir parašė spaudą.

Ar lietuviai dažnai važiuoja ten dirbti?

Labai dažnai, ir tai mūsų pagrindinis klientų ratas. Žmonės važiuoja sezoniniams darbams statybose, priežiūrai, arba gyventi ilgam. Todėl pervežimai į Vokietiją yra labai populiaru. Dažniausiai vežami drabužiai, buitinė technika, kartais motociklai (jei telpa). Ypač daug juda pavasarį ir rudenį. Kartu su žmonėmis dažnai važiuoja jų šeimos nariai, kurie padeda iškrauti ir turi tiesiog pavažiuoti atgal (pasiimant mašiną).

Kas dėl kalbos barjero?

Jei vairuotojas negali susikalbėti vokiškai, tai gali būti problema, jei kils nesklandumų su policija ar klientais. Bet dažniausiai vokiečiai kalba angliškai, arba surandam kažką, kad išsiaiškintume. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas ir vokiškas klientas susikalbėjo rankomis ir kojomis (labai smagu pažiūrėti). Tačiau profesionalūs logistiniai sprendimai numato bent minimalų kalbos sugebėjimą arba vertėjo paslaugą sudėtingesniais atvejais.

Ar galima įsivažiuoti į "Umweltzone"?

Jei mašina neatitinka standartų (Euro 4 ir aukštesnis paprastai), tai ne. Be to, reikia specialią korteles įsiderėti į priekinį stiklą. Jei nebus – bauda garantuota. Dauguma naujesnių mikroautobusų turi tuos standartus, bet jei kas nors bando nuvežti daiktus senokiu "Mercedsu", gali susidurti su problemomis. Beje, tokių zonų gausu beveik kiekviename didmiestyje – Berlyne, Miunchene, Hanoverioje.

Ką daryti, jei pasibaigia degalai?

Nebūtina, tai paprastas klausimas, bet svarbu. Degalinių gausu, bet jos Vokietijoje irgi gali būti uždaros naktį arba per šventes (ypač sekmadieniais). Reikia žiūrėti į indikatorius. Darbas Vokietijoje yra gana brangus (uždirbama daugiau), bet ir išlaidos didesnės, tad degalų kainos ten taip pat nekrenta. Rekomenduoju užpilti prieš pat sieną arba Lenkijoje, kur šiek tiek pigiau.

Problemos ir nesklandumai (realus gyvenimas)

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai baisiausias scenažius, bet jis įvyksta. Kartą važiavome su draugu (vairuotoju) ir mums tiesiai ties Magdeburgu užsidegė aušinimo radiatorius. Gaila, bet tenka stovėti ir laukti techninės pagalbos. Jei Jūsų daiktai sėdi tame mikroautobuse, tai reiškia, kad jūsų planai pasikeis. Geros įmonės turi draudimą, kuris padengia naktį viešbučyje klientams, jei reikia laukti. Užsienyje remontas kainuoja triskart brangiau nei čia, tai gali būti problema mažoms įmonėms.

Ar vairuotojai gėria ar rūkia?

Kiekvienas savo, bet aš griežtai draudžiu vairuotojams gerti darbo metu. Dėl rūkymo – tai jau jų nuostata, bet geriau, kad jie nerūkytų salone, kai ten yra kliento daiktai, nes kvapas įsipučia į drabužius. Tiesa, pažiūrėkime į tai realiai – ilgos kelionės pavargina, todėl daržovės (pipirai) ir kavos yra būtinas atributas. Nenorėčiau, kad mano vairuotojas būtų "apšikęs", kai vairuoja 3,5 tonos mašina 120 km/h greičiu (bent jau Vokietijoje).

Ar reikia duoti pinigų arba arbatpinigių?

Tai ne privaloma, bet labai malonu. Lietuvoje darbuotojai neįprata gauti arbatpinigių, tačiau Vokietijoje tai normą, jei padėjėjai išnešė visus daiktus į ketvirtą aukštą be lifto. Tokiu atveju 10-20 eurų vairuotojui arba padėjėjui bus labai įvertinta. Nesiūlykite gerti, geriau tiesiog padėkite finansiniu požiūriu. Tai pagerins Jūsų tarnybą ir ateityje.

Ar galima susitarti dėl atidėjimo mokėjimo?

Asmeniškai aš to nedarau, nes tai sukelia problemų vėliau pinigus išsiimti. Bet kai kurios mažos kompanijos gali sutikti, jei Jūsų pusė pažįstama. Tačiau įsivaizduokite situaciją: vairuotojas atvežė daiktus, o klientas sako: "aš šį mėnesį be pinigų". Ką daro vairuotojas? Jis negali nieko padaryti, tiesiog sėdi ir laukia, arba užkrauna daiktus atgal. Tai nepageidautina situacija, todėl visada mokėkite iš anksto arba gavę daiktus.

Ar dažnai pasitaiko apgavysčių?

Deja, taip. Yra įmonių, kurios pasako vieną kainą, o paskui prie iškrovimo pareikalauja "dyzelinio", "vyčio" ar dar ko nors. Todėl visada derėkis raštiškai (bent SMS žinute). Neklauskite mane, kodėl žmonės elgiasi taip niekingai, bet pasaulis toks yra. Geriausia pasitikėti rekomendacijomis iš draugų, kurie jau naudojo mikroautobusu pervežimus. Tai yra vienintelė garantija, kad Jūs nesukapsite ant "kabliukų".

Kaip elgtis, jei kai kas sulūžo kelyje?

Jei tai įvyko dėl blogo priveržimo (kai vairuotojas nejautrės), tuomet įmonė privalo atlyginti. Bet jei dėl blogo kelio (duobės Vokietijoje retos, bet Lenkijoje – pilna), tuomet tai ne mūsų kaltė. Visada dėkite daiktus į dėžes, o ne laisvai. Vieną kartą vežėme vieną klientą, kuris padėjo vitriną be jokios apsaugos tiesiog ant grindų – važiuojant posūkyje ji nukrito. Žinoma, jis kaltino mus, bet logiška, kad vitrina turi būti sugulta.

Kaina ir paslaugų kokybė

Kodėl viena įmonė brangesnė už kitą?

Kodėl "Volvo" brangesnė už "Volkswagen"? Tas pats ir su paslaugomis. Brangesnės įmonės turi naujesnes mašinas, draudimą, patirtus vairuotojus, galbūt ir lifto paslaugą. Pigios įmonės gali naudoti senas mašinas, kurios gali sugesti viduryje kelio, arba vairuotojai gali būti "naujokai". Aš asmeniškai stengiuosi sulaikyti kainas vidutiniškai, nes žinau, kad Lietuvoje žmonės mąsto taip: "kas pigiau, tas geresnis". Bet kartais tai apsimoka brangiau.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei vežate daug daiktų arba tai ne pirmas kartas, taip, visada galima pasiderėti. Tačiau nepateikite sąlygos "ne daugiau nei 200 eurų", nes tada gausite tai, už ką mokate – varginančią kelionę su sena mašina. Profesionalūs logistiniai sprendimai kainuoja, tai investicija į Jūsų nervus. Aš pats dažnai duodu mažą nuolaidą, jei klientas užsisako iš karto į abi puses (ten ir atgal).

Kas įeina į kainą?

Standartiškai – nuvežimas, iškrovimas, krovimas (jei sutarta). Degalai, kelių mokesčiai (mokesčiai už Vokietijos automagistralių naudojimą), vairuotojo atlyginimas. Neįeina – papildomi paslaugos (lifto nuoma, daugiau nei 2 vairuotojų, specialus pkrovimas viršutinėse aukštuose be lifto). Visada klauskite apie tai iš anksto, kad nereikėtų ginčytis prie buto durų dėl 50 eurų priedėlio.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Taip, tai būtina. Jei Jums pasako "maždaug 500 eurų", tai gali tapt 800 eurų. Aš visada rašau fiksuotą kainą sutartyje arba žinutėje. Tai apsaugo abi pusės. Vokiškai šitokia sąžiningumas (Ehrlichkeit) yra labai vertinama. Nenorėčiau, kad atvyktumėte į Vokietiją ir sužinotumėte, kad kaina padidėjo, nes kelių mokesčiai "pasikeitė" (nepasikeičia jie taip greitai).

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Tikrai ne. Kaip sakau, "skanus sūris nemokamas". Pigiausi variantai dažniausiai yra tie, kurie vėliausiai atvyksta arba turi blogiausius atsiliepimus. Per 20 metų matęs esu nemažai tokių "vampireų". Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra 50 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, tai būtinai kažką slepia. Nesenai girdėjau istoriją, kai vienas vairuotojas išsikrautė daiktus už pinigus, nes klientas nenorėjo sumokėti papildomo mokestio už "pavėlavimą" (nes jo pati buvo pavėlusi).

Ką daryti, jei paslauga nepatiko?

Rašykite skundą. Jei įmonė normali, ji pasistengs ištaisyti. Jei ne – balsuokite juos "Google atsiliepimuose" (recenzijose). Tai dabar labai veiksminga ginklas. Aš pats stengiuosi išvengti neigiamų atsiliepimų, nes gera reputacija pervežimų srityje brangiau už bet kokią reklamą. Geriausia viską aptarti dar prieš važiuojant, kad nebūtų nesusipratimų.

Išvada

Viskas su tais logistiniai sprendimai mikroautobusais kraustantis į Vokietiją atrodo sudėtinga tik pirmą kartą. Pagrindas yra pasirinkti patikimą žmogų ar įmonę, ne taupant ant kokybės ir gerai susiderėti dėl sąlygų. Neklauskite manęs, kodėl Vokietija toli, bet su geru mikroautobusu tuo pačiu kažkuo keliaujantis keliaujamas kelias tampa trumpesnis. Sėkmės Jums ir saugios kelionės, o jei kils klausimų – tiesiog skambinkite, pasikalbėsim, paaiškinsiu. O dabar reikia važiuoti, mane laukia kiti klientai ir dar viena kelionė į Berlyną.