Logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matęs esu viską – nuo tai, kaip klientai bando suslydyti sofas į „Volkswagen“ Golfą, iki tų situacijų, kai sunkvežimis užstringa pusiaukelėje dėl baisių orų. Logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon nėra joks taiklas mokslas, dažnai tai tiesiog chaosas, su kuriuo reikia susitvarkyti pagal tam tikras taisykles. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik patalpinti dėžes ir važiuoti, tačiau realybėje tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir tikslumo. Šiame straipsnyje neduosiu jums sausų teorinių apibrėžimų, o papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, su visaisiais smulkmenimis ir problemomis, su kuriomis susiduriame kasdien.

Kainos ir apimtys: kiek to viso yra?

Ar kaina priklauso nuo to, kiek daiktų aš turiu?

Natūralu, kad kaina tiesiogiai priklauso nuo jūsų turto kiekio, tačiau ne tik tai. Mes į kainą įskaičiuojame ir atstumą, ir kuro kainą, ir darbo rankas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų daiktai užima tik 10 kubinių metrų, mums gali tekti samdyti mažesnę mašiną arba daryti priedangą, o tai kartais būna brangiau negu eiti pilnu sunkvežimiu. Visgi, pagrindas yra tūris – kuo daugiau daiktų, tuo brangiau. Tačiau logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon apima ir tai, kad kaina gali pakisti, jeigu reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, kėlimo pro langą.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Čia viskas paprasta – vieniems užtenka, kad vairuotojas tiesiog nuvežtų, kitiems reikia visiško aptarnavimo. Didelės korporacijos uždirbia ant prekės ženklo, o mažos, šeimines firmos kaip mūsų, savižudybiškai kovos dėl kiekvieno kliento. Bet ne visada pigiau reiškia geriau – gali būti, kad pigiausia pasiūlyme nėra įskaičiuotas draudimas arba vairuotojas nieko nesupranta apie švarų vairavimą. Reikia tikrinti, kas įeina į tą kainą, o ne žiūrėti tik į skaičius sąskaitoje.

Ar galiu sužinoti tikslią kainą iš karto?

Paprasčiausiai ne, ne pamatęs daiktų. Galime įvertinti maždaug apytiksliai, jeigu jūsų saraše parašysite „2 lovos, 1 sofa ir 30 dėžių“, tačiau realybėje visada pasitaiko staigmenų. Vieną kartą važiavome į Miuncheną, klientas sakė turintis nedaug daiktų, o ten išėjo, kad jis turi didžiulę rinkinę senovinių baldų, kuriuos reikėjo ypatingai užfiksuoti. Tikslus įkainis galimas tik po apžiūros arba labai detalaus inventoriaus sąrašo.

Kas daryti, jeigu aš neturiu pakankamai daiktų pilnam sunkvežimiui?

Tai labai dažna situacija. Tuomet mes darome taip vadinamą „krovininę priedangą“, t. y. jungime jūsų siuntą su kitu klientu, važiuojančiu tuo pačiu maršrutu. Tai leidžia gerokai sutaupyti pinigų, nors trukmė gali šiek tiek ilgėti, nes reikia aplankyti kelias vietas. Logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon tokiais atvejais tampa sudėtingesnis, nes reikia suderinti laikus su dviem ar trimis šeimininkais, bet taip yra ekonomiškiau.

Ar taip tiesa, kad savaitgaliais brangiau?

Taip, dauguma vežėjų ima papildomą mokestį už darbą savaitgaliais arba šventinėmis dienomis. Vokietijoje darbo sąnaudos yra didelės, ir jeigu prašome vairuotojų dirbti sekmadienį, tai kainuoja. Geriau visada stengtis planuoti išvežimą ar atvykimą darbo dienomis, jeigu norite sutaupyti šiek tiek eurų. Be to, sekmadieniais Vokietijoje daug kur negalima triukšmauti, tad net ir fiziškai ne visada įmanoma krauti.

Kaip mokėti – grynais ar pavedimu?

Daugelis mūsų klientų dabar renkasi pavedimus, nors seniai buvo kitaip. Mums viskas vienoda, svarbiau, kad pinigai būtų gauti prieš pradedant krauti arba tuomet, kai krovinys pasiekia tikslą. Vokietijoje mokėjimas grynaisiais retai kada būna patogus, nebent jūs turite didelę sumą kišenėje, kas irgi nėra saugu. Pavedimas paliekant žymą (pvz., „perkraustymas“) palengvina vėlesnį paiešką apskaitoje.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija

Kokius dokumentus būtina tur�ti išvykstant iš Vokietijos?

Tai, deja, nėra taip paprasta kaip tiesiog užsijungti mašiną ir važiuoti. Jums reikės galiojančio asmens dokumento, daiktų sąrašo, o jeigu vežate transporto priemonę – tai ir jos techninio passo bei draudimo (žalos). Papildomai gali tekti pateikti „Abmeldebescheinigung“ – išsiregistravimo iš gyvenamosios vietos lapą, nors tai ne visada būtina, bet muitinės pareigūnai Lietuvoje jo dažnai paklausia.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už senus daiktus?

Jei daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote nemažiau (tarkime) 6 mėnesių Vokietijoje, tai jie laikomi asmeninio turto dalimi, todėl PVM mokėti nereikia. Tačiau čia yra viena smulkmena – jeigu daiktai atrodo kaip nauji (pavyzdžiui, viršutinės drabužių etiketės dar ant jų), muitinė gali bandyti priskirti juos prie prekių ir reikalauti mokesčio. Geriau prieš tai išpakuoti visas dėžes su naujais daiktais ir naudoti juos bent šiek tiek.

Kas nutinka, jeigu pamiršau ką nors parašyti sąraše?

Įvyksta neapykantos. Muitinė tuomet gali priskirti tą daiktą prie tiekiamo prekių kiekio ir apskaičiuoti mokesčius nuo jo vertės. Kai kas bando sakyti, kad „tai tik dovana mamai“, bet tai nesuveikia, jeigu vertė didelė. Geriau padaryti sąrašą per detaliau, netgi tokius dalykus kaip „dėžė su knygomis“ ar „virtuvės reikmenys“, negi rizikuoti su dideliais pinigais prie pat sienos.

Ar Lietuvos muitinė labai griežta?

Priklauso nuo pareigūno. Kartais jie tiesiog ten, žiūri pro pirštus, ypač jeigu viskas atrodo tvarkingai. Bet yra dienų (galbūt mėnesio pabaigoje?), kai jie tikrai įsižiūri į kiekvieną detalę. Logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon yra apie tai, kad mes kaip agentai turime žinoti, kaip elgtis su tais pareigūnais, kad jums nereikėtų stovėti prie sienos valandą. Geriau turėti viską tvarkingai, nei viltis į palankų atsitiktinumą.

Kas daryti su vaiko dokumentais?

Jei važiuojate su vaiku, būtinai reikia jo gimimo liudijimo ir sutikimo (jeigu vienas iš tėvų nevažiuoja). Tai labai griežta taisyklė, ir jeigu ją pažeisite, galite netgi neteisėtai kirsti sieną. Nežinau, kiek kartą matęs situacijų, kai tėvai manydami, kad tai „tik Europos vidus“, užmiršdavo paprastus popierius, o po to šaukėsi pagalbos.

Galiu vežti vaistus?

Taip, bet tik tokį kiekį, kurio užtenka jūsų asmeniniam naudojimui. Būtina turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jeigu tai stiprūs vaistai (ypač psichotropiniai ar narkotiniai). Viena kartą turėjome klientą, kuris vežė didelę dėžę vitaminų, ir muitinė klausinėjo, ar jis nevers juos per sieną. Pasirodo, jeigu kiekis didelis, tai jau gali būti traktuojama kaip verslas.

Pakavimas ir krovinio saugumas

Ar jūsų firma pakuoja daiktus ar aš turiu pats?

Galime abiem būdais. Jeigu norite sutaupyti, pakuoja patys, jeigu nenorite su tuo galvoti – mes atvykstame su dėžėmis, burbuliukais ir visa reikalinga inventoriumi. Tiesa, jeigu patys pakuosite, o dėžė suksis ar atsivers, mums nebus atsakinga už vidų esančių daiktų sugadinimą. Geriau pasakykite iš karto, ką planuojate daryti, kad galėtume numatyti laiką.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprias, dvigubų sienelių. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, kurios jau buvo drėgnto – jos tiesiog sugrus po to, kai ant jų uždėsime 100 kilogramų svorį. Mes galime duoti mūsų profesionalias dėžes, jos atsparesnės ir tinka standartiniam konteinerių krautuvui. Tai nemažai palengvina logistikos valdymą perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon, nes standartinės dėžės geriau tilps į mašiną.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Taip, jeigu jos užpakuotos į originalią pakuotę. Jeigu originalios nėra, reikia labai daug pripučiamos plėvelės ir storių kartonų. Aš asmeniškai visada patariu nešti brangiausius dalykus (nešiojamieji kompiuteriai, dokumentai, papuošalai) su savimi į keleivinę mašiną arba lėktuvą. Neraštuose nėra tokių draudimų, kurie padengtų prarastą duomenų bazę ar sentimentalų nuotraukų albumą.

Kodėl neįmanoma pervežti augalus?

Nebent tai tik keli maži vazonai su sertifikatais. Bendrąja tvarka augalų vežti negalima dėl karo su kenkėjais ir ligomis – Vokietijos ir Lietuvos fitosanitarinės tarnybos labai griežtos. Vieną kartą klientas bandė paslėpti didelę palmę tarp sofa ir sienos, tačiau sienoje buvo langas, ir viską pamatė muitininkas. Palma liko ten, o klientas ilgai gynėsi.

Kaip užfiksuoti baldus?

Naudojame specialias uždegimo (čia turiu omenyje – apsauginės) medžiagas, stiresnes kartonas ir plastikines juostas. Ypatingai daug dėmesio skiriame stiklinėms vitrinoms. Prisimenu vieną atvejį Berlyne, kai klientas nenorėjo leisti mums uždengti brangios lenktosios spintos, o atvykus į Kauną jos kampas buvo įbrėžtas. Teko ilgai aiškintis, kas kaltas. Mes visada rekomenduojame užsidengti viską.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš kraunant?

Jei tai yra „flatpack“ baldai (surinkiami), tai geriau išsurinkti arba išpakuoti, kad jie neužimtų daug vietos oru. Jeigu tai vientisi baldai, pakuojame kaip yra. Svarbiausia – nuimti visas dangtis, išimti stalčius. Priešingu atveju, mašina svyruojant kelias, viskas gali iššokti ir susilaužyti.

Laikas, maršrutai ir eiga

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos?

Paprastai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Jei esate netoli sienos, gali užtrukti tik kelias valandas, jei Miunchene ar Hamburge – tai jau pilna diena kelio viena kryptimi. Tą patį logistikos valdymą perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon suplanuoti gali būti sunku, jeigu tarp kitų užsakymų tarpinėje stotyje reikia palaukti. Geriau klausti apie tikslų laiką savaitę prieš.

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo valandą?

Mes stengiamės, tačiau esame priklausomi nuo eismo ir oro sąlygų. Vokietijoje autobanai dažnai užstringa dėl avarijų ar remonto darbų. Gali būti, kad sakyta 14:00 valanda, o vairuotojas užstrigs ties Frankurtu ir atvyks 18:00. Visada pranešame iš anksto, kai mašina artėja, o klientas gali sekti GPS. Reikia kantrybės su šiuo dalyku.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, tai įtraukta į paslaugą. Jis ne tiesiog numes dėžių prieš duris, o jas nutempia į tą vietą, kurią jūs nurodysite (pavyzdžiui, į 2 aukštą, jeigu nėra lifto). Tačiau jeigu turiems labai sunkių daiktų, pavyzdžiui, pianiną, reikia tartis iš anksto, kadangi vienas vairuotojas su tokiu nebeapsikes. Galbūt reikės padėjėjo vietiniame taške.

Kas nutinka, jeigu aš pavėlauju susitikti su vairuotoju?

Vairuotojai turi griežtus darbo grafikus ir poilsio režimus, negali tiesiog laukti valandą prie jūsų namų be priežasties (tai prieštarauja darbo kodeksui). Jeigu žinote, kad pavėsite, praneškite iš karto. Jeigu pavėlate labai ilgai, teks važiuoti kitą dieną arba imti papildomą mokestį už laukimą. Geriau būti laiku.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimą, mes galime duoti nuorodą, kur matote, kur mašina yra. Tai suteikia ramybės, ypač jeigu vežate brangius daiktus. Tačiau kartais signalas gali dingti mieste arba poilsio zonoje, tad neiksitikinkit ta programa 100 proc., jei ji rodo, kad mašina stovi vietoje jau 3 valandas.

Ar galima sustoti kelyje su savo daiktais?

Ne, tai yra draudžiama tiek saugumo, tiek draudimo sumetimais. Krovinių skyrius turi būti užrakintas ir užplombuojamas išvykstant. Jeigu reikia kažko paimti kelionės metu, reikia tartis iš anksto ir tai daroma tik tada, kai vairuotojas sustoja planuotame taške (pavyzdžiui, degalinėje).

Problemos, iššūkiai ir patarimai

Kas daryti, jeigu daiktas sugedo kelyje?

Pirmiausia – nufotografuoti sugadinimą ir nedelsiant pranešti mums. Tuomet užpildome pažeidimo aktą (protokolą). Jeigu turite „Vis rizikos“ draudimą, draudimo kompanija jums kompensuos nuostolius. Be draudimo, gausite tik simpatijas (o jų dažniau būna maža). Rizika yra, bet tik retais atvejais kažkas sugenda, jeigu gerai užfiksuota.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažus krovininius?

Jiems tiesiog neapsimoka. Didelės transporto kompanijos uždirba iš pilnai užpildytų 20 tonų sunkvežimių, važiuojančių tarp fabrikų. O vieną šeimą vežti iš Bremeno nėra jų prioritetas. Mes specializuojamės būtent ties tokiomis siuntomis, todėl mums tinka ir 5 kubų, ir 30 kubų kroviniai.

Ar yra kokių nors „pavojingų“ vietovių?

Nebent kalbame apie Vokietijos miestų centrus su siauromis gatvėmis (pvz., senamiestyje), kur sunkvežimiui sunku pavažiuoti. Ten tenka išsireikšti leidimus vietinei policijai arba statyti kelio ženklus. Jeigu gyvenate tokioje vietoje, pasakykite iš anksto, kad mes apgalvotume alternatyvų maršrutą arba mažesnę mašiną.

Ką daryti su šiukšlėmis po pakavimo?

Gerbame vokišką tvarką – mes išsinešame visą pakuotės medžiagą (dėžės, juostos) ir ją atiduodame recikliavimui. Jums nereikia galvoti apie tai, kur dėti tūkstančius sutempių. Tai įeina į mūsų standartą, nors ne visos tokią paslaugą siūlo. (Čia asmeniškai visada stengiuosi palikti vietą švaresnę, negu ją radau).

Ar verta rizikuoti su „gražiais“ vairuotojais iš skelbimų?

Nė kiek. Jeigu jums kažkas pasiūlo „pigiai“ ir be sutarties, nuvažiuoti su juo – nenaudokite. Jeigu jūsų daiktai dings, nebus kam ieškoti atsakomybės. Mes mokame mokesčius, turime draudimą, sąskaitas. Legalus logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon atrodo brangiau pradžioje, bet sutaupo nervingų dienų ateityje.

Kaip elgtis su vairuotojo kalba?

Dauguma mūsų vairuotojų šnekia lietuviškai, tačiau jeigu atvyksta vietinis vokiškas ekipo narys (retai, bet kartais būna), susitariame angliškai arba vokiškai. Jūsų nereikia kalbėti jokia kita kalba, svarbiausia – aiškiai parodyti, kur reikia krauti.

Ar galima veži alkoholį?

Asmeniniam vartojimui – taip, tačiau ribotus kiekius. Vokietijoje griežtos taisyklės dėl pavojingų krovinių, tačiau keletas butelių vyno dėžės viduje nėra problema. Jeigu vežate didelę kiekį (pvz., viso rūsio užpildymą) tai gali būti traktuojama kaip prekyba, reikės licencijų.

Ką daryti, jeigu aš nupjirkau iškvietimą, bet jo nebesireikia?

Reikia pranešti kuo anksčiau. Jeigu mes jau išsiuntėme mašiną į kitą šalį prie jūsų adreso, turėsite sumokėti už kelionį arba bent jau už degalus. Jeigu dar neįvykė joks pasiruošimas, paprastai imama nedidelis kontraktavimo mokestis, kadangi mes atsisakėme kitų klientų.

Kodėl reikia turėt kontaktinį telefono numerį Vokietijoje?

O, tai būtina dėl to, kad jeigu vairuotojas negali rasti adreso, arba užsidaro vartai, jis gali paskambinti. Be to, kartais reikia susitarti su gynėjais (Hausmeister) dėl vietos sustojimui. Jeigu vairuotojas negali susisiekti su jumis, jis gali tiesiog važiuoti toliau, o tai kainuos laiko.

Ar jums reikia padėti vairuotojui?

Nebūtina, jie profesionalai ir sugeba patys. Tačiau jeigu jūs pasirūpinsite gėrimu (ypač vasarą), tai tik pagerins bendradarbiavimą. Žmonės yra žmonės, o ne robotai. Aš pats kaip dispečeris žinau, kad geri vairuotojai labiau stengiasi tiems klientams, kurie yra mandagūs.

Kas daryti su drabužiais?

Geriauiau juos sudėti į specialias dėžes su kablys arba į standartines dėžes, kad jie nesukraipytųsi. Nenaudokite maišų – tuomet jie susipainioja, o drabužiai susigraibio (susimažina) ir vėliau reikia daug lyginti. Maža investicija į dėžes sutaupo daug laiko vėliau.

Ar galima vežti dviratį?

Taip, geriau jį išmontuoti (nuleisti ratus, nuplėšti vairą) ir uždėti į dėžę arba apvynioti plėvele. Taip užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad nukentės rėmas arba greičių perjungimo rankenėlė.

Ar saugu palikti raktaus mašinoje?

Jei reikia, mes galime pervežti ir jūsų automobilį, tačiau raktus reikia saugiai padaryti ir perduoti vairuotojui. Kartais raktai būna įdėti į specialų lagaminą, kad nedingtų. Tai papildoma paslauga, tačiau dažna tiems, kurie turi du automobilius.

Išvados

Visas šis procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau pasitelkus profesionalų pagalbą, logistikos valdymas perkraustymui iš Vokietijos Lietuvon tampa daug paprastesnis. Svarbiausia yra ne kaina, o ramybė ir tikslumas. Per dvidešimt metų išmokome, kad kiekvienas klientas unikalus, ir visada stengiamės rasti geriausią sprendimą, net jei jis nestandartinis. Nesijaudinkite dėl smulkmenų, padėkite dėmesį dokumentams ir pasitikėkite patirtimi – tada kelionė į naujus namus bus sklandži.