Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją: kas tik vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – teorija nuo realybės skiriasi kaip dangus ir žemė. Dažnai klientai atvažiuoja pas mane ir kalba apie „logistikos valdymą“ kaip apie kažką švaraus, skaidraus, kur viskas vyksta pagal grafiką. Tačiau kai pradedame kalbėti apie vežimo paslaugas teikimą į Vokietiją, čia visada pasirodo smulkmenos, kurios girdint ne itin malonios, bet jas reikia žinoti. Vokietija yra arti, tačiau jų reikalavimai kartais būna griežtesni nei toliuose Rytuose ar Anglijoje. Čia ne tiesiog įkeliame dėžę ir važiuojame, čia reikia žinoti, ką daryti, kai vairuotojas užstrigs spūstyje prie Hamburgo, o sandėlio vadybininkas atsisako priimti krovinį todėl, kad paletės ne toks. Geras logistikos valdymas tai ir sugeba išspręsti.

Pagrindiniai dalykai, su kuriais susiduriama kasdien

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Vokietiją?

Visada sakau klientams, kad standartinis atsakymas „1-2 dienos“ yra melas. Jei važiuojate į Berlyną ar Miuncheną, tai viena, o jei reikia nuvažiuoti į kurį nors Bavarijos kaimelį, tai gali užtrukti ir dieną ilgiau. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją apima ir tokius dalykus kaip „Autobahn“ eismo sąlyšiai. Vakar pavyzdžiui buvo eismo įvykis prie Hanoverio, ir stovėjome tris valandas. Taigi, jei jums reikia prekių rytoj sandėlyje, geriau siųskite šiandien, o ne viltis, kad vairuotojas bus kaip superherojus.

Kiek kainuoja toks vežimas?

Kainos šokinėja kaip šuo ant gyvenimo. Vakar benzinas buvo 1,30, šiandien jau brangiau. Be to, yra didelis skirtumas, ar vežate standartinę 33 paletę (tarpinė), ar mažesnį krovį. Taip pat žiūrime, ar reikia „lifto“ (keliamosios galinės sienelės), nes ne kiekvienas vairuotojas turi. Vokietijoje daug vietų yra pritaikytos tik dideliems sunkvežimiams su rankinėmis siurbliu, todėl jei neturite tinkamos įrangos, mums reikės keisti mašiną, o tai kainuoja.

Ar galima vežti mažus krovinius?

Žinoma, tai vadinama „daliniu kroviniu“ arba grupiniu vežimu. Bet čia yra vienas didelis „bet“. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją mažiems siuntiniams yra sudėtingesnis todėl, kad reikia surinkti keletą klientų viename sunkvežimyje. Tai reiškia, kad jūsų siunta gali šiek tiek palaukti Lietuvoje, kol surinksime kitą dalį į Miuncheną, o po to dar važiuosime pro kitus miestus iškrauti. Ne visada tai yra greičiausias variantas, jeigu skubate.

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis dalykas yra CMR sąskaita-faktūra ir prekių krovinių deklaracija. Vokietijai nereikia eksporto deklaracijos (jei esame ES), tačiau dažnai klientai painioja su Muitinės sąskaita faktūra (EX-1 arba T1), jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių. Kartais būna, kad vairuotojas užmiršta pasiimti vieną lapą, ir tada prasideda problema pasienyje arba iškrovimo vietoje. Geriau viską patikrinti du kartus.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei uždraudžiate. Kiekvienas vežimas turi savo atsakomybės limitą, jis yra nustatytas pagal CMR konvenciją ir yra maždaug 8,33 SDR vienam kilogramui (tai apie 10 eurų). Jei vežate kompiuterius ar auksą, tai reikės papildomo draudimo. Buvo atvejų, kai vairuotojas paliko mašina atidarytą degalinėje, ir dingo kelios dėžės. Be draudimo gauti pinigus iš pervežėjo yra beveik neįmanoma, jie turi tūkstančius iškalbų, kaip išsisukti.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia – neskambinkite man tris kartus per valandą. Aš ir taip žinau, kad jis pavėluoja. Vokietijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimai (tachografas). Jei jam baigėsi laikas, jis privalo sustoti. Jis negali važiuoti nors ir mirtingai. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją reiškia ir mūsų gebėjimą susitarti su gavėju, kad jis paliktų vairuotoją iškrauti rytoj, o ne šiandien vėlai vakare.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padeda labai, bet ne visada būtina. Dauguma Vokietijos sandėlininkų moka angliškai, bet jų akcentas kartais būna sunkiai suprantamas. O jei atvažiuojate į mažą miestelį, ten gali būti ir tik vokiečių kalba. Turiu vieną vairuotoją, kuris moka tik rusiškai ir lietuviškai, ir kažkaip visada išsisuka su rankų judesiais, bet aš jam visada sakau, kad geriau turėti vertėją telefone.

Kokias mašinas naudojate?

Dažniausiai tai „Volvo“, „Scania“ ar „MAN“ vilkikai su tentinės puspriekabėmis. Kartais naudojame šaldytuvus, jei vežama maistas ar vaistai. Svarbu, kad mašina būtų ne senesnė kaip 10 metų, nes Vokietijoje yra dideliai mokesčiai už senas mašinas įvažiavimą į miestus (Umweltplakette – žalia kortelė). Be to, senos mašinos dažniau greidžia, o tai problema.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Technologiškai – taip, turime GPS sistemą. Bet jūsų tikrasis stebėjimas yra tas, kada vairuotojas atsilenkia ir paimasi telefoną. Kartais signalas dingsta kalnuose arba tuneliuose. Vieną kartą sistema rodė, kad mašina važiuoja per upę (techninė klaida), o klientas beveik išsižadėjo mūsų. Taigi, duomenys yra, bet reikia juos sukritikuoti protu.

Dokumentacija ir Vokietijos specifika

Kas yra toks „Einlagerung“?

Tai papildoma paslauga – prekių laikymas Vokietijos sandėlyje. Kartais klientas nenori, kad vežėjas važiuotų tiesiai į parduotuvę, o nori sukaupti prekes vienoje vietoje. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją dažnai apima ir tarpinį sandėliavimą, pavyzdžiui, Frankfurte arba netoli sienos. Taip patenka ir įvairios pakuotės etiketės (label’ių) klijavimas, ko vokiečiai labai reikalauja.

Ar reikia specialių leidimų medienai ar maistui?

Medienai – be abejo, reikia FLEGT dokumentų, tai baisiai griežta. Maistui – reikia veterinarijos pažymos. Vokietijos muitinė (Zoll) labai mėgsta tikrinti šiuos krovinius. Jei trūksta vienos parašo, gali nukeliauti atgal į Lietuvą arba juos sudeginti vietoje (iš tiesų, tą jie daro). Negeriausia yra tada, kai klientas sako: „O, aš maniau, jūs tai susitvarkysite“.

Kaip elgtis su muitinės patikrinimu?

Jei sustoja Zoll, nieko nedarykite, tik laukite. Vairuotojai dažnai išsigąsta ir bando duoti kyšį (ką daryti negalima), arba pradeda barškinti. Geriausia, jei turime kontaktą brokeriui Vokietijoje, kuris gali paskambinti ir paaiškinti situaciją. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją turi numatyti ir tokias išlaidas kaip patikrinimo mokestis už laiko praleidimą.

Kas yra „Lieferzeit“ ir kodėl jis svarbus?

Tai pristatymo laikas, kurį nurodote sąskaitoje. Vokiečiai labai griežtai laikosi to laiko. Jei parašėte, kad atvyksite 12:00, o atvykote 14:00 be pagrindo, gali būti bauda arba atsisakymas priimti prekes. Jie turi savo grafikus, ir jų jausmas užtikrintumą (Sicherheit) yra aukščiau už jūsų problemas kelyje.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau važiuoja į jūsų klientą, o jūs sakinėte „stabkite“, mums reikės sumokėti už tuščią važiavimą (dead mileage). Kartais tai neteisingai, bet tokios yra taisyklės. Vieną kartą teko mokėti 500 eurų tik todėl, kad klientas pamiršo pasakyti, kad jų gamykla uždaryta atostogoms.

Kaip surenkami grupiniai kroviniai?

Tai kaip dėlionė. Turime keletą mašinų kurse. Vienos važiuoja į šiaurę, kitos į pietus. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją leidžia mums sujungti kelis klientus viename maršrute, tačiau tai reikalauja gero planavimo. Kartais tenka išvežti prekes iš Kauno, važiuoti į Šiaulius, tada į Panevėžį, o tik tada per sieną.

Kas daryti, jei prekės sugadintos?

Būtina tai užfiksuoti tiesiogiai vairuotojui prieš iškrovimą (protokolas). Negalima pradėti krauti, o po to skųstis, kad something trūko. Vokietijos sandėlininkai yra instruktuoti rašyti viską ant sąskaitos. Jei protokolo nėra, draudimo kompanija atsisakys mokėti. Buvo atvejis, kai vairuotojas net nepastebėjo, kad tentas buvo įplėštas, o vokiečiai visą tai nufilmavo.

Ar sunku rasti vairuotojus dabar?

Labai sunku. Yra trūkumas visoje Europoje. Dauguma dirba Lenkijos ar Ukrainos vairuotojai, bet situacija keičiasi. Kartais tenka atiduoti užsakymus kitiems subrangers’iams (tarpininkams), kuriems aš visiškai nepasitikiu, bet kitaip išeities nėra. Tai didelė rizika, bet verslas reikalauja judėti.

Kokias apsaugos priemones turi vairuotojai?

Turi TIR knygas (jei reikia), tachografus, GPS. Taip pat daugelis turi video registratorius viduje, kurie įrašo, kas vyksta kabinoje. Taip yra dėl saugumo, kad vairuotojas negali apkaltinti mus tuo, ko nebuvo, pavyzdžiui, jei pats nusprendė pasilikti papildomai nakvynei.

Vairuotojų kasdienybė ir problemos

Ar vairuotojai mėgsta važiuoti į Vokietiją?

Dauguma mėgsta, nes keliai geriausi Europoje, degalinės švarios. Tačiau jie nemėgsta dėl maisto kainų ir to, kad negalima sustoti bet kur. Vokietijoje griežtai stebi, kur masina stovi. Vieną kartą mūsų vairuotojas užmigo nelegalioje vietoje (prie kelio), ir gavo 200 eurų baudą, kurią teko mokėti firmai (iš jo atlyginimo).

Kas yra „Weekend ban“?

Tai savaitgalio važiavimo draudimas. Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis (nuo 22:00 šeštadienį iki 22:00 sekmadienį). Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją turi tai įvertinti – jei prekės turi būti pirmadienį ryte, jas reikia vežti penktadienį arba šeštadienio ryte, kitaip vairuotojas strigs sienoje arba degalinėje.

Kaip vairuotojai randa iškrovimo vietas?

Dabar visi naudoja „Google Maps“ arba specialias programas. Seniau buvo daugiau problemų su „navais“. Bet Vokietijoje gatvių numeracija kartais keista – viena gatvė turi 5 skirtingus pavadinimus skirtinguose rajonuose. Geriausia, kai gavėjas siunčia koordinates, o ne tik adresą.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirgs?

Tai katastrofa. Jei jis suserga Vokietijoje, reikia skubiai rasti pakaitalą arba siųsti kitą vairuotoją su mašina (kurią pats nuvežė). Tai labai brangu. Turime draudimą, kuris apmoka viešbutį ar ligoninę, bet laiko mes negrąžinsime. Buvo atvejis, kai vairuotojas gavo širdies smūgį prie Kelno, ir teko skambinti gelbėtojams.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Retai Lietuvoje, bet Vokietijoje, ypač didmiesčių industrijuose (prie Niurnbergo arba Duisburgo), „gasterbaikeriai“ (nusikaltėliai) pavagia visas mašinas arba atidaro tentą naktį ir pasiima dalį krovinių. Todėl mums nurodoma, kad vairuotojas turi sustoti tik saugiose stovėjimo aikštelėse, kurios kainuoja 20-30 eurų per naktį.

Kaip elgiasi su šaltais metų laiku?

Vokietijoje žiema būna švelnesnė negu Lietuvoje, bet sniegas užtrunka. Vairuotojai turi turėti grandines (tik kalnuose), bet dažniausiai važiuoja be jų. Jei kelyje užsnigs, viskas sustoja. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją tada tampa chaosu – klientai skamba, reikalauja atsakymo, ką aš negaliu duoti, nes gamtą nugalėti neįmanoma.

Ar vairuotojai turi galimybę pasimaituoti?

Taip, degalinėse (pavyzdžiui, „Shell“ ar „Aral“) virtuvės puikios, bet kainos aukštos. Dauguma vairuotojų vežia savo maistą iš namų (keptą mėsą, duoną), kad taupyti. Kartais pas juos užsuku prie mašinos, o ten kvepia česnaku ir lašiniais – toks jau gyvenimas.

Ar jie bendrauja su kitais vairuotojais?

Žinoma, per radiją arba degalinių aikštelėse. Ten sužino apie policijos patrulių vietas, apie eismo įvykius. Tai tokia jų „socialinė“ žiniasklaida. Kartais sužinome daugiau iš savo vairuotojo iš „vagų“, negu iš radio.

Pinigai, rizikos ir nelaimingi atsitikimai

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina = degalai + mokesčiai (keliai, tiltai) + vairuotojo darbas + marža. Vokietijoje brangiausi mokesčiai už kelius (maut). Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją turi būti skaičiuojamas labai tiksliai, nes jei padarysite klaidą kainoje, važiuosite iš savo kišenės. Aš kartą suklydau 0,5 euro ir praradau 200 eurų vienoje kelionėje.

Kokios mokėjimo sąlygos?

Standartiškai 30 dienų nuo sąskaitos gavimo (su PVM). Tačiau jei esate naujas klientas, gali reikalauti išankstinio mokėjimo. Tai ne kas dėl jūsų, o dėl to, kad buvome apgauti. Vienas įmonė iš Vilniaus sumokėjo tik po pusmetį, o mes visą laiką bandėm juos rasti.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turite didelį kiekį (pavyzdžiui, 10 mašinų per mėnesį), gausite nuolaidą. Jei tai vienkartinis siuntimas, kaina bus rinkinė. Taip pat jei esate lankstus su iškrovimo laiku (pvz., leidžiate tiems iškrauti ryte arba vakare), kaina gali būti mažesnė.

Kas daryti, jei klientas nemoka?

Kiekvienas turi savo metodus. Aš pradedu nuo malonių priminimų, baigiu teismu. Bet teismas Vokietijoje su lietuviška įmone trunka amžinai. Geriau iš karto sudaryti gerą sutartį su įpareigojančiaisiais įstatymais. Tiesiog nereikia būti per daug naiviam.

Ar draudimas įeina į kainą?

Taip, įeina pagrindinis (CMR). Bet, kaip jau sakiau, jis mažas. Jei norite pilno apsaugos (All risk), reikia mokėti papildomai, dažniausiai tai 0,3-0,5 % nuo krovinio vertės. Nedaug kas nori to mokėti, kol nutinka nelaimė.

Kokios yra didžiausios rizikos?

Didžiausia rizika – kad mašina suges arba žeš. Kitas dalykas – kad gavėjas bankrutuos. Kelionės metu sužinojome, kad Vokietijos firma paskelbė bankrotą, ir mes turėjome vežti prekes atgal į Lietuvą (išties, brangu malonumas).

Ar pasitaiko apgaulingų įmonių?

Taip, ypač tarp subrangers’ų. Jie pasiima iš jūsų pinigus, o paskui nebesimato. Logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją reikalauja patikrinti partnerį. Aš visada tikrinu, ar jie turi realų biurą, o ne tik internetinį puslapį ir vieną telefoną.

Kaip apskaičiuojame atlyginimą vairuotojams?

Tai paprasta – kilometrai + dienos. Bet jei jis dirba per daug (viršyti valandas), mums reikia mokėti papildomai pagal Vokietijos ar Lietuvos įstatymus (priklausomai nuo sutarties). Tai sudėtingas dalykas, su kuriuo susiduria buhalterija. (Aš čia nebuhalteris, taigi galiu klysti dėl detalių, bet principas toks).

Ar verta investuoti į savus vilkikus?

Dabartinėje situacijoje – abejotina. Technika brangi, o pirkimo galia maža. Geriau dirbti su patikimais savininkais-vairuotojais, kurie rūpinasi savo „arkliu“. Mažiau galvos skausmo su remontu.

Išvados ir galutiniai patarimai

Galiausiai noriu pasakyti, kad logistikos valdymas per vežimo paslaugų teikimą į Vokietiją nėra rocket science, bet tai reikalauja atsakomybės. Negalima tikėtis, kad ką nors pasiuntę pamiršite apie jį dvi savaites. Reikia sekti, kalbėti, būti kontakto. Vokietija – tai rinka, kurioje tvarka ir laikas svarbiau už kažką. Jei pasiruošę dokumentiškai ir suprantate, kad gali būti nesklandumų, viskas gerai sueis. O jei ieškote pigiausio varianto pasaulyje, turbūt geriau ieškoti kitų paslaugų, nes čia pigiai ir kokybiška nebūna. Sėkmės keliuose (ir stebėkite savo paletes)!