Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos: tiesa be pridėtiųjų

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus – gal 23 metai, gal 24, tiksliai nebesuskaičiuoju, nes dienos prasideda viena, o baigiasi visai kita. Viskas susivija į vieną didelį kamuolį. Dažnai klaudamate, kodėl tiek brangu ir kodėl užtrunka, todėl nusprendžiau parašyti šią gaidą. Tiesą sakant, logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos nėra joks mokslas, bet jis reikalauja nervų plieno. Čia ne tik apie vairuotojus, čia apie tą tarpą tarp jūsų sandėlio ir vokiečių parduotuvės lentynos. Būna, kad viskas vyksta kaip priklaustyta, o kartais – tiesiog chaosas. Nebejuokiu, vieną kartą vairuotojas užpuolė ne vienas šuo, o vokiečių muitininkas... na, apie vėliau. Sėkime atgal prie realių dalykų, kaip tai veikia iš vidaus.

Kas turi įtakos kainai (ir kodėl jos šokinėja)

Kodėl kainos skiriasi kas savaitę?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną rytą. Žiūrėkite, logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos labai priklauso nuo kuro. Jei degalinių kainos šokinėja, aš turiu branginti, kitaip tiesiog vežsiu už savo pinigus. Dar yra tas dalykas, vadinamas paklausa. Jeigu šią savaitę visi veža kiaulės mėsą į Miuncheną, vietų nėra, ir brokeriai keliaja kainą į dangų. Prieš savaitę važiavom už 1.2 euro, šiandien jau klauso 1.5. Taip tai veikia, nėra jokios stabilumo garantijos.

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kilometras?

Sakykimime taip – niekas neduoda tikslų skaičių, nes viskas priklauso nuo krovinio. Paprastas tentas ar šaldytuvas? Didelė reikšmė. Šiuo metu, jei kalbame apie pilną tentą (FTL), Vokietijos kryptimis tai svyruoja nuo 1.20 iki 1.80 euro už kilometrą ne PVM. Pridėkite čia kuro priedlaidą, kurią taip pat įtraukiame į logistikos valdymą ir kainodarą gabenant daiktus į/iš Vokietijos. Ir nepamirškite, kad reikia susimokėti už važiavimą autostradomis.

Kas tie keliauninkų mokesčiai Vokietijoje?

O, tai mano mėgstamiausia. Vokiečiai turi sistemą "Toll Collect", ir ji ne kokia nors smegenų lavinimas. Tiesiog važiuoji pro sensorius, ir prideda pinigus prie sąskaitos. Jeigu čia yra sunkvežimis virš 7.5 tonų (gal net 12? reikia patikrinti... ne, 7.5 t, atsiminu), tau teks mokėti. Tas mokestis gali būti nuo 10 iki 30 centų už kilometrą, priklausomai nuo taršos klasės. Dėl to ir kyla kaina, nes tai nėra nemalonus pasivažinėjimas po mišką.

Ar galima sutarti fiksuotą kainą metams?

Galima, bet aš asmeniškai nerekomenduoju, nebent jūs esate didelis žaidėjas ir siunčiate penkis sunkvežimius per dieną. Žemiau pasakysiu apie strategiją, bet jei surašote sutartį metams su fiksuota suma, o kuras pakils 40%, vežėjas tiesiog dings arba pradės vaidinti, kad sugedo variklis. Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos turi būti lankstus, kitaip prarasime tiek vežėjus, tiek protus.

Ar verta imtis "dalinių krovinių" (LTL)?

Manau, tai ne visada. Daliniai kroviniai reiškia, kad sunkvežimis sustoja penkiuose miestuose, iškrauna po tris pades. Tu pranaišai laiko, o vairuotojas verksia būdamas pakrovėju. Taip, pigiau už kubą, bet jeigu turi skubų siuntą, geriau mokėti už visą automobilį. Nors yra tokių klientų, kurie stengiasi viską susmulkinti... žinote, paskui keikiasi, kad pažįsta pažeistą dėžę.

Kuo šaltinis vežimas brangesnis?

Ten vėl tas "aggregatas" – šaldymo mašina. Ji degaliauja kaip siaubingas (turiu omeny kuro sąnaudas, o ne kad dega). Be to, ten reikia temperatūros protokolo, o vairuotojas negali užmigti, nes šaldiklis gali sugesti (nors šiuolaikiniai jau geri). Taip pat, logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos šaldymo režimu reikalauja specialių leidimų, ne kiekvienas norės vežti šaldytą mėsą, jei turi tik tentą.

Kelio rūpesčiai ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Vokietiją?

Teoriškai – 1 arba 2 dienos, priklausomai nuo to, kur aš esu Lietuvoje. Bet praktiškai? Paskutini kartą vairuotojui teko laukti ruožinio Duisburge penkias valandas. Girdėjote apie tuos eismus prie Hamburgero? Tai čia kasdieninis gyvenimas. Geriau skaičiuokite, kad atvyks po 3 dienų, ir būsite maloniai nustebintas, jei atvyks anksčiau.

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į Vokietiją?

Nėra, kad nemėgtų, bet ten yra griežti taisyklių sergėtojai. Greičio kameros, važiavimo poilsio laikas – tai visa kontrolė. O dar tas parkingų trūkumas... Vėl tą kalbu. Vairuotojas važiuoja pavargęs, o nemiga jį laiko ant kelių, nes negali rasti vietos poilsiui. Tai didelė problema, todėel logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos turi įvertinti ir už laiką padarytas mokesčius.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tada prasideda cirkas. Turiu skambinti techninei pagalbai Vokietijoje (brangu), ieškoti atsarginių dalių arba kitos mašinos perkrovimui. Kartais tai užtrunka dieną, o kartais tris. Klientas vis šaukia "kur mano prekės?", o aš stoviu tiesiog su telefonu rankose. Vieną kartą, praeitą pavasarį, mums teko perkrauti prekes iš sugedusio sunkvežimio tiesiog ant kelio šaligatvio, nes gelbėtojai negalėjo atvažiuoti.

Ar saugu važiuoti per naktį?

Vokietijoje – daugmaž taip, yra kelio aiškiai, tik tobulųjų nėra. Bet vairuotojai dažnai pavargę, o naktį visokie "personažai" bandys priartėti prie sunkvežimio, kai jis stovi. Tad mes nerekomenduojame planuoti atvykimo į parduotuvę vidurnaktį, nebent ten yra 24h apsauga arba vairuotojas tiesiog miegoja sandėlyje (taip irgi būna).

Kas yra "driving ban"?

Tai vokiškas dalykas. Vaisbad (važiavimo draudimas). Reiškia, kad savaitgaliais ar šventėmis negali važiuoti sunkvežimiu tam tikrose vietose. Jei suplanuosite atvykti į Miuncheną sekmadienį ryte, o vairuotojas atvyks šeštadienį, jis turės stovėti iki pirmadienio. už tai reikia mokėti laukimo mokestį, ir jis nėra pigus. Geriau logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietiją numatyti tokias akimirkas iš anksto.

Kaip pasirinkti gerą maršrutą?

Aš paprašau vairuotojo, jis žino geriau. Naudojame GPS, bet kartais jie veda pro kokį kaimą, kuriuo sunkvežimis negali važiuoti. Vokietijoje daug "Anliegerfrei" zonų – ten įsivažiuoti neleidžiama. Būna, kad vairuotojas užkliūna, gauna baudą (nors mokėdama įmonė), o aš turiu aiškinti klientui, kodėl atvykome pavėlavę valandą.

Dokumentai, sąskaitos ir muilai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis tai CMR. Be jo niekur nepraeisi. Tada sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas, pirkimo-sutarties kopija (reikalinga muitinei), o jei maistas – tai ir sanitariniai pažymėjimai. Vieną kartą vairuotojas užmiršo CMR, ir jį laikė pasieniečiai 4 valandas. Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos be popierių yra kaip važiuoti be akinių – kasdienybėje galima, bet pavojinga.

Kas daryti, jei klientas nepateikia dokumen�ų laiku?

Tada pradedam vėluoti. Aš negaliu siųsti mašinos, jei nežinau, ką vežiu (ne, ką tiksliai). Muitinė be dokumentų neleis išvykti. Paprastai sakau klientui – "jei iki 12 val. neduosite, važiuosime rytoj". Kartais jie nustemba, bet tokie yra taisyklės. Be tų lapų tai ne legalus pervežimas, o kontrabanda (šiaip juokauju, bet kažkas panašaus).

Ar sunku gauti išankstinę apmokėjimą?

Labai sunku. Rinkoje daug "brokerių", kurie pasako "gražius žodžius", o paskui nieko nemoka. Mes susitarėme nebendrauti su naujais partneriais be 100% išankstinio (arba bent 50%). Nėra gera tiesa, bet logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos pareikalauja pasitikėjimo. Gavęs įrodymus apie mokėjimą, tada leidžiu vairuotojui įsijungti variklį.

Kas tas INCOTERMS ir ar jis svarbus?

Labai svarbus. EXW arba DAP? Tai lemia, kas moka už krovimą ir siuntimą. Jei paspaudžiate EXW, tai jūs turite pasirūpinti, kad vairuotojas įlįktų į jūsų gamyklą ir užkrautų. DAP reiškia, kad aš privežu iki durų, o jūs mokate. Būna, kad klientai nesupranta skirtumo, o paskui keliauja bylinėjimasi.

Kokios mokesčių rūšys gali būti sąskaitoje?

Pati transportavimo kaina, kuro priedlaida, už laukimą (jei buvo), už papildomą krovimą rankomis (jei vokiečiai nenori krauti), už parkingą. Kartais įeina ir "šventinis mokestis" (ne, štai šiaip juokauju). Bet realiai, logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos - tai rinkinys iš daugybės mažų dėmenų, kurie susideda į galutinę sumą.

Kaip elgtis su mokesčiais už vėlavimą?

Jeigu vėluojate su dokumentais, aš skaičiuosiu valandas. Vairuotojo laikas brangus. Jeigu aš vėluoju dėl techninių priežasčių, tai aš jums sumokėčiau (kaltę prisiimu). Bet dažniausiai būna, kad sandėlys neduoda krovėjų, ir vairuotojas laukia. Tuomet tie pinigai eina iš jūsų kišenės.

Specifinės situacijos ir problemos

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Lietuvoje mažiau, bet Vokietijoje... ten kur kas dažniau. Vieną kartą mums dingsta pilna mašina su alkoholiu (ne mes vežėme, o partnerių). Policija rado tik tuščią furgoną Lenkijoje. Todėl būtina draudimas. Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijas be draudimo yra savižudybė.

Kas su tuom, jei prekės sugestos?

Tuomet reikia užpildyti " rezervuarą" (protokolo). Vairuotojas turi užfiksuoti pažeidimus atvykus dar prieš iškrovimą. Jei pasirašo, kad viskas gerai, o paskui randama sulaužyta koja – nebėra ką verkti. Vokietijos klientai yra labai (tikrai labai) griežti dėl būklės.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, bet tai atskira istorija. Reikia specialių vairuotojų, leidimų, o maršrutai turi būti planuojami taip, nebūtų važiuojama pro miestų centrus. Kainodaros požiūriu tai brangiau, už 20-30%. Kadangi logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos su ADR reikalauja didelės atsakomybės, ne kiekvienas pervežėjas drįsta tai daryti.

Kas daryti, jei vokiečių muitinė pradeda "kasinėti"?

Tai blogiausia. Jie gali perkrauti visą sunkvežimį. Tuomet prasideda valandos, dienos... Jūs mokate už sandėlį, už perkrovimą, už vairuotojo laukimą. Geriausia visus dokumentus turėti tvarkingai, kad jie net netyčia nepradėtų ieškoti kaltės. Vieną kartą jie ieškojo narkotikų kiaulėse... (tikrai nėrą ko ieškoti, bet jie maniau kitaip).

Kaip yra su paprastais siuntiniais (kurjeriais)?

Mažesnių siuntinių (pakuotės) srityje viskas kitaip. Ten naudojami "tarpininkai" ir kurjeriai. Deja, ten logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos yra mažiau kontroliuojamas. Pakuotė gali nukeliauti per 5 sandėlius prieš pasiekdama gavėją. Nereguodu tų paslaugų, nebent tai būtų labai skubu.

Ar patiko dirbti su lietuviais vairuotojais Vokietijoje?

Žinote, lietuviai - geri vaikinai, dirbantys, tačiau kartais per daug išradingi... (kalbu apie tai, kad kai kurie bando apsukti tachografą). Vokiškai policija tai nemėgsta. Tačiau kalbėdami su jais lengviau susitarti dėl reikalų. Esu gailas, kad dauguma dabar dirba ne lietuvių firmose, o lenkų ar ukrainiečių (tai irgi normalu, tiesiog pastebėjimas).

Praktiniai patarimai verslui

Kaip sumažinti išlaidas?

Planuokite iš anksto. Jeigu man sakote "reikia vežti rytoj", tai kaina bus aukšta, turėsiu skambinti ir prašyti. Jeigu žinote per savaitę – susitariame pigiau. Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos myli planingumą.

Ar verta turėti savo flota?

Daugeliui – ne. Priežiūra, vairuotojai, rūbai, remontas... Tai užduotis tiems, kurie turi šimtus sunkvežimių. Mažam verslui pigiau pasinaudoti "outsourcing'u" (tarkim, pas mane). Tada jūs nebekąsite su galva dėl tepalo keitimo.

Kaip patikrinti pervežėjo patikimumą?

Pažiūrėkite į "Creditreform" reitingą (Vokietijoje), paprašykite draudimo poliso. Jeigu jis neduoda poliso kopijos – bėkite. Buvau atvejų, kai po to rasta, kad įmonė jau bankrotavo prieš pusmetį.

Kodėl svarbi komunikacija?

Nes dalykai pasikeičia. Vairuotojas gali sustoti dėl padangų. Jeigu aš tavęs neinformuosiu, tu galių turbėti. Bet jeigu aš rašau "problema A2 greitkelyje, bus vėlavama 2h", tai tu gali suspėti pranešti savo klientui. Tai dalis to paties valdymo.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai katastrofa. Tada reikia vežti atgal arba į sandėlį Vokietijoje (brangu). Būtinai patikrinkite, ar jūsų partneris tikrai laukia prekių. Vieną kartą atvežėme metalo konstrukcijas, o jų nebuvo kur padėti, nes statybos nepradėtos.

Ar keičiasi rinka dabar?

Taip, viskas brangsta. Darbo jėgos trūkumas (sunkiau rasti gerą vairuotoją), o Vokietijoje reikalavimai didėja. Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos turi būti lankstus, kitaip liksite be partnerių.

Kokios perspektyvos?

Manau, kad kils toliau. Bet ir technologijos (tokios kaip "digitalizavimas") padeda sekti krovinius. Kol kas vis dar dažnai tenka skambinti pačiam vairuotojui.

Kod�l aš tokas cyniškas?

Nėra, kad aš toks, tiesiog per daug mačiau. Bet k klientai gerai supranta procesą, viskas vyksta sklandžiai. Tad tikimės, kad po šio straipsnio jūs suprasite mane labiau.

Išvada

Na, štai ir viskas apie tą mūsų kasdienybę. Logistikos valdymas ir kainodara gabenant daiktus į/iš Vokietijos atrodo sudėtinga tik tada, kai trūksta informacijos arba planavimo. Jeigu viską sudėliote į savo vietas, pasirūpinote dokumentais ir esate kantrus, viskas turėtų nutikti gerai. Svarbiausia – nebesitikėkite, kad už 500 eurų nusivešite 20 tonų į Berlyną per dieną, tai nerealu. Būkime realistais, ir mūsų bendradarbiavimas bus ilgas ir naudingas.