Logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos: kas tikrai vyksta ant kelio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tai, kaip klientai bando suslėpti šunį vilkike, iki tų momentų, kai vokiečiai muitininkai neduoda praeiti be pusės dienos popierių šlamšto. Žmonėms dažnai atrodo, kad tarptautiniai pervežimai ir logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos yra kažkas kosminio, užrašyta nežinoma kalba, bet iš tikrųjų tai paprasta kasdienybė, tik su daugiau streso ir rūko ant autobano. Rašau šitą tekstą ne kaip vadovėlį moksleiviams, o kaip paaiškinimą iš vieno krašto į kitą judančiam žmogui, kuris nori suprasti, kas vyksta su jo daiktais, kol jis gero kruvą prie kompiuterio.

Pagrindai ir tai, kas vairuotojus verčia keiktis

Kas tas LTL ir kodėl man reikia laukti?

LTL tai „Less than Truckload“, arba dalinis krovinys. Paprastai tai reiškia, kad tavo dėžės važiuoja su kitų žmonių daiktais tame pačiame vone. Vairuotojas sustoja pakrauti kitiems, iškrauti kitiems, tai vadinasi „kolektyvinis“ reisas. Vakar kalbėjau su vienu vadybininku, jis skundėsi, kad vienas toks reisas į Miuncheną užtruko tris dienas vien dėl to, kad reikėjo apvažiuoti penkis miestus. Taigi, jei nori pigiau, reikės kantriai laukti, kol vairuotojas surinks visą „puzlį“.

O kas yra FTL arba kai visa mašina mano?

FTL – „Full Truck Load“, tai kai tu išsinuomaji visą sunkvežimį. Logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos dažnai vartojami tiesiogiai, ir FTL yra tai, ką visi norėtų turėti, bet ne visi gali už tai sumokėti. Čia vairuotojas važiuoja tiesiai į tavo adresą (pavyzdžiui, į Hamburgą ar Berlyną) ir niekur nestoja. Taip yra greičiau ir saugiau, ypač jei turi daug brangių baldų, kurie gali būti apgadinti kraunant ir iškraunant kartu su kitų daiktais.

Kas tiek „kubatura“ ir kodėl mane klausia apie ją?

Kubatura – tai tūris, kiek vietos tavo daiktai užima krovejyje, matuojamas kubiniais metrais (m3). Nežinau, kodėl klientai visada stumia skaičius ir sako „o, mažai“, o paskaičiuojus išsiaiškina, kad jie užima pusę vagono. Jeigu sakai „du sofos ir spinta“, mums reikia susivokti, ar tai 5 ar 15 kubų. Kartais žmonės pamiršta paminėti, kad turi dar rūsį pilną daiktų, ir tada vairuotojui tenka improvizuoti ant kelio.

Ar „manifestas“ tai tas pats kas sąrašas?

Taip, manifestas yra pagrindinis dokumentas, kuriame surašyti visi siuntos elementai. Be jo per sieną nepraeisi, ypač jei važiuoji į Šveicariją ar dar kur, kur muitinė griežtesnė. Bet jei kalbame apie patį judėjimą Vokietijos viduje, tai dažniausiai reikia tik paprasto inventoriaus sąrašo. Vakar vienas klientas man atsiuntė sąrašą paveikslėlių formate, neįmanoma nuskaityti, tai teko ranka rašyti iš naujo.

Kas yra CMR ir ar aš turiu jį pasirašyti?

CMR – tai tarptautinis vežimo draudimo ir krovinio dokumentas. Jis yra būtinas kiekvienam tarptautiniam reisui. Pasirašydamai jį, tu patvirtini, kad krovinys buvo priimtas ir kad jis yra tvarkingas. Prisimenu vieną atvejį, klientas nepasirašė, o vėliau teigė, kad jo televizorius buvo pažeistas nuo pat pradžių. Be CMR būtų labai sunku įrodyti tiesą, todėl niekada neleisk vairuotojui važiuoti be tavo parašo (arba įgalioto asmens).

Dokumentai ir Vokietijos biurokratinis šlamštas

Ar reikia TSDR, kai išvykstam iš Lietuvos?

TSDR – tai transporto paslaugų apmokestinimo dokumentas, jis reikalingas, jei pervežimo paslaugą teikia Lietuvos įmonė. Tai mums reikia, kad galėtume teisingai apmokestinti PVM. Kai kurie klientai galvoja, kad tai tik mūsų reikalas, bet be to dokumento operacijos nelegalios. (Pataisau: nelegalios mums, o ne jums, bet vis vien reikia, kad viskas tvarkingai būtų). Be to, vokiečiai tai irgi gali pareikalauti patikrinimo metu.

Kas yra T1 dokumentas ir kada jis aktualus?

T1 naudojamas, kai keliaujama per šalis, kurios nėra ES narių, arba kai reikia laikinai atidėti mokesčius. Jei tiesiog važiuoji į Vokietiją per Lenkiją, T1 tau tikrai nereikalingas, nes abi šalys yra Schengeno ir erdvės zona. Bet jei nuspręsi keliauti per Ukrainą ar Baltarusiją (kas dabar begėdiška), tai be T1 niekur nenuvažiuosi.

Kodėl visi klausto apie „pajamavimo pažymą“?

Kai persikraustoma iš Vokietijos į Lietuvą, vokiečių institucijos (pvz., „Arbeitsagentur“ arba pensijų draudimas) dažnai reikalauja įrodymo, kad tu tikrai išvyksti ir nusikrauti savo turtą. Mums teko rašyti daugybę tokių pažymų vokiškai, kad žmonėms galėtų uždaryti savo reikalus. Be šios popieriaus gali prarasti tam tikras išmokas, tai nereikia to ignoruoti.

Ar „Ex Works“ reiškia, kad aš turiu vežti daiktus į uostą?

„Ex Works“ reiškia, kad pirkėjas (kas perka arba veža) pasiima prekę iš pardavėjo sandėlio. Persikraustymo kontekšte tai retai pasitaiko, nebent tu pats nusiperki naujų baldų iš vokiško gamintojo ir juos veži kartu su savo daiktais. Tada tu esi atsakingas už viską – nuo pakrovimo iki vežimo. Geriau sutarti „Franko“ pagrindu, kad mums nektų galvoti apie tųjų sandėlių tvarkaraščius.

Kas yra „Incoterms“ ir kodėl aš juos girdžiu?

Incoterms – tai tarptautiniai taisyklės rinkiniai, apibrėžiantys atsakomybes. Paprasčiau tariant, jie pasako, kas moka už ką – ar vežėjas, ar siuntėjas. Logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos be šitų sunkiai įsivaizduojami, nors dažniausiai mes sutarome dėl „Door to Door“ (nuo durų iki durų), kur viską tvarko ekspeditorius. Žinok, kartais klientai sumaišo šias sąvokas ir galvoja, kad „DDP“ reiškia „Do Darn Good“ (gerai padaryti), o tai tiesiog reiškia, kad mokesčiai sumokėti iki pristatymo.

Ar reikia mokėti už leidimus kelti brangius daiktus?

Jei turi paveikslų, antikvariatą ar labai brangią techniką, gali reikėti speciali draudimo policija arba deklaracija. Tai ne būtent „leidimas“, bet formalumas, kad draudikis mokėtų išmoką, jei kažkas nutiktų. Kartais žmonės slepia brangius daiktus viduje, kad nereikėtų mokėti papildomai, bet tada draudimas neveikia. Tai savo rizika.

Kas yra „krovos valanda“ ir kodėl ji tokia brangi?

Krovos valanda – tai tai, ką moka už krovėjų darbą. Vokietijoje darbo jėga brangi, todėl ten valandos įkainis gali būti dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Jeigu vairuotojas laukia, kol tu pats pakrauni savo dėžes į vagoną, gali būti, kad jam reikės sumokėt už laukimo laiką, jei tai viršija standartinius 2 valandas. Geriau susitarti iš anksto, kad nenuviltum.

Kas vyksta kelyje ir kodėl vairuotojai neramus

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Berlyną?

Priklausomai nuo maršruto ir sustojimų, tai nuo 18 iki 24 valandų važiavimo. Bet nepamiršk, kad vairuotojai turi poilsio laiką. Negali jis važiuoti 10 valandų be sustojimo, tai draudžiama. Taigi, realiai nuo t momento, kai pakrauname, iki t momento, kai iškrauname, praeina maždaug dvi dienos. Kalbant apie logistikos terminus persikraustymui į ir iš Vokietijos, „pristatymo laikas“ visada yra apytikslis, o ne tikslus.

Kas yra „tarpinės stotelės“ arba pervežimas per sandėlį?

Tai būna, kai krovinys nejunge tiesiai iš A į B, o nešamas į tarpinį sandėlį (pavyzdžiui, kažkur netoli Poznanės ar Frankfurto), ten perrūšiuojamas ir kraunamas į kitą mašiną. Tai labai nemaloni situacija, nes daiktai gali būti sugadinti, o dėžės – prastos kokybės. Stengiamės to vengti, bet pigiuose siuntimuose tai pasitaiko.

Kodėl vairuotojas negali paskambinti prieš atvykdamas?

Jis gali būti užsienio šalyje, kurioi jo SIM kortelė neveikia arba brangu, arba tiesiog vairuoja ir negali kalbėti telefonu. Vokietijoje yra daug vietų, kur neleidžiama naudotis telefonu net su „hands-free“. Geriau sutarti, kad jis rašys SMS arba naudos „WhatsApp“, kai bus arti. Nesu tikras, kodėl senesni vairuotojai vis tiek bando rinktis numerius važiuodami 90 km/h greičiu, bet tai jų reikalas.

Kas daryti, jei mašina sugedo?

Tuomet turi „stojimo“ situaciją. Vežėjas privalo skambinti mums, o mes – tau. Tada ieškome vietinio serviso Vokietijoje. Jeigu tai smulkus gedimas, tai sutvarkome per kelias valandas, jei variklis – gali užtrukti dieną. Tokiu atveju logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos tampa šaltais komforto žodžiais, nes tu tiesiog lauki ir bijoji, kad šaldytuvas išsijungs.

Ar vairuotojas gali mane nuvežti kartu su daiktais?

Techniškai tai draudžiama įstatymais (krovininis vežimas keleiviams draudžiamas), bet gyvenime viskas įmanoma, jei sutari su vairuotoju „aukštai“ ir užsidarai lagaminą. Tačiau nerekomenduoju. Jei sustos policija, gali gauti didelį baudą ir mašina gali būti nuimta nuo eismo. Geriau nuvažiuoti traukiniu arba lėktuvu, o susitikti tiesiog vietoj.

Kas yra „kelio mokesčiai“ Vokietijoje?

Vokietijoje nėra mokamų greitkelių lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiams turi būti sumokėtas „Maut“ mokestis. Jis priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir išmetamųjų dujų klasės. Šis mokestis jau įskaičiuotas mūsų pasiūlymuose, todėl tau nereikia eiti prie kabinos ir mokėti grynais. Vieną kartą klientas bandė duoti vairuotojui 50 eurų už kelių mokesčius, bet vairuotojas tiesiog nenujojo, nes viskas buvo apmokėta elektroniniu būdu.

Kodėl taip sunku rasti vietą stovėti Miuncheno centre?

Miunchenas, kaip ir kiti dideli Vokietijos miestai, turi griežtus stovėjimo draudimus sunkvežimiams. Vairuotojas negali tiesiog sustoti prie parduotuvės, jei nėra specialios zonos. Jis turi važiuoti į „Lkw-Parkplatz“, kuris gali būti už miesto ribų. Tada reikia iškviesti mažesnę mašiną („pikapas“) arba vežti daiktus rankomis. Tai viskas užtrunka ir kainuoja.

Pinigai, rizikos ir nemalonios smulkmenos

Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Paprasčiausiai – paklausa ir pasiūla. Vasarą, rugpjūčio mėnesį, visi persikrausto, todėl mašinų trūksta ir kainos šoka. Žiemą, tarp švenčių, galima gauti nuolaidą. Be to, degalų kaina taip pat veikia. Vakar matėme, kaip dyzelinas pabrango 10 centų, tai iš karto pasiskaičiuojame į sąmatą. Logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos yra susiję ir su rinkos dinamika, ne tik su kilometrais.

Kas yra „asmens krovinys“ arba „garbintojo“ paslaugos?

Tai kai į mašiną dar įleidžiamas žmogus, kuris padeda krauti. Jis ne profesionalus remontininkas, bet stiprus vaikinas. Jeigu turi labai sunkų pianiną arba seifą, be tokio pagalbininko neapsieisi. Vokietijoje labai griežtos saugos taisyklės, todėl neįmanoma, kad vairuotojas vienas pakeltų 300 kilogramų.

Ar galiu vežti alkoholį ir maistą?

Gali, bet yra apribojimai. Alkoholio daugiau kaip tam tikrą kiekį (paprastai virš 90 litrų vyno ar 110 alaus) gali būti laikoma prekybine siunta ir reikės sumokėti akcizą. Maistas turi būti gerai supakuotas, kad neužknisdžių. Vienas kartas mūsų vairuotojas atvežė siuntą, kurioje plyšo indas su raugintais agurkais, ir visa mašina smirdėjo savaitę.

Kas yra „draudimo polisas“ ir ką jis dengia?

Standartinis draudimas (CMR) dažniausiai dengia tik 8,33 SDR už kilogramą (tai maždaug 10 eurų). Jei turi daiktų, kurie brangesni (kompiuteriai, juvelyrinės dirbiniai), privalai tai paminėti ir įsigyti papildomą draudimą. Be to, jis nedengia daiktų, kuriuos pakraei pats (jei nėra surašytas pakrovimo aktas). Skaityk sąlytas, kad nenuviltum.

Kas daryti, jei vokiečių kaimynas skundžiasi dėl triukšmo?

Vokietijoje ramybų laikas („Ruhezeit“) yra šventa. Nuo 13:00 iki 15:00 ir po 20:00 negali būti triukšmo. Jei vairuotojas atvyks pietais ir pradės mesti dėžes į vagoną, gali atvykti policija. Sutarkite laiką taip, kad iškrovimas vyktų ryte arba darbo dieną per dieną, ne savaitgalį. Kartais netgi negalima užsidaryti durų per garsnai.

Kas yra „gamybinis kalendorius“ Vokietijos įmonėse?

Vokietijos firmos dažnai turi savo kalendorius, kur nurodytos jų atostogos ar parduotuvės uždarymo dienos. Jei krauni iš gamyklos, reikia žinoti, ar ji dirba tą dieną. Buvo atvejis, kai važiavome į Duisburgą, o sandėlis uždarytas dėl vietinio šventės, kurios niekas kitas nežinojo. Privalėjome laukti iki ryto.

Ar galiu siųsti dokumentus faksu?

Faksas jau yra miręs dalykas, bet Vokietijoje dar kai kur jį naudoja, ypač senos architektūros firmos ar notarai. Mes galime tai padaryti, jei būtina, bet dažniau skenuojame ir siunčiame el. paštu. Jei kas kas kuria reikalauja faksu, tai greičiausiai senas biurokratas, su kuriuo reikės kantriai kalbėtis.

Kas yra „palečių keitimas“ („Swap Body“)?

Tai kai naudojamos specialios konteinerinės sistemos, kur vairuotojas tik priaveja puspriekabę, o ne krauna rankomis. Tai labai greita, bet tinka tik standartinėms siuntoms ant palečių. Persikraustant su baldais tai netinka, nebent tu viską uždėtum ant didžiulių europalečių, kas yra labai brangu ir keista.

Kodėl man nerodo konkretaus vairuotojo numerio prieš išvykstant?

Mes dažnai žinome mašinos numerį, bet ne vairuotojo, nes jis gali pasikeisti paskutiniu momentu. Vieną kartą vairuotojas susirgo, o jo vietą užėmė kitas, tiesiog pajudėjęs iš garažo. Todėl sakykime tik „mašina atvyks rytoj“, o ne „Jonas K. važiuoja“. Duodame sekimo numerį (Tracking), kuris leidžia matyti, kur mašina yra realiu laiku.

Kas yra „paskutinis kilometras“ („Last Mile“)?

Tai paskutinė dalis kelionės – nuo sandėlio iki tavo buto. Dažnai didelės kompanijos veža iki sandėlių miesto pakraštyje (pavyzdžiui, netoli Leipcigo), o tą paskutinę mylią atlieka mažesnės vietinės firmos. Tai gali sukelti nesusipratimų, jei nežinai, kas tikrai atveš tavo dėžes. Užtikrink, kad ekspeditorius tvarko visą maršrutą.

Apibendrinant: ką iš to viso pasiimti

Visi šie logistikos terminai persikraustymui į ir iš Vokietijos gali atrodyti sudėtingi, bet svarbiausia yra pasitikėjimas ir bendravimas. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, kad „pavojingi kroviniai“ reiškia tai, ką negali įmesti į tą pačią dėžę su drabužiais. Dirbu šioje srityje jau ilgai ir galiu pasakyti vieną – geriausia yra klausti ir rašyti visus sutartis, o ne tikėti žodžiu. Tada ir persikraustymas nebus košmaras, o tiesiog dar viena kelionė, nors ir su daug daugiaus dėžių nei įprasta. Sėkmės kelyje ir stengkitės ne užsimiršti raktų kitoje šalyje.