Logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją: kaip neišprotėti processe

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Vokietijoje vairuotojams dar nebuvo reikalingi tie daugybės leidimai, o sienos atrodė kitaip. Per tą laiką mačiau viską – nuo padangų, kurios nukrito tiesiog važiuojant greitkeliu, iki klientų, kurie norėjo nuvežti dramblio kaulą (ne, ne dramblys, bet pianinas, sunkiai pakraunamas). Dažnai žmonės sako, kad reikalingas idealus logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją, tačiau tiesą sakant, idealų jį padaryti beveik neįmanoma. Visada kažkas klysta: vėluja traukinys, užstringa dokumentai arba paprasčiausiai vairuotojas nori valgyti. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių, o gryna realybe. Jei ieškote nušlifuoto teksto iš vadovo, tai ne čia. Čia gausu dramblio kaulo (t.y. pianinų) ir problemų.

Kainos, mokesčiai ir pinigų reikalai

Kiek tai viskas kainuos? Tiksliai.

Neklauskite man „tikslios“ kainos, jei nepasakote, ką vežiate. Kainos šokinėja kaip kiaulės kieme. Viskas priklauso nuo degalų, kurie, atsiprašau, dabar brangesni nei mano pirmasis automobilis. Paprastai dalinis krovinius (tai kai dalinatės mašina su kitais) kainuoja maždaug nuo 30 iki 50 eurų už vietą, bet tai labai apytiksliai. Jei turite pilną furgoną, tai kalbame apie tūkstančius. Taip, Vokietijoje mokesčiai už kelius (mautai) yra baisūs, tai ir įeina į kainą. Negaliu jums pasakyti skaičiaus iš karto, nes reikia žiūrėti maršrutą – ar važiuosime per Berlyną, ar vengsime miestų.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Nes taip yra. Vakar degalai buvo 1,50, šiandien 1,60. Arba užsidarė viena didelė firma, ir pasiūly sumažėjo. Logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją yra dinamiškas kaip akcijų birža, tik čia nebegalite uždirbti, tik prarasti. Kartais kainą keičia ir orai – jei Vokietijoje sniegas, vairuotojams reikia mokėti daugiau, kad jie išdrįstų važiuoti. Tai ne aš kainas keliu, tai rinka.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai taip. Jei esate naujas klientas, reikės sumokėti iš anksto arba bent pateikti garantiją. Niekas nesivežs jūsų sofos į Miuncheną tikrai su viltimi, kad sumokėsite po mėnesio. Buvo atvejų, kai žmonės „dingdavo“ ir prarasdavome kontaktą. Taigi, mokėjimas sąskaitos faktūros gavimo diena arba iš anksto – tai standartas, kad ir kaip būtų nepatogu. Nors kartais, jei pažįstame 20 metų, galiu ir palaukti.

Ką daryti, jei neturiu tiek pinigų?

Tada turite problemą. Galbūt galima padaryti dalinį mokėjimą, bet tai retas atvejis. Galiu pasiūlyti pigesnį variantą, pvz., perkrovimą į didesnę mašiną (susidėjimą), bet tai gali užtrukti. Arba galite laukti, kol susirinksite kitą siuntą tą pačią kryptį – tai vadinama „kolektyviniais siuntimais“, bet čia nėra garantijos, kada tai įvyks. Logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją dažnai susiduria su biudžeto trūkumu.

Ar galima atsiskaityti gavėjui Vokietijoje?

Teoriškai taip, praktiškai – sudėtinga. Reikia, kad mūsų vairuotojas gautų grynus pinigus arba pavedimu, o vokiški bankai dažnai delsia. Jei gavėjas duos čekį, mums nieko nepadės. Geriausia, kad pinigai būtų pas mus sąskaitoje prieš išvykstant mašinai. Nenoriu, kad vairuotojas stovėtų pasienyje ir lauktų, kol pinigai „nueis“.

Ar į kainą įeina iškrovimas?

Paprastai ne, nebent tai yra „durys į durys“ paslauga. Dažniausiai vairuotojas padės nuleisti pakas į žemę, bet jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto, tai jau papildomas mokestis. Vokietijos vairuotojai yra profesionalūs, bet jie ne šauliai, kad neštų sviores laiptais be papildomo užmokesčio. Tai reikia sutarti iš anksto, kad būtų aišku.

Dokumentai ir biurokracija (vargas)

Kokius dokumentus reikia?

Būtinai CMR kontraktas. Be jo niekur nepravažiuosite per sieną, suteiktų problemų bus daugiau nei naudos. Be to, reikės prekių sąrašo (pakavimo lapas) ir, jei prekės yra brangios ar specifinės, galbūt TIR knygelės (nors tai daugiau dideliems sunkvežimiams). Paprastam žmogui, pervežančiam baldus, užtenka CMR ir sąrašo, kur parašytumėte, kas viduje yra. Nerašykite „daiktų“, būtinai parašykite „2 sofos ir stalas“.

Kas tas CMR ir kur jį gauti?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis. Ją užpildo vairuotojas arba ekspeditorius. Jums nereikia jo ieškoti internete. Jis suformuojamas automatiškai, kai užsakykite transportą. Tiesiog pasirašykite jį, kai vairuotojas atvyks pasiimti krovinių. Be to, CMR yra jūsų draudimas, jei kažkas nutiktų kelyje. (Nebent pasirašysite, kad viskas tvarkoje, o vėliau paaiškės, kad trūksta kojos nuo kėdės).

Ar reikia muitinės deklaracijos į Vokietiją?

Jei važiuojate iš Lietuvos (ES į ES), tai oficialiai ne. Tiesiog gabenate prekes tarp šalių. Bet jei siuntate kažką į Šveicariją (kur taip pat dažnai važiuojame per Vokietiją), tai taip, reikės. O jei į Vokietiją, tai dažniausiai tik pasirašome CMR. Nors kartais muitinės pareigūnai gali sustabdyti ir patikrinti, ar nevežate narkotikus ar cigaretes, tai jų darbas, mums tiesiog reikia turėti tvarkingus popierius.

Kas daryti, jei praradau dokumentus?

Tai blogai. Labai blogai. Teks rašyti paaiškinimus, o jei reikia muitinės, tai gali baigtis baudomis. Geriausia padaryti nuotrauką visiems dokumentams prieš išvykstant. Logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją tampa košmaru, jei dingsta CMR. Be jo, vairuotojas negali įvežti prekių į sandėlį. Darykite kopijas!

Ar reikia vokiškų dokumentų?

Ne būtinai, bet pagalba. CMR gali būti anglų ar lietuvių kalba, bet jei vokiškame sandėlyje dirba žmogus, nemokantis nei vieno iš šių, tai turės problemų. Geriau, jei prekių pavadinimai būtų išversti į vokišką arba anglų. Nerašykite lietuviškai „svogūnai“, jei tai ne maistas, o techninė detalė (pavyzdys keistas, bet supratat mintį).

Kas yra INCO terms ir ar tai svarbu?

Tai taisyklės, kurios nusako, kas kas moka ir kur atsakingumo riba. EXW reiškia, kad jūs pasirenkate prekes i sandėlio, o DAP reiškia, kad mes pristatome iki jūsų kiemo. Neklauskite manęs dėl visų tų FOB, CIF ir panašių, aš juos retai naudoju, dirbdamas su paprastais klientais. Mums svarbiau, ar galima užvažiuoti prie namų, ar reikia nešti 500 metrų.

Krovinių tipai ir pakavimas

Ar galiu vežti baldus be pakavimo?

Galite, jei norite, kad jie sugestų. Vairuotojas neatsakingas už jūsų prastai supakuotas kėdes. Vokietijos keliai, tiesa, geresni nei mūsiški, bet bumps yra visur. Reikia uždengti stiklus, surišti kojas. Logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją prasideda ne nuo to, kaip išsiunčiate užsakymą, o nuo to, kaip įklijuojate scotch juostą.

Ką daryti su pianinu?

O, klasika. Pianinus vežti sunkiausia, jie sunkūs ir trapūs. Reikia specialių kilimų, o geriausiai – specialių vežėjų. Paprastas vairuotojas su pianinu gali susidurti su problemomis, ypač jei reikia nešti laiptais. Turiu omenyje, kad ne kiekvienas furgonas turi liftą, o jei neturi, tai turi būti bent du stiprūs vyrai. Vieną kartą teko vežti pianiną į penktą aukštą be lifto – vairuotojas beveik atsisakė.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet yra tam tikrų taisyklių. Jei tai yra mėsa, sūris ar kiti produktai, reikalingas šaltkrepšis arba šaldoma mašina. Negalima tiesiog mesti dešros į furgoną prie padangų. Vokietijos sanitarinės tarnybos yra griežtos, jei sugaus blogai vežamą maistą, gali sunaikinti visą krovinį. (O vėliau reikės mokėti už utilization – naikinimą). Tai labai brangu.

Kokias paletes naudoti?

Geriausios EUR paletos (1200x800). Vokietijoje viskas sukasi apie jas. Jei atvešite kokią nors savo suktą lentą iš garžoje, gali būti, kad sandėlys jos nepriims. Paletos turi būti tvarkingos, nesuirusios, nes jei per kraunant lūžta koja, gali nukristi visa siunta. Nenaudokite senų, supuvusių medžiagų.

Ar telpa 30 europaletų?

Į standartinį 100 kubų furgoną (tarpas) – taip, telpa 33 EUR paletas. Jei daugiau, reikės didesnės mašinos arba dviejų. Bet dažnai klientai sako „aš turiu vos tris paletas“, o paskui paaiškėja, kad tai tokios didelės, kad užima pusę mašinos. Matematika čia ne visada veikia.

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Taip, bet tai kitas pasaulis. Reikia sertifikatų, specialių mašinų ir vairuotojų su ADR pažymėjimais. Negalima tiesiog įmesti balionų su dujomis į furgoną ir važiuoti. Tai nelegalu ir pavojinga. Logistikos spredimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją su ADR reikalauja daugiau dokumentų ir brangiau kainuoja.

Kelyje ir problemos

Kiek laiko užtruks?

Į Berlyną arba Hamburgą paprastai važiuojame vieną dieną, jei viskas tvarkoje. Jei reikia į pietus (Miunchenas), tai gali užtrukti ilgiau, priklauso nuo stūmų. Aš niekada nepromise-uju laiko su tikslumu iki minutės, nes kas nutinka kelyje – nežino niekas. Buvo atvejų, kai užstrigome ties Olštynu penkias valandas dėl avarijos.

Kas vyksta, jei sugedžia mašina?

Tai vargas. Mes turiem pagalbinį transportą, bet tai užtrunka. Jei sugestąs vairuotojas viduryje autostrados A2, tai mes išsiunčiame kitą vairuotoją perkrauti. Tai gali atidėlioti pristatymą dienai-dviem. Klientai čia pyksta, bet mes negalime užmagiškai sutaisyti variklio. Toks yra gyvenimas.

Ar vairuotojas skambins man prieš atvykstant?

Turėtų. Bet kartais jie užmiršta arba neturi ryšio (Vokietijoje vietomis ryšys prastas). Geriausia turėjo vairuotojo numerį ir patiems paskambinti parašytuose dokumentuose. Neklauskite manęs, kodėl jis neskambino, gal tiesiog buvo užsiėmęs vairuavimu.

Kas jei vairuotojas praranda prekes?

Tai labai retas atvejis, su draudimu. CMR draudžia krovinius. Jei vairuotojas pavogia arba praranda, mes mokame kompensaciją. Bet, prisipažinsiu, per 20 metų tai nutiko tik vieną kartą, kai vairuotojas išlipo pietauti ir kažkas jam pavogė bagažinę. Nustebtumėte, kaip retai pasitaiko vagysčių, nors visi bijo.

Ar galiu juos sekti GPS?

Taip, dauguma mašinų turi GPS sekimą. Galiu atsiųsti jums nuorodą, kur matysis, kur mašina yra realiu laiku. Bet neprašykite manęs kas valandą skambinti ir klausti „kur jie?“. Vairuotojams negalima kalbėti į telefoną važiuojant, tai nelegalu. (O jei jie atsakys, gali gauti baudą).

Kas daryti, jei pasienyje sustabdo?

Jei turite visus dokumentus, nieko. Jei ne, tai problema. ES viduje patikrinimai reti, bet vyksta. Kartais tikrina, ar nevežate nelegalių migrantų (ypač jei važiuojate dideliu sunkvežimiu). Jei vežate savo daiktus, tiesiog parodykite pasą ir CMR.

Vokietijos specifika ir iškrovimas

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Kartais taip. Vokiški kaimai turi keistus adresus, pvz., „Hauptstraße 15“ yra kiekviename mieste. Navigacija kartais meluoja. Gerai, jei klientas laukia gatvėje su žibintuvu. Vakarais tamsu, ir sunku rasti numerius ant namų. Logistikos sprendimų sprendimas pervežant daiktus į Vokietiją baigiasi tame momente, kai vairuotojas suranda tinkamą vartus.

Ar vokiški sandėliai dirba ilgai?

Ne, jie mėgsta dirbti pagal grafiką. 12:00 – pietūs, 16:00 – išvažiuoja. Jei atvyksite 16:05, niekas nebeįleis. Reikia derinti laiką iš anksto. Ir jie labai mėgsta taisykles – jei paletė bloga, ją nepriims. Nėra jokių „gal galima užpildyti formą vėliau“.

Kas yra „Gutachten“?

Tai ekspertizės aktas. Jei atvykstate į sandėlį, o prekės sugedusios, vokiečiai neduoda nieko padaryti, kol neatvyksta ekspertas ir parašo Gutachten. Tai užtrunka ir kainuoja. Jei jūsų prekės buvo sugestos dar Lietuvoje, o jūs nepastebėjote, tai bus jūsų kaltė.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padeda. Dauguma vairuotojų kalba rusiškai ar angliškai, bet seniems vokiškiems sandėlininkams angliškai gali nepaisyti. Kelis žodžius („Guten Tag“, „Entschuldigung“) žinoti praverčia. Aš pats vokiškai beveik nekalbu, bet sugebame susitarti rankomis ir kojomis.

Kodėl taip brangu Vokietijoje?

Mokesčiai, darbo užmokestis, kuras. Viskas brangu. Todėl ir mūsų paslaugos kainuoja. Negalima lyginti su kainomis važiuojant į Ukrainą ar Baltarusiją. Ten kaina kita, ir rizika kita. Vokietija – tai stabilus, bet brangus rinka.

Ar galima palikti prekes prie durų jei nieko namie?

Nerekomenduoju. Vokietijoje vagystės nėra tokios didelės kaip kitur, bet jei paliksite brangų kompiuterį prie buto durų, jis dingsi. Geriau derinti laiką su gavėju. Arba rasti „Paketshop“ tašką, bet ten telpa tik mažos siuntos.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Mašina turi važiuoti atgal su kroviniu, o tai kainuoja dvigubai. Jums teks mokėti už transportą į abi puses. Todėl visada patikrinkite, ar jūsų klientas tikrai laukia ir ar jis žino, kad ką nors laukia. Buvo atvejis, kai klientas nupirko sofoną, o žmona atsisakė, nes spalva netiko. Teko vežti atgal.

Išvada

Na, štai ir viskas apie tą logistikos sprendimų sprendimą pervežant daiktus į Vokietiją. Nėra nieko mistiško, tik daug darbo, kantrybės ir tvarkingų dokumentų. Svarbiausia – nebijoti klausti ir viską suderinti iš anksto. Neklauskite manęs, kodėl vokiškas kelyje reikia važiuoti 80 km/h, jei mašina gali važiuoti 90, tiesiokite taisykles. Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti didelių nedarbų, o jūsų baldai ar prekės pasieks paskirtį saugiai. Ir nepamirškite – geriausias sprendimas yra tas, kuris nekelia problemų vairuotojui.