Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena – teorija visada skiriasi nuo realybės. Dažnai klientai atvažiuoja pas mus manydami, kad tarptautiniai pervežimai yra kaip pasiųsti paštu laišką į gatvę: padėjai ir jis nuskrido. Deja, viskas yra kur kas sudėtingiau, ypač kai kalbame apie logistikos sprendimus vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos. Vokietija – tai mūsų pagrindinė partnerė, bet ir ten keliai gali būti paslaptingi. Čia ne tik apie vairuotojus ar sunkvežimius, tai apie tą pilną procesą, kurį dažnai nematome, bet juntame, kai kas nors nueina ne taip. Tiesiog reikia žinoti, į ką įsitraukiate.

Bendri klausimai apie procesą ir dokumentus

Kiek laiko užtrunka vežti į Berlyną?

Paprastai sakyčiau, kad tai trunka apie dvi paras, jei kalbame apie pilną sunkvežimį. Bet yra „bet“. Vakar vienas vairuotojas pristabdė ties Poznane dėl techninės apžiūros, tai dvi dienos virto trimis. Taigi, jei jums skubu, geriau derintis iš anksto, o ne tikėtis stebuklo. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos visada turi tą laiko rezervą, kurį mes vadiname „biurokratiniu“. Taip, reikia laukti, kol išrašys sąskaitą, kol ją apmokėsite, tada tik galima krauti. Geriau planuoti šiek tiek ilgiau, nei vėluoti.

Kokie dokumentai yra būtini?

Nereikia jokių magistros disertacijų, bet CMR sąskaita-faktūra ir prekių važtaraštis yra šventieji raštai. Be jų niekur neprašlysime net ir per lietų. Kartais klientai sako, „aš siunčiu tik du stalus“, tai maniau, kad dokumentai nereikalingi. Ne, reikalingi. Vokietijoje muitinė (tiek, kiek ji ten dar lieka ES erdvėje) gali sustabdyti ir paprašyti parodyti, kas tai per daiktai. Turėkite visus popierius paruošus el. pavidalu, mums bus lengviau išvengti nemalonumų.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, galima, bet tada tai jau nebe komercinis pervežimas, o olandiškas „kelioninis“ reisas, ir kainos skirsis. Jei turite keturis kampus ir sofą, tai jau tinka, bet jei bandysite įsivažiuoti su pilnu konteineriu drabužių be deklaracijos, gali būti nemalonumai. Esu matęs, kaip žmonės bandydami sutaupyti, vėliau mokėdavo baudas už nelegalų prekių gabenimą. Geriau iškarto pasakykite tiesą – mes rasime tinkamą logistikos sprendimą vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos teisėtai.

Kas daryti, jei prekės sugedusios pervežimo metu?

Tai yra mano blogiausia košmaras. Pirmiausia – nedarykite to, ką padarė vienas klientas: jis iškrovė viską ir tik tada pastebėjo, kad televizorius sulūžo. Reikia užfiksuuoti žalą dar prie vairuotojo, parašyti pastabą į CMR. Be to, mes visada pasiūlome draudimą, tačiau žmonės sako, „ai, man reikia tik į antrą aukštą pakelti“. O tada... Na, žinote. Draudimas yra tas dalykas, kuris išgelbėja nervus.

Ar imate už krovinių pakavimą?

Imame, jei turime savo vyrus toje vietoje. Bet jei jūs esate kažkur giliuose Žemaitijos ūkiuose, mums reikės siųsti brigadą iš miesto, tai kainuos brangiau. Kartais paprasčiau pačiam susirasti paletę ir oploti, nei mums mokėti už kelias valandas kelionės į jūsų vietą. Svarbiausia – ką tik pakavote, užfiksuokite nuotraukomis. Vokietijos sandėlininkai yra labai griežti dėl būklės, jei ten atvyks sugadinta dėžė, jie gali atsisakyti priimti visą partiją.

Kaip suskaičiuojama kaina?

Kaina – tai ne fiksas. Ji priklauso nuo degalų, nuo to, ar reikia lifto, ar reikia įvežti į miesto centrą, kur vairuotojui reikia specialios leidimo. Vieną kartą teko vežti į Miuncheną centre, ir vairuotojas praleido pusę dienos ieškodamas vietos statybai. Tai viskas įeina į kainą. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos turi būti lankstūs, todėl geriau paskambinti ir pasakyti, ką tiksliai turite, o ne laukti fiksuotos kainos internete.

Vokietijos specifika ir problemos

Ar Vokietijoje sunkiau vairuoti?

Nebūtinai sunkiau, bet griežčiau. Ten greičio matuokliai tikslūs, o policija nemiega. Mūsų vairuotojai dažnai sako, kad Vokietijos autostradose – kaip miške, vienas eina 90, kitas 160. Bet didžiausia problema yra ne greitis, o poilsio laikas. Ten jie tikrina tachografus kaip paskutinią kartą. Negalima „ uždirbti“ valandų, tai gali baigtis labai brangiai.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Nes jis vairuoja, arba jis miega. Arba, kas dar dažniau, jis yra Vokietijoje, kur mobilo ryšys kartais staiga dingsta (ypač ifrant tų kalnų arba miestų tunelių). Neklauskite vairuotojo, kada jis atvyks, kai jis tik ką išvyko iš Lietuvos. Jis nežino. Jis tik žino, kad turi važiuoti. Mes, ekspeditoriai, turime informaciją, o ne jis.

Ar dažnai įvyksta įvykių keliuose?

Per 20 metų mačiau viską. Nuo pūstų padangų iki apvirtusių sunkvežimių. Žiema Vokietijoje kartais būna slipingesnė nei čia, dėl to drėgno oro. Bet dažniausiai tai smulkūs incidentai – priešakinis automobilis staiga stabdo, ir sunkvežimiui tenka šokinėti į griovį, kad neištrenktų jo. Tada prasideda ilgos diskusijos su draudimo kompanijomis.

Kas su tais Vokietijos „mokesčiais“ už kelius?

Tai yra „Maut“. Mums reikia įsigyti specialią kortelę, kurioje kaupiamos sumos, arba mokėti už kiekvieną kilometrą rankiniu būdu (kas dabar retai). Tas mokestis įeina į sąskaitą, tačiau kai kurie klientai nustemba, kodėl kaina padidėjo 50 eurų. Na, tai ne mano pelnas, tai Vokietijos biudžeto papildymas. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos be šių mokesčių būtų per pigūs, bet nelegalūs.

Ar galima pristatyti šeštadienį?

Galima, bet tai kainuos. Vokietijoje, kaip ir čia, yra darbo laiko apribojimai, tačiau yra „Sonderdienste“ (ypatingos paslaugos). Jei jums tikrai reikia, kad vairuotojas atvyktų sekmadienį ryte į sandėlį, reikės sumokėti už viršvalandžius ir už laikomąją. Vieną kartą teks mokėti už vairuotojo nakvynę viešbutyje, nes negalėjo išvažiuoti iš kliento teritorijos.

Ar tikrai reikia tikslaus adreso?

Be galo. Vokietijoje viena gatvė gali eiti per tris rajonus, o indeksas neparodo, kuris vartas atidarytas. Kartais klientai rašo „Vokietija, prie fabriko“. Tai neveikia. Reikia GPS koordinačių arba bent jau pašto indekso ir gatvės numerio. Be to, reikia žinoti, ar yra vartų kodas. Vairuotojas negali laukti prie vartų valandą, šaukdamas „atidarykite“.

Krovinių tipai ir apribojimai

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet tik su specialiomis sąlygomis. Jei tai yra sausas kruopas, tai viena, jei sūris ar mėsa – tai kita. Reikia sanitarinių pažymėjimų ir šaltkreivių. Negaliu tiesiog įmesti į normalų furgoną šimto kilogramų mėsos sujungtos su chemikalais. Vokietijos veterinarinė kontrolė labai griežta, jei pastebės trūkumus, viską išmes į šiukšliadėžę.

Kas dėl pavojingų krovinių (ADR)?

Tai atskira pasaulis. Jei turite dažų ar aerozolių, privalome tai žinoti iš anksto. Negalima slėpti, kad dėžėje yra „kažko nedidelio“. Vairuotojas turi turėti specialius sertifikatus, o sunkvežimis – specialią įrangą. Vieną kartą klientas atvežė benziną plastikiniu buteliu pervežimui – mes atsisakėme. Tai nelegalu ir pavojinga.

Ar įtelpa 33 europaletės?

Į standartinį 13.6 metro sunkvežimį įtelpa 33 europaletės, jei jos yra standartinio dydžio (120x80). Bet jei jūsų paletės iššokusios į šonus arba viršų, tai neįtelpa. Tada reikia skaičiuoti tūrį. Kartais klientai sako, „aš turiu tik 30 paletų“, bet jos yra tokios didelės, kad tenka imti du sunkvežimus. Geriau nufotografuoti, ką kraunate.

Ar galima vežti ilgas prekes (pvz., medieną)?

Galima, bet reikia leidimų. Jei prekė ilgesnė nei 13,6 metro, tai jau yra nereguliarus krovinių pervežimas. Reikia lydinčių automobilių, policijos palydos. Tai brangu ir lėta. Jei turite 6 metrų sijas, jose įprastas furgonas nebeužveš, reikės suolelio sunkvežimio. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos tokiu atveju tampa tikrai sudėtingi inžineriniai sprendimai, o ne paprastas važiavimas.

Ką daryti, jei daiktai yra „be rėmų“?

Tai yra problema. Vairuotojas nėra krovėjas, jis gali padėti su šakėmis, bet ne su rankomis kelti sofas be rėmų į antrą aukštą. Jei neturite pakavimo, mes galime siųsti vyrams, bet tai už papildomą mokestį. Nereikia manyti, kad vairuotojas bus laimingas nešioti jūsų asmeninius daiktus be specialios įrangos.

Ar vežate mažus siuntinius?

Ne, mes ne „DHL“. Esu susidūręs su situacija, kai žmogus atvežo vieną dėžutę su bateliais ir klausė, kada atvyks į Miunchenį. Mums tai neapsimoka. Mes dirbame su didesniais kiekiais – bent kelios paletės arba puse sunkvežimio. Mažiems siuntiniams yra kurjerių paslaugos, jos pigesnės ir greitesnės tokiu atveju.

Pinigai, draudimas ir atsakomybė

Kada reikia apmokėti pervežimą?

Idealiu atveju – iš anksto arba prieš išvykstant. Mes esame pasitikėjimo verslas, bet po kelių incidentų, kai klientai atsisakydavo mokėti gavę prekes, turime taisyklę – pinigai (arba garantinis raštas) turi būti prieš išvykimą. Ypač jei vežame brangius elektronikos įrenginius.

Ar draudimas apima viską?

Draudimas apima tik tai, kas yra užrašyta sąskaitoje-faktūroje. Jei parašysite „buitinė technika“ su verte 100 eurų, o viduje bus 5000 eurų vertės kompiuteriai, draudiklis nemokės nieko. Būkite sąžiningi, jei norite saugumo. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos be tikros vertės deklaravimo yra lošimas.

Kas nutinka, jei klientas nepaima prekių?

Tai vadinasi „laikomasis“. Vokietijos sandėliai moka brangiai už vietą. Pirmas trys dienos gali būti nemokamos (arba įtrauktos į kainą), bet po to kaina šokinėja aukštyn. Vieną kartą teko išvežti atgal krovinių, nes klientas dingęs. Mums teko padengti sandėlio išlaidas. Taigi, nepasilikite be žinios.

Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet tik iki to momento, kai vairuotojas jau atvyko pas jus krauti. Jei vairuotojas stovi prie jūsų vartų, o jūs sakanate „nebereikia“, jums reikės sumokėti už tuščią važiavimą ir vairuotojo laiką. Tai vadinasi „dead mileage“. Geriau apgalvokite prieš.

Ką daryti, jei klientas sako, kad per daug brangu?

Galiu tik pasakyti, kad mums nėra ką kirsti. Degalai brangūs, padangos brangios, Vokietijos mokesčiai aukšti. Jei kas siūlo pigiau už rinkos kainą, tada ten kažkas negerai – gali būti, kad vairuotojas miegos vietoje poilsio, arba kad draudimo nebus. Kokybės ir saugumo kaina yra tokia, kokia yra.

Ar imate mokesčius už iškrovimą?

Jeigu tai yra „pristatymas iki durų“ (su liftu), tai ne. Jeigu reikia įnešti į vidų arba sudėti ant grindų, o ne ant paletės, tai taip, imame. Vairuotojo darbas yra vairuoti, ne nešioti krokodilą į butą. Už tai reikia mokėti atskirai.

Asmeninės patirties ir praktikos klausimai

Ar dažnai vairuotojai praranda krovinius?

Retai, bet nutinka. Paprastai tai ne vagystė, o pasiklydęs krovinių terminalas. Vieną kartą dėžė su dalimis nukeliavo į kitą sunkvežimį Hamburge, nes buvo vienodi numeriai. Sugrąžinome ją po savaitės. Todėl etiketės turi būti labai aiškios, ne ant lipduko, kuris nulupsta.

Ar geriau vežti iš Lietuvos ar į Lietuvą?

Ekonomiškai dažniau į Lietuvą, nes mes daugiau eksportuojame medieną ir maisto produktus, o atgal dažnai važiuoja tuščia arba su pusiau tuščiais sunkvežimiais. Bet jei randate grįžtamąjį krovinią (pvz., mašinų dalis iš Vokietijos), tai kaina gali būti žymiai mažesnė. Verta klausti.

Kodėl vairuotojai nemoka vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, o vokiškai tik pagrindinius žodžius. Vokietijoje dauguma logistikos darbuotojų kalba angliškai, taigi problemų paprastai nebūna. Bet kartais, kai reikia kalbėti su senoliu ūkininku, kuris nemoka nei angliškai, nei rusiškai, tada tenka šauktis pagalbos iš mūsų biuro.

Ar buvote patyręs „juodosios dėžės“ incidentų?

Taip, vieną kartą klientas pareikalavo, kad pristatytume dėžę be jokios žymėjimo. Atsisakėme. Per 20 metų išmokau, kad jei kvepia kaip kažkas nelegalaus, geriau nueiti. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos turi būti skaidrūs, kitaip galime prarasti licenciją arba baigtis kalėjime. Nebūkime naivūs.

Kokia yra geriausia metų laika vežti?

Vasara yra lengviau dėl oro, bet sunkiau dėl statybų sezonų – daug spūsčių. Žiima gali būti problema dėl sniego, bet mažiau krovininių. Ruduo ir pavasaris yra tas „auksinis vidurys“. Bet tiesiog reikia važiuoti, kai prekės pasiruošusios, ne laukant orų prognozės.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo jums nešti sunkus daiktus arba dirbo viršvalandžius, jis to tikrai neatsisakys. Lietuviškai tai vadinama „duoti prie alaus“. Vairuotojai uždirba neblogai, bet smulkus dėmesnis visada pagerina nuotaiką ir, galbūt, paslaugų kokybę kitą kartą.

Ar jums patinka jūsų darbas?

Kartais ne, ypač kai skambina telefonas 3 valandą ryto ir sako, kad sunkvežimis dega. Bet yra momentų, kai viskas suveikia kaip laikrodis, klientas laimingas, o mes pajuntame, kad padarėme gerą darbą. Logistika – tai ne tik popieriai, tai ir žmonės. Ir kava, daug kavos.

Išvada

Viskas apie tai, ką aš čia išdėstojau, rodo vieną – nėra vieno universalaus atsakymo. Logistikos sprendimai vežant daiktus į Vokietiją ir iš jos reikalauja kantrybės, sąžiningumo ir supratimo, kad kelyje gali nutikti bet kas. Nereikia bijoti klausti nelogiškų klausimų, geriau paklausti ir išvengti problemų, nei vėliau gailėtis. Mes čia esame tam, kad padėtume išsiversti tame tūkstančių kilometrų labirinte, tikrai verta pasitikėti savo ekspeditoriumi. Sėkmės kelyje!