Logistikos sprendimai prekėms iš Lietuvos į Vokietiją

Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko – nuo pamestų paletų iki šoferių, kurie tiesiog nusprendžia pasukti į kitą pusę, nes „taip patogiau“. Kai kalbame apie logistikos sprendimus prekėms iš Lietuvos į Vokietiją, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra tokia, kad viskas priklauso nuo planavimo ir to, ar tavo vadybininkas iš tikrųjų skambina vairuotojui, ar tik žiūri į GPS ekraną. Vokietija yra didelė rinka, reikalaujanti tikslumo, o mūsų lietuviškas verslas dažnai bando sutaupyti ten, kur to daryti visiškai nevalia. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi, kaip iš tikrųjų viskas vyksta, be jokių pagražinimų.

Planavimas ir maršrutai

Kaip geriausia suplanuoti prekių išvežimą į Vokietiją?

Geriausias būdas yra pradėti nuo realaus laiko įvertinimo, o ne nuo to, ką žada vadybininkų pažadai. Mano praktikoje dažniausiai viskas stringa dėl to, kad klientas nori „vakar“, o fura dar net nėra pakrauta. Pirmiausia, visada patikrinkite, ar jūsų krovinys atitinka Vokietijos kelių eismo taisykles, ypač jei vežate kažką nestandartinio. Aš visada rekomenduoju turėti bent vieną atsarginį variantą, nes kelyje A2 ar A9 visada gali nutikti kažkas nenumatyto. Jei planuojate siųsti reguliariai, geriau sudaryti sutartį su patikimu vežėju, o ne ieškoti pigiausio varianto biržoje, kur rizika gauti „nepatikimą“ vairuotoją yra milžiniška.

Ar verta rinktis pilnus krovinius (FTL) ar dalinius (LTL)?

Tai priklauso nuo jūsų prekių kiekio ir biudžeto, bet dažniausiai FTL yra saugiau. Kai vežate pilną mašiną, krovinys nejuda, niekas jo neperkrauna, o tai reiškia mažesnę riziką sugadinti prekes. Daliniai kroviniai (LTL) yra pigesni, bet jie keliauja per terminalus, kur vyksta nuolatinis „mėtymas“. Prisimenu atvejį, kai klientas siuntė brangią įrangą per terminalą ir ji atvyko su daužtais kampais. Jei prekės trapios, net negalvokite apie LTL, nebent pakuotė yra tiesiog nepramušama. FTL atveju jūs kontroliuojate visą procesą nuo taško A iki taško B, o tai suteikia ramybę.

Kokie yra pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Vokietiją?

Dažniausiai visi važiuoja per Lenkiją, tai yra klasikinis kelias, bet jis turi savo „siurprizų“. Lenkijos keliai nuolat remontuojami, todėl vėlavimai yra beveik garantuoti. Aš dažnai patariu vairuotojams rinktis maršrutus per mažesnius miestelius, jei pagrindinės magistralės stovi, bet tai reikalauja patirties. Vokietijos pusėje viskas priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojate – Berlynas yra arčiau, bet Miunchenas ar Štutgartas reikalauja daugiau laiko. Visada skaičiuokite papildomas 5-8 valandas „kamščiams“ prie sienos ar didesnių miestų, nes vokiečių „Autobahn“ ne visada yra tokia greita, kaip atrodo.

Kaip išvengti prastovų pakrovimo metu?

Prastovos yra didžiausias logistikos „vėžys“. Jei jūsų sandėlio darbuotojai lėtai krauna, vėliau neturėkite pretenzijų, kad vairuotojas nespėjo laiku. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti paruoštas paletes iš anksto, kad fura galėtų užvažiuoti ir išvažiuoti per valandą. Jei kraunate ilgiau, pasiruoškite mokėti už prastovas, nes vairuotojo laikas irgi kainuoja. Kartą turėjau klientą, kuris manė, kad gali laikyti mašiną 6 valandas, o paskui stebėjosi, kodėl vežėjas atsisakė su juo dirbti. Būkite operatyvūs, ir visi bus patenkinti.

Ar svarbu, kokią transporto įmonę pasirinkti?

Labai svarbu, ir ne tik dėl kainos. Aš visada sakau – rinkitės tą, kuri turi savo parką, o ne tik „popierinius“ vadybininkus. Kai įmonė turi savo mašinas, jie labiau rūpinasi savo reputacija. Jei kažkas nutinka, jie turi tiesioginį ryšį su šoferiu. Tie, kurie tik perparduoda krovinius, dažnai patys nežino, kur yra jų fura. Būkite atsargūs su tais, kurie siūlo kainas, kurios atrodo per geros, kad būtų tiesa. Dažniausiai už to slepiasi prasta techninė būklė arba nepatyrę vairuotojai, kurie gali įstrigti kažkur pakelėje.

Kokie dokumentai būtini pervežimui į Vokietiją?

CMR važtaraštis yra šventas dalykas. Be jo jūs neturite nieko. Taip pat svarbu turėti tikslius prekių aprašymus, ypač jei tai pavojingi kroviniai (ADR). Kartą mano klientas pamiršo įdėti sertifikatą, tai vokiečių policija mašiną laikė dvi paras. Tai kainavo krūvą pinigų ir nervų. Visada patikrinkite, ar visi parašai ir antspaudai yra savo vietose. Jei vežate į Vokietiją, vokiečiai mėgsta tvarką, todėl bet kokia klaida dokumentuose gali virsti didele problema. Geriau tris kartus patikrinti, nei vieną kartą mokėti baudas.

Ar verta drausti krovinius papildomai?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis nepadengia visko. Jei vežate kažką tikrai brangaus, būtinai darykite papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fura pateko į avariją, ir CMR draudimas padengė tik dalį nuostolių pagal svorį, o ne pagal prekių vertę. Tai buvo pamoka visam gyvenimui. Niekada nepagailėkite tų kelių dešimčių eurų papildomam draudimui, nes avarijos kelyje nutinka net ir patiems geriausiems vairuotojams.

Kaip sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais GPS sekimas yra standartas. Jei vežėjas negali suteikti nuorodos į sekimo sistemą, tai jau yra raudona vėliava. Aš visada reikalauju, kad klientas galėtų matyti, kur yra jo prekės. Tai ne tik dėl saugumo, bet ir dėl planavimo. Jei matau, kad fura vėluoja, galiu iš anksto įspėti gavėją Vokietijoje. Tai rodo profesionalumą. Tačiau atminkite, kad net ir su GPS vairuotojas gali tiesiog išjungti sistemą, jei nori „pailsėti“ ne pagal grafiką (na gerai, realiai tai pasitaiko rečiau, bet vis tiek).

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimai yra logistikos dalis. Svarbiausia yra komunikacija. Jei vežėjas jus informuoja iš anksto, tai yra viena, bet jei dingsta – tai jau problema. Visada turėkite kontaktą žmogaus, kuris atsakingas už tą konkretų reisą. Jei vėlavimas yra kritinis, bandykite ieškoti alternatyvų, bet dažniausiai geriausia yra tiesiog laukti ir reikalauti nuolaidos už vėlavimą. Kartą vėlavome dėl sniego audros Vokietijoje, tai klientas buvo labai piktas, bet kai paaiškinau situaciją ir parodžiau nuotraukas, viskas susitvarkė.

Kaip paruošti prekes transportavimui?

Pakuotė yra viskas. Jei prekė blogai supakuota, joks draudimas nepadės. Naudokite kokybiškas paletes, gerai apvyniokite plėvele, jei reikia – naudokite kampuočius. Vokietijos keliai yra geri, bet vibracija vis tiek daro savo. Jei kraunate į fura, įsitikinkite, kad prekės nevaikšto. Naudokite diržus, „gumas“, viską, kas laiko krovinį vietoje. Prisimenu, kaip vienas klientas atsiuntė prekes tiesiog sudėtas į dėžes be jokio tvirtinimo – rezultatas buvo liūdnas. Investuokite į pakavimą, tai atsiperka su kaupu.

Ar skiriasi logistika į skirtingus Vokietijos regionus?

Taip, ir labai. Šiaurės Vokietija yra viena, Pietų Vokietija – visai kas kita. Pietuose yra kalnai, ten reikia kitokių mašinų, kartais reikia daugiau laiko dėl reljefo. Berlynas yra didelis miestas, ten įvažiuoti su fura yra tikras vargas dėl eismo. Visada klauskite vežėjo, ar jie žino, kur važiuoja. Jei jie sako „ai, kažkur Vokietijoje“, tai jau blogas ženklas. Patyręs vadybininkas visada žinos, kokie apribojimai galioja konkrečiame regione.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei prekės ne iš ES?

Jei prekės iš Lietuvos, tai ES viduje, tad muitinės nėra. Bet jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių ir tik tranzitu per Lietuvą į Vokietiją, tada prasideda linksmybės. Turi būti T1 dokumentas, garantijos ir t.t. Tai yra sudėtinga sritis, kurioje be gero muitinės tarpininko geriau nelįsti. Aš pats visada rekomenduoju samdyti profesionalus, nes viena klaida deklaracijoje gali kainuoti visą krovinio vertę. Niekada nebandykite „prasukti“ patys, jei nesate tikri.

Ar verta naudoti ekspeditorių paslaugas?

Ekspeditorius yra tarpininkas, kuris prisiima riziką ir organizuoja viską už jus. Jei esate didelė įmonė, galite turėti savo logistikos skyrių, bet jei esate mažesni – ekspeditorius yra geriausias draugas. Jie turi ryšius, jie žino, kas patikimas, o kas ne. Taip, jie ima mokestį, bet jie sutaupo jūsų laiką ir nervus. Mano patirtis rodo, kad geras ekspeditorius atsiperka per pirmąjį pusmetį, nes išvengia tų klaidų, kurias jūs padarytumėte patys.

Kaip derėtis dėl kainos?

Kaina nėra viskas. Jei deratės iki „kaulų“, vežėjas gali tiesiog pasirinkti kitą, geriau mokantį klientą. Geriausia yra ilgalaikė partnerystė. Jei duodate pastovius krovinius, galite tikėtis geresnių tarifų. Bet visada palikite vietos deryboms. Aš visada sakau – geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad prekės atvyks laiku ir saugiai. Pigūs logistikos sprendimai prekėms iš Lietuvos į Vokietiją dažnai baigiasi brangiais nuostoliais.

Ar svarbus vairuotojo kalbos mokėjimas?

Tai yra labai svarbu. Jei vairuotojas nemoka vokiškai ar angliškai, jis gali įstrigti prie rampos ir nieko nesuprasti. Vokietijoje sandėlių darbuotojai ne visada kalba angliškai. Turėjau atvejį, kai vairuotojas tiesiog negalėjo susitarti dėl pakrovimo laiko, nes niekas nesuprato, ko jis nori. Tai kainavo pusę dienos. Visada klauskite vežėjo, ar vairuotojas gali susikalbėti. Tai atrodo smulkmena, bet logistikoje smulkmenos dažnai tampa didžiausiomis problemomis.

Kaip elgtis su pavojingais kroviniais (ADR)?

ADR yra visiškai kitas lygis. Reikia specialių leidimų, specialios įrangos, vairuotojas turi turėti pažymėjimą. Jei vežate chemikalus ar kažką degaus, net negalvokite apie paprastą fura. Tai yra griežtai reglamentuota. Kartą mačiau, kaip policija sustabdė mašiną dėl netinkamo ženklinimo – baudos yra milžiniškos. Visada dirbkite tik su tais, kurie specializuojasi ADR pervežimuose. Tai nėra sritis, kurioje galima „pasimokyti“ iš klaidų.

Ar verta naudoti „Express“ pristatymą?

„Express“ reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų, dažnai su dviem vairuotojais. Tai kainuoja dvigubai brangiau, bet jei prekės yra kritiškai svarbios (pvz., gamybos linijos dalys), tai yra vienintelis kelias. Mano praktikoje tai dažniausiai naudojama, kai gamykla Vokietijoje stovi ir laukia detalių. Tai brangu, bet kartais tai yra pigiau nei prastovos gamykloje. Tik visada įsitikinkite, kad vežėjas tikrai turi du vairuotojus, o ne tik žada.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Tentinė puspriekabė yra standartas, bet galbūt jums reikia šaldytuvo (refrigeratoriaus)? O gal reikia „mega“ puspriekabės, nes prekės aukštos? Visada tiksliai išmatuokite krovinį. Jei fura atvažiuos ir prekės netilps, tai bus jūsų problema. Aš visada prašau klientų atsiųsti tikslius matmenis ir svorį. Kartą klientas pasakė „standartinė paletė“, o atvežė kažką, kas netilpo į standartinę fura. Tai buvo labai nemalonus pokalbis.

Ar svarbu, kurioje Lietuvos vietoje kraunama?

Taip, nes tai įtakoja kainą. Jei kraunate kažkur atokiame rajone, mašina turi atvažiuoti, o tai kainuoja. Jei kraunate Vilniuje ar Kaune, tai yra lengviau. Visada įvertinkite logistinį patogumą. Jei turite galimybę, konsoliduokite krovinius viename taške. Tai sumažina kaštus ir palengvina visą procesą. Mano patirtis rodo, kad logistika prasideda dar sandėlyje, o ne kelyje.

Kaip užtikrinti prekių saugumą?

Be diržų ir plėvelės, svarbu ir tai, kur vairuotojas nakvoja. Vokietijoje yra daug nesaugių aikštelių, kur vagys tiesiog pjausto tentus. Visada rekomenduokite vairuotojui rinktis saugomas aikšteles. Tai kainuoja kelis eurus daugiau, bet tai apsaugo krovinį. Kartą vienas mano vairuotojas „sutaupė“ ir nakvojo neaiškioje vietoje – ryte rado supjaustytą tentą. Laimei, nieko nespėjo pavogti, bet streso buvo daug.

Ar verta naudoti intermodalinį transportą?

Tai yra traukiniai ir laivai. Tai ekologiškiau ir kartais pigiau, bet tai yra lėčiau. Jei jūsų prekės nėra skubios, tai yra puikus variantas. Bet jei reikia greičio, geriau rinktis kelių transportą. Aš pats retai naudoju intermodalinį, nebent klientas pats paprašo dėl ekologinių tikslų. Tai reikalauja daugiau koordinacijos, o tai reiškia daugiau rizikos kažką supainioti.

Kaip vertinti vežėjo patikimumą?

Žiūrėkite į atsiliepimus, įmonės istoriją, kiek laiko jie rinkoje. Jei įmonė įsikūrusi prieš mėnesį, būkite atsargūs. Taip pat svarbu, ar jie turi CMR draudimą ir ar jis galioja. Paprašykite draudimo poliso kopijos. Tai yra normalus prašymas. Jei jie slepia, tai jau blogai. Aš visada prašau visų dokumentų prieš pasirašant sutartį. Tai yra mano darbo dalis – apsaugoti klientą nuo problemų.

Ar svarbu, kokiu laiku atvyksta fura?

Vokietijoje yra griežti „time slot“ (laiko langai). Jei vėluojate 15 minučių, jūsų gali nepriimti. Tai yra labai svarbu. Visada planuokite atvykimą su atsarga. Geriau atvažiuoti valanda anksčiau ir palaukti, nei vėluoti. Vokiečiai yra labai punktualūs, ir jie nebus laimingi, jei sugadinsite jų grafiką. Tai gali sugadinti jūsų santykius su gavėju visam laikui.

Ką daryti, jei prekės sugadintos?

Visada fotografuokite. Prieš kraunant, kraunant ir iškraunant. Jei matote pažeidimą, iškart fiksuokite CMR važtaraštyje. Tai yra vienintelis būdas gauti kompensaciją. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysite. Tai yra auksinė taisyklė. Kartą klientas pasirašė, o paskui skambino man ir rėkė, kad prekės sudaužytos. Aš nieko negalėjau padaryti, nes dokumentai buvo „švarūs“.

Ar logistikos sprendimai keičiasi?

Taip, viskas juda link skaitmenizacijos. Dabar viskas vyksta per sistemas, popieriai nyksta. Tai gerai, nes mažėja klaidų. Bet žmogaus faktorius visada išliks. Visada reikės vairuotojo, kuris vairuoja, ir vadybininko, kuris sprendžia problemas. Technologijos padeda, bet jos nepakeičia patirties. Aš visada sakau – technologijos yra įrankis, o ne sprendimas. Sprendimą priima žmogus.

Išvada

Logistikos sprendimai prekėms iš Lietuvos į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja dėmesio detalėms. Jei planuosite, tikrinsite ir bendrausite, viskas bus gerai. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti kokybės. Tai jūsų prekės, jūsų pinigai ir jūsų reputacija. Būkite reiklūs, bet ir supratingi, nes kelyje visko būna. Tikiuosi, kad ši patirtis padės jums išvengti bent dalies klaidų, kurias aš pats dariau prieš daugelį metų. Sėkmės kelyje!