Logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai: kas užais tai slaugo?

Šiandien kalbėsime apie tai, kas visiems, kurie gyvena ar dirba Vokietijoje, kyla ne kartą – bėgimas į Lietuvą su visais daiktais. Jau dvidešimt metų stoviu šioje šerno duobėje, vadinamoje logistika, ir galiu pasakyti viena: logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai atrodo lengvi, bet tik tiek, kol neprisideda emocijos. Kas yra tas ritualas? Turguje parduoti viską, surašyti sąrašą, o tada suprasti, kad sofa vis tiek neįeina į liftedą. Žmonės klausina, kodėl taip brangu, kodėl taip ilgai, o a tiesiog juos žiūriu ir mąstau, kad pati didžiausia problema yra ne keliai, o mūsų noras suvežti visą "gyvenimą" viena eile. Čia nėra tik apie sunkvežimius, čia apie tai, kaip išgyventi tą chaosą be širdies smūgio.

Kainos, pinigai ir tai, kas juos įtakoja

Kiek tai galioja apytikslai?

Žiūrėkite, neąmanu pasakyti tikslios sumos bekviečiant jus į kavą, bet paimkime vidutinį variantą. Jei turite „pusrūsį“ baldų, t. y. apie 10–12 kubinių metrų, tai kelionė iš, tarkime, Miuncheno arba Frankfurto srities jus kainuos dviejų tūkstančių euro ribose. Bet tai tuomet, jei jūs sužinot kainą iš karto, o ne tada, kai vairuotojas jau pakrautą masina stovi prie jūsų namo Vokietijoje ir sako: „Oi, čia kažkur daugiau kilogramų gavo“. Logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai apima ir tokius staigmeninius suraskitus, tad geriau turėkite papildomą 10–15 procentų biudžete.

Ar brangiau vežti iš Pietų Vokietijos nei iš artimesnių vietų?

Akivaizdu, kad taip, bet ne taip labai, kaip galvojate. Kuro kaina variklyje ne vienintelis dalykas. Jei reikia važiuoti iš Miuncheno, tai tai yra beveik tūkstantis kilometrų viena kryptimi. Tačiau ten daugiau konsolidacijos galimybių, t. y. mes dažniau sulaukiam užsakymų iš ten link Baltijos šalių, todėl galime pasiūlyti gerą kainą. O jei jūs gyvenate kažkur giliuose Rūro miškuose, kur reikia sukrypti už penkių kilometrų į kiemą, o ten važiuoti negali vilkikas… tai tada kaina padidėja ne nuotolio, o dėl manevrų.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sumai?

Pagalvokit, kuras tai tik pusė reikalo. Didžiausią įtaką dar tai, ar jums reikia išpakuoti daiktus Lietuvoje, ar tik numesti kieme. Dar labai svarbu, kada važiuojate. Jeigu rytoj (nerašykite man, kad aš neįspėjau), tai bus brangiau. Vokietijoje yra mitinės „Tykančios dienos“ (Ruhetage), kai vairuotojai negali vairuoti sunkvežimius. Jei perkraustymas krenta ant švenčių, mums reikia mokėti vairuotojui už papildomą laiką, o tai ir eina į jūsų sąskaitą.

Kodėl kainų skirtumas tarp brokerių tiek didelis?

Nes kai kurie tiesiog meluoja. Pasakyk tiesiai. Yra firmų, kurims logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai yra tiesiog pardavinėjami telefonu. Jie ne savo transportas, jie tiesiog suranda pigų vairuotoją iš Ukrainos ar Baltarusijos (jei įleisti į ES) ir uždirba ant skirtumo. O yra mūsų, „senų žvėrių“, kurie turi savus vilkikus, žino kiekvieną anglią ir užtikrina, kad jūsų indai nenukristų. Pigušeiga čia pasibaigia taip, kad jūsų pianinas atkeliauja su lenktu statmena. Neklauskite, kaip aš tą žinau (buvo taip su viena kliente iš Štutgarto).

Galima sutaupyti jei pats duodu dėžes?

Tikrai, tai mažina darbo sąnaudas, nes mums nebereikia leisti už pakuojamoją medžiagą. Bet suvokit, kad jei jūs užpildote dėžę knygomis ir pripildote iki krašto, ji sprogs pakartotinio kilnojimo metu. Nereikia būti genijum, kad tai suprastum. Taigi, duokite dėžes, bet leiskite mums jas užklijuoti juosta, kuri laikosi ne metus, o dešimt metų. Tas centas už juostą taupo jūsų nervus vėliau.

Ar yra paslėpti mokesčiai, apie kuriuos niekas nežino?

Vokietijoje dažnai būna taip, kad kadangi ne ES pilietis (arba net jei ir esate), bet registruotas mašina… nieko tokio. Čia kalbu apie tai, kad jeigu reikia įvažiuoti į apribotą zoną (Umweltzone) be tam tikros žalės kortelės, gautumėte baudą. Dažniausia imame už tai, kad sutvarkome dokumentus už jus. Bet jeigu pasakote „važiuok pro šalį“, o vairuotojas nuvažiuoja per miesto centrą, gali būti nemalonumų. Tai ne paslėptas mokestčius, o realybė.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis šokas

Kokius dokumentus tikrai būtina turėti?

Negalima važiuoti su tuščiomis rankomis. Mums reikia jūsų asmens dokumento kopijos (nuotrauka, duomenys), krovinio sąrašo (packing list) ir, aišku, sutarties. Jei vežate transporto priemonę (automobilį), ten jau kur kas daugiau dokumentų – techninės pasas, registracijos liudijimas. Logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai sustoja ties tos pačios techninio paso galiojimo data, nes žmonės pamiršta, kad jis turi būti galiojantis ne dieną daugiau.

Ar reikia eiti į muitinę, kai važuoju iš ES valstybės?

Teoriškai – ne. Vokietija ir Lietuva yra toje pačioje erdvėje. Bet praktiškai… turi omeny, jeigu vežate dideles kiekis naujų daiktų (pavyzdžiui, 50 naujų monitorių), tai muitininkas gali sustabdyti ir klausti, ar tai ne prekyba. Privatus perkraustymas turi atrodyti kaip privatus. Seni baldai, naudoti drabužiai – nėra problemų. Tačiau jei bandysite perkrausty „naują virtuvę“ iš IKEA su niekineliu rahas, gali tekti mokėti PVM arba muito. (Aš asmeniškai nebūčiauoju tokių rizikuotojų).

Kas nutinka jeigu pametąs dokumentus kelionės metu?

Tai yra mano košmaras. Vieną kartą klientas išmetė CMR sąskaitą-faktūrą degalinėje prie Berlyno (ar gal Hamburgas, nebeatsimenu tiksliai). Vairuotojas liko su pilnu sunkvežimiu ir jokių dokumentų. Teko rašyti prašymus, daryti kopijas, siųsti elektroniniu būdu. Tai atidėjo tranzitą dienai. Jeigu dingsta techninis pasas automobiliui, tai jis ir negali važiuoti. Visus dalykus laikykite vienoje byloje, o ne bagažinės kišenėje.

Ar užtenka telefono nuotraukų ar reikalingi originalai?

Daug kas dabar siunčias nuotraukas „WhatsApp'u“, ir tai gerai, kad mes matome, ką reikia vežti. Bet legaliai vairuotojas turi turėti popierinę versiją arba kvalifikuotą elektroninį parašą. Vokiečai tikrai mėgsta popierių. Jeigu sustigs policija, nuotrauka telefone jų neįtikins. Todėl mes visada reikalaujame, kad vairuotojas gautų pasirašytus dokumentus prieš išvykstant.

Kokios problemos kyla su neES piliečių daiktais?

Čia prasideda tikras cirkas. Jeigu klientas, pavyzdžiui, iš Ukrainos arba Trečiojo pasaulio šalies, bet gyveno Vokietijoje legaliai, jis gali vežti savus daiktus tik tuo atveju, jeigu pateisina savo buvimą Vokietijoje. Logistikos spredimai pervežimui iš Vokietijos dažnai užkliūva ant vizų galiojimo laiko. Jei vizos galiojimo data pasibaigė prieš savaitę, muitinė gali apkaltinti, kad daiktai nelegaliai įvežami. Reikia viską tikrinti iš anksto.

Ar reikia deklaruoti pinigus jei juos su savimi?

Taip, jeigu vežate daugiau nei 10 tūkstančių eurų grynaisiais. Žinau, žinau, kas jus galvojate: „Kas taip veža galias?“ Pasitikėk manimi, vyresni žmonės dažnai tiesiog nepasitiki bankais. Jeigu sustabdys ir rastų pinigų po lova ar tarp drabužių, juos gali konfiskuoti, jei nebuvo užpildyta speciali deklaracija. Tai nėra mūsų atsakomybė, bet aš visada primenu, nes nenoriu girdėti skundų.

Fiziniai darbai, pakavimas ir „o jeigu“

Ar jūsų komanda padeda supakuoti daiktus Vokietijoje?

Žinoma, mūsų vokiškai kalbančios komandos gali atvykti iš anksto. Tai pigiau, nei jums skambinti pačiam kaimynui, su kuriuo nekalbate jau penkerius metus. Tačiau reikia suprasti, kad Vokietijoje darbo jėga brangi. Valandinis tarifas čia nėra kaip Lietuvoje. Jei norite, kad viskas padarytų profesionalūs pakuotojai, tai tas darbas kainuos, bet tada jūsų indai nebus subyrai tarp kilimų.

Kaip elgtis su daiktais kurie netelpa išeigin?

Tai klasika. Aš jau mačiau viską – nuo „mažų“ porceliano rinkinių iki didžiulių automobilių dalių, kurios telpa tik į atvirus sunkvežimius. Jei daiktais per daug, logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai reikalauja papildomo reiso. Negalima mesti ant stogo sofos, net jei ir pririšta virvute (nors kai kurie tai daro). Geriau jau susitarti dėl mažesnio „B“ tipo sunkvežimio, kuris talpina 20 kubinių metrų, nei griauti daiktus.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, bet tik tada, jei jie ne saugomo rūšies. Gyvūnus… čia yra problema. Mes esame krovinių pervežėjai, ne gyvūnų pervežėjai. Vairuotojai nemėgsta, kai keleivio vietoje yra šuo (net jei jis mažas), nes paskui vis kvepia ir aplinka plaukus. Yra specialios firmos šiam reikalui, bet kartais, pagal susitarimą, įleidžiame kažką mažo į kabinoje (jeigu vairuotojas nealergiškas). Bet nereikia mums siųsti vilkolaių.

Kas vyksta jeigu tą dieną lyja?

Ką tu gali daryti? Lietus nėra priežastis atšaukti procesą, nebent jūsų baldai yra iš senovinio presuoto popieriaus. Mums turime tentus (uždaras savivarčis), todėl nuo sunkvežimio pusės daiktai sausi. Bet jei reikia nešioti iš buto į masina, o kieme purvina vanduo… tai taip, daiktai gali sumankyti. Rekomenduoju pasirūpinti galine danga arba senaisis kilimukais patams nuplėšti.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas?

Tai priklauso nuo to, ar jūs turit liftą. Vokietijoje daug namų yra seni, be liftų, o trečiajame aukšte gyvena senoliai, kurie turi tūkstantį knygų (niekas nesupranta, kodėl jos tos knygos). Gali užtrukti 4 valandas, gali 8. Neklauskite manęs „tiksliai kiek“, aš ne burtininkas. Bet įvertinkite, kad jei turi 50 dėžių, tai tai nėra valanda darbo.

Ar jums pats padėti reikia?

Jei norite, kad procesas vyktų greičiau – taip. Mums nėra svarbu, ką jūs nešite, svarbu, kad ji nenukristų ant kojos. Tačiau klientai dažnai tik trukdo, bando „valdyti“ procesą, bet nežino, kur dėti sunkų spintelę. Geriau pasakykite vietą, o mums patikėk procesą. Aš mačiau, kaip vyras bandė padėti su televizoriaus stalviršiu ir jį sulaužė dar prieš įkeliant į liftą. (Tada tik raumuo pradeda tirpti nuo pykčio).

Rizikos, vairuotojai ir kas vyksta kelyje

Kas nutinka jeigu sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Paskutini metai buvo kažkoks keistas su padangomis – po vieną kas antrą savaitę. Jeigu sugenda kažkas mažo, vairuotojas pataiso pats. Jei variklis – tada laukiam pagalbos. Žinokit, logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai turi apsaugos mechanizmus – mes turiu draudimą „CASCO“, tačiau tai negrąžina jūsų laiko. Jūs gausite naują masina po 2 dienų, bet jeigu jums jau reikėjo būti Lietuvoje vakare… tai atsiprašome.

Kaip susisiekti su vairuotoju jeigu jis neatsiliepia?

Vokiečiai griežtai laikosi poilsio režimo. Jei jis neatsiliepia 12 valandą naktį, galvoju, jis miega, o ne neatsiliepia pyktis (arba galvoja apie sau). Mes turim GPS sekimą, taigi matome, kur jis yra. Jeigu signal dingsta ilgiau nei valandą – tuomet pradedame panikuoti. Bet dažniausiai tiesiog nėra ryšio tarp tų patų Vokietijos kalnų.

Ar vairuotojai gali kalbėti lietuviškai?

Ne visi. Mūsų komandoje yra ir vokiečių, ir rusų kalba kalbančių vairuotojų, o lietuvių… turiu vieną tokį vairuotoją, kuris lietuviškai kalba kaip paskutinis metė, bet supranta viską. Jeigu jums svarbi komunikacija, praneškite iš anksto, išsiųsime lietuvį. Tačiau jei jis užimtas, teks susitaikyti su rankų kalba (ir taip dažniausiai veikia).

Ar saugu palikti daiktus sunkvežyje per naktį?

Sunkvežimiai turi užraktus, o daugelis turi ir GPS imtuvus su užrakto funkcija. Vagystės Vokietijoje yra, bet ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau jeigu vairuotojas sustoja prie „keisto” poilsio aikštelės, kur daugiau šešėlių nei šviesos, tai aš negu užtikrinti. Mes stengiamės planuoti marsrutus taip, kad jie stotų saugiose vietose (prie „Lidl“ arba didelių sankryžų). Tačiau rizika visada yra.

Kas daryti jeigu vairuotojas atvyksta pavėluotas?

Neklauskite manęs, kodėl tai vyksta. Vokietijoje yra didžiuliai spūstys prie Miuncheno ir prie Hanoverio. Jeigu numatėte, kad bus 8 valandą ryto, o jis atvažiuoja 12 valandą, dažniausiai tai ne jo kaltė. Jeigu pavėluojame dėl mūsų klaidos (pvz., per vėlu išvykome iš bazės), mes kompensuojame, tačiau dėl užstatų – ne. Vieną kartą važiavau su viena šeima (tuo metu dar važiavau pats), ir mes pavėlavome 6 valandas dėl sniego. Jie tikrai nebuvo laimingi.

Pristatymas galutinė vieta ir išpackavimas

Ar galite išnešti daiktus į bet kurį aukštą?

Jeigu yra liftas – nesvarbu, kur aukšte. Jeigu nėra lifto ir jūs gyvenate penktame aukšte be lifto senature name Kaune… tai labai prašome pasakyti iš anksto. Mūsų darbuotojai yra stiprūs, bet ne supernenaudotojai. Už kiekvieną aukštą be lifto gali būti papildomas mokestis už fizinius nuostolius (nugarų skausmas). Vieną kartą teko nešti pianiną į trečią aukštą per langu, nes laiptai buvo per siauri. (Nebepriimu tokių užsakymų, šypsojuosi bet nerašt).

Kas vyksta su popierium ir šiukšlėmis po išpackavimo?

Jei pasirinkote pilną paslaugą, mes susirenkame visą šiukšlię, suskleidžiame dėžes ir išvežame. Jeigu pasirinkote tik pristatymą „iki durų“, tada jūs liksite su kalnu dėžių kieme. Sakyčiau, dauguma žmonių mano, kad tai yra įtraukta, bet ne – tai papildoma paslauga. Šiukšlių išvežimas Lietuvoje kainuoja, tai irgi reikia įskaičiuoti į biudžetą.

Ar galite padėti surinkti baldus?

Taip, jei jie nėra per sudėtingi. „IKEA“ spintelę sukuręs per 20 minučių. Bet jei tai yra senovinis, „Blanchard“ stilius rinkinys su šimtais varžtų – mūsų vairuotojai gali sumontuoti tik pagrindus. Detali montavimo darbus reikia užsakyti atskirai meistrams. Negalime laužyti varžtų, nes paskui vėl bus kvailų situacijų.

Kas daryti jeigu daiktas sugedo kelyje?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Jei matome, kad kažkas nulūžo per važiavimą, mes užpildome specialūs protokolą (nuostolio aktą). Jeigu turi draudimą, draudikas sumokė. Jeigu neturi – tai tada sunkiau. Būna, kad klientai patys pataiso daiktą ir prašo „mums sumokėti už skausmą“, bet taip legaliai neveikia. Reikia įrodymų. (Vienintelis dalykas, kurį negaliu drausti, yra emocijos – jos visada sudūžta po tokių dalykų).

Ar galima pristatyti dalį daiktų į vieną vietą, dalį į kitą?

Galima, bet tai brangina. Jeigu reikia važiuoti į Vilnių, tada į Kauną, o paskui į Kaišiadorys pas močiutę, tai vairuotojas praleis pusę dienos važiuodamas tarp miestų. Logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai remiasi tuo, kad viena adresa – viena kaina. Jei adresų daug, tai skaičiuojame atskirai už kiekvieną nukrypimą.

Ką daryti su daiktais kuriais nebebereikia?

Galiausiai galite mums pasakyti, kad šitos dėžės eina tiesiai į šiukšlių konteinerą. Taip patogi opcija, nereikia vežti galop į Lietuvą tuščių dėžių. Arba galime pasiūlyti juos paaukoti kokiai nors organizacijai, jei būklė dar tokia gera. Žinoma, nemokamai tai nebus, nes reikia laiko.

Išvada

Viskas apie tą procesą atrodo paprasta, kai tik žiūri į žemėlapį, tačiau realybė būna daug šiurkštesnė. Logistikos sprendimai perkraustymui iš Vokietijos dažnai primena šachmatų partiją – vienas neteisingas žingsnis su kainų suma ar dokumentų trūkumu, ir jūsų sofa lieka Berlyne sandėlyje. Svarbiausia yra ne pasitikėti tuo, kas rašo gražiuose brošiūrose, o rasti tą, kuris jau nusiprašo raumens nešdamas jūsų „kolekciją“ vinilo plokštelių. Pasidarykite gerą kavą, susiraskite patikimą žmogų ir būkite kantrūs, nes be kantrybės šiame darbe nieko neiseis.