Logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos: tiesa be kvailų paaiškinimų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena – logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos retai kada būna tie gražūs, kaip piešia mokslininkai ar konsultantai. Vokietija tai rinka, kur viskas turėtų veikti kaip laikrodis, tačiau praktikoje dažnai susiduri su vėlavimais, prastu komunikuojančiais vairuotojais ar staigiais kainos šuoliais. Čia neapieinami smulkmenos, o viena klaida dokumentuose gali kainuoti tūkstančius eurų. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio „poliravimo“, tiesiog taip, kaip yra.

Kainodaros ir rinkos realybė

Kiek dabar kainuoja krovinio vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos šokinėja kaip šuo gydytoje. Viskas priklauso nuo degalų, tačiau dabar, atročia, stabilėja (bent jau turiu viltį). Vidutiniškai kalbant apie pilną sunkvežimį (FTL), sakykim, iš Miuncheno regiono, tai turėtumėt žiūrėti į 1100–1300 eurų ribą, jei tai nėra joks sunkus krovinių. Bet tai labai apibendrintai. Vakar gavau pasiūlymą už 950 eurų, tai va, kaip čia viskas įvairuoja. Geriausia klausti konkretaus užklausimo, o ne tikėtis lentelėse.

Kodėl tiek brangu? Galima pigiau?

Galima, bet ar verta? Logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos pigūs būna tik tada, kai vairuotojas važiuoja tuščias atgal arba turi „krovinių“ kelyje. Jei tu nori pigiau nei rinka, tu rizikuoji, kad tavo prekes veš koks nors „pirškoti“ pervežėjas su sugedusiu vilkiku. Vokietijoje darbo jėga brangi, o mokesčiai už kelių naudojimą (maut) kyla kasmet. Taigi, kainą sudaro ne tik degalai, bet ir tas visas biurokratinis aparatas.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo regiono?

Žinoma, jei imate krovinius iš toli šiaurės, pvz., iš Hamburgo ar Brėmeno, kainą gali būti aukštesnė dėl atstumo, bet ten dažniau yra jūrų konteineriai, todėl konkurencija didesnė. O jei reikia vykti gilyn į Bavariją ar prie Čekijos sienos, ten vairuotojai nenori važiuoti, nes negrįžta tuščia. Tada logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos tampa brangesni, nes tenka mokėti už „mirtvąją eigą“ (dead mileage). Tenka labai gerai paieškoti, kad rasti kas sutiktų važiuoti.

Kaip suprasti šiuos metų tarifus?

Sunku, net man kartais sunku sekti tas tendencijas. Žiūrime į Euro ir degalų indeksus. Šiuo metu, man atrodo, esame stabilioje fazėje, nors kasmet žiemą kainos šiek tiek kyla. Jei turite pastovias siuntas, geriau sudaryti ilgalaikę sutartį, nei kiekvieną kartą ieškoti per „Freight Exchange“ tipo platformas. Ten daug triukšmo, bet mažai naudos, jei nežinai, ką ieškoti.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus būtina paruošti?

Pagrindai yra prekių pardavimo sutartis (komercinė sąskaita-faktūra) ir pakavimo sąrašas (packing list). Be šių dviejų niekur neišeisite. Dar reikia CMR konosamentą, bet jį paprastai užpildo vairuotojas. Viskas turi būti lietuviškai ir vokiškai (arba angliškai), kad muitinėje nekilstų klausimų. Jei dokumentuose bus klaidų, gali tekti laukti valandas ar net dienas, kol išaiškinsite.

Kas tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris įrodo, kad vairuotojas gavo tavo krovinių. Jis yra kaip draudimas – jei kažką sugadina ar dingsta, be CMR gali būti sunku įrodyti, kad tu tą krovinių išvis padavėsi. Kartais klientai man sako: „o, kas tas popierius, aš tiesiog noriu, kad atvyktų“. Bet pasitikėk manimi, kai kyla problema, tas lapas tampa svarbiausiu dalyku pasaulyje. (Gerai, gali būti ir draudimo polisas svarbiausias, bet CMR arti).

Ar reikia eksporto deklaracijos, jei važiuojame į ES šalis?

Nereikia, nes Vokietija ir Lietuva yra ES viduje, tačiau turi būti PVM numeriai sutvarkyti. Jei prekės keliauja toliau, į pvz., Norvegiją ar Šveicariją, tai be eksporto deklaracijos iš Vokietijos niekur neišeis. Tada tai tampa sudėtingiau. O paprastam vežimui tarp šalių pakanka užtikrinti, kad prekės nėra pavojingos ir turi visus reikiamus sertifikatus.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų pakrovimo metu?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o sandėlininkas sako, kad sąskaitos nėra. Tuomet prasideda telefoninis karas. Geriausia iš anksto nusiųsti visus dokumentus el. paštu vairuotojui, kad jis turėtų juos telefone ar spausdintą formą. Jei nėra, gali tekti siųsti kurjerą, o tai papildomi kaštai. Nerekomenduoju rizikuoti ir leisti važiuoti be dokumentų – muitinė ant kelio gali sustabdyti ir viską užšaldyti.

Ar EXW terminas man tinkamas?

EXW (Ex Works) reiškia, kad tu pats viską organizuoji nuo gamyklos durų. Atrodo pigiau, bet galų gale brangiau, jei nežinomi vietiniai ypatumai. Aš dažniau patariu rinktis FCA, kur pirkėjas (tu) atsakingas už krovinio perdavimą, bet galima sutarti dėl pakrovimosi pagalbos. Jei pasirinksite EXW, turėsite tikrai gerai pažinoti gamyklą, kitaip vairuotojas gali tiesiog neišvažiuoti dėl „techninių priežasčių“.

Krovinių tipai ir specifika

Ką daryti, jei reikia vežti ADR krovinius?

ADR (pavojingos medžiagos) tai atskira pasaulis. Čia nebe tiek paprasti logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos, o specialių leidimų ir sertifikatų reikalas. Vairuotojas turi turėti kortelę, o sunkvežimis – specialią įrangą. Ir kaina, žinoma, didesnė. Jei bandysite paslėpti, kad vežate pavojingas medžiagas, gausite milžiniškas baudas. Vokietijos policija tikrai mėgsta tikrinti ADR.

Ar galima vežti šaldytus krovinius?

Taip, bet reikia šaldytuvo vilkiko. Čia svarbu ne tik temperatūra, bet ir „tara“ – pavyzdžiui, jei vežate maistą, reikia griežtų higienos standartų. Turiu omenyje, kad kartais vairuotojai išjungia šaldytuvą nakvynei, kad taupyti degalus (tai yra nenaudinga), ir ką gausite ryte? Sugadintą prekę. Tikrinkite temperatūros grafikus, kai krovinys atvyksta.

Kaip vežti permatomus krovinius?

Permatomus (pvz., stiklą, plastiką) reikia tvirtai prifixuoti. Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl krovinio užtvirtinimo (VDI 2700). Jei vairuotojas nėra įsifiksavęs gerai, gali būti nubaustas kelyje. O jei ką nors sudaužys... beje, permatomi kroviniys dažnai būna ir brangūs, todėl draudimas čia privalomas. Nepatartu taupyti ant pakuotės.

Ar sunku vežti ilguosius krovinius?

Ilgieji (virš 12 metrų kroviniys) reikalauja specialių leidimų, jei juos reikia vežti ne standartiniu priekabu. Vokietijoje keliai siauri, o „autobahn“ greitis didelė, todėl ilgieji elementai, kaip kad sijos ar vamzdžiai, turi būti specialiai pažymėti raudonais flagais. Kartais reikia lydinčio automobilio. Tai brangiau ir lėčiau, reikia į tai žiūrėti pro pirštus.

O kas su gabaritiniais kroviniams (oversize)?

Tai galvos skausmas. Reikia leidimų iš kiekvieno lando (federacinės žemės), per kurį važiuosite. Vokietijoje tai trunka dienas ar net savaites. Negalima tiesiog užkrauti ir važiuoti. Logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos tokiu atveju turi būti planuojami mėnesiu iš anksto. Ir nepamirškite apie lydėjimo transportą – tai privaloma.

Praktiniai patarimai ir problemos

Kodėl vairuotojai neatsiliepia į telefonus?

Man tai, tiesiogiai sakant, patinka. Jie arba vairuoja (kaip ir turi daryti), arba miega. Kartais tiesiog išjungia telefoną, kad nebūtų trukdomi. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog ignoruoja, jei vėluoja. Geriausia susitarti dėl pranešimų per SMS arba specialias apps, kurios rodo vietą. Tačiau ne visi seni vairuotojai moka naudotis išmaniaisiais telefonais.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugedo kelyje?

Tai įvyksta. Tada jis kviečia pagalbą. Jei tai techninė gedimas, reikia laukti meistro. Jei tai avarija – viskas dar blogiau. Svarbu, kad turgūs būtų draustu. Jei krovinys gali sugesti, reikia skubiai perkrauti į kitą sunkvežimį. Tai vadinama „transhipment“ ir kainuoja pinigus, bet dažnai išgelbėja prekę.

Ar dažnai dingsta kroviniai iš Vokietijos?

Skaityti apie tai naujienose, bet asmeniškai, per 23 metus, man tokio dalyko (kaip kad pilnas sunkvežimis dingsta be pėdsakų) nutiko tik kartą, ir tai buvo ne iš Vokietijos, o iš Italijos. Vokietija yra saugi. Tačiau daliniai vogimai (pvz., nupjauna užraktą ir pasiima dalį prekių stovėjimo aikštelėje) įvyksta. Todėl stovėkite saugiose aikštelėse, o ne miške prie kelio.

Kaip elgtis, jei atvyksta sugadintas krovinys?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite ant CMR! Nufotografuokite žalą iš visų pusių. Parašykite pranešimą (rezervaciją) ant konosamento. Tada skambinkite draudikui. Be to, nedelsdami praneškite mums. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau niekas nieko neduos. Vokietijos vairuotojai dažnai stengiasi „nuspręsti“ greitai, bet nenukriskite ant to.

Ar verta rinktis didelias pervežimo įmones?

Didelės (DHL, Schenker ir pan.) yra patikimos, bet brangios ir dažnai biurokratiškos. Mažos, vietinės įmonės gali būti lankstesnės ir pigesnės, bet reikia patikrinti jų reputaciją. Aš asmeniškai dažnai dirbu su vidutinio dydžio lietuviškais vežėjais – jie žino kelią, kalba lietuviškai ir yra atsakingi. Logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos tampa daug paprastesni, kai gali susikalbėti su žmogumi.

Kas su atšaukimų baudomis?

Jei atšaukiate užsakymą, kai vairuotojas jau važiuoja ar jau yra pakrovimo vietoje, turėsite mokėti. Paprastai tai 50–100 proc. nuo sutartos kainos. Vokietijos įmonės yra griežtos dėl to. Negalima žaisti. Jei tik nežinote, ar pavyks krovinio, geriau laukite su užsakymu, kol viskas bus 100 proc. tikra.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys?

Klauskite vadybininko. Mes turime sistemas, kurios rodo GPS vietą. Tačiau GPS gali būti netikslus (rodo vilkiką, o ne priekabą). Geriausias būdas – tiesiog susisiekti su vairuotoju, jei jis atsiliepia. Arba naudoti sekimo programas, kurias dauguma įmonių siūlo savo klientams dabar.

Ar saugu duoti prekes vairuotojui be sandėlininko?

Tai rizika. Jei vairuotojas pats užsikrauna, jis gali kažką nukristi, sugadinti ar net pavogti (nors retai). Idealu, kai yra sandėlio darbuotojas, kuris fiksuoja kiekvieną padėklą. Bet jei EXW terminas, tai vairuotojas krauna pats. Tada patikrinkite, ar jis tai daro atsakingai. Stebėkite procesą.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyko per vėlai?

Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai. Vairuotojas negalėjo važiuoti greičiau. Jei vėluoja dėl eismo įvykių, tai ne jo kaltė. Bet jei tiesiog užmigo – tai kita. Tokiu atveju reikia skųsti pervežėjui. Tačiau dažniausia vėlavimai būna dėl techninių gedimų ar užstrigimo prie pakrovimo vietos Vokietijoje (ten eilės gali būti ilgos).

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Ne, komerciniame transporte tai draudžiama. Vairuotoją gali pašalinti iš darbo o rasti tokius dalykus bagažinėje. Muitinė taip pat gali turėti klausimų. Naudokitės perkėlimo firmomis, o ne logistika. Logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos yra skirti verslui, o ne baldų iš senelės vežimui.

Kaip mokėti už pervežimą?

Gerai, kai yra sąskaita-faktūra ir terminai (pvz., 7 dienų). Dažnai Vokietijoje reikalauja išankstinio mokėjimo arba dalių mokėjimo, jei nesate dirbę anksčiau. Tai normalu. Nerekomenduoju mokėti vairuotojui grynaisiais – tai kažkokių „pirštų“ pasaulis. Mokėkite įmonės sąskaitą.

Kodėl reikia nurodyti prekės svorį tiksliai?

Nes sunkvežimis turi svorio limitą (40 tonų). Jei nurodote 5 tonas, o yra 10, vairuotojas gali būti nubaustas už perpildymą. Be to, tai keičia kainą. Vokietijos svėrimo punktai yra visur. Meluoti apie svorį yra blogiausia idėja.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Vairuotojas turi draudimą, bet jis dažnai apribotas (pvz., 8,33 SDR/kg). Jei vežate brangias elektroniką, tai gali neužtekti. Reikia turėti savo krovinių draudimą (Cargo insurance). Netaupykite ant to. Vieną kartą galei atsipirkti.

Ką daryti, jei prekės nėra sandėlyje, kai atvyksta vairuotojas?

Tai vadinasi „vairuotojo laukimo mokestis“. Vokietijoje jis gali būti 40–60 eurų per valandą. Jei sandėlis suklydo, jis turėtų tai mokėti. Bet jei tai jūsų klaida (neužsakėte laiku), mokėsite jūs. Pasižiūrėkite į sutarties dėl laukimo punktą.

Ar galima siųsti siuntinį dalimis (LTL)?

Taip, tai dažna praktika. Tada jūsų prekės važiuoja su kitų klientų prekėmis. Pigiau, bet ilgiau, nes turi važiuoti per sandėlius (hub'us) Vokietijoje (pavyzdžiui, Frankfurte ar Miunchene), kur jas surūšiuoja.

Kaip pasirinkti tinkamą pervežėją?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Žiūrėkite į atsiliepimus, ar turi licenciją. Klauskite kolegų. Aš visada sako: pigiausias dažnai būna brangiausias galų gale. Patikimumas čia raktas.

Kas su grąžinimu (return load)?

Jeigu vairuotojas atveža krovinių į Vokietiją, jis nori sugrįžti ne tuščias. Todėl grąžinimo kainos gali būti žymiai mažesnės. Jei galite laukti su siunta, tai geras būdas sutaupyti. Bet reikia laiko.

Ar sunku vežti iš Vokietijos ūkių?

Ūkiniai keliai dažnai siauri, o vokiečių ūkininkai griežti. Reikia tiksliai žinoti adresą ir koordinates. Kartais reikia mažesnio sunkvežimio (7,5t), kadangi didelis neprasilenks pro vartus.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba nei vokiškai, nei angliškai?

Tai problema. Dažnai dirbu su tokiais, turi versti per telefoną. Geriausia, jei vairuotojas turi „help“ telefono numerį, kur gali paskambinti savo dispečeriui, o dispečeris su jumis susitars.

Ar reikia tikrinti padėklus?

Būtina. Jei padėklas sugadintas, gali sukristi prekės. Vokietijoje dažnai naudojami „EPAL“ padėklai, kurie yra keičiami. Užtikrinkite, kad jie yra gerame būklės.

Pabaiga – kas svarbiausia?

Svarbiausia – kantrybė ir komunikacija. Logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos nėra rocket science, bet reikalauja dėmesio. Nesitikėkite stebuklų, gerai planuokite ir viskas bus gerai.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į paprastą tiesą: rinkitės partnerius, kuriuos pasitikit į akis, o ne tik pigiausius pasiūlymus internete. Nors logistikos sprendimai krovinio vežimui iš Vokietijos gali atrodyti sudėtingi dėl tų visų dokumentų ir taisyklių, su patirtimi viskas tampa įprasta. Svarbu nepanikuoti, kai kažkas nepavyksta pirmą kartą, ir visada turėti atsarginį planą. Sėkmės keliuose!