Logistikos sprendimai kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko – nuo pamestų pianinų iki „fūrų“, kurios įstringa pasienyje dėl vieno neteisingai užpildyto CMR’o. Kai klausiate apie logistikos sprendimus kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą, iškart suprantu, kad jums reikia ne tik transporto, bet ir ramybės. Vokietija yra griežta šalis, ten tvarka privalo būti ideali, o Lietuvoje – na, čia jau reikia šiek tiek lankstumo. Mano patirtis rodo, kad didžiausia klaida yra bandyti viską susikrauti patiems į nuomotą mikroautobusą, nes vėliau paaiškėja, kad krovinys netelpa arba vairuotojas neturi tinkamos licencijos. Šiame tekste pasidalinsiu, kaip išvengti tų „vadybininkų pažadų“ ir realiai saugiai persikraustyti.

Planavimas ir pasiruošimas

Kiek laiko prieš kraustymąsi turėčiau pradėti ieškoti vežėjų?

Geriausia pradėti ieškoti bent prieš mėnesį, nors realiai (na gerai, realiai užtenka ir dviejų savaičių) viskas priklauso nuo sezoniškumo. Jei kraustotės vasarą, kai visi studentai ir emigrantai juda, geriausi šoferiai būna užimti. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas skambino likus trims dienoms iki išvykimo iš Miuncheno, ir mums teko „ištraukti“ mašiną iš kito maršruto, kad tik spėtume. Tai kainavo brangiau, bet klientas buvo laimingas. Visada patariu turėti bent du variantus, nes kartais vadybininkai prižada „auksinius kalnus“, o atvažiavę pamato, kad jūsų sofa netelpa į jų standartinį „busiuką“.

Ar verta patiems nuomotis sunkvežimį Vokietijoje?

Tai priklauso nuo jūsų vairavimo įgūdžių ir to, ar turite kas padeda. Vokietijos autostradose eismas yra intensyvus, o vairuoti didelį sunkvežimį be patirties – tikras iššūkis. Be to, kuro sąnaudos ir kelių mokesčiai (Maut) gali nustebinti. Kartą vienas klientas bandė sutaupyti ir nuomojosi „fūrą“ pats, bet pakeliui į Lietuvą sugedo turbina. Remontas Vokietijoje kainavo tiek, kad už tuos pinigus mes būtume visą jo turtą su šilkine danga atvežę. Mano nuomone, geriau patikėti tai profesionalams, kurie turi savo parką ir žino, kaip elgtis su technika.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nesudužtų?

Pakavimas yra pusė darbo, ir čia žmonės dažnai „pjauna grybą“. Naudokite tik kokybiškas dėžes, o ne tas, kurias radote prie prekybos centro. Vokietijoje galima nusipirkti specialių „Umzugskartons“, kurios yra tvirtesnės. Sunkesnius daiktus dėkite į apačią, o lengvesnius – į viršų. Būtinai naudokite burbulinę plėvelę, nes kelias iš Vokietijos į Lietuvą per Lenkiją nėra pats lygiausias. Kartą vežėme trapius indus, tai klientė juos taip apvyniojo, kad net jei mašina būtų apvirtusi, jie būtų likę sveiki. Svarbiausia – nepalikite tuščių tarpų dėžėse, nes jie sukelia vibraciją.

Ar reikia sudaryti detalų daiktų sąrašą?

Taip, tai privaloma, ypač jei vežate kažką vertingo. Muitinės ar policijos patikrinimo atveju (nors ES viduje tai rečiau, bet pasitaiko) sąrašas išgelbėja nuo bereikalingų klausimų. Be to, tai padeda mums, vežėjams, tiksliai apskaičiuoti krovinio tūrį. Kartą turėjome situaciją, kai klientas „pamiršo“ paminėti, kad turi didelį akvariumą. Kai atvažiavome, teko palikti pusę dėžių, nes fiziškai nebetilpo. Sąrašas turi būti tikslus, o ne „maždaug 20 dėžių“. Geriau parašyti daugiau, nei vėliau aiškintis, kodėl mašina perpildyta ir nebegali važiuoti.

Kokie yra pagrindiniai maršruto iš Vokietijos į Lietuvą iššūkiai?

Didžiausias iššūkis – Lenkija. Tai yra „butelio kakliukas“. Keliai remontuojami, kamščiai prie Varšuvos, o vairuotojų darbo ir poilsio režimas yra šventas dalykas. Jei šoferis viršija laiką, gresia milžiniškos baudos. Mano patirtis rodo, kad visada reikia numatyti bent 24 valandas kelionei. Kartą dėl avarijos kelyje A2 mūsų mašina užstrigo 8 valandoms. Klientas nervinosi, bet aš jam paaiškinau, kad saugumas svarbiau už grafiką. Logistika nėra tikslus mokslas, čia visada yra kintamųjų, kurių negali kontroliuoti, todėl kantrybė yra būtina.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus kartu su baldais?

Žinoma, bet būkite atsargūs su draudžiamais daiktais. Jokių degių skysčių, pavojingų cheminių medžiagų ar ginklų. Kartą vienas klientas įdėjo į dėžę su drabužiais seną benzininį pjūklą su likusiu kuru. Tai buvo pavojinga, nes kvapas įsigėrė į visus audinius. Visada klauskite vežėjo, ką galima krauti, o ko ne. Mes turime savo taisykles, kurios dažnai yra griežtesnės nei įstatymai, nes nenorime problemų pasienyje ar gaisro mašinoje. Geriau viską išvalyti ir išdžiovinti prieš kraunant į automobilį.

Kaip veikia draudimas kraustantis?

Draudimas yra tai, apie ką visi pamiršta, kol neįvyksta nelaimė. Mes visada turime CMR draudimą, bet jis dengia tik ribotą sumą už kilogramą. Jei vežate brangius antikvarinius daiktus, būtinai apsidrauskite papildomai. Kartą vežėme meno kūrinius iš Berlyno į Vilnių, tai klientas pasamdė atskirą draudimo brokerį. Tai buvo protingas sprendimas, nes kelionės metu įvyko smulkus incidentas, ir draudimas viską padengė. Niekada nepasitikėkite vien „žodiniu“ susitarimu, visada reikalaukite raštiškos sutarties su aiškiai nurodyta atsakomybe.

Ar verta samdyti krovėjus Vokietijoje?

Jei gyvenate trečiame aukšte be lifto, tai net ne klausimas – samdykite. Vokiečių krovėjai dirba greitai ir profesionaliai, jie turi specialius diržus ir įrangą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė pats nešti šaldytuvą ir susižeidė nugarą. Tada teko ieškoti krovėjų skubos tvarka, o tai kainavo dvigubai brangiau. Geriau sumokėti už paslaugą ir išsaugoti sveikatą. Be to, profesionalai žino, kaip manevruoti siauruose laiptinėse, kad nesubraižytų sienų, už ką vėliau vokiečiai nuomotojai gali išskaičiuoti iš užstato.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimas yra logistikos dalis, su kuria reikia susitaikyti. Dažniausiai tai būna techninės kliūtys arba orų sąlygos. Jei vėluojame, visada informuojame klientą. Kartą dėl sniego audros Vokietijoje mūsų mašina vėlavo parą. Klientas buvo piktas, bet kai pamatė, kad visi daiktai atvyko sveiki, atlyžo. Svarbiausia – bendravimas. Jei vadybininkas dingsta ir nekelia ragelio, tai jau blogas ženklas. Mes visada stengiamės būti atviri – jei vėluojame, pasakome kodėl ir kiek laiko tai užtruks.

Ar galima vežti augalus?

Augalai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Žiemą jie gali nušalti, o vasarą – perkaisti. Jei vežate vertingus augalus, geriau juos transportuoti lengvuoju automobiliu. Kartą vežėme didelę kolekciją kambarinių gėlių, tai teko specialiai reguliuoti temperatūrą furgone. Tai kainavo papildomai, bet klientas buvo patenkintas. Jei visgi nusprendžiate krauti į sunkvežimį, būtinai gerai juos supakuokite ir įspėkite vairuotoją, kad tai „gyvas“ krovinys. Tačiau aš visada rekomenduoju augalus vežtis pačiam, jei tik yra galimybė.

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo „garažinio“?

Patikimas vežėjas turi oficialią įmonę, licenciją ir draudimą. „Garažiniai“ dažnai siūlo pigiau, bet jie neturi jokios atsakomybės. Jei kas nors nutiks, jie tiesiog išjungs telefoną. Kartą klientas pasirinko pigiausią variantą, o vėliau skambino man prašydamas pagalbos, nes jo daiktai buvo palikti kažkur pakelėje. Tai buvo pamoka visiems. Visada patikrinkite įmonės rekvizitus, paskaitykite atsiliepimus ir, svarbiausia, pasitikėkite savo nuojauta. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

Ar reikia išardyti baldus prieš kraustymąsi?

Taip, išardyti baldai užima mažiau vietos ir yra saugesni transportavimo metu. Didelės spintos ar lovos dažnai netelpa pro duris, o bandant jas įstumti jėga, galima sugadinti ir baldą, ir sienas. Mes visada rekomenduojame išardyti viską, ką įmanoma. Kartą klientas atsisakė išardyti didelę sekciją, tai teko ją nešti per langą su keltuvu. Tai kainavo papildomai ir užtruko visą dieną. Išardyti baldai yra lengviau supakuojami ir saugiau pritvirtinami mašinoje.

Kokie yra populiariausi maršrutai iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai važiuojame iš Berlyno, Hamburgo, Miuncheno ir Frankfurto. Tai dideli miestai, iš kurių kraustosi daugiausiai žmonių. Kelias per Lenkiją yra standartinis, bet kartais tenka važiuoti per Čekiją, jei krovinys yra pietų Vokietijoje. Kiekvienas maršrutas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, važiuojant iš pietų, reikia įveikti kalnų perėjas, kurios žiemą gali būti uždarytos. Mano patirtis leidžia parinkti optimalų kelią, kad išvengtume nereikalingų kilometrų ir prastovų.

Ar galima vežti buitinę techniką?

Galima, bet ji turi būti tinkamai paruošta. Skalbimo mašinai būtina užfiksuoti būgną specialiais varžtais, kitaip transportavimo metu jis gali išlūžti. Šaldytuvą reikia atitirpinti ir išvalyti bent prieš parą. Kartą vežėme šaldytuvą, kuris nebuvo atitirpintas, tai vanduo išbėgo ir sugadino kitus daiktus. Tai buvo pamoka ir man, ir klientui. Visada patikrinkite, ar technika yra sausa ir saugiai pritvirtinta. Mes naudojame specialius diržus, kad technika nejudėtų net staigiai stabdant.

Kaip elgtis su trapiais daiktais?

Trapūs daiktai reikalauja ypatingo dėmesio. Mes juos žymime „Fragile“ lipdukais ir dedame į saugiausias vietas. Tačiau geriausia apsauga yra jūsų pačių supakavimas. Kiekvieną indą reikia vynioti atskirai į popierių ar plėvelę. Kartą vežėme porceliano kolekciją, tai kiekvieną lėkštę vyniojome kaip kūdikį. Rezultatas – viskas atvyko sveika. Jei turite kažką itin vertingo, geriau tai vežkitės savo automobiliu, nes joks draudimas negrąžins emocinės vertės, jei kas nors sudūžta.

Ar reikia mokėti už prastovas?

Taip, prastovos yra mokamos. Jei vairuotojas atvyksta sutartu laiku, o jūs dar nesate pasiruošę, skaitliukas pradeda tiksėti. Tai sąžininga, nes vairuotojas turi savo grafiką. Kartą teko laukti 4 valandas, kol klientas susikraus paskutines dėžes. Tai sugriovė visą mūsų planą kitam užsakymui. Visada prašau klientų būti pasiruošusiems bent valandą prieš atvykstant mašinai. Tai padeda išvengti nereikalingų konfliktų ir papildomų išlaidų.

Ar galima vežti gyvūnus?

Mes nepervežame gyvūnų. Tai yra griežta taisyklė. Gyvūnams reikia specialių sąlygų, veterinarinės priežiūros ir leidimų. Jei kas nors siūlo vežti gyvūną kartu su baldais „fūroje“, bėkite nuo tokių „specialistų“. Tai nehumaniška ir pavojinga. Gyvūnus reikia vežti specializuotu transportu arba patiems. Kartą mačiau, kaip „vadybininkai“ bandė įsiūlyti šunį vežti kartu su statybinėmis medžiagomis. Tai tiesiog neprofesionalu ir neetiška.

Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jame surašoma viskas: kas veža, ką veža, iš kur ir kur. Taip pat gali prireikti asmens tapatybės dokumentų ir, jei reikia, daiktų sąrašo su vertėmis. Jei kraustotės su visa šeima, gali prireikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų. Mes visada padedame susitvarkyti dokumentus, kad pasienyje nekiltų jokių problemų. Svarbiausia – turėti viską tvarkingai susegta į vieną aplanką.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima klausti, bet atminkite, kad kokybė kainuoja. Jei norite pigiausio varianto, gausite pigiausią paslaugą. Mes stengiamės išlaikyti balansą tarp kainos ir kokybės. Kartą klientas bandė derėtis iki absurdo, o vėliau skundėsi, kad mašina buvo nešvari. Mes investuojame į techniką, draudimą ir gerus vairuotojus, todėl mūsų kainos yra adekvačios. Jei norite nuolaidos, galite pasiūlyti lankstesnį laiką – galbūt galime suderinti jūsų krovinį su kitu užsakymu.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ principas?

Tai puikus būdas sutaupyti. Jei neturite pilnos mašinos, vežame jūsų daiktus kartu su kitais. Tai užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia surinkti krovinius iš kelių vietų, bet kaina yra gerokai mažesnė. Kartą vežėme tik kelias dėžes iš Miuncheno į Vilnių, tai klientas sumokėjo tik už užimtą vietą. Tai labai populiaru tarp studentų ar žmonių, kurie kraustosi su nedideliu kiekiu daiktų. Svarbu tik suderinti grafikus.

Ar galima stebėti krovinį kelionės metu?

Šiais laikais dauguma įmonių turi GPS sekimo sistemas. Mes visada galime pasakyti, kur yra mašina. Tai suteikia klientui ramybės. Kartą klientė skambino kas valandą, nes labai jaudinosi dėl savo daiktų. Kai daviau prieigą prie GPS, ji nusiramino. Tai yra normalu – žmonės palieka savo gyvenimą mašinoje ir nori žinoti, kad viskas gerai. Mes nieko neslepiame, mūsų darbas yra skaidrus.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti?

Pirmiausia – viską nufotografuokite. Tada surašykite pretenziją ir pateikite ją vežėjui. Mes visada stengiamės išspręsti problemas taikiai. Jei tai mūsų kaltė, atlyginame žalą. Kartą buvo atvejis, kai per avariją sudužo televizorius. Mes viską sutvarkėme per draudimą be jokių ginčų. Svarbiausia – nepradėti rėkti, o ramiai spręsti situaciją. Mes esame žmonės ir klaidos pasitaiko, svarbu, kaip mes jas taisome.

Ar galima užsisakyti papildomas paslaugas, pvz., baldų surinkimą?

Taip, mes teikiame ir tokias paslaugas. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo daug jūsų laiko. Kartą klientas užsisakė visą paketą: supakavimą, pervežimą ir surinkimą. Jis tiesiog atėjo į naujus namus ir viskas buvo savo vietose. Tai yra aukščiausio lygio paslauga. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, geriau patikėti viską vienai komandai, kuri prisiima atsakomybę už visą procesą.

Kokie yra didžiausi mitai apie kraustymąsi?

Didžiausias mitas – kad tai galima padaryti per vieną dieną be streso. Kraustymasis visada yra stresas, bet jį galima sumažinti. Kitas mitas – kad viską galima sutalpinti į lengvąjį automobilį. Patikėkite, daiktų visada būna daugiau, nei atrodo. Trečias mitas – kad visi vežėjai yra vienodi. Tai netiesa. Skirtumas tarp profesionalo ir mėgėjo yra milžiniškas, ypač kai kalbame apie saugumą ir patikimumą.

Ar verta kraustytis žiemą?

Žiemą yra pigiau, nes mažiau darbo, bet yra daugiau rizikos dėl oro sąlygų. Keliai gali būti uždaryti, mašinos gali strigti. Jei turite galimybę, geriau kraustykitės pavasarį ar rudenį. Bet jei reikia žiemą – pasiruoškite. Mes visada turime grandines, žiemines padangas ir visą reikiamą įrangą. Svarbiausia – būti pasiruošus bet kokiam scenarijui.

Išvada: kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą yra rimtas projektas, reikalaujantis kruopštaus planavimo. Neskubėkite, rinkitės patikimus partnerius ir visada turėkite planą B. Mano 20 metų patirtis rodo, kad sėkmė priklauso nuo bendravimo ir pasitikėjimo. Jei viską darysite atsakingai, jūsų daiktai saugiai pasieks naujus namus, o jūs galėsite ramiai pradėti naują gyvenimo etapą. Sėkmės kelyje!