Logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus: Kaip išlikti gyvame rinkoje?

Dirbu logistikoje jau daugiau nei dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, lyg laikrodžiu einančių siuntų iki tokių siaubingų istorijų, kad net patirti vadybininkai pasidaro blyški. Dažnai klientai ateina su klausimu, kaip sumažinti išlaidas, o aš turiu jiems paaiškinti, kad "pigiau" dažnai reiškia "brangiau" galutinai. Vokietija yra mūsų pagrindinė rinka, čia viskas sukasi aplink automobilius, traukinius ir sandėlius. Svarbiausia yra tai, kad tinkamai pasirinkti logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus ne tik šiandien, bet ir leidžia išvengti nemalonumų rytoj. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – sistemingumas čia svarbiau už vieną kartą sutaupyta eurą.

Kainodaros ir sutarčių subtilybės (ir kodėl viskas brangsta)

Kiek vidutiniškai kainuoja vieno krovininio kilometras iš Vokietijos?

Čia ne taip paprasta pasakyti vieną skaičių, nes kainos šokinėja kaip kiems vėjo. Nuo 1,20 iki 1,80 euro už kilometrą – tai yra maždaug tokia realybė šiuo metu, jei kalbame apie pilną sunkvežimį. Žinoma, jei tu esi didelis žaidėjas ir turi metinę sutartį, gali gauti pigiau, bet mažam ar vidutiniam verslui tai yra brangiau. Taip pat įtakos turi kuras, kurio kaina prieš metus buvo baisi, dabar geresnė, bet vis tiek jautri. Be to, reikia atsižvelgti į grįžtamąjį reisą – jei vairuotojas turi važiuoti tuščias atgal, tu sumoki už tuos ratus.

Kodėl taip dažnai keičiasi kainos?

Žiūrėk, pasaulyje vyksta dalykai, kurių mes negalime valdyti. Vakar pabrango degalai, šiandien uždarytas kelią dėl remonto, rytoj – vairuotojų trūkumas Lenkijoje. Visi šie faktoriai įtakos tai, ką tave pasakys ekspeditorius. Be to, yra sezonai – prieš Kalėdas kainos šoka į viršų, nes visi nori vežti dovanas ir maistą. Negaliu pasakyti, kad mums patinka, bet taip veikia rinka. Kartais atrodo, kad tiesiog nori uždirbti daugiau, bet dažniausiai tai būna realūs kaštai, kurie tenka ant mūsų pečių.

Ar verta rinktis sutartines kainas ar rinkos kainas?

Jei turi pastovų srautą, pvz., kas savaitę reikia vežti iš Miuncheno į Vilnių, tai be abejo sutartinė. Taip tu užsifiksuoji kainą ir nebijosi, kad rytoj ji šoks 20 proc. O jei turi vieną krovinį per mėnesį, geriau imti rinkos. Buvo atvejų, kai sutartines kainas spaudžiant infliacijai firmos atsisakydavo arba pridėdavo papildomus "fuel surcharge" mokesčius, kurie buvo neplanuoti. Tai yra lošimas, bet pastovi srautu sutartis duoda daugiau saugumo, nors kartais gali atrodyti, kad rinkoje šiuo metu būtų pigiau (ir turbūt tikrai būtų).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, tikrai yra. Dažnai klientai pamato kainą "į rankas" ir galvoja, tai viskas. Bet tada atsiranda "stand by" mokestis, jei vairuotojas turi laukti prie iškrovimo ilgiau nei 2 valandas. Arba "krovininio lifto" naudojimo mokestis, jei pirkėjas neturi savo technikos. Kartais tai būna tik po 50 eurų, kartais – 150. Būtinai klausk savo brokerio, ar kaina įtraukia iškrovimą, ar tik pristatymą iki durų. Neklausi – gali būti nemalonūs staigmenys pabaigoje, kurios sugadina visą pelną.

Kaip degalų kaina veikia mano siuntos kainą?

Degalai yra didžiausia išlaida po vairuotojo atlyginimo. Dauguma sutarčių turi "fuel surcharge" – tai procentas nuo bazinės kainos, kuris keičiasi kas savaitę ar kartą per mėnesį. Kai degalai brangsta, šis procentas didėja, kai pigėja – mažėja. Tai yra standartinė praktika Vokietijoje. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek tai sudarys šiandien, nes priklauso nuo to, kurį indeksą naudoja transporto firma, bet tai gali svyruoti nuo 5 iki 15 procentų. Taigi, kai matai degalų kainą degalinėje, žiūrėk į savo siuntos sąskaitą – ji taip pat keisis.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kur kas pigiau nei kitos?

Čia yra tas labiausiai pavojingas dalykas. Pigu gali būti dėl to, kad jie naudoja senus, laužytus sunkvežimius, kuriems nereikia mokėti didelių lizingų. Arba jie imasi rizikos ir neapdraudžia krovinių taip, kaip reikia. Esu matęs situaciją, kai krovinys buvo gabenas "be jokios atsakomybės", ir kai sunkvežimis užsidegė, klientas nieko negavo. Taip pat gali būti, kad tai tiesiog "kredituojama" kaina – jie paims tavo užsakymą, bet vykdys jį tik tada, kai rinks kitą krovinį atgal, kas gali užtrukti savaitę. Taupyti čia reikia labai atsargiai.

Maršrutai, vairuotojai ir Vokietijos keliai (ir kaip viskas sustoja)

Kiek laiko trunka atvežti prekes iš Berlyno?

Teoriškai, jei važiuoji be sustojimų, tai apie 12-14 valandų iki Vilniaus. Bet realybėje? Galvok apie 24 valandas arba net daugiau. Vokietijoje yra "Baustellen" – statybų vietos, kurios stovi metų metus. Prieš savaitę važiavau pro Hanoverą ir stovėjau 3 valandas vienoje vietoje. Be to, reikia laiko įkraičiai, vairuotojo poilsiui. Jei turi skubų krovinį, geriau neikti iš Berlyno, jei nenori vėluoti. O dar tas "Stau" – spūstys ant autobano... tai visiškas chaosas.

Ar tikrai vokiški vairuotojai yra tikslūs ir disciplinuoti?

Tai mitas, kurį girdžiu nuo pat darbo pradžios. Žinoma, dauguma yra geri, bet yra ir tokių, kurie tiesiog "numeta" krovinius kur reikia ir važiuoja toliau. Kartais jie būna pavargę, kartais – neparuošti. Buvo atvejis, kai vairuotojas atvyko į paskirties vietą, pažiūrėjo į krovinių sąrašą ir pasakė: "Aš to nevežiu". Pasirodo, ekspeditorius jam padarė klaidą dokumentuose. Taigi, nereikia tikėti, kad vokiškas reiškia automatiškai idealų. Žmogiškasis faktorius visur egzistuoja, net Vokietijoje.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tada prasideda nervai. Jei tai įvyksta Vokietijoje, tai dar pusiau gerai, nes techninė pagalba ten yra greita (ir brangi). Jei Lenkijoje – gali šliūžti dieną ar dvi. Tavo ekspeditorius turi turi turėti planą B – t. y. surasti kitą sunkvežimį, kuris nupirktų tą krovinią ir pavežtų toliau. Tai vadinama "transshipment" ir tai papildomai kainuoja. Būtinai patikrink, ar tavo draudimas dengia šias išlaidas, nes kitaip teks mokėti už techninę pagalbą ir perkrovimą iš savo kišenės. Tai yra būtent tas atvejis, kai logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus, jei draudimas pasirinktas teisingai.

Ar saugu siųsti brangius elektronikos krovinius?

Elektronika yra "hot item" – labai dažnai pavogama. Vokietijoje yra specialūs saugūs parkingai, kur vairuotojai privalo stovėti naktį, jei veža vertingus daiktus. Jei vairuotojas nuspręs palikti sunkvežimį prie kelio krašto, kad sutaupyti 20 eurų už stovėjimą, ryte gali rasti tuščią tentą. Todėl reikia reikalauti, kad būtų naudojami saugūs aikštelės. Be to, būtinai reikia tinkamo draudimo. Neklausk, kodėl aš tai žinau – matęs esu tuščius sunkvežimus, kurie važiavo į Lietuvą be jokio krovinio, tik su išplėštu tentu.

Kaip logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus, kai kalbame apie dalinius krovinius?

Čia yra raktas į taupymą mažiems siuntėjams. Jei turi tik 4 paletes, tu nenuvežsi pilno sunkvežimio. Tu turi kreiptis į konsolidacijos sandėlius. Ten jie surinko 10-15 skirtingų siuntų, užpildo sunkvežimį ir važiuoja. Tu moki tik už užimtą vietą (paviršių ar metrus). Žinoma, tai trunka ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius ir paskui išskirstyti. Bet kaina gali būti 3-4 kartus mažesnė nei už nuosavą mašiną. Tai vienas efektyviausių būdų, kaip logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus nedidelėms įmonėms.

Ar geriau vežti keliu ar geležinkeliu?

Geležinkelis puikus, jei turi labai daug krovinių, pvz., tūkstančius tonų žaliavų. O jei tu nori atvežti 20 paletėlės maisto produktų? Geležinkelis per lėtas ir reikia vis tiek vežti iš stoties iki tavo sandėlio sunkvežimiu. Vokietijoje geležinkelio sistema gerai suvystyta, bet ji nėra lanksti. Kelių transportas yra "door-to-door" – nuo durų iki durų. Mano patirtis sako, kad 90 proc. mūsų klientų renkasi kelią, nes tai paprasčiau, nors ir brangiau. O dar tas traukinių vėlavimas... kartais jie sustoja pasienyje dieną dvi ir niekas nežino kodėl.

Dokumentai ir muitinė (kur dažniausiai klystame)

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti eksportui iš Vokietijos?

Minimalus rinkinys yra: prekių sąrašas (Packing List), sąskaita-faktūra (Invoice) ir, jei reikia, eksporto licencija arba sertifikatai (pvz., CE ženklas technikai). Be to, būtinas CMR dokumentas – tai tarptautinė vežimo sutartis. Jei trūksta nors vieno, muitinė neleis išvykti. Kartais klientai užmiršta, kad prekės turi turėti tikslų kodą (HS kodas). Neteisingas kodas gali lemti didelias baudas arba nepriėmimą. Žiūrėk, dokumentai – tai nuobodu, bet čia yra pagrindas. Be jų niekas nejudės.

Kas yra EXW ir DDP terminai ir kuris geresnis?

EXW reiškia, kad pats paimsi prekes iš gamintojo sandėlio Vokietijoje – tu esi atsakingas už viską. DDP reiškia, kad prekės ateina pas tave į sandėlį Lietuvoje ir visi mokesčiai jau įskaičiuoti. DDP patogiau, bet brangiau. EXW atrodo pigiau, bet turi susirasti vežėją, sumokėti muitinę, rūpintis draudimu. Esu matęs, kaip mažos įmonės renkasi EXW, kad sutaupyti 50 eurų, o paskui praranda dienas dėl to, kad nežino, kur deklaruoti krovinius. Jei nesupranti logistikos, imk DDP (arba FCA), nors logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus geriau kai tu kontroliuosi procesą (t.y. EXW).

Ar sunku gauti prekes per muitinę Lietuvoje?

Jei dokumentai tvarkingi, tai tai trunka 15 minučių elektroniniu būdu. Jei ne... gali trukti dienas. Dažniausia problema būna neteisingai nurodyta prekių vertė arba kvaili klaidos pavadinimuose. Muitininkai dabar labai griežti tiria kilmę (pvz., medienos produktus iš Ukrainos ar Baltarusijos). Mano patirtis – geriau turėti gerą muitinės brokerį. Jis gali išspręsti problemas, kurios tau atrodo kaip pasaulio pabaiga. Nenaudok "pigiausių" brokerių, kurie dirba tik po 5 valandą. Muitinė nedirba 9-17, kai reikia skubiai išlaisvinti krovinius.

Kas daryti, jei CMR prarastas?

Tai yra problema, bet ne beviltiška. CMR yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad krovinys perduotas vežėjui. Jei jį prarandi, vairuotojas negali pasirašyti perduodant krovinią (t.y. negali įrodyti, kad atidavė). Reikia rašyti pareiškimą policijai (jei pavogtas) ir daryti kopiją iš vežėjo. Be CMR draudimas neveiks. O dar yra toks dalykas, kad vokiški vairuotojai kartais būna labai griežti dėl dokumentų – be CMR jis neikis iš gamyklos. Taigi, laikyk dokumentus saugiai ir daryk kopijas.

Ar reikia mokėti PVM Vokietijoje?

Jei turi PVM mokėtojo kodą Lietuvoje ir pateiki jį vokiškam pirkėjui, dažniausiai prekės parduodamos be Vokietijos PVM (taip vadinama "intra-Community supply"). Tada tu moki PVM Lietuvoje (importo procedūra). Jei neturi kodo, turi mokėti 19% Vokietijoje. Čia labai svarbu nesuklysti sąskaitoje-faktūroje. Kartais vokiečiai užmiršta užrašyti mūsų PVM kodą ir tada gauni sąskaitą su 19%, kurią sunku gražinti. Tai tiesiog pinigai užsidaro Vokietijos biudžete, o ne tavo. Pasidomėk šiuo klausimu iš anksto su savo buhalteriu (jis tikrai žinos daugiau nei aš).

Praktiniai patarimai ir problemų sprendimai (kas iš tikrųjų veikia)

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėk tik į kainą. Pažiūrėk į jų istoriją, ar turi savo techniką, ar tik "brokeriuoja". Pažiūrėk į atsiliepimus internete (žinoma, ten yra ir nusipirkusių, bet tendenciją matysi). Pasitark su kolegomis. Geriausia dirbti su tais, kurie žino tavo verslą. Jei turi specifinių reikalavimų (pvz., šaldymas, ADR), rasti specialistą. Nereikia ieškoti "universalų" viskam. Mažos, bet specializuotos firmos dažnai dirba geriau nei didžiuliai monstrai, kurie tave laiko tik vienu iš tūkstančio numeriu.

Ar verta turėti sandėlį Vokietijoje?

Jei turi didelį srautą, tai tikrai taip. Tu gali kaupti prekes ir vežti pilnais sunkvežimiais vietoje dalinių. Tai sutaugo daug pinigų. Bet jei turi mažą srautą, sandėlis Vokietijoje suvalgys visą tavo pelną nuomos ir personalo išlaidomis. Yra toks dalykas kaip "Fulfillment centrai" – tu nuperki prekes, jos stovi jų sandėlyje, o jsi išsiunčia kiekvieną užsakymą atskirai. Tai patogu pardavėjams "Amazon" ar "eBay". Bet čia kalbame apie kitą lygmenį. Sakyčiau, pradžiai nereikia, o vėliau – žiūrėk, kaip vystosi logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus tavo konkrečiu atveju.

Kas daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia – nerašyk CMR apie priėmimą be pastabų! Jei pastebėjai, kad dėžės sutrupdytos, turi tai užrašyti dokumente (protokole). Tada skambink savo draudimo brokeriui. Be to, daryk nuotraukas. Vokietijoje dauguma gamintojų gerai supakuoja prekes, bet jei vairuotojas staigiai stabdo... Tai yra reali problema. Draudimas padengia žalą, bet tik tada, kai įrodai, kad ji įvyko pervežimo metu. Jei pasirašai "viskas gerai", o paskui atsidarė dėžė ir radai laužytus stiklus – niekas nebegelbės. Neklausk, kodėl aš taip aštuoniais (turėjau omenyje – aštuoniais, o ne devyniais).

Kodėl vokiečiai taip griežtai laikosi pakavimo taisyklių?

Jie tiesiog mėgsta tvarką (Ordnung). Jei tavo dėžė neturi tinkamų etikečių arba yra per sunki vienam žmogui pakelti, ji gali būti atmesta jų parduotuvėje ar sandėlyje. Tai vadinama "Handling" problema. Vokietijoje yra griežti saugos standartai. Jei prekės krenta ant vairuotojo kojų, gausi didelę bylą. Todėl jie reikalauja, kad viskas būtų ant paletės, užfiksuota apjuostimu (plėvele) ir su etiketėmis. Netaikant taisyklių, gali gauti grąžinamąjį krovinį, kuris kainuoja dvigubai daugiau nei pristatymas.

Ar galima susitarti dėl pristatymo laiko "tikslią valandą"?

Vokietijoje tai yra sunku. Jie turi "Fenster" – laiko langus, pvz., nuo 8:00 iki 12:00. Jei atvyksi vėliau, negausi iškrauti. O jei atvyksi anksčiau? Lauk. Nereikėtų spausti vairuotojo, kad jis "nusispjaudėtų į taisykles" ir pristatytų būtent 10:15, jei langas yra iki 10:00. Gali būti, kad vairuotojas tiesiog išvažiuos. Geriau derėtis iš anksto. Yra firmos, kurios siūlo "Just-in-Time" pristatymus, bet tai kainuoja. Taupyti laiką čia reiškia turėti lankstų partnerių priešingame gale.

Kaip logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus, kai kalbame apie grąžinamus konteinerius (pallets)?

Tai labai svarbu. Vokietijoje paletės (EPAL) yra kaip pinigai. Jei turi grąžinti 50 paletų, o grąžini tik 40, turi mokėti už likusias 10. Kaina svyruoja, bet tai nėra pigu. Geriausias sprendimas yra "Exchange" sistema – vairuotojas atiduoda tau pilnas paletes ir paima tuščias vietoje. Taip nereikia kaupti ir vežti tuščių paletų atgal. Jei netvarkai paletų apskaitą, gali netekti šimtų eurų per mėnesį. Tai yra vienas iš tų "nematomų" kaštų, kurį dažnai pamirštame.

Kokia didžiausia klaida, kurią daro Lietuvos verslininkai dirbdami su Vokietija?

Mano nuomone, tai būtent "nepasitikėjimas" ir noras viską padaryti patys be patirties. Jie bando taupyti ant dokumentų, ant draudimo, ant patikrinimų. Tada kai kažkas nutinka, jie stebisi. Dar viena klaida – kalbos barjeras. Jie mano, kad visi sugeba kalbėti angliškai ar rusiškai, o Vokietijoje geriausiai kalbama vokiškai. Neklausk, kodėl taip yra. Taip pat, dažnai neįvertinami lokaliniai šventės. Važiuoti į Vokietiją per Velykas ar Kalėdas – tai yra beviltiška idėja, viskas uždaryta. Planuok iš anksto.

Apibendrinant (kas tikrai svarbu)

Ar verta visą tai daryti pati ar pasikviesti specialistą?

Jei turi mažą įmonę ir nesi logistikos profesionalas, geriau pasikviesti. Tau reikia užsiimti savo verslu, o ne gaišti laiką telefonuojant su vokiška muitine ar vairuotojais. Specialistas žino, kur gauti pigiau ir kur greičiau. Jo paslaugos kainuoja, bet jis sutaupo tau daugiau nervų ir pinigų. Esu matęs, kaip savininkai sudegė bandydami patys organizuoti sudėtingus siuntimus. Tiesiog nėra verta. Profesionalas turi ryšius, kurių tu niekada neturesi.

Kaip prognozuoti rinką ateityje?

Sunku. Kainos tikrai nenukris iki to lygio, kaip buvo prieš 5 metus. Technika brangsta, darbo jėga trūksta. Vokietija investuoja į geležinkelius ir greituoju keliais, bet tai neįtakos momentiniam mažėjimui. Manau, kad ateitis yra automatizacijoje ir "Green Logistics" (ekologiškoje logistikoje), kur taip pat mokesčiai didės. Jei nori būti tikras, daryk ilgalaikės sutartis dabar, kol dar yra galimybės susitarti. Nežinau, kas bus po metų, bet tikrai nebus pigiau.

Išvada

Viskas, ką čia parašiau, yra iš mano realios patirties. Nėra jokių stebuklingų tablečių, kurios sumažintų siuntos kainą per naktį. Vokietija – tai sudėtinga, bet pelninga rinka, jei žinai, kaip joje judėti. Pagrindinis dalykas yra ne rasti pigiausią pasiūlymą, o rasti patikimą. Tinkamai pasirinkti logistikos sprendimai iš Vokietijos optimizuoja kaštus ir leidžia miegoti ramiai. Nesigauna visada taip, kaip planavome, bet su gerais partneriais visada galima išsiversti.