Logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus: kas tai reiškia praktiškai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuvoje atsirado pirmosios rimtos ekspeditorinės firmos, o vairuotojų apyvarta dar nebuvo tokia milžiniška kaip dabar. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, idealiai suorganizuotų krovinių iki tokių situacijų, kai reikėdavo iššifruoti, kur dingo pusė krovinio ar kodėl vokiškas terminalas neduoda išvažiuoti trims dienoms. Vieni sako, kad Vokietija tai rojus logistikoje, kiti – kad biurokratinis pragaras. Tiesą sakant, tiesa yra kažkur viduryje. Taip, logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus, bet tas „aukštas standartas“ reiškia ne tik kokybę, bet ir griežtus reikalavimus, kuriuos ne visada lengva įgyvendinti mūsų, rytietiško masto, galvotiems.

Kaip tai veikia iš vidaus (patirtis)

Ar logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus realiai, ar tai tik marketinko triukas?

Žiūrėk, po tiek metų galiu drąsiai pasakyti – standartai tikrai yra aukšti, ypač jei kalbame apie didžiąsias šalines rinkas kaip „Kuehne + Nagel“ ar „DB Schenker“. Ten viskas suskaičiuota iki milimetro. Bet mažesnėse firmose, ypač šeimyninėse, kartą per savaitę galima susidurti su chaosu, kuris primena mūsų devyniame dešimtajame buvusią realybę. Vokiškas tikslumas dažnai pasireiškia perpildytais terminalais, nes visi nori būti greiti. Taigi, logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus technologiškai, bet žmogiškasis faktorius visada sukuria trikdžių, todėl nereikėtų tikėtis roboto darbo.

Kuo skiriasi vokiškas krovinių valdymas nuo mūsų, lietuviško?

Panašu, kaip lyginti „Mercedesą“ su... žinau, geriau nepalyginsiu, kad nepyktų autoentai. Skirtumas tas, kad Vokietijoje viskas remiasi protokolais. Jei sakoma, krovinią ves per 24 valandas, jį ves per 24 valandas, arba jums sumokės baudą (penalą). Pas mus dažnai galima susitarti „žodžiu“, skambinti pažiūrėti, kur vairuotojas užkliuvo. Ten – ne, sistema yra sistema. Buvau atvejis, kai dėl paprasto neįskaityto CMR sąskaitos faktūros buvo sustabdytas visas mokėjimas ciklą trims mėnesiams. Tokių dalykų čia neįsivaizduoja.

Ar verta pasikliauti vokiškais ekspeditoriais, jei esi maža lietuviška firma?

Sudėtingas klausimas. Didielei žaidžia savo taisyklėmis ir mažiesiems tenka sunku – terminai, draudimai, griežti reikalavimai priežiūrai. Bet jei nori užsibrėžti aukštą kartelę, teks trauktis. Logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus, todėl bendradarbiaudamas su jais, tu pats privalai tapti geriau. Nėra nieko blogiau, nei kai mūsiškis atvažiuoja į Hamburgą su pilva užtepta dokumentų kopija. Vokiečiai to nepriims. Taigi, verta, bet reikia pasiruošti, kad iš tavęs trauks oda su kailiu.

Kiek laiko užtrunka importas iš Vokietijos į Lietuvą vidutiniškai?

Įprastai, jei kalbame apie dalinį krovinią (siuntą), tai tai nuo 3 iki 5 darbo dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra kelyje (Kaune, Vilniuje), ar ne. Jei turimas omenyve pilna mašina (FTL), tai tą patį ir padarysi per 1-2 dienas, jei vairuotojas nemiegos valandas. Bet dažnai būna taip, kad siunta prasuka šiaurės Vokietiją (Hamburgas, Brėmenas), paskui stovi du dienas sandėlyje surinkimui. Ten taip: surinkimo centrai dirba kaip laikrodžiai, bet užsakymų eilės gali būti ilgos.

Kodėl tiek dažnai girdime apie vokišką „Ordnung“ logistikoje?

Nes jis iš tikrųjų egzistuoja. „Ordnung“ – tai ne tik tvarka kambaryje, tai procesų valdymas. Kiekviena prekė turi savo numerį, kiekvienas palepimas yra fiksuojamas. Jei įvykia klaida, ji ieškoma sistemoje, o ne kaltinamas vairuotojas. Tai leidžia jiems išlaikyti tą pačią kainos ir kokybės santykį. Kai sakome, kad logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus, turime omenyje būtent šį sisteminį požiūrį, kuris leidžia išvengti chaotiškų situacijų, kurias, prisipažinkime, mes kartais darome sau leidžiamos.

Keliai ir važiavimas (kas sukelia galvos skausmą)

Ar sunkvežimiai Vokietijoje tikrai važiuoja taip tvarkingai?

Daugmaž taip, nors pastaruoju metu pastebiu, kad ir vokiškuose keliuose padaugėjo agresyvių vairuotojų, ypač tarp lenktyninių sunkvežimių. Bet bendrai, eismo taisyklių laikymasis ten kitoks lygmuo. Jei įjungtas rūko žibintas arba yra priekaba be šviesų, tuoj pat sustabdo pareigūnai. Mums tai atrodo pedantiška, bet jiems tai saugumas. Be to, keliai, nors ir dažnai remontuojami (kas sukelia spūstis), išlaikomi labai geros būklės.

Kas yra tas „Maut“ keliuose ir kodėl jis brangus?

„Maut“ tai kelių mokestis, kurį moka visi sunkvežimiai, viršijantys 7,5 tonas. Jis priklauso nuo ašies kiekio, išmetamųjų teršalų klasės (Euro 5 ar Euro 6) ir nuvaziuoto atstumo. Vokietijoje tai vienas brangiausių mokesčių Europoje. Todėl, kai skaičiuojame kainą klientui, tenka įtraukti ne tik degalus, bet ir šį mokesčį, kuris sudaro didelę dalį išlaidų. Jei pamiršti įsijungti „Maut“ dėžutę (On Board Unit), baudos yra astronomical.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojas negali rasti vietos stovėjimui per naktį?

Oi, tai yra bene didžiausia košmaras. Vokietija didelė, bet stovėjimo aikštelės užpildomos labai greitai, ypač arti pramonės centrų. Pamenu situaciją, kai vairuotojas telefonavo vidurnaktį, verkdamas, kad jis važiuoja jau trečią valandą ir negali niekur užstoti, viskas pilna. Tekėjo važiuoti iki Lenkijos sienos, nors reikėjo būti Miunchene. Taigi, logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus, bet infrastruktūra kartais nelieka už tokių standartų.

Kaip su greičio ribojimais autobanu?

Legenda pasakoja, kad autobanu galima važiuoti kiek nori greitai. Taip yra, bet tik tam tikrose vietose ir asmeniniais automobiliais. Sunkvežimiams riba visur yra 80 km/h, o daugelis juose įrengtų ribotuvų (limiterių) neleidžia važiuoti greičiau. Be to, vis dažniau atsiranda dinaminių greičio ribojimų (120, 100 ar net 60 km/h) dėl remonto ar eismo intensyvumo. Ką jau kalbant apie tų ribojimų griežtumą – foto fiksavimas ten veikia be galo tiksliai.

Ar saugu važiuoti Vokietijos keliais esant lietui?

Esą vokiečiai yra geri vairuotojai, bet kai pradedą lietus (o ypač vėžlys, pradžioje lietus), keliai tampa kaip aliejus. Tas purvas iškyla akimirksniu. Esu matęs, kaip maži „Golfai“ suka žiedais ant greitkelio kaip čiuožiantys. Reikia būti labai atsargiam, ypač vairuojant sunkesnę mašiną su priekaba. Stabdymo kelias padaugėja kelis kartus, todėl nuotolis tarp mašinų turi būti didesnis, negu įprasta mums.

Dokumentai ir vokiškas "Ordnung"

Ką reiškia „Lieferantenpaketing“ vokiškuose sandėliuose?

Tai toks dalykas, kurį ne visi supranta iš karto. Tai reiškia, kad tiekėjas (tavo vairuotojas) turi padėti prekes ant specialių pakuočių (dėžių, skylių) pagal vokišką standartą. Jei atveži paprastą antklodę ant grindų, gali neišeiti, nes jie nepriims tokio krovimo būdo. Reikia žinoti, ar toks reikalavimas galioja, ir pasirūpinti reikiama įranga arba papildomu darbuotųjų rankų sandėlyje.

Ar tikrai būtina mokėti už vokiškus sandėlių paslaugas?

Dažnai taip. Yra vadinamųjų „handling“ mokesčių – tai už krovinio iškrovimą, pažymėjimą, patalpinimą į sandėlį. Klientams tai dažnai kyla nustebimui, kodėl reikia mokėti 50 ar 100 eurų už paprastą iškrovimą. Bet ten laikoma, kad kiekvienas kėlimimas, kiekviena operacija užtrunka laiką ir kainuoja. Tas standartas įtraukia ir darbuotojų atlyginimus, kurie, žinoma, yra didesni nei pas mus.

Kas dėl tos garsiosios vokiškos biurokratijos dokumentuose?

Ten viskas turi būti tvarkingai. CMR konosamentas privalo būti užpildytas be ištrintų žodžių, tvarkingai. PVM sąskaitos faktūros turi atitikti tuos pačius duomenis. Jei pasigendu vienos skilties ar parašai netaisyklingai, gali būti, kad iškrovimas sustos. Kartą man teko siųsti kurjeriu papildomą dokumentą į Duisburgą, nes viena raidė neteisinga buvo adresuje. Panašu, kad logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus ir dėl to, kad jie neleidžia jokių „nešvarių“ popierių.

Ar lengva susitvarkyti su muitinės formalumais, jei tai ne ES prekės?

Jei prekės ateina iš trečiosios šalies (pvz., Kinija ar JAV) ir keliauja per Vokietiją, tai čia prasideda tikras cirkas. Vokietijos muitinė (Zoll) yra griežta ir labai technologiška. Reikia turėti visus sertifikatus, T1 dokumentus užpildytus be klaidų. Jei kažką neaišku – jie uždaro mašiną ir tikrina kiekvieną dėžę. Geriausia turėti gero brokerio, kuris moka vokiškus terminus, nes kitaip gali prarasti dienas.

Kas yra „Wechselbrücke“ ir ką reikia žinoti vairuotojui?

Tai keičiamos priekabos arba kėbulai, kuriuos naudoja daugelis Vokietijos prekybos grandinių (pavyzdžiui, prekybos centrai). Vairuotojas atvažiuoja, palieka savą kėbulą ir pasiima užpildytą. Tai greita, bet reikalauja specialių įgūdžių ir techninės būklės patikros. Jei tavo hidraulika neveikia, ten nebeužsileisi – tuoj pat išvažiuosi tuščias.

Kainos ir pinigai (apie ką visi klauso)

Kodėl kainos iš Vokietijos kartais šoka aukštai be aiškios priežasties?

Tai priklauso nuo kelių dalių (spot rinkos). Jei yra didelis paklaudos šuolis, pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar statybų sezone, kainos šoka kaip raketė. Be to, Vokietijoje labai jautrią fuel surcharge (degalų priedo) sistema. Jei naftos kaina pasaulyje kyla, per savaitę brangsta ir pervežimas. Taip pat įturią minimalios algos tarifai (Mindestlohn), kurie taip pat keičiasi. (Čia netyčia parašiau „įturią“, bet turėjau omenyje „įtakoja“, bet praleidau raide, na, kas žino, tas supras).

Ar galima derėtis dėl kainos su vokišku ekspeditoriumi?

Su didžiaisiais – beveik ne, jie turi fiksuotas tarifų lentas. Su mažesnėmis šeimyninėmis firmomis – visada galima pabandyti. Ypač jei turi pastovų srautą (pvz., kas savaitę reikia vežti iš to paties gamintojo). Vokiečiai mėgsta ilgalaikes sutartis ir stabilumą, todėl jei garantuoji krovinį metams, gali gauti gan nemažą nuolaidą. Bet tai reikalauja pasitikėjimo ir geros istorijos.

Kiek vidutiniškai kainuoja viena kelionė (mašina) iki Lietuvos?

Sakyčiau, dabar (2024 metais) tai svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų už pilną mašiną, priklausomai nuu to, kur iš ties ems. Jei tai pietūs (Miunchenas, Bavarija), brangiau, jei šiaurė (Hamburgas, Brėmenas) – šiek tiek pigiau. Bet dar reikia pridėti PVM ir galbūt papildomus mokesčius už pietus ar privalomą poilsį. Tai ne tokia pigu kaip anksčiau, bet kokybė užtat.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų dėl mokėjimų?

Vokiškos firmos moka labai tvarkingai, dažniausiai per 30 ar net 14 dienų. Problemas su mokėjimais aš su jais beveik neturiu (išskyrus vieną kartą prieš penkerius metus, bet tai buvo bankrutavusi firma). Tai leidžia mums dirbti be didelio įsiskolinimo rizikos. Žinoma, tenka laukti, bet pinigai ateina. Tai vienas dalykas, dėl ko logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus – finansinis stabilumas.

Kas dėl draudimo? Ar jis brangusūs ten?

Jei kalbame apie krovinių draudimą, tai jie reikalauja labai tikslų vertinimų. Jei prekės brangios, reikia turėti visus sąskaitas faktūras. Draudimo premijos gali būti aukštesnės, bet ir apsauga geresnė. Esu atvejis, kai buvo sudaužyta brangi gamybos įranga (mašina), ir draudimo kompanija išmokė be jokių problemų per savaitę. Pas mus tai darėsi mėnesius.

Nepageidaujamos situacijos ir kaip jas išspręsti

Kas daryti, jei vokiškas pirkėjas atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Tuomet turi savo krovinį (straipsnį), kuris tau nebereikalingas ir už kurį mokėsi kasdien už stovėjimą. Būtina tuojau pat susisiekti su ekspeditoriumi ir ieškoti alternatyvių pirkėjų arba sandėlio, kur galima jį laikinai padėti (su sąskaita „Lagerung“). Negali tiesiog išmesti prekės prie vartų – tai baudžiama labai stipriai. Geriausia, kai tokius dalykus reglamentuoja sutarties nuostatos dėl atsisakymo.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių Vokietijos sandėliuose ar aikštelėse?

Taip, deja. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė (Ruhr sritis) yra viena pavojingiausių vietų Europoje, jei kalbame apie krovinių vagystes. Ten veikia labai gerai organizuotos gaujos, kurios seka mašinas nuo pat užsienio sienos. Reikia būti labai atsargiam, stovėti tik saugiose aikštelėse, turėti GPS seklį, kurį galima išjungti tik atvykus. Nenaudinga manyti, kad „man nepasitaikys“.

Ką daryti, jei vairuotojas susirgo arba sužalojo?

Vokietijoje labai griežtos taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko ir sveikatos. Jei vairuotojas jaustis blogai, jis turi sustoti ir skambinti greitosios pagalbos. Negalima jį versti važiuoti toliau. Tada reikia rasti pakaitalinį vairuotoją (kuris brangus) arba siųsti kitą mašiną paimti priekabą. Tai brangu, bet saugumas yra pirmiausia. Vokiškas medicininis tikrinimas gali užtrukti.

Ar tikrai Vokietijoje taip sunku rasti vairuotojus prieš šventes?

Prieš Kalėdas ar Velykas iš tiesų būna chaosas. Visi nori grįžti namo, o reikia vežti. Vokiškų vairuotojų trūkumas jaučiamas labai stipriai. Todėl dažnai tenka dirbti su Rytų Europos vairuotojais, kurie ir padaro didžiąją dalį darbo. Be jų ta sistema tikriausiai sustotų. Taigi, logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus, bet juos įgyvendina daugiausia užsienietis.

Kaip elgtis, jei įvyko eismo įvykis (avarija) Vokietijoje?

Pirmiausia – niekada nepripažink kaltės vietoje, net jei manai, kad kaltas esi. Paskambink policijai, padaryk nuotraukas, surašyk liudininkus. Vokiška draudimo kompanija viską išnagrinės labai detaliai. Būtina turėti „European Accident Statement“ formą, užpildytą vokiškai ar angliškai. Niekada nepalik vietos be padaryto įrašo, kitaip bus ieškoma kaip nusikaltimas.

Išvada

Galiausiai, po visų tų metų praleistų keliuose ir sandėliuose, galiu teigti viena – Vokietija nėra rojus, tačiau ji nėra ir pragaras. Ji tiesiog yra kita, daug labiau reglamentuota ir sistema paremta. Logistikos sprendimai iš Vokietijos atitinka aukštus standartus ne todėl, kad ten yra stebuklai, todėl, kad jie investuoja į procesus, technologijas ir, svarbiausia, laikosi taisyklių. Mums, lietuviams, tai dažnai atrodo per daug griežta ar per brangu, bet rezultatas kalba pats už save – prekės pasiekia tikslą saugiai ir laiku. Jei nori būti šioje srityje, privalosi mokytis iš jų, pritaikant šias geras praktikas pas mus, su savo, rytietišku judrumu.