Logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir gal pasakysiu, kiekviena diena – kaip loterija. Vakar viskas vyksta pagal planą, o šiandien vokiečių muitinėje stringa dešimtys furgonų, o vairuotojas telefonuja su praryta balsu, kad jis sužinojo, ką reiškia „Feierabend“ penktadienį vakare. Dauguma klientų svajoja apie tai, kad jų siunta nuskries ant sparnų, tačiau realybėje šios logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs tampa išbandymu ne tik mus, bet ir jūsų nervus. Nors technologijos pasikeitė, vokiškas kietumas ir precizija išliko tokie patys, o mes tiesiog stengiamės tarp tų dalykų įsiterpti ir pristatyti prekę laiku. Tiesą pasakius, dažniausiai viskas baigiasi tai gerai, bet keliame mes visada turime galvoje apie blogiausią scenarijų.

Pagrindai ir be dalykų kelių taisyklės

Kaip tiksliai susitvarkyti su dokumentais?

Klausimas geras, nes dažnai būna, kad vairuotojas atvažiuoja ir turi tik kelis lapus rankoje. Turi būti viskas: prekių sandėliavimo lapai (PVZ), eksporto/instrumentinis kvitai, o būtinai – CMR draudimas. Bebej, jei vežate ką nors specialaus, pvz., maisto ar chemijos, reikės sertifikatų (pvz., HACCP ar MSDS). Vieną kartą vyko taip, kad klientas užmiršo paruošti TSL lentelę prekių, tai mes su vairuotoju teko ją rašyti ant kelio peiliuko su lapu. Geriau viską pasidaryti iš anksto, kad neiškiltų problemų su muitinės pareigūnais, kurie mėgsta „riplioti“ su smulkmenomis.

Ar tikrai reikia draudimo?

Kai kuriems atrodo, kad tai papildomos išlaidos, bet aš visada sako: draudik – tai ne luksas. Įsivaizduokite, važiuoja furas pro Frankfurtą, staiga užsideda raudonas šviesoforas priekyje, kažkas neatsitraukia ir bumas – visos prekos ant gatvės. Be draudimo jūs prarastum ne tik prekę, bet ir galimybį miegoti ramiai naktį. Standartinis draudimas ne visada dengia visą vertę, ypač jei vežami brangūs elektronikos įrenginiai, tai verta pasidomėti detalesniais priedais. Nors šie logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs leidžia greitai reaguoti, be draudimo jokie lankstumai neišgelbės nuo finansinių nuostolių.

Kiek laiko užtrunka standartinis pristatymas?

正常u atveju, jei krauname pirmadienį ryte, iki Vokietijos centro (tarkime, Miuncheno or Berlyno) nuvaziuojame per 24-36 valandas. Tačiau neįsivaizduokite, kad tai kaip autobusas, važiuojantis pagal grafiką. Gali būti eismo įvykis A9 autostradoje, gali būti techno kontrolė, kuriais vokiečiai tikri mėgėjai. Kartais vairuotojas sustoja pavalgyti ir užmiega (taip, taip ir nutinka), tai pristatymas nusileidžia iki dviejų dienų. Geriau planuokite savo verslą taip, kad turėtum bent dienos atsargą.

Kas daryti, jei prekė nukentėjo kelio metu?

Pirmiausia – nieko nekelk ir nerašyk ant CMR, kad „viskas gerai“. Jei matyta įtrūkinėjimas ar dėžė sutvirtėjusi, tai turi būti užfiksuota (protokolas). Vairuotojas turi paskambinti mums, ir mes pradedam šurmuliuoti su draudiku. Buvo atvejis, kai vairo kolonuje privirojo šaltis ir sūris (sūdytas sviestas) visai atširpo, tai ten buvo ilgas procesas su įrodymais. Jei pasirašai dokumentus be pastabų, vėliau niekas nieko neduos, taip kad budėk.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dabar dauguma fūrų turi GPS, kurią matome savo sistemoje, taigi taip, maždaugai žinome, kur yra mašina. Bet nereikėtų manyti, kad turi įrangą, kaip JAV agentūrose filme – su sekimo antkeliu, kurį galima nukreipti priešo. Kartais signalas pradingsta, pvz., Vokietijos miškuose arba, kas būna dažniau, vairuotojas išjungia telefoną, kad nežinotų, kur jis tupi pietauti. Tačiau bendrai, logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs šiuo atžvilgiu pasikeitė – galime pasakyti: „jis yra tarp Hanoverio ir Dortmund“.

Kas toks „Last Mile“ pristatymas?

Tai tas paskutinis kelias iš sandėlio iki pirkėjo durų. Vokietijoje tai gali būti košmara, jei pirkėjas yra sename pastate be liftą arba siaurame gatvės kamieste. Vairuotojai dažnai sako: „jei reikia nešiotis į trečią aukštą be lifto, tai tai papildomai kainuos“. Reikėtų tai tiksliai sužinoti anksčiau, nes vokiečiai paprastai laikosi taisyklių – jei numatyta tik įkrovė prie kiemo vartų, ten ir pastos.

Ar sunku susitvarkyti su vokiškąja biurokratija?

Na, sunku yra tiems, kurie mėgsta meluoti arba daryti „kaip nors“. Vokiška biurokracija – tai kaip senas vokiškas automobilis: juda lėtai, bet tiksliai ir sustoja, jei kas nors negerai. Reikia išrašyti teisingus PVM mokesčius, turėti EORI numerį (jei ES neįmonė). Kartais jie gali paprašyti papildomų dokumentų, kurių tu net nenumanei, kad egzistuoja. Geriau turėti gerą vokiškai kalbančią buhalterę.

Kainos ir tos Vokietijos mokesčiai

Nuo ko priklauso kaina?

Aišku, nuo distancijos, svorio ir tūrio. Bet ne užmiršk apie degalų kainų priedą (fuel surcharge), kuris šokinėja kaip kiaulė šiltu vandenyje. Taip pat įeina mokesčiai už kelius (Lkw-Maut), tai Vokietijoje labai brangu. Jei norite logistikos sprendimus į Vokietiją inovatyvius ir lankstius, kurie būtų pigūs, tai turbūt reikėtų važiuoti dviračiu. Taip pat įturią sezonas – prieš Kalėdas kainos šoka į viršų, nes visi nori pristatyti dovanas.

Ką reiškia „Fuel surcharge“?

Tai taip vadinamas priedas prie kainos, kuris kinta priklausomai nuo degalų kainos rinkoje. Mes jį taikome pagal indeksą, kuris pasikeičia kas savaitę. Atsiprašau, jei atrodo sudėtinga, bet tiesiog taip yra – negalima važiuoti fiskalu su kaina, kurią nustatėme prieš metus, kai degalai kainavo 1 eurą, o dabar 1,8. Be to, kai kurie klientai mano, kad mes juo apgaudinėjame, bet tai gryna matematika.

Ar mokėsiu už laukimą prie iškrovimo?

Taip, jei įmonė, į kurią vežame, nurodo apribotą laiką (pvz., 2 valandas), o vairuotojas ten laukia 5 valandas, tai tada mokamas „waiting time“. Vokietijoje tai dažnas dalykas, nes sandėlininkai ne visada skuba. Kartais vairuotojas gali pranešti, kad jis jau čia laukia trečią valandą ir pradeda pykti, o mes turime švelniai paaiškinti klientui, kad reikia padengti šį laiką.

Kiek kainuoja pavojingų krovinių (ADR) gabenimas?

Tai brangiau, paprastai 20-30 proc. priedas prie bazinės kainos. Reikia specialiai pasirengto furo, vairuotojas turi turėti pažymėjimus. O dar ir užpildyti tiek daug dokumentų, kad galvos svaist. Bet jei turite chemijos arba dažų, kitaip išeities nėra. Nesenai vežėme dažus į Štutgartą ir ten apskritai neleido privažiuoti netgi be tos specialios kortelės.

Ar galima gauti nuolaidą dideliems siuntiniams?

Žinoma, jei vežate kas savaitę po pilną furgoną (FTL), mes galime pasiūlyti geras kainas. Dėl to logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs tampa labiau įperkami nuolatiniams klientams. Bet jei siunčiate vieną dėžę kartą per metus, tai nuolaidų nelaukite – mums ir taip teks sujungti tą siuntą su kitomis (grupinis vežimas), o tai reikalauja daugiau darbo.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

O, tai blogiausias variantas. Tuomet pradedasi muštynės – kas moka už grįžtamąjį kelią? Paprastai, jei tai ne mūsų kaltė (kad vairuotojas už迟avo arba sugadino), tai moka siuntėjas. Vokiškų įmonių atsisakymai gali būti labai formalūs: „prekė neatitinka standartų“. Tada mes turim ilgiai braižyti protokolus, kad negautume baudos už tuščią važiavimą.

Ar kainuoja papildomai prekių fiksavimas kėbule?

Jei prekės gali susiraišyti arba nukristi, taip, reikia juos užfiksuoti (įrėminimas, dirbtelės). Tai nėra įtraukta į bazinę kainą, jei nekalbame apie standartinius paletus. Turiu omeny, jei vežate kokią nevokią mašiną arba ilgas trubas, jas reikia užsegti juostomis, o tai laikas ir medžiagos. Vairuotojams dažnai gėda prašyti pinigų už tai, bet mes tai užmaskuojame kaip „handling“ mokestį.

Kas tas inovatyvumas ir lankstumas?

Kaip technologijos padeda logistikoje?

Dabar mes turime sistemas, kurios sujungia mūsų sandėlį ir kliento. Galite tiesiog paspausti mygtuką ir matyti, kur yra jūsų prekė. Tai leidžia mums siūlyti logistikos sprendimus į Vokietiją inovatyvius ir lankstius, nes galime greitai perplanuoti maršrutus, jei atsiranda nesklandumų. Anksčiau reikėjo skambinti vairuotojui, tas nerodė vietą, dabar matome GPS koordinates. Bet vėlgi, technologija neveikia be žmogaus, kuris tą sistemą valdo.

Ar galima pristatyti siuntą naktį?

Galima, tačiau tai kainuoja. Vokiečiai nėra tokie linkę dirbti naktį, kaip mes, tačiau jei tai didelis prekybos centras (toks kaip Kauflandinė arba IKEA sandėlis), jie gali priimti naktį. Reikia tai iš anksto suderinti, nes vairuotojas negali tiesiog štampuoti prie uždarų vartų ir gaudyti šunų. Lankstumas čia reiškia, kad mes randame tuos retus atvejus, kai kas nors priima naktį.

Kaip elgiamės su nestandartiniais kroviniukais?

Tiesiog juos vežame (šipūnai). O serijozkai, nestandartinis krovinius – statybinės konstrukcijos, didžiuliai vamzdžiai – reikalauja specialios technikos. Nesenai turėjome vežti didelį akvariumą kažkam į Niurnbergą – teko rasti furo su „keliamu galu“. Tai tas pavyzdys, kai logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs praverčia, nes standartinis furas jo nepritvirtintų.

Ar naudojate „green logistics“ (ekologišką logistiką)?

Žinoma, visi šūkauja apie tai. Mes stengiamės naudoti naujesnius furgonus, mažiau teršiančius orą, taip pat planuojame maršrutus taip, kad mažiau važiuotume tuščiaisiais reisais (backhaul). Ar tai tikrai kažką pakeičia? Nežinau, gal tik nedidelę dalį, bet vokiečiai to labai mėgsta, todėl galime už tai gauti punktų ir geresnes sutartis.

Kas yra „cross-docking“ ir kam tai reikia?

Tai kai prekės iš vieno furo perkraunamos į kitą be ilgalaikio sandėliavimo. Labai naudinga, jeigu skubate. Tarkime, prekė atvyksta į mūsų sandėlį pietų metu, o vakare jau važiuoja kita mašina link gavėjo Vokietijoje. Tai taupomas laikas, nors ir padidina riziką pažeisti prekes per krautuvę. Bet jei laikas – pinigai, tai geriausias variantas.

Kaip susitvarkote su kalbos barjeru?

Mūsų vairuotojai dažniausiai kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai ne visada. Tačiau su logistika vokiškai kalbančius brokerius turime. Kartais nutinka keistų situacijų – vairuotojas bando paaiškinti rankomis ir kojomis, kad jis neatrada sandėlio. Gerai, kad dabar yra „Google Translate“ (nors ir klaidų daro), tai prisideda prie to inovatyvumo.

Ar galima keisti pristatymo vietą jau važiuojant?

Galima, bet tai kainuoja nervus ir pinigus. Jei vairuotojas jau beveik atvyko į Miuncheną, o jūs sako: „ne, vežkite į Hamburką“, tai jis tiesiog sulinks pro šalį. Tačiau jei dar tik traukiasi iš Lietuvos, mes galime pakeisti adresą. Lankstumas čia yra ribotas geografija ir benzino kaina, bet mes stengiamės išeiti įsusitikimui, jei įmanoma.

Keisčiausi atvejai ir problemos

Ką daryti, jei vairuotojas sugenda?

Tuomet mes siunčiame pagalbinę automobilį arba bandome perkrauti prekę į kitą fūrą, kuris važiuoja greta. Tai yra tas momentas, kai logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs tampa išbandymu mūsų operatorių. Vieną kartą vairuotojui sprogsto padanga, tai nėra problema, o kai sugedo variklis tiesiog ant autostrados – tai čia jau skambučiai pusnaktį ir keiksmažodžiai. Klientui dažnai atrodo, kad mes tiesiog sėdime ir nieko nedarome, bet fone vyksta visa opera.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Dingsta retai, dėka Dievo, bet nutinka. Dažniausiai tai ne „totorių“ grobstymas, o vidinis vagystės sandėliuose arba vairuotojo (ar jo pažinamo) ne sąžiningumas. Vokietijoje daug stebėjimo kamerų, tai pavogti sunkiau, bet neįmanoma nieko. Todėl ir svarbus tą draudimas, apie kurį kalbėjau pradžioje.

Kaip elgiamės su sužeistu arba sergančiu vairuotoju?

Sąžiningai sakant, tai baisu. Jei vairuotojui pablogėja (nugarai, gripas), jis važiuooti negali. Mes tada privalome rasti pakeitimą – o tai reiškia, kad mašina sustoja. Vokietijoje yra geros medicinos paslaugos, taigi mes jį lydinčia į ligoninę, o tada tenka spresti, kas vežia toliau. Tai reali problema, su kuria susiduriama kas keletą metų.

Ar buvote patyrę su vokiška policija?

O, taip. Vokiška policija (Polizei) nėra juokinga. Kartą mūsų vairuotojui buvo per daug sunki krovinė (viršyta ašių apkrova), jį sustabdė. Bauda buvo didelė, o dar reikėjo dalį krovinio iškrauti į kitą mašiną. Tai brangus pamokas. Vengiame tokių dalykų tiksliai stebėdami svorį prieš išvykstant.

Kas daryti, jei gavėjo įmonė bankrutavo?

Tai blogai. Jei atvažiuojame ir ten rasta užrakinta duris, su užrašu „Insolvenz“, tai mes privalome grąžinti prekę atgal. Bet kas moka už grįžtamąjį kelią? Čia prasideda ilgi ginčai. Paprastai reikia gauti įrodymus, kad įmonė bankrutavo, kad draudikas padengtų išlaidas. Vienas toks atvejis užtruko beveik pusmetį, kol išsiaiškinom dokumentus.

Ar įmanoma pristatyti siuntą į private namus?

Įmanoma, bet tai ne mūsų pagrindinis darbas. Jei tai viena dėžė, gali į ją įsisti kurjeris. Jei tai trys paletės, tai reikia didelės mašinos, kuri gali atvažiuoti į privatų kiemą. Ten gali būti problemų su pravažiuojamuoju kelio aukščiu arba piktų kaimynų, kurie skundžiasi triukšmu. Geriau derėtis paėmimui sandėlyje arba degalinėje.

Ką daryti, jei prekė yra „urgent“ (skubi)?

Tada mes veikiame kaip „po gaisrą“. Skambinam visiems vairuotojams, ieškome, kas gali nukristi savo krovimą ir paimti jūsų. Tai kainuoja duk tiek daugiau, bet dažnai išgelbėja sandėrį nuu stojimo. Tiesa, paskui klijentams visada stengiamės paaiškinti, kad to reikia planuoti anksčiau.

Ar patikėtumėte savo naują BMW vežti šiandien?

Tai klausimas (juokauju). Taip, vežame daug brangių automobilių. Bet man asmeniškai visada šokuoja širdis, kai žinu, kad fure yra už 100 tūkst. eurų vertės mašina. Reikia ypatingo saugumo – vairuotojas negali sustoti prie bet kokio užeigos namelio, turi stovėti tik saugiose aikštelėse. Tai tas atvejis, kur lankstumas reiškia ypatingą griežtumą.

Išvados

Viskas apie tai, kaip mes čia gyvename ir dirbam. Tie logistikos sprendimai į Vokietiją inovatyvūs ir lankstūs yra gerai skambantys žodžiai reklamoje, bet tikroje gyvenime tai daugiau apie tai, kad tiesiog reikia būti sumanžiam ir greitam reagavimui. Aš stengiuosi būti sąžiningas su savo klientais – pasakysiu, jei dalykas neįmanomas, arba jei reikės laukti. Nėra tobulo pasaulio, yra tik keliai, vairuotojai ir Vokietijos kelių policija. Jei reikia patikimo žmogaus su širdimi šioje srityje, žinokite, kur mane rasti.