Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Logistikos sprendimai daiktų transportui į ir iš Vokietijos: kas vyksta užkulisiuose
Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, galima sakyti, maždaug nuo tų laikų, kai Vokietijoje dar nebuvo tiek griežtai tikrinami vairuotojų poilsiai. Per šį laikotarpį mačiau viską – nuo pasisekusių „taškų“ iki visiškai chaotiškų situacijų autostradose. Dažnai klientai užduoda klausimą, kaip veikia šis procesas ir kodėl kainos svyruoja. Tiesą sakant, tai nėra tik apie vairuotoją, kuris sėdi ir vairuoja. Tai yra sudėtingas mechanizmas, kur logistikos sprendimai daiktų transportui į ir iš Vokietijos turi būti pritaikomi labai lanksčiai. Kartai viskas vyksta sklandžiai kaip_pasakojime, kartais reikia improvizuoti tiesiog ant kelio. Štai trumpas įžvalga į tai, kaip tai atrodo iš mano, pasenusio logistiko, pusės.
Bendros klausimai apie procesą ir kainodarą
Kiek laiko užtrunka tą siuntą nuvežti į Vokietiją?
Viskas priklauso nuo to, kur konkrečiai keliaujame į Vokietiją – ar tai Miunchenas, arba kažkas netoli Lenkijos sienos. Įprastai, jei kalbame apie parcialinius (dalinius) krovininius transportus, tai tiekimas gali trukti nuo dviejų iki penkių darbo dienų. Viskas susideda iš to, kad reikia surinkti krovinius, jis gali važiuoti per terminalus. Jei tai pilna mašina (FTL), tai tada eina greičiau, viena diena važiavimas, viena atgal. Bet nepamirškite apie eismus, kurie Vokietijoje, ypač prie Ruhr srities, yra tikras išbandymas nervams.
Kas daro įtaką galutinei kainai?
O čia yra tas rūpestis, dėl kurio dažnai ginčijamės telefonu. Kaina nėra pastovi. Ji priklauso nuo degalų kainos rinkoje (ir šiuo metu jos, deja, nekalėtinės), pasiūlos ir paklausos santykio bei to, ar pavyksta rasi grįžtamojo krovinio. Be to, logistikos sprendimai daiktų transportui į ir iš Vokietijos apima ir muchiaus (muitinės) išlaidas, jei prekės keliauja iš trečiųjų šalių. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar reikia specialios technikos pakrovimui – kur kas brangiau užkrauti autokrautuvį nei paprastą įrą įšokantį vairuotoją.
Ar verta rinktis dalinį krovinius (LTL)?
Jei jums nereikia pervesti pilnos sunkvežimio (apie 22 tonas) prekių, tai LTL – tai vienas iš ekonomiškiausių būdų. Tačiau čia yra savas„nukrypimas“ – jūsų siunta gali būti perkraunama kelis kartus tarp terminalų. Vokietijoje terminalai dirba labai greitai, bet visada egzistuoja nedidelė rizika, kad kažkas gali nukristi arba susibraižyti, jei prastai supakuota. Taigi, jei turite jautrių daiktų, geriau susimokėti už vietą su mažesniu perkrovimų skaičiumi arba rinktis dalinį krovini su garantuota vietą (pvz., 3 ar 5 vietos).
Kodėl vairuotojai dažnai atsilieka su terminais?
Žmonės dažnai pyksta, kad vairuotojas neateina laiku. Reikia suprasti – jis nėra机器人as (robotas). Jis turi savo poilsio laiką, kurį reglamentuoja griežti ES įstatymai. Jei užstrigo sienojje arba prie krovimo vietos buvo eilė, jo grafikas sueina. Be to, Vokietijoje daug kur yra greičio apribojimai sunkvežimiams (60 km/h važiuoti, kartais ir po 7 valandą ryto važiuoti negali). Tai natūrali uždelsimo priežastis, prieš kurios niekas nepadarys.
Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ilgalaikiam bendradarbiavimui?
Absoliučiai taip. Ir netgi rekomenduoju. Jei jūs reguliariai vežate prekes į tą patį sandėlį, pavyzdžiui, į Hamburgo regioną, mes galime sudaryti sutartį su fiksuota tarifa. Tai apsimoka abiem pusėms – aš žinau, kad turiu darbą, o jūs žinote, kokių išlaidų tikėtis. Žinoma, jei degalai pakils 30 proc., turėsime kalbėtis apie korekcijas, bet kitu atveju – taip, ramumo dėlį. Tai yra vienas iš pagrindinių logistikos sprendimų daiktų transportui į ir iš Vokietijos elementų, kuris užtikrina stabilumą.
Dokumentai ir muitinės procedūros
Kokius dokumentus reikia paruošti?
Minimalus rinkinys yra prekių sandėliavimo lapas (pakavimo sąrašas) ir PVM sąskaita-faktūra. Be šių dviejų dalykų niekur nepraeisi. Dar būtinas CMR sąrašas – tai pagrindinis vežimo dokumentas. Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikia specialių leidimų ir deklaracijų. Jei keliaujate su mašina, kuri yra didesnė nei 3,5 tonos, viską reikia tvarkyti labai tiksliai, kitaip muitinėje (net jei tai vidinė ES prekyba) gali būti patikrinimas.
Kas yra EXW ir DAP terminai, ir kuo jie skiriasi?
Čia dažnai painiojama. EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs tiesiog paduodate prekes prie savo gamyklos ar sandėlio durų, ir toliau mūsų (jūsų logistiko) problema. DAP (Delivered at Place) – kai mes pristatome tiesiai pas gavėją į sandėlį Vokietijoje. Skirtumas didžiulis EXW atveju jums nereikia rūpintis transportu, bet DAP atveju mes imame visą atsakomybę iki paskutinio metro. Aš visada patariu klientams geriau susitarti dėl DAP, jei jie nori ramybės.
Ar reikia muitinės deklaracijos, jei prekės iš Lietuvos į Vokietiją?
Formaliai – ne, nes abi šalys yra ES erdvėje. Tačiau jei prekės keliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) ir tiesiog tranzituoja per Lietuvą į Vokietiją arba atvyksta į mūsų sandėlį ir toliau keliauja, tai deklaracijos būtinos (T1 procedūra). Vokietijos muitininkai yra labai pasitiki, bet kai pamato „įtartiną“ krovinią, gali sustabdyti ir patikrinti viską iki galo.
Kas daryti, jei trūksta dokumentų pakrovimo metu?
Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o sandėlininkas negali išduoti sąskaitos faktūros. Tokiu atveju mes gauname laikinąjį dokumentą (pvz., prekių perdavimo aktą su svoriais), o vėliau, kai gavome sąskaitą, ją nusiunčiame el. paštu. Bet reikia būti atsargiems – Vokietijoje gavėjai gali atsisakyti priimti krovinį be originalios sąskaitos, ypač jei tai didelės mašinos prekės. Geriau viską turėti iš anksto.
Kaip elgtis su EXW terminu, jei vairuotojas negali užlipti ant prekės?
Tai tikra bėda, ypač kai kalba eina apie didelius gabarus. EXW sąlygomis siuntėjas turi užtikrinti, kad vairuotojas gali pakrauti. Jei vairuotojas atvyksta be autokrautuvo, o jums reikia krauti su kranu – tuomet susidaro delay (uždelsimas). Aš visada klausiu: „Ką turite ten? Kas kraus?“. O atsakymas dažnai: „O, mes manėme, vairuotojas patys įmes“. Ne, vairuotojas ne stiprus ratas jums.
Kelio rūpesčiai ir vairuotojo darbas
Ar vokietiški keliai tikrai tokie geri?
Dalis taip, dalis ne. Autostrados (Autobahn) stovi gerai, bet miestuose ar kaimo vietovėse keliai gali būti... na, sakyčiau, įdomūs. Daugelyje vietų statybų juostos, eismo spūstys, ypač šiaurėje. Be to, Vokietijoje yra daug kvartalų („Environmental Zones“) įleidžiančių tik mašinas su „Žalia“ emisijos ženkle. Jei vairuotojas turi seną sunkvežimį, jis tiesiog negali važiuoti į centrą. Tai reikia tiksliai planuoti, kitaip gausite baudą.
Kaip vairuotojas susiranda sandėlį, jei neturi GPS?
Senu laiku tai buvo problema, bet dabar visi turi „TomTom“ arba telefoną. Problemų kyla ne su adresu, o su tuo, kad Vokietijoje daug šakotų kelių ir smulkių privažiavimų, sunkvežimiui ne visada akivaizdžių. Kartais reikia važiuoti apšvietimo, kuris yra uždraustas. Vairuotojas turi išsijuosdami važiuoti pasitarti su uoste arba užklijuoti ženklelius. Tai dėl to, kad dažnai tiesiog negali pavažiuoti trumpiausiu keliu.
Ar teisių patikrinimai dažni Vokietijoje?
Vokiška policija (Polizei) nemiega. Jie tikrina viską: nuo stabdžių iki vairuotojo poilsio laiko kortelės. Ypač dažnai stovi prie sienų ar netoli didžiųjų miestų. Jei randa pažeidimą, baudos yra milžiniškos. Gana nesenai turėjau atvejį, kai vairuotojui nustatė 900 eurų baudą už tai, kad neteisingai įrašė tachografe vietą. Taigi, mūsų darbas yra ne tik vežti, bet ir užtikrinti, kad vairuotojas vežia legaliai.
Ką daryti, jei vairuotojas sugenda Vokietijoje?
Tai tikras košmaras. Skambinamas pagalbos paslaugų centras. Jei sugenda mašina, reikia tarti dėl vilkiko. O jei sugenda krovimas – reikia perkrauti į kitą mašiną. Čia jau kalbame apie didžiules išlaidas ir laiko nuostolius. Geriausia, kai įmonė turi techninę pagalbą vienoje pašaukimo. Bet jei tai savaitgalis... O, Dieve, tada laukti iki pirmadienio.
Ar vairuotojai moka anglų kalbą?
Dauguma jaunesniųjų – taip, bent jau bazinį lygį, kad susitartų apie pakrovimą. Bet esu mačęs ir tokių, kurie su vokiečiais bendrauja rankomis ir kojomis. Vokietijos sandėlininkai dažnai pasako „Nicht verstehen“ (nesuprantu), jei kalbate netobulai. Turiu omenyje, kad geriau, kai vairuotojas turi parašytą adresą ant popieriaus, su telefonu, kurį gali paskambinti.
Specifinės situacijos ir krovinio tipai
Ar galite vežti ADR (pavojingas) prekes į Vokietiją?
Taip, tai mūsų kasdienybė. Bet čia yra visai kita lygis. Reikia specialių leidimų, vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą. Vokietijoje labai griežtai tikrina, ar pavojingos medžiagos (chemija, degalai) yra tinkamai užfiksuotos ir uždengtos. Nors ir aš kartą nuklydau – (turiu omenyje, pamiršau papildomai nurodyti klasę) – ir turėjau didžiulį biurokratinį triukšmą su policija prie Kelno. Dabar viską tikrinu po du kartus.
Kaip yra vežami šaldomi produktai?
Šaldyti kroviniai reikalauja šaldytuvų ( refrigerator truck). Čia svarbiausia nustatyti teisingą temperatūrą (pvz., -18 laipsnių). Vokietijos parduotuvės, tokios kaip „Kaufland“ ar „Edeka“, yra labai griežtos. Jei atvykstate ir temperatūra yra pakilusi vos per pusę laipsnio, jie gali atmesti visą partiją. Tokie pristatymai, žinoma, kainuoja brangiau dėl nepertraukiamo šaltkrio palaikymo.
Ką daryti, jei prekės ypač jautrios (stiklas, elektronika)?
Čia jau kalbame apie ypatingą logistikos sprendimų daiktų transportui į ir iš Vokietijos segmentą. Reikia naudoti specialias užraktas, prisegamas juostas, o kartais ir orą pūsiančias pakuotes. Aš visada sakau vairuotojams: „Įsivaizduok, kad tai tavo motinos servizai“. Jei gavėjas pastebės, kad dėžė sutaisyta, prasideda skundai. Geriau daugiau laiko praleisti pakuoiant.
Ar gabenate neįprastus (oversize) krovinius?
Taip, bet tai sudėtinga. Reikia gauti specialius leidimus (Special Transport Permit) iš kelių tarnybų. Vokietijoje tai trunka ilgiau negu Lietuvoje, nes jų sistema gana biurokratinė. Be to, tokiems reisams reikia lydėjimo mašinų. Nesenai vežėme didelį rezervuarą į Dresdeną, ir teko laukti leidimo beveik savaitę. Ne visada verta stumti tokius dalykus, jei skubate.
Ar galima vežti asmeninius daiktus (relokacija)?
Yra tokių užklausų, kai žmonės persikelia gyventi į Vokietiją. Mes tai darome, čia nėra didelis verslas, bet galima. Svarbiausia suprasti, kad tai turi būti asmeniniai daiktai, o ne prekės pardavimui, kitaip muitinė gali įtarti apie prekybą be licencijos. Dažnai žmonės bando praslysti su keletu „naujų“ baldų, bet aš juos įspėju – rizikuojate.
Problemos ir sprendimai (kai kažkas ne taip)
Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti krovinių?
Tai viena blogiausių situacijų. Gavėjas gali atsisakyti, jei prekės sugadintos, arba jei jis tiesiog nėra pasiruošęs. Tokiu atveju vairuotojas gali būti priverstas laukti (mokamas laukimas) arba vežti atgal. Kartais mes gauname kompensaciją iš kliento už tuščią važiavimą, bet tik jei tai buvo mūsų klaida. Jei gavėjo – tuomet mūsų rankos susirištos.
Kokios dažniausios būna problemos su Vokietijos muitinės kontroliu?
Vokietijos muitinė dažnai domisi ne tiek muitais, kiek kilmės dokumentais. Jei atvežate prekes iš Azijos ir jos turi būti pažymėtos „Made in China“, o to nėra – didelė bėda. Taip pat griežtai tikrina cigaretes ir alkoholį vairuotojams. Vieną kartą mūsų vairuotojas bandė pervesti „dovanų“ degtukus, tai vos neišėjo brangiai.
Ar draudžiate krovinius?
Privalome. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), tačiau jis apdengia tik 8,33 SDR vienam kilogramui (apie 10 eurų). Jei vežate brangiausią elektroniką, geriau pasidarykite papildomą draudimą (Insurance). Nemanau, kad verta rizikuoti, jei krovinius vertas tūkstančius. Kartais klientai sako „užtikrint“, o paskui stovi su sugadintu pianinu ir be pinigų.
Ką daryti, jei prarandamas krovinys?
Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausiai – vagystės. Vokietijoje yra „hot spots“ – vietos, kuriose pavogiami sunkvežimiai (pvz., parkavimo aikštelės be apsaugos). Jei krovinys dingsta, pradedamas tyrimas, rašomas ieškinys draudimo kompanijai. Tai trunka mėnesius. Geriau niekada nepalikti mašinos neapsaugotoje vietoje, ypač jei vežate „braškes“ (tai mūsų kalba reiškia lengvai parduodamas prekes).
Kaip elgtis, jei CMR dokumente yra klaida?
Jei klaida pastebima dar prieš pakrovimą – pakeiskite. Jei pastebima kelyje – reikia skambinti brokeriui ar gavėjui, kad jie leistų priimti su pataisymu. Kartais Vokietijos gavėjai yra labai principingi ir neduos išleisti, jei sąraše parašyta „vienetai“ vietoj „kg“. Taigi, tikslumas yra auksas. Aš pats kadais parašiau blogą svorį, galvojau, kad mirtis (t.y. didelė bėda), bet pavyko viską ištaisyti per telefoną.
Išvados ir praktiniai patarimai
Apibendrinant, viskas atrodo paprasta tik tuomet, kai viskas vyksta sklandžiai. Bet realybėje, kai kalbame apie logistikos sprendimus daiktų transportui į ir iš Vokietijos, reikia pasiruošti viskam. Nuo tų pačių vairuotojų nuotaikų iki vokiško biurokratijos verpetų. Mano patarimas? Visada pasirūpinkite dokumentais iš anksto, būkite nuoširdūs su savo logistiku (nes jis taip pat žmonės) ir nebandykite taupyti ant draudimo. Gerai suplanuotas transportas sutaupo ne tik pinigus, bet ir nervus. O jei dar kils klausimų – tiesiog skambinkite, geriau pasikalbėsim gyvai, nei rašyti šimtus laiškų. Sėkmės keliuose!