Logistikos specialistų pasaulis perkraustant į Vokietiją: kas vyksta užkeliuose

Sveiki, tiesiog šokau į šį tekstą be jokių priekaištų. Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau beveik dvidešimt tris metus ir galiu pasakyti vieną – logistikos specialistų pasaulis perkraustant į Vokietiją niekada nebuvo lengvas, o dabar, kai kainos šokuoja kaip vėjyje, dar ir įdomiau. Dauguma klientų mano, kad tai tiesiog įkelti dėžę ir nuvažiuoti taip, lyg važiuotum į parduotuvę už maistu, bet realybė yra daug rudesnė. Čia ne tik apie vairavimą, čia apie nervus, dokumentus, kurie visada pasidaro balti migloje, ir vokišką precizką, kurią kartais sunku suprasti mūsiškiams. Aš jau mačiau viską – nuo sprogusių padangų iki tų, kurie nori pervesti visą namą į vieną "Mercedes" Vito. Tad štai jums mano atviras, šiek tiek chaotiškas, bet nuoširdus pasakojimas apie tai, kaip viskas tik vyksta.

Dokumentai, biurokratija ir Vokietijos griežtumas

Kokie dokumentai išvis reikalingi perkraustant dalykus į Vokietiją?

Žiūrėkite, čia visada prasideda painiava. Pagrindinis dalykas yra daiktų sąrašas, vadinamasis "packing list". Jis turi būti tikslus, o ne parašytas ant kelio lapelio. Jeigu ten parašysite "baldai", vokiečių muitinė gali užsukti nosį, nes ji mato, kad ten yra brangios elektronikos ar pavojingi kroviniai, kurių negabaritinis pervežimas reikalauja specialių leidimų. Be to, jeigu perkraustote ne asmeninius daiktus, o, tarkime, verslui reikalingą įrangą, tai jau skitos pasakos – reikės intrastat deklaracijų ir visos tos šlamšto. Asmeniniam perkraustymui dažniausiai užtenka tapatybės kortelės ir sutarties su mūsų įmone, bet geriau visuomet turėti ir TM1 formą (jeigu reikia atidėti muito mokėjimą), nors šiais laikais su ES tai jau retesnė istorija. Tiesiog nepamirškite, kad dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip galite stovėti pasienyje valandas.

Ar tikrai reikia mokėti muitą ar PVM, kai vežu į Vokietiją?

Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, tai muito ir PVM mokėti nereikia – tai yra pagal ES taisykles. Bet čia yra vienas "bet". Vokietijos muitininkai yra labai išradingi, jeigu matai, kad veži naują, su etiketėmis, televizorių, jis gali būti įtarus, kad tai ne asmeninis daiktas, o prekės pirkimui. Tuomet gali tekti mokėti 19% PVM. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė įvežti penkis naujus kompiuterius ir sakydavo, kad tai dovana seseriai. Natūralu, kad susidūrėme su problema. Taigi, jei perkraustymas į Vokietiją vyksta senu daiktų, ramiai, o jei naujų – reikia apgalvoti strategiją arba susitaikyti su mokesčiais.

Kas daryti, jeigu prarandu daiktų sąrašą kelionės metu?

O jei prarandate, tai bus didelė bėda. Be sąrašo sunku įrodyti, kas yra toje sunkvežimyje, ypač jeigu kelią sustabdys_inspektoriai. Aš visada sakau saviems vairuotojams: padarykite nuotraukas. Šiandien visi turi telefonus, tiesa? Padarykite nuotrauką tuščio konteinerio, užkrauto, ir patalpinkite debesijose. Tada net jeigu popierius dings (o jie dings, patikėkite), turite įrodymų. Be to, vokiškai pareigūnai dažniausiai kalba angliškai, bet jeigu parodysite nuotrauką, tai supranta visi. Nenaudokite beždžionės darbo ir tikėkitės, kad atminties išliks viskas – nebus. Geriau pasidarykite du sąrašus, vieną duktė vairuotojui, kitą pasilikite sau.

Ar galima įvežti alkoholį ir cigaretes be mokesčių?

Štai dėl to dažnai ginčijamasi. Asmeniniam naudojimui galite įvežti tam tikrą kiekį – tai standartinės normos: 90 litrų vyno (siaubo kiekis), 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų ir 800 cigaretės. Jeigu daugiau – tai jau prekyba, ir reikės sumokėti akcizus. Vokietija yra griežta šiuo klausimu, jie turi tuos skenerius, kurie mato net per sienas (nėra tiesa, bet atrodo, kad taip). Vieną kartą matiau, kaip vaikinai bandė įvežti keletą degtukinių dėžučių cigarečių po sėdynėmis – nuėjo su vargais. Taigi, geriau nebandyti pinigų taupyti ant alkoholio pervežimo, nes baudos ten didelės, o logistikos specialistų pasaulis perkraustant į Vokietiją nemėgsta netikėtų sustojimų pasienyje.

Ar reikia vertimo dokumentų į vokiečių kalbą?

Ne visada, bet labai rekomenduoju. Jeigu turite techninę pasą ant mašinos ar vairuotojo pažymėjimą, jie ir taip yra standartiniai (EU formatas). Bet jeigu kalbame apie įgaliojimus, sandorių sutartis ar ypatingus leidimus (tarkim, negabaritinis krovinys), vertimas labai praverčia. Vokiškai pareigūnai gali būti tolerantiški, bet jeigu juos erzinsite arba dokumentai bus neaiškūs, jie gali tiesiog uždrausti judėjimą iki kol gausite oficialų vertimą. Tai laiko ir pinigų švaistymas. Geriau iš karto padaryti viską tvarkingai su vertėju, nors šiandien jų paslaugos ir nėra pigios.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir pinigai

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingas firmas?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėkite, viena firma gali siūlyti kainą 500 eurų, kita – 1200. Skirtimas ne tik tame, kiek jie uždirba. Pigioji firma gali vežti seną, "dujus išmesiančią" mašiną, be draudimo, o vairuotojas gali būti tas, kuris tik vakar gavo teises (geriau nebesakyk, kai kartais nutinka). Brangesnės kainos įeina draudimas, tikras vairuotojo patyrimas, garantas, kad daiktai nepažeisti, ir, svarbiausia, atsakomybė. Jeigu jums svarbu, kad sofa neatvažiuotu sulaužyta, mokėkite už kokybę. Nesenai girdėjau istoriją, kaip pigių pervežimų firma vos nepražudė pianino, nes jį užkrovė be fiksavimo. Taigi perkraustymas į Vokietiją – tai ne vien kaina, tai ir jūsų nervų taupymas.

Ar galima susitarti dėl kainos vietosje?

Kartais taip, kartais ne. Jeigu darbas yra paprastas, tarkim, vienas kėdė iš Vilniaus į Berlyną, vietos kainos nėra. Bet jeigu kalbame apie pilną namų ūkį, kurį reikia iškrauti iš ketvirto aukšto be lifto, tai čia jau galima diskutuoti. Aš asmeniškai visada stengiuosi padaryti nuolaidą, jeigu klientas lankstus su datomis. Jeigu galime važiuoti tada, kai mums tinka (pvz., tuščiu reisu grįžtant), kaina gali nukristi dešimčia procentų. Bet nedarykite to pačios dienos, kai reikia važiuoti – tai neišmano. Planuokite iš anksto.

Kas yra "valandinis įkėlimo mokestis" ir kodėl jis brangus?

Tai vienas dalykas, dėl ko klientai visada pyksta. Vairuotojas atvyksta, o jūsų dėžės nėra surinktos. Jis laukia valandą, dvi... Laikas – pinigai. Mums reikia mokėti vairuotojui, o mašina stovi ir ne uždirba. Be to, fizinis darbas yra sunkus. Jeigu reikia nešti 30 kilogramų dėžes penktu aukštu nusileidžiantiais laiptais, tai neįmanoma už mažus pinigus. Vokietijoje darbo jėga labai brangi, tad jeigu mes samdome vietinius krovikus (kas dažnai nutinka, nes mūsiškiams negalima dirbti be leidimų arba per ilgai), tai kainos būna aukštesnės. Pasiruoškite dėžės iš anksto, ir taupysite pinigus.

Ar į kainą įeina draudimas, jeigu pasidaro avarija?

Standartiškai į sutartį įeina CMR draudimas, bet jo suma dažnai būna nedidelė – tarkim, 10 eurų už kilogramą. Jeigu vežate brangų kompiuterį, kuris sveria 5 kg, o jis kainuoja 2000 eurų, ir jis sulaužomas, gausite tik 50 eurų atlyginimo. Deja, taip yra. Todėl visada pasidomėkite, ar galima padidinti draudimo sumą arba sudaryti papildomą sutartį ("All Risk" draudimas). Aš visada sakiu – geriau dešimt kartų paklausti apie draudimą, nei vėliau ieškoti kaltųjų. Logistikos specialistų pasaulis perkraustant į Vokietiją yra pilnas rizikų, ir draudimas yra vienintelis skydas.

Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

O čia yra įdomiausia. Mokesčiai už važiavimą miesto centrą (Umweltplakette – ekologinė kortelė Vokietijoje), mokesčiai už tiltus (tarkim, Warnow tunnels Rostoke), mokesčiai už ilgesnį laukimą nei planuota. Jeigu vairuotojas atvyksta, o raktų nuo buto nėra, laikmatis eina. Dar vienas dalykas – grįžtant tuščia mašina. Jeigu įmonė neras grįžtam krovinio, kaina gali būti padidinta, kad padengtų degalų sąnaudas. Viskas turi būti parašyta sutartyje, bet kas tikrai skaito tą smulkmenų dalį? Nedaug kas. Perskaitykite.

Ar galima apmokėti tik atvykus į vietą?

Kartais taip, jeigu esate senas klientas, bet dažniausia ne. Mums reikia užtikrinimo, kad mes nevažiuosime tuščiomis. Dažniausia reikalaujame avanso (30-50 proc.) arba pilno mokėjimo prieš išvykstant. Yra buvę atvejų, kai atvažiuojame į Vokietiją, o klientas "pamiršta" pinigų arba nesimato. Ką mes darysime su jūsų sofa? Vežti atgal? Tai mums brangu. Todėl mums reikia garantijų. Pasitikėjimas šioje srityje yra kaip smėlis – jis visaip bėga pro rankas.

Kelionės eiga, vairuotojai ir realybė

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Teoriškai, iki Berlyno važiuoti apie 8-10 valandų, iki Miuncheno – 12-14. Bet tai yra "idealiojo pasaulio" scenarijus. Realybėje: remontai A autostradose, užstrigimas pasienyje (nors Schengen, kartais tikrina cheminius krovinius arba cigaretes), arba tiesiog tiesus eismo kamščias prie Hanoverio. Vieną kartą važiavome 14 valandų, nes buvo avarija kažkur prie Poznanės. Geriau planuokite, kad kelionė užtruks dieną, o ne pusę dienos. Niekada neskubėkite vairuotojui skambinti ir klausti "kur jūs jau", jis ir taip stresinasi, kad vėluoja.

Ar vairuotojas gali padėti su iškrovimu?

Gali, jeigu tai suderinta. Yra vairuotojų, kurie tik važiuoja, ir yra tų, kurie dirba su rankomis. Bet jūs turite suprasti, jeigu jis nešė jūsų sofos 4 valandas, jis negali vėliau saugiai vairuoti – jis bus pavargęs. Vokietijoje yra griežti taisyklės apie poilsį, tachografai viską fiksuoja. Jeigu policija sustabdys vairuotoją, kuris per daug dirbo, baudos bus milžiniškos, o krovinys gali būti areštuotas. Todėl dažniausiai mes samdome vietinius krovikus galinėje stotyje. Tai kainuoja, bet saugu.

Kas nutinka, jeigu pasibaigia degalai arba sugenda mašina?

Tai darbas, tai nutinka. Jeigu degalų nebėra – tai vairuotojo kaltė (nepasiskaičiavo), bet mes visada turime degalinių žemėlapį. Jeigu sugenda mašina... o, tai buvo praėjusį mėnesį. Vairuotojas paskambino sakydamas, kad variklis dūmija. Teko skubiai siųsti pagalbą iš artimiausios serviso stoties. Klientui teko laukti papildomą dieną. Tokiu atveju mes prisiimame visas išlaidas, bet laiko niekas negrąžins. Vokiečiai su technine pagalba tvarkosi labai greitai, bet tai kainuoja. Tiesa, sakyčiau, kad logistikos specialistų pasaulis perkraustant į Vokietiją turi savo "angelių globėjus", nes dažniausiai gedimai nutinka ten, kur yra servizai, o ne miške viduryje (bent tikiuosi taip ir liks).

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį, jeigu sustojote poilsio aikštelėje?

Aš visada sakau – niekada nieko nepalikite matomoje vietoje, o ypatingai brangius daiktus paslėpkite giliau. Vokietijoje, kaip ir visur, yra vagių. Poilsio aikštelėse prie A9 kelio dažnai pasirodo "skraidantys olandai" (toks žargonas) arba tiesiog nusprendę pabendrauti. Jeigu paliksite ant sėdynės piniginę ar planšetę, ryte jos nebebus. Mašina dažniausiai yra saugi (turi raktų blokavimą), bet jeigu kažkas norės įlįsti, jis įlįs. Geriau uždarykite viską į kabina ir užrakinkite grotas. Ir nenaudokite pigių spynų.

Ar galima sekti mašiną realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Aš galiu parodyti jums nuorodą, kurioje matote, kur dabar yra mašina. Kartais signalas dingsta (tuneliuose arba kalnuose prie Miuncheno), bet tai retai. Tai padeda susitvarkyti savo nervais, nes žinote, kad mašina juda, o ne stovi kažkur aludėje. Bet prašau, neskambinkite vairuotojui kiekvieną valandą, jei matote, kad jis važiuoja. Tai tik erzina ir blaškosi dėmesį. Pasitikėkite technologijomis.

Ką daryti, jeigu vairuotojas kalba tik lietuviškai arba rusiškai?

Tai dažna problema, ypač jeigu samdate pigią firmą iš Rytų Europos. Vokietijai reikia susitarti su vietiniais žmonėmis, jeigu kyla problemų su iškrovimu arba policija. Jeigu vairuotojas nemoka angliškai ar vokiškai, gali būti bėdų. Mūsų komandoje stengiamės turėti vairuotojus, kurie bent angliškai "susikalbėtų rankomis". Jeigu jūsų vairuotojas nieko nekalba, būkite pasiruošę padėti išversti telefonu arba turkite kontaktą, kuris gali padėti dispečeriui. Aš pats kartą teko versti lietuviškai vokiškai pareigūnui per telefoną, nes vairuotojas tiesiog nusišypsojo.

Vokietijos specifika ir kultūriniai niuansai

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais?

Keliai ten puikūs, bet taisyklės griežtos. Greičio ribos miestuose 50 km/h, o automagistralėse (Autobahn) vietose neribojamos, bet tik tam tikrose juostose. Jeigu mašina sena ir važiuoja lėtai, negalima važiuoti greičiausia juosta, tai pavojinga. Be to, Vokietijoje labai mėgsta stabdyti "važiuojanti bangos" principu (tempomat). Mūsiškiai dažnai to nesupranta ir važiuoja per arti. Ir svarbiausia – ekologinė kortelė miestuose. Be jos negalivažiuoti į daugelį miestų centrų, gausite baudą ir nuotrauką.

Kaip elgtis su vokiečių kaimynais ar namų valdytojais perkraustymo metu?

Vokiečiai mėgsta tvarką. Jeigu statote mašiną prie namų ir užimdama visą gatvę, o kaimynas negali išvažiuoti į darbą, jis skambins policiją. Būtinai praneškite kaimynams arba pastatykite "Baustellen" (darbo vieta) ženklą. Tai nulemia toną. Vieną kartą turėjome problema, nes vairuotojas užkrovė dėžes ant gėlių lysvės. Skaitykite, ką tame vokiškai moteris šaukė... Nors vėliau atsiprašėme, bet įspūdis liko. Geriau būti per daug mandagus negu per mažai.

Ar galima rūkyti arba gerti per pervežimą?

Gerti draudžiama visur ir visada, tai yra nulinė tolerancija. Jeigu policija uodamas sulaiko girtą vairuotoją, mašina areštuojama, o krovinys dingsta arba yra areštuojamas. Rūkyti mašinoje taip pat negalima (dėl krovinių kvapo), o ir Vokietijoje tai draudžiama daugumoje viešųjų vietų. Vairuotojai turi savo poilsio zonas. Aš asmeniškai nemoku rūkyti, bet žinau, kad tiems, kurie rūko, tai yra didelė streso problema. Tiesiog reikia kantriai laukti poilsio zonos.

Ar tenka mokėti už parkavimą mieste?

Žinoma, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Miunchenas, Frankfurtas, Hamburgas. Mažos 3.5 tonės mašinos dažnai gali parkuoti tiesiog gatvėje, jeigu yra zona, bet sunkvežimiams (virš 3.5 t) reikia specialių vietų, ir jos dažnai mokamos. Jeigu vairuotojas praleis valandą ieškodamas nemokamos vietos, jis gali pavėluoti. Geriau susitarti apie parkavimo mokesčius iš anksto arba iškrauti netoli miesto ir vežti mažesne mašina (tai vadinama "last mile" paslauga). Tai papildomai kainuoja, bet taupo laiką.

Kaip su kitomis šalimis, jeigu tenka važiuoti per juos (pvz., Lenkija)?

Per Lenkiją važiuoti gerai, keliai pagerėjo, bet ten vis dar yra vagysčių rizika (ypač degalų). Rekomenduoju važiuoti dieną ir stovėti saugiose aikštelėse. Čekijoje kalnai gali būti problemą žiemą, reikia žieminės padangos, kitaip nepraleis. Vokietija yra tik galutinis taškas, bet kelias eina pro kitas šalis. Perkraustymas į Vokietiją prasideda jūsų kieme, bet eina pro pusę Europos, tad reikia žinoti tarpines šalis taip pat.

Ar yra kokios nors keistos taisyklės, apie kurias lietuviai nežino?

Lietuviai dažnai pamiršta, kad sekmadieniais Vokietijoje draudžiama triukšmingi darbai. Jeigu atvyksite sekmadienį ir pradėsite mesti dėžes į sunkvežimį, kaimynai paskambins policiją. Netgi negalima pilti butelių į konteinerius sekmadienį. Taip pat, jeigu vairuotojui reikia nusipirkti maisto, sekmadienį parduotuvės uždarytos, išskyrus degalines, kur tenka mokėti už vandenį kaip už auksą. Planuokite kelionę taip, kad iškrovimas būtų darbo dieną.

Smulkmenos, kurios keičia viską

Ar galima perveži augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, bet jeigu daug, gali būti tikrinama dėl kenkėjų. Gyvūnus – taip, bet tik su pasais ir veterinarinėmis pažymomis. Šunis ir kates dar kaip nors, bet vieną kartą turėjome klientą, kuris norėjo pervežti ūkį gyvūnų (vištas). Tai jau buvo labai sudėtinga istorija su veterinarinės kontrolės punktais. Geriau šituos dalykus aptarti iš anksto, o ne važiuoti "nuo krūtų". Be to, gyvūnas mašinoje negali būti paliktas vienas kaitros saulėje.

Kas daryti su šiukšlėmis? Ar galima jas palikti Vokietijoje?

Ne, negalima tiesiog išmesti į vokišką konteinerį, jeigu neturite adreso. Tai laikoma nelegaliu šiukšlių eksportu. Jeigu iškraunate baldus ir pakuotės (dėžės, popierius) lieka, jas reikia išvežti su savimi arba surasti legalią šiukšliadėžę (Wertstoffhof), kur galima numesti kartoną už nedidelį mokestį. Aš kartą palikau dėžių prie konteinerio, manydamas, kad kas nors naudos jos, ir vietinis valdytojas mane sugavo... teko atsiprašinėti ir susimokėti baudą. Vokietijos tvarka – tai ne žodžis.

Ar verta drausti baldus nuo drėgmės?

Būtinai. Vokietijoje oras gali būti labai drėgnas, ypač šiaurėje (Hamburgas, Brėmenas). O jeigu kelionės metu užlyja lietus, o dėžės stovėjo atvirame priekaboje? Gali būti katastrofa. Naudokite stora stretch plėvelę. Aš visada sakau – geriau uždaryti 5 plėvelių sluoksnius nei vieną. Kaina nedidelė, o baldai išlieka sveiki. Ypač tai svarbu pervežant sofas arba audinines baldas.

Kaip susitvarkyti su baldų surinkimu, jeigu aš pats nesugebėju?

Mes galime pasiūlyti meistrą Vokietijoje. Tai papildoma paslauga, bet dažnai būtina. Vokiečiai labai preciziški, jeigu jums reikia surinkti复杂的 (sudėtingą) spintą, geriau kad tai daro profesionalas, o ne neapkęstas vairuotojas, kuris nori namo. Meistras kainuoja, bet jis padaro greitai ir tvarkingai. Naudokite šią galimybę, jeigu nenorite susirgti nugaros.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?

Tai ne privalomas, bet labai pagyvina santykius. Lietuviškas "malūnas" arba vokiškas kava iš automato sukeičia pokalbį į draugiškesnį. Jeigu duodate vairuotojui kanapę (batoną) ir kavą, jis jūsų daiktus gabeną labiau rūpestingai. Žmogiškasis faktas šioje srityje veikia 100 procentų. Nenaudokite šito kaip kyšio, tiesiog būkite žmogus.

Ką daryti, jeigu po iškrovimo trūksta vienos dėžės?

Nebešokite ant vairuotojo. Pirmiausia, patikrinkite, ar ji nepateko po kitų dėžių, ar buvo įkelta į mašiną. Kartais jos užkrenta už grotų arba nukrenta kabinoje. Jeigu tikrai pradingo, skambinkite dispečeriui. Mes turėsime tikrinti visą maršrutą – poilsio vietas, degalines. Dažniausiai dėžės randamos (pamirštos degalinėje arba nukrito įkrovimo metu Lietuvoje). Jeigu dėžės nerandame, tada pradedame draudimo procedūras. Būkite kantrūs, neradas dėžės – tai stresas ir mums.

Galite įvežti maisto produktų?

Asmeniniam naudojimui taip, bet ne daug. Vokietija turi griežtas sanitarijos taisykles. Negalima veži mėsos, pieno produktų dideliais kiekiais. Vienas klientas bandė įvežti dešreles iš užeigos visam kaimui, tai buvo bloga idėja. Muitinė konfiskavo visą. Druskos, cukraus, makaronų galite vežti, kiek panorėsite, bet tik sau. Jeigu maistas atrodo kaip prekybai skirtas kiekis, jums bus sunku įrodyti priešingai.

Kodėl reikia duoti telefono numerio ir el. pašto?

Kad galėtume susisiekti. O, aš žinau, ką galvojate – "jie pradės siųsti reklamą". Mes nesiunčiame reklamų, mes siunčiame pranešimus, kur yra mašina. Jeigu pasikeis planai arba bus avarija, be jūsų kontakto mes esame bejėgiai. Be to, kurjeriams (jei naudojate tarpininkus) reikia jūsų numerio, kad praneštų apie atvykimą. Nekurkite problemų, duokite tikrus duomenis.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai gali, jeigu yra vietos (sėdynių kabinoje). Bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir saugumo. Jeigu įvyksta avarija, keleivis gali būti sužeistas, o tai papildomų problemų. Aš asmeniškai neleidžiu keleivių, nebent tai mano artimi giminaičiai, bet tai mano rizika. Geriau susitikti galinėje stotyje. Taip pat, 10 valandų kelionė su pažįstamu vairuotoju, kuris nemoka kalbėti, gali tapti nepakeliamai ilga.

Kaip elgtis, jeigu atvykote per vėlu į iškrovimą?

Skambinkite iš karto. Nesiilekite rytoj. Vokiečiai gerbina punktualumą, bet jeigu įvyko nelaimė ir jūs pranešote, jie gali suprasti. Jeigu neatvykstate ir nieko nesakote, jums gali tekti mokėti vairuotojo laukimo mokestį (stovėjimo). Vieną kartą klientas užmigė, o mes laukėme 4 valandas priekyje namų. Ne malonu. Būkite kantrūs, bet ir sąžiningi.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant?

Absoliučiai taip. Prieš įkeliant daiktus, pasižiūrėkite, ar mašina švara, ar nėra drėgmės. Padarykite nuotraukas. Jeigu vėliau atsiras įdrėkintas kampas, turėsite įrodymų, kad jis buvo prieš tai. Aš visada siūlau klientams būti prie įkrovimo. Tai sutaupo daug ginčų vėliau. Neklauskite, ar "kas nors pasižiūrės", geriau pažiūrėkite patys.

O dėl to "Logistikos specialistų pasaulis..." ar kas nors pasikeitė pastaruoju metu?

Žinote, pasikeitė. Technologijos įsiveržė, elektroniniai dokumentai, bet žmogiškasis faktas lieka tas pats. Mes vis dar kovojame su oru, keliais ir blogais klientais. Vokietija tampa dar griežtesnė aplinkosaugos klausimais, tad mašinos turi būti švaresnios. Bet esmė ta pati – reikia nuvežti daiktą iš taško A į tašką B sveiką. Tiesiog dabar tai darome su planšetėmis rankose, o ne su popieriais.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad logistikos specialistų pasaulis perkraustant į Vokietiją nėra joks romanas, o tiesiog sunkus, bet įdomus darbas. Jeigu pasiruošiate tinkamai, turite kantrybės ir pasitikite savo ekspeditoriumi, viskas nueis gerai. Neklauskite kaimynių patarimų, kurie niekada nebuvo Vokietijoje, kreipkitės į profesionalus. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų baldai atvyks saugiai. Aš turiu bėgti, nes vairuotojas vėl skambina – kažkas su tachografu... tiesiog būkite atsargūs.