Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Logistikos procesų optimizavimas kraustantis iš Vokietijos: kas pasikeitė 2024 metais?
Sveiki, susirinkau prie šio teksto ne kaip kokias nors konsultantas iš stiklinio dangoraižio, o kaip vyras, kuris pervežinėja baldus ir visokį šiukšlių daiktą jau beveik dvidešimt penkerius metus. Gyvenimas su vairuotojais ir kroviniais nėra jokia piešinėlė, o ypač kai kalbame apie logistikos procesų optimizavimą kraustantis iš Vokietijos. Vokietija – tai tvarka ir disciplina, bet tik ant popieriaus, o kai atvažiuoja sunkvežimis į siaurą Miuncheno gatvę, tada prasideda tikras cirkas. Dažnai klientai klauso, ką čia reiškia tas „optimizavimas“, ir aš sakyčiau paprastai – tai tai, kad jums nereikėtų gyventi sanatorijose dėl padidėjusio kraujospūdžio. Rašysiu taip, kaip pasakyčiau geram draugui prie alaus, be jokių užmaskuotų marketologinių frazių. Čia gausu realių situacijų, nes idealų kelią turi tik tas, kuris niekur nevažinėja.
Dokumentai ir pasiruošimas – su kuo reikia susitvarkyti iš anksto
Kur pradėti, kai nusprendžiau keltis iš Vokietijos į Lietuvą?
Viskas prasideda ne nuo dėžių, o nuo galvos. Pirmiausia susiraskite savo dalykus. Žmonės dažnai pamiršta, kur padėjo dukros gimtadienio dovanas prieš penkerius metus, o tada kai kraunome sunkvežimį, prasideda isterija. Reikia žinoti maždaug kiek kubinių metrų turite, nes tai lemia kainą. Paskaičiuoti kiek galima su šia formule: ilgis plotaukart aukštis. Bet neapsiribokite tik tuo, pasakykite mums tiesiog, kiek daiktų turite realiai, o mes jau patys išsiverčiam. Logistikos procesų optimizavimas kraustantis iš Vokietijos prasideda nuo to, kad jums nereikia galvoti apie tai, kaip užkrauti šaldytuvą į antrą aukštą be lifto.
Ar man tikrai reikalingas inventorius (Spredžio lentelė)?
Žinoma, reikalingas. Be jo nelabai kas nueis. Muitinė, net jeigu tu esi ES pilietis, gali sustabdyti ir paklausti: „Ką vežate?“. Jeigu turi inventoriumi – atsakai: „Va čia lentelė, viskas čia“. Jeigu neturi – tada gali būti problemų, turi mokėti vielą arba kažką panašaus. Geriausia padaryti paprastą Excel lentelę, kurioje parašai: „sofa 2 vnt., stalas 1 vnt.“. Nereikia nurodyti kiekvieno šaukštelio, nebent jie yra sidabriniai. Kai atvažiuoja vairuotojas iš Vokietijos, jis dažnai neturi laiko laukti, kol tu surašysi viską ant popieriaus, todėl padaryk tai iš anksto.
Kokius dokumentus turi paruošti vairuotojas?
Vairuotojas turi turėti CMR sąvarašą, kuris yra pagrindinis vežimo dokumentas, ir TIR sąrašą, jei eina per sienas, nors dabar ES viduje tai nebėra taip svarbu. Bet svarbu, kad vairuotojas turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir techninį apžiūrą. Vieną kartą man atsitiko situacija, kad vairuotojas užmiršo vairuotojo kortelę namuose Berlyne ir mes stovėjome sienoje tris valandas. Tai buvo blinda. Taigi, pasilikite su vairuotoju arba įsitikinkite, kad jis kompetentingas.
Ar reikia notaro patvirtinimo dalykų sąrašui?
Dažnai klausia ar reikia notaro. Žinoma, ne. Notaras reikalingas tik tada, jeigu parduodi turtą arba įkeičiasi bankui. O jeigu simple keliantis į kitą šalį, tavo sąrašas yra pakankamas. Vienintelis dalykas, kur gali prireikti notaro, tai jeigu turi ką nors brangaus, pvz., paveikslų kolekciją, ir nori ją apdrausti. Bet dažniausiai paprastas inventorius, kurį pasirašo abiejų pusiu atstovai, visiškai užtenka.
Ką daryti su automobiliu, jeigu jis yra ant Vokietijos numerių?
Automobilis yra atskira istorija. Jeigu tu jį pats vairuosi į Lietuvą, tai nėra problema, tiesiog važiuoji. Bet jeigu nori, kad jį vežtų sunkvežimis kartu su baldais, tai jau turi būti įforminta kaip krovinys. Reikės techninės apžiūros ir draudimo, kuris vežtų automobilį kaip krovinių. Logistikos procesų optimizavimas kraustantis iš Vokietijos taip pat apima ir techninės transporto priemonės perkėlimą, kas ne visada taip paprasta, kaip atrodo.
Ar galiu vežti maisto produktus?
Negali. Arba gali, bet tik nedidelį kiekį asmeniniam naudojimui. Vokietijos muitinė labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų. Vieną kartą klientas norėjo sveikinti motiną dešimčiais kilogramų kiaulienos dešrų. Teko aiškinti, kad mums neapsimokės juos vežti per sieną, nes gausime baudą, kuri bus didesnė už tas dešras. Geriau suvalgykite čia.
Kaip tvarkytis su vaistais?
Vaistus taip pat reikiažiūrėti. Jeigu tai yra receptiniai vaistai, turi turėti receptą arba gydytojo pažymą. Kiekviena šalis turi savo taisyklių, kas gali būti įvežta, o kas ne. Žinoma, vienos ar dvi pakuolės galimyklų tablečių nuo galvos skausmo niekas nebus tikrinamas, bet jeigu turi didelį kiekį, gali kilti klausimų.
Ar reikia deklaruoti elektroniką?
Telefonų, kompiuterių nebereikia deklaruoti, nebent tu veži dešimt dėžių naujų „iPhone“ prekybai. Asmeninės elektronikos kiekis neribojamas. Bet vėl gi, jeigu turi tris nešiojamuosius kompiuterius, gali tekti įrodinėti, kad jie visi tavi ir nėra prekybai. Geriau turėti pirkimo čekius.
Kainos ir procesai – kuo tikėtis iš savo kišenei
Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis iš Vokietijos?
Kainos svyruoja kaip orai. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir iš kur į kur vežiate. Mažam būstui (pavyzdžiui, 1-2 kambarių butas) kaina gali prasidėti nuo tūkstančio euro ir augti toliau. Dideliems namams su baldais gali tekti mokėti 3-4 tūkstančius eurų. Taip pat įtakos turi kuras – dabar jis brangus, tai ir kainos aukštėja. Jeigu reikia įvežti keliuose aukštus be lifto, tai dar papildomai mokama už rankinį darbą.
Kodėl kaina taip staiga pakilo prieš metus?
Viskas dėl degalų ir darbo jėgos trūkumo. Vokietijoje vairuotojai uždirba daugiau, nei Lietuvoje, todėl ir kaina aukštesnė. Be to, po pandemijos viskas brango. Medienos kaina pakilo, pakavo kainos, net dėžės kainuoja daugiau. Mes stengiamės laikytis rinkos, bet kartais irgi turime kelti kainas, kad neišsektume.
Ar galima gauti fiksuotą kainą?
Taip, galima. Mes dažnai darome fiksuotas kainas, kai žinome tikslų kiekį. Bet jeigu pamirštai pasakyti, kad turi dar du rūsius po namais, tai kanda keisis. Fiksuota kaina galioja tik tuo atveju, jeigu inventorius atitinka realybę. Kartais žmonės sako: „Aš turiu tris dėžes“, o iš tikrųjų turi tris dešimtis dėžių. Tada jau nebegaliu laikytis tos pačios kainos.
Kas įeina į kainą, o kas ne?
Į kainą įeina transportas, vairuotojo darbas ir pagrindinės pakavimo medžiagos. Į kainą neįeina lifto užsakymas (jeigu reikia ilgo), rūsio ištuštinimas arba baldų surinkimas Lietuvoje (jeigu tai nebuvo susitarta). Taip pat neįeina draudimas, turi jį pasirinkti papildomai, nors aš visada patariu. Geriau padėti šimtą eurų daugiau, nei raudoti po to.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?
Paslėptų mokesčių nėra, bet yra papildomų išlaidų, apie kurias aš galiu užmiršti pasakyti. Pavyzdžiui, jeigu sunkvežimis negali užvažiuoti prie namų centro dalyje Miunchene ir turi užsidėti „Lizenzkarte“ (leidimą važiuoti į miestą). Tai kainuoja. Arba jeigu turi nutūpti per naktį ir reikia mokėti viešbutį vairuotojui.
Kaip apmokėjimas vyksta?
Dažniausiai imame 30-40 procentų avansą, kad uždeklingome dieną ir paruošėme dėžes. Likusią dalį sumokate tada, kai krovinys atvyksta į Lietuvą prieš iškraunant. Tai yra standartinė praktika. Jeigu pasitiki firmą, tai nėra problema. Jeigu nepasitiki – geriau ieškoti kito.
Ar galima susiderėti dėl kainos?
Visada galima pabandyti. Jeigu turi lankstumo terminuose, pvz., gali palaukti savaitę-dvi, kol mes surinksime krovinią, gali gauti nuolaidą. Arba jeigu tu pats padėsi krauti dėžes. Mes nesame robotai, galime susitarti, bet iki tam tikros ribos. Degalų kainos mums nėra už what.
Ar verta rasti pigesnį pervežėją?
Radai pigiau? Sveikinu. Bet prisimk seną patarlę – skanus sviestas brangus. Pigių firmų yra daug, jos dažnai dirba „be jokių dokumentų“, be draudimo, su senais sunkvežimiais. Vieną kartą gavome skambutį, kad „pigūs“ pervežėjai užkliudė arklio galvą per Lenkiją ir prarado visus kliento daiktus. Klientas gavo nulį. Taigi logistikos procesų optimizavimas kraustantis iš Vokietijos ne visada reiškia pigiausią variantą.
Ar priklauso kaina nuo to, iš kurio miesto Vokietijoje?
Taip, žinoma. Iš Berlyno arba Hamburgo (uostų miestai) pigiau, nes ten yra daugiau transporto. Iš Bavarijos arba kalnuotų vietovių gali būti brangiau, nes reikia daugiau laiko ir degalų, kad ten nuvažiuotume. Be to, kai kur miestuose, pvz., Frankfurte, reikia specialių leidimų sunkvežimiams.
Vokietijos specifika ir realaus gyvenimo situacijos
Ar vokiečiai yra taip tvarkingi, kaip sako?
Dalis taip, dalis ne. Kai kalbame apie logistikos procesų optimizavimą kraustantis iš Vokietijos, vokiečiai tikrai mėgsta taisykles. Bet aš mačiau ir tokių būstų, kur užsidejė ausis. Ypač jeigu tai studento butas Berlyne. Ten gali būti viskas užpylyta tuščiomis alaus buteliais ir pica sienose. Taip kad, nereikia manyti, kad visi vokiečiai gyvena kaip iš reklamos.
Kaip elgtis su „Pfand“ sistema?
Tai tas dalykas su butelių gražinimu. Jeigu tu turi dešimt didelių krepšių tuščių butelių, juos reikia nunešti į mažmeninę prekybą ir gauti gražą. Nenuverk juos, nes gali gauti gana nemažai pinigų – gal 50-100 eurų. Geriau juos panaudoti degalams į Lietuvą.
Ar galiu vežti alkoholį?
Asmeniniam naudojimui – taip. Bet yra ribojimai. Pavyzdžiui, stiprų alkoholio (virš 22%) gali būti tik 10 litrų. Vyno gali būti daugiau. Jeigu peržengsi šias ribas, gali būti apmokestintas kaip prekybinis krovinys arba konfiskuotas. Geriau neišsigirsk ir nevežk viso Vinotekos.
Kaip su šiukšlėmis? Ar galiu juos palikti bute?
Absoliučiai ne. Vokietijoje šiukšlių sistema yra griežta. Jeigu paliksi šiukšles, savininkas gali pridėti baudą iš užstato. Reikia nuvežti į specialias šiukšliadėžes (Wertstoffhof). Ten reikia rūšiuoti stiklą, popierių, bio atliekas. Tai vargina, bet privaloma. (Tiesa, kartą palikome vieną kupriną senų drabužių, nes nebebuvo laiko, bet savininkas nepyko, tik nustėro).
Ar galiu vežti augalus?
Taip, bet tik jeigu jie nėra saugomos rūšys ir jeigu turi šaknis su žeme. Be to, augalai neturi būti kenkėjų. Prieš sieną gali sustoti ir patikrinti. Vieną kartą mums neleido vežti didelės palmės, nes nebuvo antrosios fitosanitarinės pažymos, nors aš buvau tikras, kad ji nereikalinga asmeniniam naudojimui. Geriau pasidomėk iš anksto.
Kas daryti su pianinu?
Pianinai yra visiška kita istorija. Jie sunkūs, jie trapūs, jie brangūs. Juos neverta krauti į paprastą sunkvežimį be specialios įrangos. Reikia profesionalių pervežėjų, kurie turi keltuvus. Galiu padėti surasti tokius specialistus, bet tai kainuos daugiau. Nekrauk juos kaip paprasto sofos, jis suirs.
Ar reikia bijoti vandens nuotekų problemų?
Kartais vokiečių namuose yra specifinės nuotekos, kurios užšąla žiemą. Jeigu keliama žiemos pabaigoje, būtinai išleisk vandenį iš visų vamzdynų. Kitu atveju gali rasti butą pilną vandens. Mes neatsakingi už tokias gamtos stichijas.
Ką daryti, jeigu turi ką nors labai brangaus? (Pavyzdžiui, brangią paveikslų kolekciją)
Apie tai reikia pasakyti iš anksto. Mes turime pasirašyti specialų protokolą, nurodant tikslią vertę. Tokius dalykus dažniausiai vežame ne paprastame krove, o mažesniame mikroautobuse, kurį galime nuolankiai stebėti. Taip pat rekomenduoju papildomą draudimą „Viso rizika“.
Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?
Techniškai gali, jeigu yra vietos. Bet vairuotojams tai nepatinka. Jie turi poilsio laiką, jie nori miegoti, o ne kalbėti su keleiviu. Be to, jeigu įvykią avarija, tu esi be draudimo keleiviui. Aš visada patariu susitikti tik prieš iškrovimą Lietuvoje.
Kaip elgtis, jeigu vokiečių kaimynai pradeda pyktis dėl triukšmo?
Tai dažnas dalykas. Vokietijoje ramybos valdos (Ruhezeit) yra šventa. Niekas neturi teisė triukšmuoti sekmadieniais arba po 20:00 valandos. Jeigu reikėskrauti šiuo laiku, reikia gauti leidimą arba sumokėti baudą, arba tiesiog susitarti su kaimynais (kas beveik neįmanoma). Geriau planuok krauną darbo dienomis.
Rizikos ir problemų sprendimas
Kas nutinka, jeigu ką nors sulaužo?
Jeigu mes sulaužome – mokame. Mes turime atsakomybės draudimą. Bet jeigu tu pats surengai dėžę blogai, ir viduje susilaužė vazeliukas, tai ne mūsų kaltė. Svarbu tikrinti būklę prieš įkraunant ir po iškrovimo. CMR sąvaraše yra vieta pastaboms.
Kiek laiko užtrunka visa operacija?
Įprastai tai trunka 1-3 dienas. Pirmą dieną krauname Vokietijoje, antrą dieną važiuojame, trečią dieną iškrauname Lietuvoje. Bet jeigu turi didelį kiekį arba reikia rinkti kitus krovinius kelyje (kurį darome, kad užpildytume sunkvežimį ir pigiau parduotume), gali užtrukti ilgiau.
Ar yra rizika, kad mano daiktai dingsta?
Su mumis – labai maža. Mes dirbam jau ilgai. Bet rinka yra rinka. Yra firmų, kurios pasiima avansą ir išnyksta. Todėl visada tikrink ar firma yra registruota, ar turi tinklalapį, atsiliepimus. Jeigu kas kažką žada už pusę kainos – tai pavojinga.
Ką daryti, jeigu sunkvežimis sugenda?
Tai įvyksta. Mes turime pagalbinį transportą arba bendradarbiaujame su kitomis firmomis. Jeigu vairuotojas sustoja kelyje dėl techninės gedimo, mes siunčiame kitą sunkvežimį perkrauti. Tai gali užtrukti dieną, bet daiktai pasieks tikslą.
Ar draudimas apima viską?
Standartinis draudimas (pagal CMR) apima tik 8.33 SDR už kilogramą. Tai labai mažai. Jeigu turi brangų kompiuterį, kuris sveria 2 kg, gausi tik keliasdešimt eurų. Būtinai pasirink „Viso rizika“ draudimą, kuris pridengia visą turtą.
Ar galiu susitarti dėl termino? (Pavyzdžiui, reikia būti Lietuvoje iki švenčių)
Taip, galime susitarti. Jei tau svarbus laikas, mes planuojame maršrutą be perešoninių važiavimų (be papildomų krovinių). Tai kainuos brangiau, bet bus greičiau. Viskas priklauso nuo tavo prioriteto – greitis ar kaina.
Kaip elgtis su didele technika? (Šaldytuvai, skalbimo mašinos)
Šaldytuvus reikia išjungti ir išsidžiovinti bent parą prieš kraunant. Kitu atveju vandenys gali bėgti ir sugadinti kitus daiktus. Skalbimo mašinas reikia užfiksuoti, kad jos sušoktų. Vienas klientas neatsijungė šaldytuvo ir turėjome valyti visą krovinių skyrių nuo pelėsio.
Ar galima vežti padangas ar statybines medžiagas?
Galima, bet tik tada, jeigu jos švarios ir nesuteptos aliejumi arba duriais. Muitinė gali uždrausti nešvarių daiktų vežimą dėl sanitarijos taisyklių. Be to, padangos užima daug vietos ir yra sunkios.
Kodėl vairuotojai neatsako į telefoną?
Jie vairuoja! Arba miega. Vairuotojui negalima trukdyti vairuojant. Jeigu reikia susisiekti, geriau skambinti mums, dispeteriui, o mes perduosime pranešimą vairuotojui, kai jis sustos poilsio aikštelėje.
Galutinis žodis apie tai, ką nepamiršti
Nepamiršk nusipirkti vairuotojui kavos arba sūrio. Vokiškas sūris visada praverčia. Tai sena mokykla, bet vairuotojai dirba geriau, kai juos pagirdai. Nėra nieko blogo būti žmogumi. Tai ir yra tas mažas dalykas, padedantis logistikos procesų optimizavimą kraustantis iš Vokietijos vykti sklandžiau.
Ar verta kreiptis į agentūras arba daryti patys?
Jei turi mažai daiktų, gali daryti patys su nuomotu mikroautobusu. Jeigu turi visus namus – kreipkis į mus. Pinigai nėra svarbiausias dalykas, svarbiau yra tavo nervai ir laikas. Per 25 metus mačiau daugybę susprogdintų sunkvežimių pakraukimų, kai žmonės bandė taupyti.
Ką daryti, jeigu įvyko avarija kelio metu?
Pirmiausia – niekur nebeikti iš sunkvežimio, jeigu tai pavojinga. Susisiekti su policija ir su mumis. Mes priimsime sprendimus. Draudimo kompanijaims reikės protokolų. Tau nereikės nieko daryti, tiesiog lauk.
Ar galiu vežti savo augintinį?
Asmeniniu automobiliu – taip. Kroviniuose sunkvežimiuose – ne. Ten nėra sąlygų gyvūnams, tai yra draudžiama ir dėl higienos, ir dėl gyvūno gerovės. Neįsivaizduoju šuns uždaryto dėžėje tarp sofos ir šaldytuvo 10 valandų.
Pabaigos mintys
Kaip matote, šis procesas nėra paprastas, tačiau su tinkama žinia jis tampa valdomas. Mūsų tikslas yra neperkrauti jūsų galvos su techninėmis detalėmis, o užtikrinti, kad viskas įvyktų saugiai. Logistikos procesų optimizavimas kraustantis iš Vokietijos yra apie tai, kad kas nors kitas už jus rūpintųsi tais sunkiais dalykais. Sėkmės jūsų kelionėje ir prisiminkite – visada geriau patikėti profesionalams, nei girti vokišką alų prieš pakrovimą.