Logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus: kas tikrai veikia

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, turiu pasakyti, Vokietija niekada nesumažina savo reikalavimų, nors dauguma manų klientų vis dar laiko, kad tai tik „kelias valandų važiavimo toliau“ arba lenktynės nuo Kauno iki Berlyno. Juokauju, bet iš tikrųjų pasitaiko tokia situacija – žmonės skambina ir klausia: „O gal galima nutempti tą sofą be pakavimo?“ Ir tada prasideda... Žinote, logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus ne todėl, kad aš taip sakau savo interesus galvodamas, o todėl, kad viena klaida su pasirašymais ar deklaravimu gali jums kainuoti tūkstančius eurų (ir asmeninį nervų išsiurbimą). Matęs esu viską – nuo tų, kurie važinėja be jokio CMR draudimo, iki tokių, kurie bando išvežti visa butą turguje nuptą seną „Trumą“. Čia ne tiesiog apie dėžių dėjimą, tai apie protinę darbą.

Dokumentai ir biurokratinis chaosas (Būtina žinoti)

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi norint legaliai įvežti daiktus į Vokietiją?

Noriu tiksliai – jums reikės kelių pagrindinių dalykų. Pirmiausia tai, žinoma, galiojantis asmens dokumentas, o jeigu važiuoju ne asmeniškai, tai pasą ar vairuotojo pažymėjimą patikrins tikrai. Bet svarbiausia yra transportavimo sutartis ir krovinių manifestas (arba sąrašas). Be šito jūs tiesiog nepasikversite per sieną, o jei ir pasikersite, tai muitinėje jus sužlugdys. Beje, logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus būtent šitame etape, nes jeigu sąrašą parašysiu „ant kelio“, gali būti per vėlu taisyti klaidas.

Ar reikalingas „Abmeldung“ dokumentas, jeigu išsikraustau iš nuomos buto Vokietijoje?

Žinoma, kad reikalingas. Vokietai mėgsta, kai viskas yra popieriuose. „Abmeldung“ – tai išsiregistravimas iš gyvenamosios vietos, ir daugeliu atvejų darbininkai arba naujieji savininkai jo reikalaus. Buvau atvejų, kuomet klientas negalėjo paduoti raktų, nes neturėjo to lapelio iš „Bürgeramt“. Be šio dokumento gali kilti nesusipratimų su komunalinėmis paslaugomis, o mums tai reiškia laiko praradimą stovint kieme. Tai nėra mūsų, pervežėjų, reikalavimas, bet vietinės tvarkos dėsnis.

Kaip susitvarkyti su automobilio registracija, jį vežant į Vokietiją?

Tai viena sudėtingiausių dalių, nes taisyklės pasikeitė prieš keletą metų. Jeigu vežate automobilį, jis privalo turėti vokiškus numerius arba specialų „Ausfuhrkennzeichen“ (išvežimo numerius) – raudonus, su galiojimo data. Negalima važiuoti su lietuviškais numeriais amžinai, jeigu jūsų gyvenamoji vieta jau Vokietijoje. Muitininkai labai dėmesingai tai tikrina, ypač netoli Miuncheno arba Frankfurto. Asmeniškai aš visada patariu pasidomėti iš anksto dėl techninės apžiūros, nes ji ten griežtesnė.

Ar galima perveži vaikus ar gyvūnus be specialių leidimų?

Su vaikais viskas aišku – jie turi turėti paso arba ID korteles, ir jei vienas iš tėvų nevažiuoja, būtinas rašytinis antrasis tėvų sutikimas (ką nors panašaus į notarinį leidimą, kad neapkaltintų vaikų grobimo). O su šunimis... Čia griežta. Turi būti čipas, pasas ir antšerkšnio nuodų knygelė, kurioje matyti, kad paskutinis vaistas buvo paduotas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną (ne vėliau!). Kartais užmirštu ir pačiu paprasčiausiu dalyku – užsirakinti grandinę automobilyje.

Kas nutinka, jeigu prarandu daiktų sąrašą arba jis sugadintas esant kelionės eigoje?

Ojoj, tai blogai. Tada tenka rinktis viską iš naujo pagal „Stellplatz“ planus, kurius, tiesa sakant, retas kuris užpildo tiksliai. Galvojau, kad tai paprasta, bet vėliau paaiškėja, kad vietoj „trys dėžės su virtuvės reikmenimis“ parašyta „baldai“. Jeigu sąrašas dingsta, dažniausiai teisiškai imame atsakomybę mes, pervežėjai, bet draudimas nedengia visko. Todėl visada darau kopiją ir siunčiu sau į el. paštą.

Ar turiu deklaruoti visas savo Santa Clause kepurės ir senas dovanas, kurias vežu sau?

Vokietijos muitinė turi tokią dalyką kaip „asmeninių daiktų įvežimas“, ir jeigu tai jūsų naudojami daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, mokesčių nėra. Bet jeigu atvežite dėžę pilną naujų, su etiketėmis, drabužių – tai gali būti pripažinta prekyba. Būkite sąžiningi, nes jie turi rentgenus ir sugeba pamatyti daugiau, nors kartais ir aš ne iki galo užtikrintas, ką tiksliai jie mato tokiuose didžiuose sunkvežimiuose.

Kaip elgtis su vokiškais draudimais, jeigu įvykė avarija kelio metu?

Mums čia svarbiausia yra CMR draudimas, bet jeigu avarija įvyksta Vokietijos teritorijoje ir padaroma žala trečiajam asmeniui (pavyzdžiui, užgriūva kažkas ant kito automobilio), veikia vietinės draudimo taisyklės. Visada pasakykite man iš karto. Vokietai su tuo labai greitai, o „Polizei“ atvyksta per 10 minučių (kažin ar ne greičiau nei Lietuvoje greitosios).

Ar labai sunku susitvarkyti su „Ummeldung“ (registracija) įvykus susirinkimui?

Tai ne mano darbas, aš tik vezu, bet galiu pasakyti, kad turi būti adresas. Negalite užsiregistruoti be adreso. Dažnai klientai klauso: „O gal aš galiu registruotis jūsų sandėlyje?“ Ne, negalite. Reikia nuomos sutarties. Pasirodo, logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus ir tuo atžvilgiu, kad jeigu neturite kur registruotis, daiktus gali tekti laikyti laikinai pas mus, o tai kainuoja.

Kainos ir piniginiai klausimai (Kur didžiausios išlaidos)

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis iš Lietuvos mažam miestelį į Vokietiją (pvz., į Hamburgą)?

Sakykime taip – jeigu tai 3,5 tonų sunkvežimis su kelininku, tai gali kilti nuo 600 iki 1200 eurų priklausomai nuo to, kiek daugiau darbo reikia (ar reikia nešti trečiu aukštu be lifto). Kuro kainos šiuo metu... vaikščioja aukštai (nors ir šiek tiek nukrito). Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už važiavimą keliais (Maut), o tai irgi eina į kainą. Ir dar mokesčiai už įvažiavimą miestuose (Umweltzone), jei sunkvežimis ne taip patenkina standartų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako, kol neatsiranda sąskaita?

Žinoma, toks dalykas kaip „Trinkgeld“ arba „Arbeitslohn“ (už darbą rankomis) paprastai nėra įtrauktas į pagrindinę kainą, jeigu nesiderėjome iš anksto. Jeigu reikia iškrauti dėžes per 20 metrų nuo sunkvežimio iki durų, kas ne taip paprasta senamiestyje, tai gali būti papildomai mokama. Ir vėlgi, logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus tam, kad išvengtumėm šių papildomų išlaidų pasiruošus ankščiau (geriau išsinuomoti „Hubwagen“ arba keltuva, nei mokėti už vyrų nugaras).

Ar taip, kad pigiausios firmos yra ir blogiausios?

Ne visada, tačiau statistika... statistika gudra. Jeigu kaina atrodo per taigi, pvz., 300 eurų už visą pervežimą į Miuncheną, tai gali būti, kad vairuotojas važiuos be draudimo, o jeigu kas nors pasidarys – jis tiesiog iššoks iš mašinos. Girdėjau tokių istorijų. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už „Spedition“, kuriai galima patikėti brangius daiktus, nei gailėti pinigų ir vėliau verkti.

Kaip apskaičiuojamas tūris – pagal dėžes ar pagal realų vietą automobilyje?

Mes dažniausiai skaičiuojame pagal tai, kiek vietos užima krovinys „prie grindų“ (m²), t.y., 1 ilgio metras mašinoje grindyse. Jeigu turite daug lengvų dėžių, kurias galima sukrauti vieną ant kitos, bus pigiau. O jeigu tai virtuvės spinta, kurią negu perversti, ji ims visą plotą. Aš asmeniškai stengiuosi paaiškinti klientams, kad ne dėžių kiekis svarbu, o svoris ir tūris.

Ar galiu mokėti grynaisiais pinigais („Bar“) pabaigus darbą?

Vokietija yra labai griežta dėl pinigų plovimo prevencijos (GwG). Jeigu suma viršija 10 tūkstančių, tai neįmanoma jokiu būdu. Jeigu mažiau, tai dauguma vokiškų vairuotojų vis dar priima, bet aš visada patariu mokėti bankiniu pavedimu – tai saugu ir galite įrodyti, kad sumokėjote (ypač jeigu vėliau kils ginčų dėl sugadintos indaplovės).

Ar skiriasi kaina, jeigu man reikia tik dėžių išvežti (be baldų)?

Žinoma, tai pigiau, nes nereikia išmontuoti ir vėl surinkti baldų, o tai užima daugiausia laiko. Bet čia yra vienas „bet“ – dėžės turi būti uždarytos ir pasižymėtos. Jeigu aš atvyksu ir teks dėlioti dėžes, kurios tiesiog sumestos ant grindų be dangčių, tai už laiką reikės papildomai sumokėti.

Ką daryti, jeigu pervežėjas reikalauja didesnės sumos negu buvo sutarta, prieš iškraunant daiktus?

Tai pavojinga situacija. Jeigu niekas nebuvo sugadinta papildomai, o jis tiesiog reikalauja, tai yra „Erpressung“ (išprievartavimas). Aš tokio niekada nedaryčiau, bet girdėjau pasakojimų. Geriausia iš karto paskambinoti į policiją (110 Vokietijoje) arba į savo dispečerį. Niekada nesirašykite ant sutarties papildomų sumų baimėje, kad nepaliektumėt gatvėje.

Ar verta pirkti papildomą draudimą („Hausratversicherung“) iš vokiškų brokerių?

Manau, kad verta, jeigu vežate labai brangius dalykus – paveikslus, brangius baldus. Mūsų standartinis draudimas (CMR) dažnai dengia tik apie 8,33 EUR už kg svorio. Jeigu jūsų safas sveria 100 kg, o kainuoja 5000 eurų, ir jis bus pavogtas, gausite tik 833 eurų. Taigi, logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus ir siekiant apsaugoti savo turtą tinkamai.

Patirtys ir istorijos iš kelio (Ką matau kasdien)

Ar labai dažnai pasitaiko, kad klientas neturi pakuojimo ir viskas turi būti dėjoma į mašiną „tylia“?

Pasitaiko retai, bet kai pasitaiko – tai kriminalinis filmas. Vieną kartą teko vežti studentą, kuris visus daiktus tiekė „black bag“ maišeliuose, o viduje buvo tiek druskos, tiek keptų bulvių. Sakyčiau, tai buvo chaosas (ir baisus kvapas). Dabar aš visada klausu: „Ar jūs turite dėžių?“, ir jeigu ne, pasiūlyu juos užsakyti iš anksto – pigiau nei „nukęsti“ laiką vietoje.

Buvo tokių atvejų, kai sunkvežimis nepraeina pro vartus arba negali užvažiuoti į kiemą?

O dažnai! Vokiški senamiesčiai yra sukurti tiksliai tam, kad kuo daugiau sunkvežimių užstrigtų. Privažiavimas prie „Altbau“ namo su 7,5 tonų mašina yra beveik neįmanomas, jeigu ten yra siauri vartai ir medžiai po kuriem reikia pravažiuoti. Kartais teisiog stovime gatvėje ir nešame daiktus 50 metrų, o tai... nuobodu visiems.

Ar dažnai pasitaiko sugadintų daiktų, ir kaip dažniausiai tai įvyksta?

Dažniausiai genda ne važiuojant keliu, o kraustant (išnešant iš 3 aukšto be lifto). Viska galima įvežti saugiai, jeigu turime „Treppengurt“ (laiptų juostą) arba keltuvą. Bet jeigu būna „šortai“ – nešiojim rankomis – tada dėl pavojingo nuolydžio gali nukristi indaplovė. Ir tada prasideda ginčai, kas kaltas.

Ką jūs, vairuotojai, dažniausiai valgote arba geriate ilgame reise?

Aišku, kava. Be kavos mes nebegyvename. Ir „Fleischsalat“ su duona – tai yra standartinis maistas turgavietėse, nors aš asmeniškau stengiuis vengti to (per daug majonezo). (tiesa, paskutiniu metu stengiuosi rasti normalų kebabą, bet tokią, ne tuos, kurie riebalais verčia).

Ar yra skirtumas tarp vokiško ir lietuviško vairuotojo elgesio su klientu?

Sakyčiau taip – vokietis labai laikosi taisyklių, sąrašų ir turi „Ordnung“. Jis nedarys nieko papildomo, jeigu tai nėra užmokėta arba parašyta. Lietuvis dažniau yra lankstesnis, gali pasiūlyti pagalbą, padaryti „brolisko“ už lengvųjų akių. Bet vokiškas vairuotojas bus tikslus laiku (prieš 8:00 jis jau bus prie durų).

Ką daryti, jeigu atvykstate į adresą, o jo nėra (pvz., suklydo gatvės pavadinimas)?

Tuomet prasideda „GPS drama“. Kartais Vokietijos žemėlapiai neatnaujinti, o naujosios gatvės dar neįvestos. Aš stengiuosi visada paskambinti klientui prieš valandą. Jeigu jo neįmanoma susisiekti, važiuoju į artimiausią kavinę ir laukiu. Negaliu palikti krovinio kieme be priežiūros.

Ar yra tokių vietų Vokietijoje, į kurias nemėgstate važiuoti?

Berlynas centras ir Miuncheno centras. Ten siauriausios gatvės, daug statybų, agresyvus vairavimas (nors vokietis ir toks disciplinuotas, bet Berlyne visi skuba). Be to, ten sunku rasti vietą stovėjimui sunkvežimiui („Ladezone“) – visos užimtos „Smart“ automobiliais.

Ar pasitaiko, kad klientai bando „prasmigti“ su dėžėmis nelegaliais daiktais?

Žinoma, mes ne muitinė, bet ačiu, matome dėžes su užrašu „alkoholis“ (didelės degtinės buteliai). Asmeniniam naudojimui leidžiama tam tikra kiekis, bet jeigu jūs vežiate 200 litrų degtinės, tai turėtumėte deklaruoti. Kartais tiesiog žiūriu į kitą pusę, jei tai akivaizdžiai ne prekybai, bet... rizikuojate patys.

Techninės problemos ir sprendimai (Kai kažkas neveikia)

Kas daroma, jeigu paslysta stabdžiai arba pasidaro techninė gedimas Vokietijos autostradoje (Autobahn)?

Pirmiausia – saugumas. Uždedame šviesos atšvaitus (trikampį) už 100 metrų (jeigu tai greitasis kelias). Skambinam „ADAC“ arba savo pagalbos tarnybai. Vokietijoje pagalba atvyksta labai greitai. Darbas sustoja, tai aišku, klientai nepatenkinti, bet mes negalime važiuoti su sugedusiais stabdžiais. Būtent čia logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus, nes tikrai gerai, kai turime techninį priemonių pasirūpinimą iš anksto.

Ar dažnai pasitaiko, kad neįmanima uždaryti sunkvežimio konteinerio („Hänger“), nes daiktų per daug?

Tai klasika. Klientas sako: „Turime tik 10 dėžių ir sofos“. O atvyksta – tai 20 dėžių, sofa, du foteliai ir dviračiai. Tuomet tenka „džiūvinėti“ daiktus (t. y. spausti su keltuvu), arba... arba važiuoti antrą kartą. Aš asmeniškai verčiu nešioti dviračius ant rūbų (jeigu nepažeidžia), tačiau ne visada įmanoma.

Kaip elgiamės su dviračiais – ar jie tinka būti laikomi lauke?

Vokiškas oras... gali būti lietingas. Geriau juos uždengti pleistrą arba įdėti į vidų, jeigu yra vieta. Jeigu dviratis brangus (pvz., „Trek“ arba „Cube“), jis privalo būti viduje arba užrakintas ant specialios platformos. Palikti „Rausch“ (lietuje) dviratį – tai jo pražūtis.

O kokia situacija su pižamomis ir indais – ar viskas turi būti supakuota?

Indai tikrai turi būti susukami į popierių (burbulo plėvelė geriausia) ir padėti į dėžes. Negali dėti indų vienas ant kito be tarpinės – jie tiesiog susidaužo nuo vibracijos. Ką šiandien vežtume... ką vežtume... ką vežtume... (palikau mintį pusesnįn, nes užmiršau, ką norėjau pasakyti apie tą vazą). Aišku, turi būti saugu.

Ar naudojate „Hubwagen“ (hidraulinį keltuvą) ar nešiojate rankomis?

Jei tik yra kelyje, visada naudoju „Hubwagen“. Jis sutaupo laiką ir nugarą. Be jo su 20 kilogramų dėžėmis eiti 50 metrų yra beprotybė (ypač jeigu vairuotojui jau 50 metų). Bet jeigu kieme yra laiptai ir nėra pakėlėjo, tenka nešti rankomis – čia jau fizinis darbas, už kurį reikia mokėti.

Ar galima laikinai padėti daiktus pas jūsų sandėlį Vokietijoje, jeigu butas dar neparengtas?

Taip, mes turime sandėlius Hamburgo, Berlyno arba Miuncheno apylinkėse. Tai kainuoja papildomai, bet dažnai išgelbsti situaciją, kai sutartis nuomai prasideda tik po savaitės. Čia logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus tam, kad išvengtumėte streso, kai jums sako „išvažiuokite“ iš seno buto, o naujo dar neturite raktų.

Ką daryti, jeigu kelias uždaromas dėl „Baustelle“ (statybų)?

Vokietijoje viskas statoma. Keliai uždaromi be išanksto įspėjimo (kartais). Tada tenka naudotis navigacija ir „Umleitung“ (apvažiavimu). Kart tai prailgina kelionę valanda ar dvi. Klientai skambina ir pyksta, bet ką aš galiu daryti? Aš ne esu kancleris, kad uždaryčiau statybas.

Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sušlampa ne dėl lietaus, o dėl kondensato?

Taip, ypač žiemą, kai atvežame šaltą krovinį į šiltą butą. Tada rūksta stiklai. Reikia iškart pakrauti ventiliatorių arba atidaryti langus, kad drėgmė išgaruotų. Jeigu paliksite dėžę su drabužiais uždarytą rūkstančią, bus pelėsis.

Išvada

Viskas apie tai, ką aš čia parašiau, gali atrodyti sudėtinga, tačiau iš tiesų tai kasdieninis gyvenimas mums, kurie važinėjame keliais. Jums, kaip klientams, svarbiausia yra kalbėti tiesiai ir neslėpti informacijos apie tai, ką turite neišvežti. Logistikos procesų optimizavimas kraustantis į Vokietiją svarbus todėl, kad tai sutaupo ne tik pinigus, bet ir nervus, kai jūs jau esate naujoje vietoje ir bandote susitvarkyti be tėvų pagalbos. Aš noriu tik sėkmės, ir jeigu reikės patarimo – skambinkite, nors aš ir galiu būti užimtas vairuodamas (tiesiog palikite žinutę). Sėkmės kelyje!