Logistikos proceso valdymas perkraustymui į Vokietiją atsakingai: kaip išvengti nervų sugriuvimo

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, o gal ir daugiau, laikas skrenda. Gyvenime mačiau viską – nuo puikių, sklandžių pervežimų iki tokių istorijų, kurias norisi iškart užmiršti. Dažniausiai žmonės galvoja, kad perkraustymas – tai tiesiog dėžių įmetimas į sunkvežimį ir važiavimas taikiais, bet čia visai ne taip, ypač kai kalbame apie Vokietiją. Ten viskas turi būti tvarkingai, kitaip baudos ir nervai užtikrinti. Jei norite, kad logistikos proceso valdymas perkraustymui į Vokietiją atsakingai vyktų be jokių nepriekaištų, reikia žinoti keletą dalykų, kurių nesužinosite iš paprastų paieškos rezultatų. Pasistengsiu papasakoti paprastai, kaip būtų kalbėjęs prie alaus stalo, be jokių oficialiųjų frazių.

Kainodaros ir pinigų klausimai (kad nenukristumėte nuo kėdės)

Kiek tai viskas kainuos?

Nėra vienos kainos, tai kaip klausti kiek kainuoja maistas parduotuvėje – viskas priklauso nuo to, ką turite. Jei tai tik keli keliai baldai iš buto, tai bus pigiau nei pilnas namas su garažu. Kainą lemia tūris kubiniais metrais, atstumas, ar reikia pakavimo paslaugų. Logistikos proceso valdymas reikalauja tikslios apskaitos, todėl visada prašome sąrašo daiktų. Be jo galiu tik spėlioti, o tuomet – arba perbrangsiu, arba prarasiu pinigus. Taip pat įtakos turi degalų kaina, šiuo metu ji šokinėja kaip nori, todėl pasiūlymai galioja ribotą laiką.

Ką daro įkainis, kai sako „nuo...“?

Tai dažniausiai reiškia minimalų užsakymo dydį, pavyzdžiui, 5 ar 10 kubinių metrų. Jei jūsų daiktai telpa į mažesnę erdvę, vis tiek teks mokėti tiek, kiek už tą minimalų atkarpą, nes sunkvežimiui reikia tiek pat kuro ir vairuotojo laiko. Kartais į tą kainą įeina tik pakrovimas viename taške ir iškrovimas kitoje, be pakavimo. Būtinai klauskite, kas įeina į tą „nuo“, kad vėliau nebtumėte nustebę, kai pridės mokestį už vežimę laiptais arba už dėžių surinkimą vietoje.

Galima gautu kažkokia nuolaida?

Galima visada, jei sutinki laukti. Jei turiu lankstinį krovinį, t.y. galiu tavo daiktus paimti į tą patį sunkvežimį, kuriuo vežu kažkam kitam į Miuncheną, galiu padaryti nuolaidą. Taip vadinamas „party cargo“ arba dalinis krovinys. Tačiau perkraustymui į Vokietiją tai reiškia, kad reikės derinti laiką su kitais klientais, o ne važiuoti tada, kai tau patogu. Jei skubi, turi mokėti pilną kainą už atskirą mašiną. Tai paprasta geometrija.

Kada reikia mokėti avansą?

Standartinė praktika yra 30 proc. avanso sutarties pasirašymo metu. Tai užtikrina, kad klientas nešoks iš paskutiniųjų, o mes užsakysime mašiną. Jei reikia pirkti brangias medžiagas (dėžės, burbulai), avansas gali būti didesnis. Įdomu, kad kartais žmonės bando derėtis be avanso, bet tada aš turiu būti 100 proc. tikras, kad žmogus nebegyvens kitą dieną ir neatsisaks. Pasitikėjimas svarbus, bet versle pinigai kalba.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia nešti laiptais?

Žinoma, ką tu manęs klausiai? Jei nėra liftų arba jie per maži, o baldai dideli, tai fizinis darbas. Vairuotojai yra žmonės, ne robotai, o pakelti sofos į penktą aukštą be lifto – tai sunku. Paprastai tai apmokestama pagal valandas arba fiksuota suma už kiekvieną aukštą. Nereikėtų to slėpti, praneškite iš karto. Buvo atvejų, kai atvažiuojame, o ten tokios siauros laiptinės, kad ten net nešluota netelpa. Tada tenka išsiverčti kaip galima, o kaina šokelėja.

Dokumentai ir Vokietijos niuansai (biurokratija yra amžina)

Kokius dokumentuos reikia turė kelyje?

Svarbiausias yra daiktų sąrašas – inventorius. Jis turi būti bent apytikslis, o geriau tikslus. Be to, reikės asmens dokumento. Jei pervežate daiktus, kuriuos naudojote ilgiau kaip 6 mėnesius, galite gauti atleidimą nuo mokesčių (perkeliamasis turtas), tam reikia užpildyti specialią formą 0350. Vokietijai tai labai svarbu. Be to, jei mašina su priekaba, reikės vairuotojo pažymėjimų. Geriau visus turėti pasirašytus ir paruoštus, kad nešiotumės ant sienos.

Kas tas 0350 dokumentas?

Tai oficialus Vokietijos muitinės dokumentas, patvirtinantis, kad perkeliate savo turtą į gyvenamąją vietą, o ne prekybai. Jį reikia pateikti muitinėje. Jei neturite to, gali būti, kad pridės PVM arba muitininkai kels klausimų. Užpildyti jį ne taip sunku, bet reikia žinoti savo adresą Vokietijoje ir tikslų daiktų sąrašą su vertėmis (nors ir apytikslėmis). Nerekomenduoju meluoti, jie turi sistemas, kurias (kažkaip) visada sužino, jei kažką čia praleidi. Atsakingai tai padaryti – reiškia turėti tvarkingus popierius.

Ar sunku gauti leidimą gyventi?

Tai ne mano darbas, aš vežu baldus, o ne žmones. Tačiau iš patirties galiu pasakyti – dažnai reikia parodyti kvietimą ar nuomos sutartį, kai atvyksta su mašina. Jei neturi kur statyti daiktus, tai problema. Vokietijai nereikia vizos įeiti, bet jei ten gyventi – reikia susitvarkyti formalumus. Aš mačiau, kaip vairuotojas laukė valandas pasienyje, kol klientas išsiuntė nuomos sutartį į el. paštą. Geriau turėk visus popierius paruoštu iš anksto. (Arba bent jau nuotrauką telefone).

Ar tikrina daiktus pasienyje?

Kartais taip, kartais ne. Jei mašina pilna dėžių ir viskas atrodo kaip perkraustymas, dažniausiai tiesiog leidžia praeiti. Bet jei yra kažką įtartino, pavyzdžiui, daug technikos arba automobilių detalių, gali sustabdyti. Logistikos proceso valdymas numato ir šį rizikos faktorių. Geriau, jei dėžės nėra užplombuotos amatininkų būdu, o tiesiog uždengtos lipnia juosta, kad galėtų užsidaryti ir pamatyti, kas viduje, jei prireiks. Nereikia kažką slėpti, tai tik prailgins procesą.

Ar reikia vertinti kiekvieną daiktą?

Formoje 0350 reikia nurodyti maždauginę vertę, nenaudojant tikslių sumų, bet protingai. Nerašyk, kad sena sofa verta 5000 eurų, niekas netiki. Rasyk realų, kiek už ją gautum parduodamas used. Jei turi ką nors labai brangaus, pavyzdžiui, paveikslų ar brangią kolekciją, geriau tai apdrausti ir deklaruoti atskirai. Jei dingsta, o tu nurodei, tai verta 10 eurų, tiek ir gausi (jei visai gausi). Būk sąžiningas pats sau.

Pakavimas ir paruošimas (ten kur dažniausiai viskas sulūžta)

Ar geriau pakuoti paties ar užsakyti paslaugą?

Jei nori išlikti sveikas ir mylėti savo nugarą, užsakyk paslaugą. Mūsų pakavėjai tai daro kasdien, jie žino, kur dėti sunkius daiktus, kad nevirštų masės. Jei pakuosi pats, gali pakenkti sau arba daiktams. Buvo atvejis, vyras bandė nešti 40 kg dėžę su knygomis ir nukrito... laimingai, kad kojos ne sulaužė. Perkraustymui į Vokietiją atsakingai reiškia ir tai, kad krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad nenukristų važiuojant 130 km/h greitkeliu.

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudok mažmeninės prekybos dėžių iš parduotuvės, jos nėra pritaikytos kroviniams. Jos per daug minkštos. Reikalingos specialios perkraustymo dėžės, dvigubos sienelės. Ypatingai svarbu knygoms – jos sunkios. Mažoms smulkmenoms galima naudoti ir mažesnes dėžutes, bet stambiam – tik tvirtas. Aš asmeniškai visada patariu nupirkti dėžių iš mūsų, jos tikrai atitinka standartus. O tas senas "banana box" iš parduotuvės? Pamiršk, tai tikrai blogas pasirinkimas.

Kaip supakuoti lūžtantį daiktus?

Burbulukas (oro burbuliukų plėvelė) – tavo geriausias draugas. Kiekvienas lūžtantis daiktas turi būti apvyniotas atskirai, o tarp dėžės sienelių ir daikto turi būti tarpinė. Nenaudok laikraščių, jie dažniausiai palieka rašalus ant indų, o drėgnai orą – ir purvą. Stikliniai indai turi būti statomi ant krašto, ne ant dugno. Atsimenu vieną klientą, kuris įdėjo į dėžę vazą ir užpyldė ją skalbimo milteliais... galva sprogsta, kai tokius dalykus matau. Nenaudok miltelių, naudok popierių.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didelę dalį baldų tiesiog reikia išmontuoti. Spintos, lovos, dideli stalai – fiziškai nepraeis pro duris arba neužims per daug vietos mašinoje. Mūsų komanda tai padarys greitai, turi savo įrankius. Svarbiau tik žymėti dalis, kad vėliau suktuvų galvos neužsuktų nuo to, kad bandai rasti kur kas mažiausia detalė. Jei pats išmontuosi, visus varžtus surašyk į maišelį ir priklijuok prie baldų, kitaip rasime juos tik po metų, kai persikrausi atgal.

Kas daryti su technika?

Šaldytuvai ir šaldikliai turi būti išjungti bent 24 valandas prieš kelionę, kad išdžiūtų. Jei ne, tuomet vanduo nuteka į mašiną, sugadina kitus daiktus ir kvepia pelėsiais. Televizorius reikia įdėti į originalią dėžę, jei jos nebėra – į specialią dėžę su polistirenu. Nešvirkšk jį tiesiai į dėžę su knygomis. Priešingu atveju, atvyksi į Vokietiją, o televizoriaus ekrano atrodo kaip voratinklis. O tuomet kaltinsi vairuotoją, nors pats taip padarei.

Vairuotojai ir tranzitas (žmonės, kurie atlieka šlamštį)

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne. Draudimas neleidžia vežti keleivių komerciniais transportais, nebent tai yra specialiai pritaikyta mašina su sėdynėmis. Be to, vairuotojas turi poilsio režimą. Jis negali kalbėti su tavim visą kelionę, jis turi vairuoti arba miegoti. O tu sėdi šalia ir knarkai? Nėra ne joks malonumas. Geriau susitikti vietoje. Taip pat, jei įvyksi avariją (duok Dieve, kad ne), tu nesi apdraustas kaip keleivis toje mašinoje. Geriau nepiršti galvos.

Kaip sužinoti, kur yra mano daiktai?

Mes turimo sekimo sistemas, GPS. Tačiau realybėje geriausiai veikia paprastas skambutis vairuotojui. Jis gali pasakyti, kad yra pasienyje arba kad jo stabdžiai užstrigo (kas atsitinka, kai žiema). Nereikia skambinti kas valandą, tai nervina vairuotojus. Paklausk ryte ir vakare. Jei logistikos proceso valdymas yra kokybiškas, dispečeris pats turi pranešti, jei yra vėlavimų. Bet žinok, Vokietijoje eismas gali stovėti valandą dėl nelaimingų atsitikimų, tai ne mūsų kaltė.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Laukiame. Kartais tai gali trukti ir ilgiau nei planuota. Jei lūžta sunkvežimis, mes siunčiame pagalbą arba perkrauname daiktus į kitą mašiną. Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada atsakingai elgtis reiškia kantriai laukti ir nekeliant panikos. Mums taip pat brangu stovėti, mes norime važiuoti. Vieną kartą vairuotojui užsidegė sankaba netoli Berlyno, teko kvieti vietinę pagalbą. Vokietijos servisas greitas, bet brangus. Visa tai įeina į mūsų riziką, ne kliento.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma taip, ypač jei tai Lietuvos kompanijos. Bet jei tai tarptautinė ekipažas, gali būti, kad kalba tik rusiškai ar angliškai arba vokiškai. Tačiau daiktų nešti kalbos nereikia. Svarbu, kad suprastų, kur statyti dėžę. Aš visada stengiuosi siųsti lietuviškai kalbančius vairuotojus į Lietuvos klientus, bet jei tai avarinis reisas, gali tekti priimti ir kitą. Geriau tiesiog parodyti pirštu, kur reikia. (Arba parašyti adresą ant lapelio, jei supratimas sudėtingas).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jie visada labai džiaugiasi. Vairuotojai dirba sunkų darbą, dažnai praleidžia naktis kelionėse. Jei jums padėjo nešti daiktus į penktą aukštą be lifto ir nieko nesugriuvo, galite padėti 10-20 eurų. Tai nėra taisyklė, tiesiog humaniškas dalykas. Jie tą pinigą tikrai išleis geram maistui arba kavai. Aš asmeniškai visada gerbiau turiu vairuotojus, kuriuos klientai giria.

Vokietijos specifika ir iškrovimas (kai atvykstam į tikslą)

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kur?

Vokietijoje yra daug vietų, kur sunkvežimams draudžiama važiuoti, ypač miestų centruose arba environmental zonos (Umweltzone). Mūsų mašinos turi reikiamas žymes (Green Zone), bet jei gyvenamoji vieta yra pėsčiųjų zona, ten teks važiuoti mažesniu transportu arba nešti daiktus rankomis. Tai reiškia papildomą laiką ir pinigus. Geriau iš anksto pasakyti, kad gyveni senamiestyje, nes mes tikrai neplanuojame gaudyti baudų.

Kas daryti, jei negalima privažiuoti prie namų?

Radome artimiausią vietą, kur leidžiama stovėti, ir įrengiame „pėsčiųjų grandinę“. Vairuotojai nešia dėžes, o tu eini ir rodyi ką kur dėti. Kuo toliau stovi mašina, tuo brangiau. Vokietijos miestuose dažnai reikia mokėti už stovėjimą, todėl laikas – pinigai. Buvo atvejis, kai teko nešti 300 metrų, nes klientas nenurodė, kad gatvė uždasta remonto darbams. Na, ką darysi, tenka dirbti.

Ar surenkate baldus vietoje?

Taip, tai įeina į standartinę paslaugą, jei mes juos išmontavome. Jei pats išmontavai, mes galime surinkti, bet už papildomą mokestį, nes tai laikas. Vairuotojai turi su savimi pagrindinius įrankius. Bet turiu pasakyti, jei turi ikea tipo baldus, kurie buvo montuojami prieš 10 metų ir kelis kartus perkraustyti, gali būti, kad jie tiesiog sulūžta bandant surinkti. Tada mes juos paliekame kaip yra, kad nesugadintume visiškai.

Kas daryti su pakavimo medžiagomis?

Dėžės ir plėvės lieka pas vairuotoją. Jis juos surenka ir veža atgal arba į kitą punktą. Jei nori pasilikti dėžių sau, galima susitarti, bet už tai reikia papildomai sumokėti, nes tai mūsų inventorius. Nerekomenduoju jas palikti kieme, Vokietijoj greitai susiranda ką nors daryti su šiukšlėmis (ir baudos už šiukšlių išmetimą ne vietoje didelės). Geriau, kad viską išveža mūsų komanda.

O jei kažkas sulūžta kelyje?

Tai blogiausia scenarijus. Jei tai nutiko dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, vairuotojas užvažiavo į duobę ir dėžė nukrito), mokame kompensaciją pagal draudimo sąlygas. Jei pats blogai supakavai ir viduje viskas susmulko, tai ne mūsų problema. Visada daryk nuotraukas prieš iškrovą, jei matai, kad dėžė sutrupėjusi. Be nuotraukų įrodymų draudimo kompanija nieko neims. Logistikos proceso valdymas apima ir draudimo klausimus, tad visada pasidomėk, ką draudži.

Ar galite padėti su išmetamųjų atliekų ivežimu?

Vokietijoje tai siaubingai sudėtinga. Negali tiesiog užvežti sofos į mišką. Reikia važiuoti į specialią statybinių atliekų aikštelę (Wertstoffhof), ten mokėti už kiekvieną kilogramą arba pripučiamą kėdę. Mes galime tai padaryti, bet už papildomą mokestį, nes tai laiko sąnaudos. Jei turi nereikalingų daiktų, geriau juos išmesti anksčiau, nei mes atvyksime, kitaip prarasime valandas eilėse prie šiukšliadėžių.

Papildomi klausimai (kas dar nėjo į galvą)

Galima vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ribotais kiekiais. Vokietijos muitinė turi griežtas taisykles: alkoholio kiekis negali viršyti tam tikrų normų (pavyzdžiui, 90 litrų vyno ir pan.), o jei daugiau – tai jau prekyba ir reikia mokėti akcizus. Aš nerekomenduoju vežti penkias degtines, jei nesi kolekcionierius. Gali būti, kad viską konfiskuos arba privers mokėti didelius mokesčius. Geriau nusipirkti Vokietijoje, ten pigiau ir be galvos skausmo.

Kaip elgtis su augalais?

Augalus vežti galima, bet tik jei jie nėra saugomos rūšys. Be to, turi būti tikrinama, kad augale nėra kenkėjų. Žiema vežti augalus pavojinga, gali užšalti mašinoje, jei ji nešildoma. Vasarą – geriau. Aš asmeniškai nebūčiau įsivaizdavęs, kaip pervežiu didelę palmę per visą Europą, bet žmonės daro. Tiesiog uždėk juos į mašinos galą, kad nebraižytų kitų daiktų. (Ir tikrai ne uždėk viršuj ką nors sunkaus).

O jei reikia atidėti daiktus sandėlyje?

Tai įmanoma. Mes turime partnerių Vokietijoje, kurie gali priimti daiktus į sandėlį. Kainos priklauso nuo to, kiek laiko ten laikysi ir kiek vietos užims. Tai naudinga, jei dar nesi gavęs buto raktų. Atsakingai suplanuoti perkraustymą į Vokietiją reiškia ir numatyti šį variantą. Sandėlis turi būti sausas ir saugomas. Nenaudok kaimyno garažo, jei nori rasti savo daiktus vėliau.

Kiek laiko trunka visa operacija?

Įprastai nuo pakrovimo Lietuvoje iki iškrovimo Vokietijoje praeina 1-3 dienas, priklausomai nuo atstumo (Berlynas arba Miunchenas – skirtingai). Jei tai dalinis krovinis, gali praeiti ir savaitė, kol surinksime kitus krovinius. Reikia kantrybės. Mes stengiamės būti greiti, bet mes ne fėja, nespėjame teleportuoti daiktų. Planuok savo atvykimą taip, kad turėtum kelias dienas atsargos.

Galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet tai kainuoja. Jei atšauki prieš mėnesį, tai pusė avanso grąžinam. Jei atšauki prieš dieną, kai mašina jau važiuoja link tavęs – avansas lieka mums, nes mes jau sugadome savo planus ir praradome kitus užsakymus. Verslas yra verslas. Geriau tikrai būti tikriam, kad nori važiuoti, kol pasirašai sutartį. Nereikia žaisti su jų nervais.

Ką daryti, jei pasikeičia adresas?

Pranešk kuo greičiau. Jei mašina jau važiuoja seno adresu link, gali tekti mokėti už papildomą ridą. Vokietija didelė, iš Hamburko į Miuncheną yra toli. GPS nustatymai pakeisti lengva, bet kuro sąnaudos ne. Jei dar nepakrauvėme, tai problema mažesnė. Bet visada štampuok savo sprendimus, nes kiekvienas posūkis kainuoja.

Kodėl reikia rinktis jus, o ne pigesnį „skelbimą“?

Nes pigiau – dažniausiai brangiau išeina. Jei tu pasikrauti „vazoną“ (tokia mašina be tentų), o užlys lietus, tavo daiktai sugers. Jei vairuotojas be draudimo, ir jis pėščias tavo sofą – niekada negaishi pinigų. Aš dirbu šitoje srityje 20 metų, aš žinau kurios keltos yra blogos, o kurios geriau vengti. Mūsų logistikos proceso valdymas apima draudimą, tvarkingus vairuotojus ir garantijas. Ar tau verta rizikuoti savo gyvenimo daiktais dėl 50 eurų skirtumo? Manau, kad ne.

Ar reikia gerti vandenį su vėžliu? (Klausimas iš keleivio)

Haha, geras klausimas. Vokietijoje vandenys iš čiaupo yra geri, gerti galima be jokių problemų. Tačiau perkraustant daiktus, geriau gerti butelį, kad nešluotum dulkių, kurios užkyla kraunant dėžes. O vėžlių ten daugiau upėse, ne vamzdynuose (tikimės). Svarbiau – pasirūpink, kad vairuotojas turėtų kur atsigerti ir pailsėti, tada jis dirbs geriau.

Išvada

Na, štai ir viskas pagrindas, ką reikėjo žinoti. Logistikos proceso valdymas perkraustymui į Vokietiją atsakingai nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nepasitikėk tuo, kas pasako, kad viskas bus „super greita ir pigiai“, tokių pasakų girdėju per daug. Geriau pasirūpink dokumentais, tvarkingai supakuok daiktus ir pasitikėk profesionalais. Tada atvykimas į naują gyvenamąją vietą bus malonus įvykis, o ne nervų išbandymas.