Logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal: realus žvilgsnis be reklamų

Sveiki, tiesiog šnekėsim. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo padegtų furgonų iki dingo dingusių pianinų, todėl negaliu žadėti, kad logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal bus lyg mėlynas vėjelis. Dažniausiai tai chaosas, kurį reikia suvaldyti. Žmonės visada klauso apie kainas, bet retai pasidomi, kodėl jų daiktai stringa pasienyje arba kodėl vairuotojas nori papildomai gauti pinigų už laiptus. Čia nėra teorija, tai yra gryna praktika, dvokiantis dyzelu ir padažyta rūdžių spalva. Jei norite išgyventi be širdies smūgių, geriau sudėkite ausis ir skaitykite toliau, o ne ieškokite gražių paveikslėlių internete.

Kodėl viskas kainuoja tiek, kiek kainuoja?

Kiek dabar kainuoja krovinys į Vokietiją?

Žiūrėkite, kainos šokuoja kaip vėjapyne. Prieš metus buvo viena, dabar – kita. Viskas priklauso nuo degalų, o jie, kaip žinote, nebekrenta. Be to, rinka šiuo metu tokia, kad jei kviečiate atvažiuoti tuščią mašiną tik dėl vieno sofos, jums teks mokėti už visą maršrutą. Logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal čia neveikia magiškai – negaliu padaryti, kad kuras pigtų. Taigi, skambinkite, pasakysite, ką turite, ir aš pasakysiu tiesą, o ne tai, ką norite girdėti.

Ar verta laukti "paskutinės minutės" pasiūlymo?

Nėra šimt procentų, kad gausite pigiau. Dažniausiai būna atvirkščiai. Kai jūs skubate, pervežėjai jaučia kvapą ir kelia kainas. Žinau, kad visiems atrodo, jog paskutinę sekundę bus išparduota, bet logistikoje tai ne parduotuvė. Geriau derėtis savaitę-dvi iki išvykimo, tada yra galimybė sudėti jūsų krovinią prie kitų ir taip sutaupyti. Nelaukite, kol vairuotojai bus užimti visi iki vieno.

Kas yra tas "kubinis metras" ir kodėl jis svarbus?

Tai paprasta geometrija, bet klientai visada ją pamiršta. Mašina turi tam tikrą erdvę, 22 arba 90 kubinių metrų, priklausomai nuo to, ar tai fura, ar sunkvežimis su kėbulu. Jei pasakote "turime keletą dėžių", o išsivaizduojate 3, o realiai yra 30, tai problema. Mums svarbu tūris, o ne svoris (dažniausiai). Užpildykite erdvę efektyviai – tai ir yra tas logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal, apie kurį visi kalba. Negražu mokėti už vežamą orą.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo vėliau?

Atsisakykite šios minties iš karto. Nė viena normali, dirbanti įmonė neisiŗs mašinos į 1000 kilometrų be avanso. Girdėjau viską: "mokėsime atiduodant", "mes patikimi partneriai". Atsiprašau, bet aš taip pat patikimas vairuotojas, kuris nori uždegalų. Paprastai reikia padėti 30-50 proc. iš karto. Jei atsisakote – raskite kitą, kuris dirba "sąskaitą gaus po mėnesio" (tų, tiesą sakant, beveik nėra, arba jie sukčiai).

Kodėl kaina auga, jei reikia įvežti daiktą į vidų?

Nėra paslaptis, kad vairuotojai nekenčia kelti sunkių daiktų. Jie yra vairuotojai, ne krovikai. Jei turite seifą ar pianiną antrame aukšte be lifto, reikės samdyti vietinius krovikus Vokietijoje, o tai kainuoja. Vokiškos rankos darbo laikas yra brangus. Nepulkite į histeliją, kai sakau, kad reikia papildomai 100 eurų už kėlimą laiptais. Paprastai tai tiesiog fizika.

Bureaucratija ir muitinė – kur visi susimauna?

Kokius dokumentus būtina turėti su savimi?

Nereikia jokių kvailų dalykų, tik sutartis (CMR sąvada), krovinio sąrašas (packing list) ir asmens dokumentai, jei važiuojate patys. Jei užsakote pervežimą, įmonė pasirūpins viskas. Bet svarbiausia – neslapkite nieko. Jei sąraše parašysite "baldai", o bus 10 dėžių alkoholio, muitininkai Vokietijoje tai pamatys greičiau nei jūs spėsite nukvėpti. Sąžiningumas čia taupo laiką, o logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal prasideda nuo teisingų popierių.

Ar reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Jei daiktai naudoti ir jūs juos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių neturėtų būti. Tai vadinasi "perkeliamas turtas". Bet jei bandysite nuvežti dešimt naujų televizorių su neišplėšta etikėte, tai jau yra komercinė veikla, ir mokesčiai bus dideli. Muitininkai nėra kvaili, jie mato bruožus. Būkite pasiruošę parodyti pirkimo kvitus, jei jie reikalingai (nors retai kada klauso apie senus spinteles, bet kartais gali išsigauti).

Kas daro, jei dingsta CMR sąvadas?

Tai košmaras. Be šio popieriaus jūs nieko nepagausite nei sienų, nei iš įmonės. Jis yra pagrindinis įrodymas, kad daiktai buvo perduoti. Visada pasidarykite nuotrauką prieš įkrovą ir iškrovą. Vieną kartą buvo atvejis, kai vairuotojas prarado dokumentus ties Kelnu, ir mes tris dienas mušėmės galvą sienoje, kol viską atstatėme. Nedarokite taip pat, pasidarykite kopijas.

Ar sunku gauti leidimus specialiems kroviniams?

Jeigu vežate standartinius daiktus, nereikia jokių leidimų. Bet jei turi ką nors pavojingo arba perdidelio, tada reikia "Special Permit" (Leidimas). Vokietijoje su tuo griežta, nes keliai aukšti, o tiltai žemi. (Nepamirškite, kad vokiškai tai vadinasi "Sondergenehmigung"). Geriau šį klausimą paduoti pervežėjui, jis jau žino, ką daryti, o jums nereikės studijuoti Vokietijos transporto statuto.

Ką daryti, jei sustoja muitinė?

Laukti. Nėra ką kita daryti. Kartais tai trunka valandą, kartą dieną. Jei viskas tvarkoje, tai tik formalumas – pasitikrina duomenys. Bet jei trūksta kokių nors dokumentų arba įtariama kontrabanda, tai gali užtrukti. Geriausia pasakykite vairuotojui, kad jis nedarytų jokių judesių be leidimo. Buvo atvejų, kai vairuotojai bandė "prasibrauti" ir užsidrovė didžiules baudas.

Pakavimas – kur daugelis padaro klaidas?

Ar reikia pirkti dėžes iš pervežėjo?

Galite rinktis patys, bet tikrai tikrinkite kokybę. Naujos dėžės kainos, bet jos nesuges per pusę kelio. Mačiau, kaip žmonės deda kompiuterius į senas, drėgnas "Lietuvos pašto" dėžes ir tada stebisi, kodėl monitorius sulūžo. Logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal taip pat reiškia investiciją į pakavimą. Užsidėkite putplasčio, užklijuokite juostas kelis kartus. Geriau pervelkti, nei velkti sulaužytus.

Kaip supakuoti lūžtantį stiklą?

Štai čia dažniausiai visai nesuprantama. Stiklas turi būti įrėmintas, o ne tiesiog uždėtas į dėžę su laikraščiais. Tarp stiklų turi būti putės, o kampai – apsaugoti. Kartais žiūriu į tai, ką klientai padaro, ir man tiesiog šaltos svaistosi rankos. Naudokite specialias stiklo dėžes (teleskopines). Nekukpinkite 10 eurų dėžei, kai vežate 1000 eurų vertės vitrinos.

Ar galima vežti atvirą krovinį?

Techniškai galima, bet aš niekam nerekomenduočiau. Vokietijoje greičiai dideli, o oras gali pasikeisti per valandą. Lietus, purvas, vėjas – visa tai sugadina baldus be gailesčio. Be to, kelyje visada susirenka nešvarumų. Jei jums nereikia, kad jūsų sofa būtų pilna dulkių ir drėgmės, uždarykite viską į furgoną (tentis or kaip jį ten vadina). Atviras krovinis tinka tik statybinėms medžiagoms, kurios ir taip nėra jautrios.

Ką daryti su baldų拆卸 (išmontavimas)?

Geriau išmontuoti viską, ką įmanoma. Stalas su kojomis užima daugiau vietos ir daugiau rizikuoja sulūžti. Nuplėškite kojas, išimkite stalčiukus (būtent jie dažniausiai iššoka važiuojant). Vienas klientas nebuvo išmontavęs spintos, ir ji neįėjo pro duris, teko griebti pjūklą ir pjauti vietoj. Tiesiog supakuokite varžtus į mažą maišelį ir priklijuokite prie baldų, kad niekas nepradingtų.

Ar reikia žymėti dėžes?

Absoliučiai taip. Parašykite, kur yra kas, ir ypatingai pažymėkite "KRUŠTINA". Kasdien aš matau, kaip vairuotojai meta dėžę su "Įranga" virš dėžės su "Stiklas", nes ant pastarosios nieko nebuvo parašyta. Nenaudokite paslaptingų kodų, rašykite aiškiai. Tas, kas iškrauna, nežino jūsų šifrų. Jis pamato dėžę ir meta ją į krūvą.

Kas vyksta Vokietijos keliuose?

Kodėl taip ilgai važiuoja į Miuncheną?

Vokietija didelė, bet jos keliai dažniausiai užspausti. Darbeliai (Baustelle) ten yra be galo dažni. Be to, vairuotojai turi poilsio laiko, kurios jie privalo laikytis. Jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės, nors kai kur ir bando (bet aš to nepalaikau). Taigi, jei sakau "tris dienas", tai tikrai trys dienos, o ne "pabandysim atvykti rytoj". Logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal taip pat reiškia realaus laiko planavimą.

Ar galima susiplanuoti iškrovą savaitgalį?

Galima, bet už tai reikės mokėti. Vokiški iškrovos aikštelės dirba tik iki 14:00 valandos penktadieniais (jei nelaužia rytoj). Jei norite, kad vairuotojas atvyktų šeštadienį, tai laikoma "užsakymu už darbo laiko". Vokiečiai myli poilsį, jie neleidžia dirbti, kai nori. Geriau planuokite atvykimą į pirmadienio ryta, taip išvengsite streso ir papildomų mokesčių.

Ką daryti, jei sunkvežimis užstrigs mieste?

Tai dažna problema, ypač senuosiuose miestuose su siauromis gatvėmis. Geriau iš anksto patikrinti, ar pro jūsų namus gali važiuoti 40 tonų sunkvežimis. Jei ne, reikės perkrauti į mažesnį furgoną "paskutinę mylią" (last mile). Tai kainuoja, bet pigiau nei išsipirkti iš gatvių tarnybų už sugadintą šaligatvio ar duris. Vieną kartą teko traukti furgoną su vilkiku atgal iš gyvenamojo kvartalo, nes pasuko į netinkamą gatvę.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Ne visi. Dauguma kalba angliškai arba rusiškai. Taigi, jei jūsų giminės Vokietijoje kalba tik vokiškai ir nei angliškai, nei rusiškai, gali kilti susižinojimo problemų. Jei žinote, kad bus reikalingas bendravimas, paprašykite pervežėjo, kad išsiųstų bent kažką bendrą. Arba užsirašykite adresą ir kontaktus popieriuje, niekas nežino kaip geriau.

Kaip elgtis su parkavimu?

Griežtai laikytės ženklų. Vokietijoje statybos mašinas parkuoti be leidimo yra siaubingai brangu. Vairuotojai dažnai baiminasi palikti mašiną bet kur, todėl gali skambinti ir prašyti, kur saugu. Pasirūpinkite vieta iš anksto, jei įmanoma. Nenaudokite "buvau tik penkias minutes" argumento – tai neveikia, o baudą gausite po mėnesio paštu.

Grįžtant atgal – ar viskas taip pat paprasta?

Ar lengviau grįžti tuščia mašina?

Teoriškai taip, nes nereikia saugoti krovinijo. Bet vairuotojai nenori važiuoti tuščia, jie nori uždirbti. Taigi, jūsų grįžimas gali būti pavėlintas, kol jie ieško grįžtamam kroviniui (backload). Tai gali būti jums naudingu, jei lankstus su datomis, bet jei skubate, tuomet turbūt teks mokėti už tuščią važiavimą.

Kaip suderinti grįžimo laiką?

Nesudėkite per daug reikalavimų. Jei vairuotojas atvežė daiktus antradienį, tikėkitis, kad jis grįš trečiadienį arba ketvirtadienį. Jam reikia ilsėtis. Negalima manyti, kad jis yra robotas, kuris iš karto suks ratu. Logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal taip pat reiškia supratingumą žmogui prie vairo.

Ar gali atsitikti, kad daiktai sugenda grįžtant?

Taip, tikrai. Bangutės kelyje nekuria, ar tai į Vokietiją, ar atgal. Jeigu blogai prifixuota, nukris. Turiu omenyje vieną atvejį, kai buve gražina tuščias dėžes, o jose buvo likę smulkmenų. Jas sutrynė tiesiog važiuojant tuščia mašina (nors taip negali būti, tiesiog buvo blogai užfiksuota). Tikrinkite įkrovą prieš išvykstant iš Vokietijos.

Ką daryti, jei vėluoja grįžti?

Skambinkite, o ne rašykite pykčio žinučių. Gali būti eismo įvykis, arba tiesiog užstrigo ties siena. Aš pats ne kartą girdėjau, kad klientai skambina po valandos nuo sutarto laiko ir klausia "kur jis?". Sėskite ir ramiai laukykite. Informacija ateis, kai tik ji bus pasiekiama. Pyktis čia nieko nepagerina.

Ar galima kažką pasivežti iš Vokietijos grįžtant?

Žinoma, tai yra puikus būdas sutaupyti. Vairuotojai dažnai ieško tokių užsakymų. Jei turite kokių nors pirkinių, baldų iš parduotuvės, pasakykite iš karto. Tada jis gali susiplanuoti maršrutą taip, kad paimtų ir jūsų daiktus. Tiesiog nepamirškite, kad turi tilpti į tą pačią mašiną.

Kur dėti šiukšles po iškrovos?

Niekur į mašiną. Vairuotojai neveža šiukšlių atgal į Lietuvą, tai yra draudžiama ir brangu. Susiraskite vietinę šiukšliadėžę Vokietijoje. Būkite mandagūs, nepalikite pakuotės ant gatvės. Vieną kartą teko mokėti baudą už klientą, kuris paliko senus baldus kieme tik taip, "nes vairuotojas atsisakė". Tai ne mūsų darbas.

Ar tikrai verta viską daryti patys?

Galų gale, klausimas ar verta. Galite samdyti brangias firmas, kurios padarys viską už jus, arba galite rasti paprastą vairuotoją su furgonu ir susiliesti. Aš sakau – žiūrėkite į piniginę ir nervus. Jei turite daug brangių daiktų, geriau patikėkite profesionalams (tuo tikru, ne tais, kas skambina iš nežinomų numerių). Jei tai tik kelios dėžės su drabužiais, keliaukite patys arba ieškokite pigesnių variantų.

Išvada

Viskas suka aplink tai, kad nėra vieno universalaus sprendimo visiems. Logistikos proceso optimizavimas kraustantis į Vokietiją ir atgal yra apie tai, kaip išvengti tų paprasčiausių klaidų, kurios kainuoja brangiausiai – nervus ir laiką. Nenaudokite blogų dėžių, neslėpkite tiesos nuo vairuotojų ir gerbkite jų poilsio laiko. Jei viską padarysite protingai, kraustysis nebus košmaras, o tiesiog darbas, kurį reikia atlikti. Sėkmės keliuose ir vokiškose gatvėse.