Logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją: kas vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir galiu pasakyti vieną – teorija skiriasi nuo praktikos kaip dangus ir žemė. Kai kalbame apie logistikos proceso koordinavimą pervežant daiktus į Vokietiją, dažniausiai susiduriame ne su gražiais planais, o su staigiais nesklandumais. Vokietija arti, tai klaidina, bet biurokratija ten griežtesnė nei kaimyninėse šalyse. Čia ne tik pakrauti ir nuvežti, tai nuolatinis stresas dėl dokumentų, vairuotojų poilsio laikų ir staigių užtrukimų ties sienomis arba dėl didžiulių spūsčių. Tiesiog nepamirškite, kad geriausias planas yra tas, kuris turi rezervinį variantą.

Dokumentai ir formalumų šūksniai

Ar sunku suorganizuoti logistikos proceso koordinavimą pervežant daiktus į Vokietiją be tarpininkų?

Savaime aišku, kad įmanoma, jei turite laiko ir nervų. Reikės patys susitarti su vairuotoju, užpildyti visus CMR kontraktus ir sekti, kada jis atvyks. Bet problema ta, kad jei kažkas nutinka kelyje, pvz., sugenda sunkvežimis, jūs turite spręsti problemą esant Miunchene, o ne sėdint Vilniuje. Tarpininkai užimtų šią "skambučių rūšį" už jus. Be to, logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją reikalauja žinoti vietinius įstatymus, kuriuos vairuotojai dažnai tiesiog ignoruoja, kol ne sustoja policija.

Kiek laiko užtrunka paruošti dokumentus?

Paprastai tai klausimų valandos, jei viskas tvarkinga. Bet jei prekės yra su specialiu režimu, pvz., alkoholinės ar tabako gaminiai, tai gali užtrukti ir dieną. Vokietijai reikalingos labai tikslios sąskaitos, o ne kažkokios nerašylios. Viena kartą teko laukti, kol klientas išsiuntė papildomą prašymą, nes vokiečių muitininkai nepripažino mūsų angliško vertimo. Geriau visus popierius sudėti į vieną waską iš karto.

Kas daryti, jei vairuotojas prarado dokumentus?

O tai, atsiprašau, tikras košmaras. Tuomet prasideda tas logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją, kurio niekas nenori patirti. Reikia skambti į policiją, daryti pranešimą, o tada siųsti dokumentų kopijas gavėjui ir draudimo kompanijai. Kol viskas bus aišku, krovinius gali laikyti sandėlyje, o jūs mokėsite pinigus už saugojimą. Nenustebkite, jei tas sandėlis priklausys kažkam, kas mėgsta užkelti kainas dvigubai.

Ar CMR draudimas privalomas?

Be abejo, taip. Be draudimo jūsų krovinys yra kaip beglobis šuo autostradoje. Vokietijoje ypač griežtai žiūri į tai, nes jei įvyksta avarija ir pakenkiamas kitoms mašinoms ar prekėms, be draudimo teks mokėti milžiniškas sumas iš savo kišenės. Geriau užsidėkite didelę draudimo sumą, maždaug 300 tūkstančių eurų bent jau. Nekuklūs vokiečiai mokėjimo neleidžia atidėti.

Kokios sąskaitos reikia Vokietijos klientui?

Jei prekės keliauja tarp ES šalių, tai paprasta VMI sąskaita faktūra su PVM mokesčio numeriu. Jei iš trečiosios šalies, reikės importo deklaracijos. Vokietijos buhalterijos sistemos labai automatinės – jei skambesis numeris, sąskaita "ušlips" į kažkokį filtrą ir pinigai bus užšaldyti. Patikrinkite duomenis tris kartus prieš išsiuntiant.

Ar verta naudoti elektroninius dokumentų mainus?

Žinoma, e-CMR vis dažniau įsigalėja, seniai laikas. Tai greitina procesą, nes vairuotojui nereikia nešiotis popierių, o jūs gaunate signatūrą iš karto. Bet ne visi seni vairuotojai moka naudotis planšetėmis, kartais reikia aiškinti po dešimt kartų. Tačiau logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją su e-CMR tampa daug transparentesnis, nes viskas fiksuojama realiu laiku.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai situacija, kai nori plaukti galva sienoje. Pirmiausia skambukas klientui Lietuvoje, paaiškinimas, kad tai jo problema. Jei krovinys nukeliauja į Vokietiją ir ten liktų, mums tektų jį vežti atgal arba sandėliuoti. Rašau į sutartis baudas už tokius atvejus, kadangi tai sužlugdo visą grafiką. Vokietijai nėra svarbu, kodėl jie nepriima, jiems svarbu, kad mašina išvažiuotų.

Ar reikia ypatingų leidimų mažmeninei prekybai?

Jei vežate į parduotuves, tai dažnai reikia "Lizenz" arba atitikties deklaracijų, ypač jei tai elektronika ar maisto produktai. Vokietijos prekybos grandinės, kaip "Lidl" ar "Aldi", turi savo kruopščiausius standartus pasaulyje. Jei dokumentai bus netvarkingi, jums tiesiog neleis į sandėlių kiemą. Niekas nenori bėgioti su vėžliu, kad parodytų, jog dešrės yra šviežios.

Vairuotojai, keliai ir realus gyvenimas

Kaip elgtis su vairuotojais, kurie nekalba vokiškai?

Tai kasdienybė. Dauguma vairuotojų kalba tik rusiškai ar angliškai, o vokiškai moka tik "Moin" ir "Danke". Kai logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją užstringa dėl kalbos barjero, tenka versti viską per Google. Kartais būna juokinga, pvz., vairuotojas bandė paaiškinti, kad pasikeitė ratas, o sandėlininkas suprato, kad jis reikalauja kito vairuotojo. Geriausia turi būti angliškai kalbantis dispečeris.

Kiek laiko įprastai užtrunka kelionė į Berlyną?

Teoriškai 12-14 valandų, tačiau realybėje užtrunka ilgiau. Autostradose nuolatos statomos darbo vietos, yra eismo įvykių. Be to, vairuotojas turi laikytis poilsio laikų – jis negali važiuoti kaip Formulė-1. Geriau pasakykite klientui, kad prekės atvyks po dviejų dienų, ir būsite nustebęs, jei atvyks po vienos. Pažadėti per 24 valandas – tai kvietimas bėdai.

Ar tikrai vokiečių policija tokia griežta?

Ypač. Jei vairuotojas užfiksuotas mieguodantis vairoje arba neturi įjungto tachografo, baudos gali siekti tūkstančius eurų. Kartais jiems net nereikia sustoti, tiesiog nufotografuoja numerius vairuojant ir siunčia baudą paštu į Lietuvą. Tada tenka ilgai aiškintis su įmone. Vengiu tiems vairuotojams, kurie mėgsta "lupti" laiką.

Kas daroma, jei mašina sugenda ties Kelnu?

Tai klasika. Skambinam techninei pagalbai, bet Vokietijoje tai kainuoja brangiai. Reikia suorganizuoti perkrovą į kitą mašiną, o tai reiškia papildomus išlaidas ir laiką. Logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją tampa tada stresine patirtimi, nes reikia rasti laisvą sunkvežimį, kuris galėtų paimti krovinią iš kanapos. Kartais tenka kreiptis į vietinius pervežėjus, kurie, žinoma, naudojasi proga ir užkelia kainas.

Ar galima važiuoti savaitgaliais?

Bendrosioms prekėms – ne, yra lenktinių draudimai (Sonntagsfahrverbot). Tačiau kai kuriomis kryptimis arba specialiems kroviniams (pvz., šviežios maisto produktai, leidimą gauti sunku) galima gauti leidimą. Bet juos gauti yra šventa kažkokia procedūra, todėl geriau planuoti taip, kad mašina stovėtų poilsio aikštelėje sekmadienį. Nekalbėkime apie tai, kaip vairuotojai verčiami laikytis taisyklių, nors visi žinome, kad kai kurie bando "praslysti".

Kaip susisiekti su vairuotoju, jei jis neatsiliepia?

Tai dėlės trūkio pradžia. Pirmiausia bandoma rašyti į SMS, jei neatsiliepia – skambinama į kito vairuotojo numerį (jei eina pora). Kartais tiesiog užmiega ir išjungia telefoną, kas yra didžiausia nervų deginimo priemonė. Esu matęs atvejų, kai dispečeriai pradeda skambinti vairuotojų žmonoms namuose, tik kad sužinotų, kur jis maršrute yra.

Ar saugu palikti prekes mašinoje naktį?

Priekabose be užraktų ne, bet net ir su jomis Vokietijoje gana dažnai "lupa" krovinius, ypač jei tai tai yra elektronika ar tabakas. Geriau rasti saugomą aikštelę, kainuoja tikrai nedaug, palyginti su prarastu kroviniu. Vieną kartą mums "nuėm�" ratus ties pat aikštele, o tai reiškė dieną laukimo kol atveža naujus.

Ką daryti, jei vairuotojas prapaliko pristatymo terminą?

Tai klausimas iš serijos "kas kaltas". Paprastai baudą tenka mokėti pervežėjui, jei tai nebuvo stichinė nelaimė. Vokietijos sandėliai turi griežtus grafikus – jei vėluoji 10 minučių, gali tekti laukti iki rytojaus (arba bent iki pietų). Tada prasideda kalbos apie tai, kas mokės už vairuotojo laukimą. Geriau įsipareigoti klientui, kad terminas yra orientacinis (nors jis to nenori girdėti).

Vokietijos specifika ir biurokratija

Kokios yra didžiausios problemos su muitinės Vokietijoje?

Jie tikslūs. Jei deklaracijoje parašyta "plastikinės lentelės", o pakuočių skaičius nesutampa su realiu, jums uždarys sistemą. Kartais jie atidaro ir fiziškai tikrina krovinius, kas trunka valandas. Logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją tampa tada lėta mirtimi, nes vairuotojas negali nieko daryti, tik laukti ir žiūrėti, kaip jo laikas eina. Būtinai turkite gerą brokerį ten.

Ar sunku sužinoti, kur yra konkretus sandėlis Vokietijoje?

Kartais – taip. Vokietijos adresavimas gali būti keistas, ypač kaimo vietovėse. Navigacija kartai veda į laukus vietoje vartų. Geriau, kad vairuotojas turėtų tikslų kontaktinį numerį vietos vadovo, kuris galėtų paaiškinti kelią. Buvo atvejų, kai mašinos važiavo ratu po vieną kaimą valandą, nes niekas negalėjo surasti to "Gewerbegebiet 4".

Ar reikia mokėti už patekimą į miesto centrą (Umweltzone)?

Absoliučiai. Be Įskaitos (vok. Plakette) mašina neįvažiuos į daugelį miestų, pvz., į Frankfurtą ar Miuncheną. Jos yra pagal euro standartą – žalios, geltonos ir t.t. Jei vairuotojas įvažiuos be jos, gaus baudą, o mums teks ją apmokėti ir vėlgi spręsti problemas. Patikrinkite, ar jūsų mašina tai tą žaliąją kortelę.

Kaip vyksta iškrovimas Vokietijos sandėliuose?

Greitai ir efektyviai, jei viskas tvarkinga. Jie tai puikiai suorganizavę – vairuotojas tiesiog užvažiuoja prie dokų, duoda duomenis, ir robotai (arba darbuotojai) visą iškrauna. Bet jei pažeista paletė ar trūksta numerio, jums gali atsisakyti priimti visą partiją. Vokiečiai mėgsta tvarką, o ne mūsiškius "kaip nors bus" metodus.

Ar dažnai pasitaiko klaidų adrese?

Dažniau nei norėtųsi. Klientai siunčia adresą, kur nėra nurodytas "Gate" (vartai) numeris, o sandėlių kompleksai didžiuli. Tenka suktis po kompleksą ir klausti sargų. Tai suėda daug laiko, todėl visada prašau papildomos informacijos – kontakto asmens, kuris susitinka su vairuotoju.

Kokios kainos už perkrovą ten?

Brangios. Jei reikia perkrauti iš vienos mašinos į kitą dėl techninio gedimo, valandinis tarifas gali būti 50-100 eurų, pridedant technikos nuomą. Be to, reikia mokėti už darbuotojus. Todėl logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją turi numatyti šių išlaidų rezervą, kad nenukristumėte iš pinigų.

Ar galima pristatyti prekes tiesiai į parduotuvę?

Įmanoma, bet reikia specialių leidimų, ypač jei tai didelis sunkvežimis miesto centre. Dažniau vežama į distribucijos centrus, o iš ten mažesnės mašinos veža į parduotuves. Bandant įvažiuoti su 18 tonų sunkvežimiu į pėsčiųjų zoną, gausite didžiaulę baudą ir nemalonius pokalbius su policija.

Pinigai, rizikos ir klientų pyktis

Kodėl kainos šokuoja tiek daug?

Priklauso nuo kuro, bet ir nuo rinkos. Jei yra daug krovinių ir mažai mašinų, kaina šoka į viršų. Vokietija yra pagrindinis rinkos centras, todėl ten kainos aukščiausios. Negaliu garantuoti kainos ilgam laikui, pasirašau sutartis tik 1-3 mėnesiams, nes kitaip galiu prarasti pinigus. Klientams tai nepatinka, bet tokia realybė.

Kas nutinka, jei klientas nesumoka laiku?

Tada sustojame visus jo siuntas, kol pinigai nepateks. Tai vienintelė apsauga. Vokietijoje išlaidos didelės, negaliu važiuoti į kreditą. Buvo atvejų, kai teko laikyti krovinius kaip įkaitus iki mėnesio, kol klientas susirado pinigus. Nėra jokių jausmų versle – pinigiai pirmiausia.

Ar draudimas apima viską?

Ne visada. Yra išimčių, pvz., neteisingai pakrautos prekės arba vogtas krovinius, jei mašina nebuvo užrakinta. Skaitykite smulkmenas, ypač dėl vertybinių daiktų. Vienas klientas prarado brangų kompiuterių komplektą, nes nurodė mažesnę vertę sąskaitoje, ir draudimas išmokė tik nedidelę dalį.

Kaip apskaičiuoti galutinę kainą klientui?

Imame kuro, vairuotojo atlyginimo, mokesčių (maut), ir pridedame pelno maržą. Pridedu ir 10% už netikėtumus. Klientai dažnai klausia, kodėl brangu, o aš tiesiog rodžiu kuro bilietus. Vokietijos kainos nėra tokios pat kaip Lietuvoje. Logistikos proceso koordinavimas pervežant daiktus į Vokietiją turi būti apmokamas tinkamai, kad aš galėčiau užtikrinti kokybę.

Ar verta imtis rizikingų krovinių?

Kartais, jei užmokestis atitinka. Ginklai, pinigai, vaistai – viskas reikalauja specialių sąlygų ir apsaugos. Turiu keletą patikimų vairuotojų, kurie su tuo dirba, bet jiems tenka mokėti daugiau. Paprastai vengiu tokių siuntų, nes viena klaida gali kainuoti licenciją.

Kaip elgtis su prasta atsiliepimu?

Klausyti ir analizuoti. Jei kaltė mūsų, – privalome kompensuoti. Jei ne – aiškiname. Kartais klientai būna pernelyg reiklūs, pvz., reikalauja pristatyti per 12 valandų į visus Vokietijos kampus. Tiesiogai sakau, kad to padaryti neįmanoma be fizikos dėsnių pažeidimo. Geriau prarasti vieną klientą, nei šūktelti visą komandą.

Ar dažnai kyla problemų dėl valiutos?

Niekada neįvertinate valiutos rizikos. Jei sutarta eurai, tai viskas gerai, bet jei koks nors keistas užsienio klientas nori sumokėti doleriais ar svarais, galiu nukristi dėl kursų svyravimų. Visada stengiuosi sutarti su fiksuota kaina euru, kad nereikėtų galvoti apie biržą.

Kas daryti, jei krovinys atvyks sugadintas?

Pirmiausia – nuotraukos. Reikia užfiksuoti pažeidimus dar prieš iškraunant (arba iš karto po to). Tada skambinam draudžiotojui. Jei vairuotojas nepranešė apie tai kelyje, gali būti problemų, nes bus kaltinamas jo neatsargumas. Vieną kartą atvežė sulūžusią vitriną, ir vairuotojas net nepastebėjo, kaip ją užkrovė.

Galiausiai, viskas susikerta į vieną – patirtis ir kantrybė. Nėra idealios schemos, kaip atlikti logistikos proceso koordinavimą pervežant daiktus į Vokietiją be klaidų, jas visada padarysi. Svarbiausia – mokėti greitai reaguoti ir turėti patikimus kontaktus. Neleiskite vairuotojams gąsdinti jūsų be reikalo, bet ir klausykite jų, kai jie sako, kad kas negerai. Sėkmės kelyje, prireiks – skambinkite, padėsiu.