Logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją: tiesa be kaukių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti vieną – teorija knygose nuo realijų skiriasi kaip dangus ir žemė. Klientas dažnai mano, kad užsakęs transportą, jis gauna stebuklą, tačiau logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją yra sudėtingas mechanizmas, kurį gali sugriauti paprasta avarija A9 autostradoje arba užstrigęs muitininkas. Vokietija – tai ne tik taiklus vokiškas disciplinas, tai ir didžiuliai rūmai, kurie neuždirba nieko, jei vairuotojas neatvykta laiku. Štai kodėl reikia suprasti ne tik tai, kiek kainos kilometrai, bet ir tai, kas vyksta užkulisiuose, kai planai susiduria su realiu pasauliu.

Bendri klausimai apie laikus ir planavimą

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka krovinys nuo Lietuvos iki Vokietijos?

Visi nori girdėti, kad bus rytoj, bet tiesą sakant, standartinis logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją numato maždaug 1-2 dienas, jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL). Jei tai dalinis krovinys (LTL), tai užtruks ilgiau, nes reikia suburti prekes iš keleto vietų. Prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas važiavo į Miuncheną, bet užstrigo Ežerėlyje prie pat sienos dėl techninės apžiūros, tai truko net tris dienas. Taigi, visada geriau skaityti su rezervu.

Kodėl terminai dažnai pasiduoda?

Čia dažniausiai kaltos ne mūsų kojos, o aplinkybės. Vokietijoje eismas yra intensyvus, o statybos darbai autostradose vyksta visur. Be to, vairuotojai turi poilsio laiko reikalavimus, kurių negalima pažeisti – tachografas viską užfiksuoja. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas tiesiog pavargsta ir privalo sustoti, o klientas jau laukia. Tai yra normali realybės dalis, nors ir labai erzinanti.

Ar galima garantuoti pristatymą „rytoj ryte“?

Garantuoti galiu tik tiek, kiek leidžia kelių eismo taisyklės ir gamtos stichijos. Jei reikia garantijos 100%, tai reikėtų siųsti lėktuvu, o ne sunkvežimiu. Žinoma, stengiamės, jei sutarta, kad bus antradienį, tai ir bus, bet jei sprogs padanga ar užsikirs muitinė, mes nieko nepadarome. Kartais netgi geriausiems ekspeditoriams pasitaiko nesklandumų.

Kaip veikia savaitgaliai – ar pristatote tada?

Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu. Didžioji dalį sandėlių ir parduotuvių nedirba sekmadieniais, o šeštadieniais dirba tik trumpai. Jei krovinys atvykta penktadienio vakare, jis gali likti stovėti iki pirmadienio. Tai reiškia, kad logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją turi būti planuojant atsižvelgiant į šias „neveikimo“ valandas, kitaip gausite papildomų sandėliavimo mokesčių.

Ką daryti, jei prekės skubos labai?

Tada turime ieškoti tiesioginio transporto be pristatymo tarpinių taškų. Tai kainuos brangiau, bet vairuotojas važiuos tiesiai į adresą ir niekur nestos. Tačiau būkite pasiruošę, kad tokių mašinų ne visada įmanoma rasti iš karto. Kartais reikia kelias valandas sugundyti ką nors išvykti, nors jis jau planavo miegoti.

Vokietijos specifika ir vairuotojų kasdienybė

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokiški adresai paprastai tvarkingi, bet yra išimčių, ypač senosiuose miestuose arba industriniuose rajonuose, kur gatvės gali būti be pavadinimų, tik pažymėtos numeriu. Kartais vairuotojas praranda signalą arba GPS nuveda į uždarą vartų kompleksą, kur reikalingas papildomas kodas. Tada prasideda telefonų karus, o laikas bėga.

Kaip elgiasi vokiečių sandėlininkai?

Žmonės įvairūs, bet dažniausiai jie labai taiklūs laiku. Jei atvykate 5 minutes vėlai, gali tekti laukti iki kitos dienos (arba bent iki poilsio pertraukos). Jie nemėgsta, kai juos stumia. Geriau atvykti prieš valandą ir laukti, nei vėluoti. Tai yra nematyta taisyklė, kurios geriau laikytis.

Ar dažnai pasitaiko vairuotojų trūkumas?

Šiuo metu tai didžiausia problema visoje Europoje. Net jei logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją yra perfektai suplanuotas, mes tiesiog neturime kur pasiimti krovinio. Kartais tenka atsisakyti darbų, nes nėra vairuotojų, o tiek, kurie yra, renkasi ilgesnius maršrutus, o ne trumpus šuolius.

Kokios sąlygos vairuotojams tenka ten?

Vokietijoje geros poilsio vietos (Rasthof), bet jos pilnos. Vairuotojai dažnai privalo stovėti nelegaliose vietose, kad tik užpildytų grafikus, o tai kelia pavojų ir baudas. Tai nedaro proceso greitesniu. Kai vairuotojas neranda vietos miegoti, jis negali važiuoti toliau, todėl terminas automatiškai pasiduoda.

Ar būna problemų su kalba?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai mažai kas moka. Kai reikia susitarti dėl iškrovimo vietos arba techninio trikdžio, tai sukelia keblumų. Aš asmeniškai prisimenu, kaip teko versti vokišką instrukciją dėl padangų keitimo per telefoną, nes vairuotojas nieko nesuprato.

Ką reiškia „Gebohren“ sandėliuose?

Tai yra įvairios papildomos paslaugos, už kurias reikia sumokėti. Pavyzdžiui, jei reikia naudoti rankų keltuvą, jei krovinys yra ant paletės, bet nėra pakrautas ant šakėmis, arba jei reikia iškrauti dėžėmis. Vokiečiai mėgsta viską detaliai užpildyti savo protokolus, todėl galima tikėtis papildomų sąskaitų, kurios nebuvo numatytos pradžioje (ypač jei netyčia kažką sugadinsite).

Dokumentai ir muitinės reikalavimai

Kokius dokumentus būtina turėti?

Svarbiausias yra CMR krovinio kvitas. Be jo niekur nepraeisi. Taip pat reikia sąskaitos-faktūros, prekių deklaracijos (EX1 jei reikia) ir, žinoma, vairuotojo pažymėjimą. Vokietijos policija dažnai tikrina, ar viskas sutampa, jei sustabdys mašiną. Jei trūksta vieno lapo, gali būti didelė problema.

Ar dažnai tikrina muitinė?

Jei prekės keliauja iš Lietuvos (ES į ES), tai formalios muitinės paprastai nėra, tačiau gali būti fizinės apžiūros, jei yra įtarimų dėl kontrabandos (mokesčių vengimo). Tačiau jei prekės ateina iš trečiųjų šalių (pvz., Kinija per Lenkiją), tai logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją tampa košmaru dėl muitinės procedūrų, kurios gali trukti dienomis.

Kas daryti, jei CMR klaidingas?

Reikia kuo greičiau išsiųsti pataisymą (korrektur). Be teisingo CMR vokiečiai neiškraus prekių. Kartais nutinka, kad ekspeditorius užrašo neteisingą svorį arba prekių skaičių – tai viena dažniausių klaidų. Geriau patikrinti du kartus prieš išvykstant, nei vėliau aiškintis telefonu su vokišku sandėliu, kuris nieko nenori girdėti.

Ar sunku gauti eksporto licencijas (jei reikia)?

Tai priklauso nuo prekių. Jei tai alkoholis ar tabakas, be licencijų neišsiversite. Procesas lėtas, reikia daug laiko ir biurokratijos. Aš asmeniškai neesu ekspertas šioje srityje (man dažniau tenka paprasti kroviniai), bet galiu pasakyti, kad jei dokumentai tvarkingi, viskas vyksta sklandžiai, o jei ne – sustojate sienoje.

Kas atsitinka su dokumentais, jei vairuotojas praranda juos?

Tai siaubas. Reikia daryti policijos protokolą ir siųsti originalus kopijas. Kol tai vyksta, krovinys stovi. Vokiškose įmonėse tokios situacijos toleruojamos labai blogai. Nors dabar daug kas eina elektroniniu būdu, bet vis dar yra vietų, kur reikalingas popierius.

Krizės, problemos ir „nepatogūs“ dalykai

Kas nutinka, jei krovinys sugadintas?

Pirmiausia – nuotraukos. Daug nuotraukų. Reikia užpildyti pažeidimo protokolą (damage report). Vokietijos draudikai yra griežti, jei nėra įrodymų, jie nemokės. Kartais vairuotojas gali būti kaltas dėl blogo užfiksavimo, o kartais – pačios siuntos (kai per sunku vienai paletei).

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Vakarų Vokietijoje, ypač netoli Nyderlandų sienos, pavogti sunkvežimį arba dalį krovinio yra reali grėsmė. Ypač jei tai elektronika ar rūbai. Todėl rekomenduojama neleistis vairuotojams palikti mašinos neapsaugotose aikštelėse per naktį. Tai keblia logistikos procesą valdant pristatymo terminus į Vokietiją, nes reikia rasti saugias vietas, o jos ne visados yra patogiai.

Ką daryti, jei pirkėjas atsisako priimti prekes?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas gali stovėti ir laukti kelias dienas, kol bus sprendimas dėl grąžinimo. Tokiu atveju mokesčiai už laukimą (stand-by) kyla kaip grybai po lietaus. Būna, kad vokiškas klientas tiesiog pasako „ne“, ir viskas, tada reikia vežti atgal arba ieškoti alternatyvaus pirkėjo (kas beveik neįmanoma greitai).

Kaip elgtis su blogomis transporto kompanijomis?

Yra daug tokio „pusiau legalaus“ verslo. Jie pažada pigiai, paskui dingsta arba neatsiliepia į telefonus. Aš visada sakau – geriau sumokėti šiek tiek daugiau patikimam partneriui, nei vėliau gaivinti ryšius su vairuotoju, kuris sėdi girtas kaip šluota prie Kelno. Pasitikėjimas šioje srityje brangiau kainuoja nei kuras.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų kelyje?

Sunkvežimiai sensta, o dalys brangsta. Gedimas gali nutikt bet kur. Jei logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją nebuvo suplanuotas su laiko rezervu, tai gedimas reiškia praleistą terminą. Reikia turėti draudimą, kuris padengtų šią riziką, bet pinigai neatgaivins praleisto kontrakto.

Ar įmanoma susiderėti dėl terminų pakeitimo su vokiečiais?

Jei jūs turite ilgalaikę sutartį ir gerus santykius, taip, jie gali būti supratingi. Bet jei tai vienkartinis užsakymas ir jūs vėluojate be pagrindo, jie tiesiog atšauks užsakymą arba paims baudas. Vokiečiai mėgsta punktus ir atsakomybę, juos neįmanoma įtikinti „kažkurio draugo“ istorijomis.

Kainos, mokesčiai ir paslėpti išlaidos

Kodėl kaina nuolat kyla?

Kuras, degalai, tolimesniųjų reisų mokesčiai, minimalus atlyginimas vairuotojams (Mindestlohn) Vokietijoje. Viskas brangsta. Kartais atrodo, kad kainos keičiasi kas valanda. Negaliu garantuoti kainos ilgam laikui – pasirašius sutartį rytoj kuras gali pakilti 10 centų, ir viskas, marža išgaruoja.

Kas yra „Maut“ ir kaip tai veikia kainą?

Tai kelių mokesčiai už važiavimą Vokietijos autostradomis. Jie labai aukšti. Visi šie mokesčiai yra įskaičiuoti į kainą, bet kartais nenumatyti maršrutai (pvz., apvažiavimas dėl eismo įvykio) gali padidinti šias išlaidas, o klientas to nesupranta ir klausina, kodėl papildomai reikia mokėti.

Ar galima sutaupyti renkantis pigų pervežėją?

Galite, bet rizikuojate. Pigus pervežėjas dažnai taupo ant vairuotojo poilsio arba techninės priežiūros. Vieną kartą taip sutaupyta 100 eurų kainavo klientui 2000 eurų baudos už vėlavimą svarbiam kontraktui. Pinigai pinigais, bet reputacija brangiau.

Kokios yra įprastos mokėjimo sąlygos?

Standartas – 30 dienų po sąskaitos gavimo. Tačiau kai kurios kompanijos, ypač naujos arba turinčios finansinių problemų, gali prašyti išankstinio mokėjimo. Aš asmeniškai visada patariu patikrinti kompanijos patikimumą prieš siunčiant prekes be išankstinio apmokėjimo (bent jau tarp tarpininkų).

Kas dėl grąžinimo krovinių (retour)?

Tai gana dažnas dalykas, ypač prekybos centruose. Prekės netinka, sugadintos arba tiesiog per daug. Grąžinimas kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pristatymas. Kartais klientai nustemba, kai sužino, kad už sugrąžintą prekę taip pat reikia sumokėti. (Nors kartais pavyksta susitarti dėl nuolaidos, jei tenka važiuoti tuščia grįžtant).

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne į grafikus, o į žmones ir jų sugebėjimą spręsti problemas. Logistikos procesas valdant pristatymo terminus į Vokietiją nėra statinis, jis gyvas ir kintantis kaip oras. Nėra tobulo plano, todėl svarbiausia yra kantrybė, geri partneriai ir supratimas, kad kartais dalykai tiesiog neina pagal planą. Pasiruoškite nenumatytiems, ir bus geriau visiems.