Logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, ir gal pasakysiu keiktą – „logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai“ tai sąvoka, kuri egzistuoja tik mūsų galvose arba vadovų pristatymuose. Realybėje viskas atrodo visai kitaip. Vieną dieną viskas vyksta lyg pagal nutarimą – krovinys užsikrauna, vairuotojas važiuoja, pakuolė iškrenta. O kitą dieną, vėlgi, kažkas sustoja ties pasienio punktu arba sugenda sunkvežimis Vokietijos autostradoje, kur vietiniai vagys tiesiog laukia, kol pajudės spūstis. Aš čia ne kad būčiau piktas, tiesiog stengiuosi parodyti, kad logistika yra gyvas organizmas, o ne sausa instrukcija. Rašysiu štai taip, kaip kalbėčiau su jumis gerdami kavą arba rašydami ilgą žinutę „WhatsApp“, kai kažkas nueina ne taip, kaip planavome.

Bendri klausimai apie vežimą

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Vokietiją?

Tai vienas labiausiai nepatogių klausimų, nes klientas visada nori girdėti konkrečų valandų. Jei kalbame apie tai, kaip vyksta logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai, tai nuo Vilniaus iki Berlyno važiuoji apie 12–14 valandų, jei nenukrenti nuo kelio. Bet čia nėra tikras laikas, nes reikia pridėti pakrovimą, iškrovimą, galbūt muitinę (nors ES, bet kartais sustoja tikrinami) ir tas priverstines pauzes vairuotojams. Taigi, realiausia sakyti – nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar tai pilna mašina, ar dalinė krovinys.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Skaitykite, aš čia jums nieko nepromise-siu (pažadu). Dažniausiai mūsų vairuotojai kalba angliškai, rusiškai ar lietuviškai, ir tai dažniausiai užtenka susiderėti su sandėlininku, kuris taip pat dažnai kalba tik rusiškai arba angliškai. Vokiškai kalba vienetai, tie, kurie važinėja ten kasdien. Bet jei jums reikalingas vairuotojas, kuris sugebėtų aptarti vokišką filosofiją su gavėju... tai turbūt teks ieškoti kitos ekspedicijos. Aš asmeniškai visada liepiu vairuotojams susirasti bent kelis žodžius, kaip „Guten Tag“ ar „Wo ist Lager?“, bet ar jie tą prisimena, kada atvyksta pavargę? Nežinau.

Ar galiu siųsti mažus daiktus, ar turi būti visa mašina?

Žinoma, galite siųsti ir vieną dėžę. Tai vadinama daliniu kroviniu arba agregacija. Logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai susideda iš to, kad mes surinkame keletą tokių mažų siuntų į vieną sunkvežimį. Tiesa, čia yra vienas nepatogumas – jūsų siunta gali „nuvažiuoti lankais“, nes vairuotojas turi apvažiuoti penkis miestus, prieš tai išsidėliojant kitus krovinius. Taigi, jei skubate, geriau mokėti už vietą tiesiogiai, o ne laukti, kol ką nors iškraus Vokietijoje.

Kas daroma, jei vairuotojas pasiklysta?

Tai tikrai ne tokia reta situacija, kaip galbūt atrodo. Nauji „Mercedesai“ ar „Volvo“ turi puikius navigacijos sistemų, bet kartais Vokietijos miestuose, kur yra daug apribojimų sunkiasvoriams transportams, navigacija vedą į negalimas vietas. Vakar vienas mano vairuotojas skambino ir sakė, kad važiuoja per kažkokią pievą, nes navigacija sakė, kad tai kelias. (Jis turbūt buvo praleidęs ženklą). Tokiu atveju mes tiesiog skambinam klientui arba paieškome vietinio sandėlio telefono ir prašome padėti nukreipti. Nieko baisaus, tik laiko praradimas.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Žiūrėkite, mes turime draudimą, kuris dengia daiktus, bet tas draudimas neapsaugo nuo visko. Jei įdedate į dėžę 50 tūkstančių vertės auksą ir neparodote tai dokumentuose, o dėžė atsidurs atvira krovinio vietoje... tai bus problemų. Logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai neapsiriboja tik važiavimu, tai ir atsakomybės pasiskirstymas. Aš visada patariu – jei daiktas brangus, jį reikia tinkamai supakuoti, uždaryti antspaudais (plomba) ir viską užfiksuoti nuotraukose prieš pakrovimą. Tada ir miegosite ramiau.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas yra sandorio sutartis ir prekių siuntos sąrašas (packing list). Be to, būtinas CMR kontraktas – tai toks pagrindinis dokumentas tarptautiniams vežimams. Jis patvirtina, kad davėte mums daiktus, mes juos priėmėme ir vežame. Jei prekės yra naujos, reikės PVM sąskaitos-faktūros kopijos. Vokietijoje muitinė kartais gana griežtai tikrina, ar prekės atitinka deklaraciją, ypač jei tai technika arba alkoholis. Geriau turėti viską pasiruošę iš anksto, nei laukti, kol mašina stovi pasienyje.

Ar reikia eiti į muitinę, jei važiuojame į ES šalį?

Pagalbine principu – ne, nes Lietuva ir Vokietija yra abu Schengeno ir ES erdvėje. Tačiau... (visada yra to „tačiau“). Jei krovinys keliauja iš trečiosios šalies, t.y., atvyksta į Lietuvą iš Kinijos ar Rusijos ir toliau vežamas per Vokietiją, tai muitinės procedūros gali būti reikalingos. Taip pat, jei prekės yra pavojingos arba yra labai didelės vertės, vokiečiai gali sustabdyti patikrai. Taigi, aš dažnai sakau – laisvė yra gera, bet dokumentai turi būti tvarkingi, kad neįtartų, kad vežate kažką nelegalaus.

Kas yra EXW ir DAF sąlygos, aš visai jų nesuprantu?

Nieko baisaus, čia paprasti dalykai. EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs suteikiate man prekes savo sandėlyje, ir toliau viskas yra mano galvos skausmas – pakrovimas, transportas, draudimas. O DAF arba DAP (Delivered at Place) reiškia, kad aš pristatau prekes tiesiai iki jūsų durų Vokietijoje, bet jūs užtikrinat iškrovimą. Logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai labai priklauso nuo to, ką susitaręs šiuo punktu. Dažniausiai klientai renkasi DAP, nes jiems lengviau – atėjo vairuotojas, numetė dėžes ir nuvažiavo.

Ką daryti, jei pamečiau sąskaitą faktūrą?

Nesijaudinkite, viskas dabar yra elektroniniuose laiškuose. Bet jei vairuotojas fiziškai neturi popieriaus, kai sustoja apžiūrai, tai gali būti nemalonumai. Aš visada liepiu vairuotojams spausdinti visus dokumentus bent du kartus – vienus paduoti gavėjui, kitus laikyti pas save. Jei sąskaitos nėra, vokiečių logistiniai partneriai gali atsisakyti priimti krovinį, nes jie nemato, ką jie iš tikrųjų gauna. Tada teks siųsti dokumentus faksu arba el. paštu, o tai laiko ėdimo reikalas.

Ar turiu būti juridinis asmuo (įmonė)?

Galima vežti ir fiziniam asmeniui, bet tada yra daugiau kampų. Juridinis asmuo gali lengviau susitarti dėl mokėjimų, sąskaitų ir draudimo. Fizinis asmuo dažnai nori pervesti pinigus iš asmeninės sąskaitos, o mūsų buhalterija to nemėgsta. Be to, jei vežate dalykus, kurie nėra asmeniniai, tai gali būti įvardyta kaip verslo veikla be leidimo. Taigi, jei tai tik viena kėdė seneliui, gerai, jei dešimt paletų elektronikos – geriau turėti įmonę.

Kainos ir mokėjimas

Nuo ko priklauso kaina?

O, čia tas, kas visus labiausiai dominuoja. Kaina priklauso nuo degalų, kurie šiais laikais... na, jūs žinote, kokie jie. Taip pat nuo sezono – prieš Kalėdas arba vasarą, kai visi važiuoja atostogų, kaina šuoliais aukštyn. Taip pat svarbu, ar reikia „kelto“ (nors į Vokietiją nereikia, jei ne per Skandinaviją), ar reikia įrenginio su liftu. Logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai tampa brangus, kai klientas paskutinę minutę pareikalauja iškrovimo su įrenginiu, o to pradžioje nebuvo numatyta. Tokios paslaugos kainuoja papildomai.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jeigu vežate reguliariai, kas savaitę po mašiną, tai žinoma, mes susiderėsime. Bet jei tai vienkartinis siuntimas vienos paletės į Miuncheną, tai mano pelnas tenka toks plonas, kad nuolaida tiesiog neįmanoma. Aš visada stengiuosi būti sąžiningas – duodu gerą kainą iš karto, kad nereikėtų prekiautis. Tačiau yra firmų, kurios pradeda nuo kosminių sumų, tada vėliau nuleidžia, bet aš to nedarau, manęs žiniai užtektų.

Kada reikia apmokėti už pervežimą?

Standartiškai mes dirbame su 30 dienų atidėjimu įmonėms, kurios turi sutartį. Jei tai naujas klientas arba fizinis asmuo, mes paprastai prašome išankstinio mokėjimo arba bent 50% avanso. Vokietijoje yra keletas firma, kurios mums uždelsto mokėjimus mėnesiais, ir mums tai labai nervina, tad dabar esame atidesni. Negi galiu duoti vairuotojui į rankas degalams, jei pinigai dar ne mano sąskaitoje? Ne.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Nes degalai pabrango, arba todėl, kad rado mašiną tik kitame mieste, ir teks važiuoti tuščia 200 kilometrų, kad ją pasiekti. Kartais logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai suklumpa į tai, kad laisvų mašinų tiesiog nėra. Tada turi eiti į biržą ir pirkti brangiai. Aš nesu stebuklas kad ir kaip norėčiau suteikti jums pastovią kainą, rinka visą nusprendžia už mane.

Ar imamas mokestis už dokumentų parengimą?

Dažniausiai ne, jei tai paprasti CMR ir sąrašai. Bet jei reikia daryti specialius eksporto sertifikatus, muitinės deklaracijas ar specialius draudimus (pvz., šampano arba tabako vežimui), tai tai kainuoja. Mes esame pervežimo įmonė, ne juridinis biuras, todėl sudėtingų dokumentų darbas turi būti apmokėtas atskirai, nors aš kartais, jei klientas geras, padaryu nemokamai kaip gestą.

Vokietijos specifika

Ar vairuotojai moka už važiavimą keliais?

Taip, Vokietijoje yra mokami keliai sunkiasvoriams transportams (Toll). Mes apie tai nieko nesakome klientams, nes tai įskaičiuota į kainą. Bet kartais girdžiu nusiskundimus, kad vairuotojai važiuoja aplinkkeliais, kad sutaupyti pinigų. Aš jums sakau – geriau jie važiuoja aplinkkeliu, nei moka už kelią iš savo kišenės ir yra piktą. Vokiečių keliai, tiesa, kokybiški, bet tas mokesčiai... jie kyla kiekvieną metą.

Kas yra „Umweltplakette“ (aplinkos aplinkos kortelė)?

Tai toks lipdukas, kurį turi turėti kiekviena mašina, jei ji važiuoja į „žaliąją zoną“ miestuose. Be jo gausite baudą. Mūsų visos mašinos tokias turi, tačiau jei statote savo mašiną arba nuomajate kurą kitur, tikrinkite tai. Vokietijai labai rūpi oras, todėl jie griežtai seka, ką išmeta jūsų vamzdžiai. Be to, ten nurodomas degalų tipas (dyzelinas/benzinas), tai ne taip paprasta kaip pas mus.

Ar sunku rasti vietą pernakvojimui vairuotojui?

Vokietijoje sunkvežimių stovėjimo aikštelės yra pilnos, ypač naktį. Kartais vairuotojas privalo važiuoti 40 km toliau, kad tik rastų vietą, kur galėtų užmigti legaliai. Tai gali sudėlioti grafiką. Aš pats kartą važiavau su vairuotoju (dar seniau), ir mes praleidome tris valandas ieškodami vietos netoli Hamburgo. Tai ne vaizdelis, o tiesiog stovėjimas eilėje. Taigi, jei vairuotojas atvyksta pavėluoti, tikriausiai jis tiesiog negalėjo sustoti anksčiau.

Ar dažnai tikrina „Gutachten“ (techninį įvertinimą)?

Jei vežate naudotus baldus arba techniką, vokiečiai labai mėgsta tą žodį. Jie nori matyti dokumentą, kad krovinys nekenksmingas, neturi medžiagos dalelių arba yra saugus. Be „Gutachten“ jums gali neleisti iškrauti sandėlyje. Tai yra būdinga būtent Vokietijos rinkai – jie mėgsta popierius ir sertifikatus. Lietuvoje mes dažnai pakrokame ir važiuojame, ten reikia viską įrodyti.

Kaip su el. paspirtukais ar dviračiais?

Čia yra viena didžiausių košmarų šiuo metu. Vokietija turi griežtus reikalavimus dėl baterijų pervežimo. Negali tiesiog įmesti 10 elektros paspirtukų į mašiną ir važiuoti. Jos turi būti specialiai pakrautos, atitinkančios ADR reikalavimus (pavojingos krovinys). Dauguma klientų to nežino ir stebimasi, kodėl kaina šokuoja. Aš jums sakau – viena klaidingai supakuota baterija gali sudeginti visą sunkvežimį su prekėmis.

Problemų sprendimas ir nesklandumai

Kas nutinka, jei krovinys sugenda kelyje?

Mes turiame draudimą „CASCO“ ir krovinio draudimą. Pirmiausia reikia užfiksuoti žalą – nuotraukos, vairuotojo pažymos, policijos protokolas (jei buvo eismo įvykis). Tada mes pradedame draudimo procesą. Vokietijoje tai dažnai vyksta greičiau nei kitur, jei visi dokumentai tvarkingi. Bet aš turiu jums pasakyti – gauti pinigus iš draudimo gali užtrukti iki 30 ar net 60 dienų, tai neskubkite su planais.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galite, bet tai kainuos. Jei mes jau pasamdėme mašiną ir ji važiuoja pas jums, o jūs sakinėte „nebereikia“, turėsite sumokėti baudą už tuščią važiavimą (dead mileage). Vairuotojų trauka yra brangi, mes negalime jų varyti be užmokesčio. Geriau pasakykite iš karto, jei abejojate, nei laukykite, kol jau stovės kieme.

Kas daryti, jei vairuotojas nėra mandagus?

Žinau, kad kartais mūsų vairuotojai gali būti... šiek tiek „šiupininiai“. Jie dirba po 14 valandų per dieną, miega kabinoje, valgo užkandžius. Jei jums atrodo, kad jis buvo linkęs, pabandykite suprasti. Bet jei jis elgėsi nepriimtinai, niekada nedraustiskai ar nebraižė prekių, skambinkite man tiesiogiai. Aš su juo kalbėsiu (ir turbūt ne labai maloniai). Mes vertiname jūsų verslą ir nenorime prarasti dėl blogo vairuotojo elgesio.

Ar įmanoma sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma mašinų turi GPS seklius, tačiau aš duodu nuorodą ne visada. Kartais sistema užstringa arba rodo vietą, kurioje mašina buvo prieš 4 valandas. Jei jums labai svarbu žinoti, kur yra daiktas, rašykite man, aš paskambinsiu vairuotojui. Tai senas mokyklos metodas, bet veikia geriau nei tas jūsų „Live tracking“, kuris dažnai meluoja.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti prekes?

Tai blogiausias scenarijus. Tuomet vairuotojas privalo važiuoti atgal su kroviniu, o jums teks mokėti už važiavimą ten ir atgal (dubliuojamas kelias). Be to, gali būti mokestis už sandėliavimą Vokietijoje, jei reikia laikinai palikti daiktus. Todėl visada patikrinkite, ar jūsų partneris tikrai laukia siuntos ir ar jis žino apie atvykimo laiką. Komunikacija čia yra raktas.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Per mano dvidešimt metų tai nutiko tik vieną ar du kartus, ir tai ne dėl vairuotojų kaltės, o dėl to, kad klientas nepakankamai užfiksavo krovinio būklę. Vokiečiai yra sąžiningi, bet jei paliksite atidarytą mašiną kieme... tai tai ne mūsų problema. Mes visada rekomenduojame uždaryti mašiną antspaudais (plombomis). Jei atvykstate ir plombos nėra – nedarykite iškrovimo, skambukite man. Tai geriausia apsauga.

Išvada

Viskas, ką čia parašiau, yra mano kasdienybė. Logistikos procesas pervežant daiktus į Vokietiją paprastai atrodo kaip tiesi linija, tačiau realybėje tai vingiuotas kelias su daugybe posūkių. Nerašiau čia jokių gražių frazių iš vadovėlių, tik gryną patirtį. Svarbiausia yra ne tiek kaina, kiek pasitikėjimas ir ryšys. Jei žinote, kad galite paskambinti ekspeditoriui ir jums pasakys tiesą, net jei ji nepatogi, tai pusė sėkmės. Tad, jei ruošiatės siųsti ką nors į vakarus, pagalvokite ne tik apie dėžę, bet ir apie tai, kas vyksta už jos ribų.