Logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – teoriškai viskas atrodo paprasta, bet praktikoje visada kažkas įkyri. Vokietija yra arti, tai visiems atrodo, kad tai tik valanda ar dva kelio, tačiau logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių reikalauja daug daugiau nei tik užsisakyti „vilką“. Matęs esu viską – nuo to, kaip žmonės bando susikrauti visus namelius vieną „Golfą“, iki tokių situacijų, kai muitinėje sulaikomas trečiasis vairuotojo pusbrolis. Čia nėra jokių stebuklų, tiesiog reikia žinoti keletą dalykų, kad išvengtumėte nereikalingų nervų. Papasakosiu jums, kaip tai tikrai vyksta, be jokio poliravimo, taip, kaip tai gyvenime.

Kainodara ir biudžeto planavimas

Kiek iš tikrųjų kainuoja perkraustymas?

Tai visada pirmasis klausimas, ir, tiesą sakant, sunkiausias. Kainos svyruoja kaip oras. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų (ar tai 20 kubinių, ar 50), ir kur Vokietijoje esate. Jei esate giliau šalyje, pavyzdžiui, Bavarijoje, kainos bus aukštesnės dėl degalų ir vairuotojo darbo laiko. Taip pat įtakos turi ir diena – savaitgaliais ar šventėmis logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių kainuoja brangiau, nes vairuotojai taip pat nori poilsio. Nerašykite man, kad „kas kainuoja perkraustymas“ – parašykite, ką turite, kur ir kada, tada suskaičiuosiu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, ar reikalingos kėlimo paslaugos (jei nėra lifto), ar tiesiog krovinio įkėlimas į pirmą aukštą.

Ar reikia mokėti už pradinį apžiūrėjimą?

Daugelis klausia, ar atvažiuoju pažiūrėti, kiek daiktų yra. Esu senos mokyklos, todėl sakančiau – jei daugiau kaip 40 kubinių metrų, tai tikrai verta. Jei tai tik mažas butas, galima ir nuotraukų pagalba. Tačiau turiu būti sąžiningas – dažnai klientai siunčia nuotraukas, kuriose matosi tik viena kambario dalis, o už durų stovi dviejų metrų aukščio spinta. Tada logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių pasidaro sudėtingas, nes mašina netelpa. Pradinis apžiūrėjimas sutaupo Pinigų galutinis sąskaitos, nes nenuvažiuosime per mažu sunkvežimiu. (Tikrai, kartais atvažiuojame ir sakome – ojo, čia daugiau nei galvojome).

Ar į kainą įeina dėžės ir pakavimo medžiagos?

Tai priklauso nuo pasirinkto paketo. Esu girdėjęs istorijų, kai firmos siūlo „viską įskaitant“, o atvažiuoja be dėžių. Mes įprastai imame už medžiagas atskirai, nebent sutartame kitokiaip. Geriausia pasidarykite sąrašą, kiek jums reikia dėžių. Vokietijoje parduotuvėse dėžės gana brangios, todėl dažniau jas vežame iš Lietuvos. O tiek burbuliukai... šiaip sau, juos reikia taupyti, nes pas mus tiek plastiko vėliau lieka, kad aš juos dar po metų išmetu (arba duodu kam nors sodui). Už dėžes reikia mokėti, tai ne dovaną.

Kas darbiai gali brangiai kainuoti?

Stipriai brangina nerealiai sunkių daiktų, tokių kaip pianinas ar seifas, kėlimas be lifto. Tarkime, gyvenate 5-ame aukšte be lifto Miunchene. Vairuotojas vienas to nepakels – reikės komandos. Tas darbas laikomas „krovimo darbais“ ir jis mokamas pagal valandas. Dar vienas dalykas – jei reikia išmontuoti baldus ir vėl surinkti Lietuvoje, tai papildomi valandos. Neklauskite „kodėl brangu“, paklauskite „kaip padaryti, kad pigiau“ – pats surinkite baldus arba suraskite kaimyną pagalbai.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Žinoma, visada galima pasikalbėti. Esu žmogus, ne robotas. Bet vėlgi, jei su jumis nebuvo darbo anksčiau, paprastai prašome avansą, kad užtikrintume, kad mašina tikrai važiuos. Yra buvę atvejų, kai atvažiavome, o klientas nusprendė, kad nebevažiuoja. Mums tai nuostoliai. Taigi, logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių prasideda ne nuo to, kai atvažiuoja sunkvežimis, o nuo pasitikėjimo. Avansas – tai jūsų garantija, kad mes nevažiuosime į kitą užsakymą vietoje jūsų.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Tiesioginiai – nėra. Bet yra tokių, apie kuriuos nešvaria sąmone nepagalvojate. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra vietų, kur sunkvežimiui negalima važiuoti (Umweltzone). Jei įvažiuosite į žaliąją zoną be tinkamo ženklo, baudą gausite vairuotojas, o ją padengs klientas. Dar vienas dalykas – parkingai. Kartais teko stovėti mokamuose aikštelėse, kol laukiam kliento su raktais. Tai visi mokesčiai, kurie gali užlipti ant galutinės sumos, jei neplanuojate laiko.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Niekada nepamirštu vieno kliento, kuris važiavo be pasų ir teks jam grįžti. Pagrindai – asmens dokumentas visiems, kurie važiuoja. Jei važiuoja ne savininkas, reikalinga notarinė pavedimo galiojimo dokumentų power of attorney (tikrai nepamenu, kaip tai vokiškai, bet žinai, ką turiu omenyje). Be to, jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso ir draudimo „Žalioji korta“. Be šių dalykų logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių tiesiog sustoja sienos užkardos. Taip pat būtinas daiktų sąrašas – inventoriaus sąrašas vokiškai arba angliškai. Be jo, muitinė gali laikyti jus prekeiviais.

Ar reikia eiti į muitinę, jei važiuojame į ES šalį (Lietuvą)?

Papildomai – ne, nes abi šalys yra ES erdvėje ir Schengen zonoje. Tai reiškia, kad fizinio patikrinimo dažniausiai nėra. BET! (Didelis bet). Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis, muitinė gali manyti, kad tai prekybinių tikslų siunta, tuomet reikės mokėti PVM ir muito. Jei tai asmeniniai naudoti daiktai, turi būti akivaizdu, kad jie nėra nauji. (Vieną kartą bandėme įvežti penkias naujas viryklęs – tai buvo problema). Taigi, jei perkate naujus baldus Vokietijoje ir vežate juos namo, saugiau turėti pirkimo kvitą.

Kas daryti, jei daiktų yra daugiau negu numatyta?

Tai dažna problema. Klientas sako „aš tik turiu du krepšius“, o paskui užkrauname 20 kubinių metrų. Jei mašinos talpa nebegali išlaikyti svorio, turėsime važiuoti antrą kartą. Tas antras važiavimas – tai papildomi pinigai. Todėl, kai planuojate logistikos procesą persikraustant iš Vokietijos be trukdžių, būkite sąžiningi su savimi ir su vadybininku. Geriau pasiimti didesnę mašiną iš karto, nei vėliau verkti dėl dvigubų kelių mokesčių. Vokietijos keliai mums brangūs.

Ar sunku gauti leidimą važiuoti sunkvežimiu miesto centre?

Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl sunkiasvorių transporto priemonių. Kai kur miestuose (pavyzdžiui, senamiestyje) negalima važiuoti be specialaus leidimo. Mes paprastai žinome, kur galima, kur ne, bet kartais klientai nori, kad užvežtume tiesiai po langą, kur yra „Įvažiavimas draudžiamas“ ženklas. Tada reikia gauti leidimą iš miesto valdžios (Straßenverkehrsbehörde). Tai trunka laiko, todėl apie tai reikia galvoti prieš savaitę-dvi. Negerai, kai vairuotojas atvažiuoja ir negali įvažiuoti.

Ar reikia deklaruoti elektroniką ar brangius daiktus?

Jei tai asmeniniai daiktai (nepritaikyti prekybai), deklaruoti nereikia. Tačiau, jei vežiate 5 naujus kompiuterius dėžėse, tai gali kelti klausimų. Aš visada patariu – jei turite labai brangų daiktą (brangiai laikrodį, juvelyrinius dirbinius), geriau jį vežti su savimi mašinoje arba pasirašyti draudimo polisą. Mūsų draudimas apima daiktus, bet tik iki tam tikros sumos, ir tik jei jie buvo įpakavoti teisingai. Neužtikrinsiu, kad logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių apsaugos jūsų brangų porinį laikrodį, jei jis gulės be stiklinės dėžutės.

Kas darbo su vokišku „Abmelden“ dokumentu?

„Abmeldung“ tai išsiregistravimas iš gyvenamosios vietos Vokietijoje. Tai svarbus dokumentas ne tik dėl Vokietijos įstaigų, bet ir dėl mokesčių. Jei jūs išsiregistruojate, tai oficialiai parodo, kad išvykstate ir daiktai yra asmeniniai. Mums, kaip pervežėjams, tai nėra būtina, bet klientui tai padeda išvengti keblių klausimų ateityje. (Aš pats ką tik pagaliau padariau tai vienam savo giminaičiui Berlyne, buvo paini procedūra su „Bürgeramt“). Taigi, pasirūpinkite tuo iš anksto.

Pasiruošimas ir pakavimas: kas vežia, o kas ne

Ką reiškia „profesionalus pakavimas“?

Tai ne tiesiog daiktų įmetimas į dėžę. Profesionalus pakavimas reiškia, kad taurės yra apvyniotos popieriumi, o ne tik padėtos viena ant kitos, kad baldai apsaugoti storomis kartonais, kad kampai neatsilūžtų. Aš matau daugybę vaizdo įrašų, kaip žmonės taip „kruopščiai“ užkrauna mašinas, kad viskas užlūžta kelyje. Jei norite, kad logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių baigtųsi sėkmingai, investuokite į gerą pakavimą. Arba mūsų komandos darbą. Nuplėšti popierių po to mažiau stresuojantis, nei surinkti lūžusį vazą.

Ar galima veži maisto produktus?

Taip, bet ne visus. Kai kurios šalys draudžia mėsos ar pieno produktų gabenimą. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, vis tik yra apribojimų dėl ligų (pavyzdžiui, kiaulių maras). Geriau neveži dešrų ar kumpių, jei norite sau taupyti galvą. Vaisiai, daržovės – tai lengviau. Vieną kartą turėjome klientą, kuris bandė įvežti pusę šaldytuvo pilną mėsos... teisme išsisukome, bet nervų praradoome daug. (O tas kumpis buvo tikrai skanus, girdėjau).

Kaip elgtis su alkoholiu?

Alkoholio gabenimas turi savo niuansų. Asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį be mokesčių (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus). Jei daugiau – tai jau prekyba arba mokesčiai. Be to, buteliai turi būti įpakavoti taip, kad nesulūžtų. Negi norite, kad jūsų drabužiai skambėtų vyno kvapą? Stiklinės taros pakavimas yra esminis dalykas, norint užtikrinti logistikos procesą persikraustant iš Vokietijos be trukdžių, nes nėra nieko blogiau nei sulaužytų butelių likučiai tarp sofos.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tai pavojinga. Žiema augalai gali užšalti, o vasarą – išdžiūti. Be to, reikia tikrinti, ar augalai ne yra invazinės rūšys (tai retai pasitaiko su kambarinėmis gėlėmis, bet vis tiek). Mūsų vairuotojai ne visada turi sąlygas augalams laikyti šilumą (kai yra -10 laipsnių gatvėje). Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti brangius, didelius augalus, nebent jie turi specialią dėžę. Palikite juos kaimynams, jums dėkui pasakys.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažais, benzinu)?

Tai labai svarbu. Benzinas, degikliai, aerozoliai – tai negali būti įkelta į uždarą sunkvežimį su keleiviais (jei ten yra) arba tiesiog gali būti pavojinga. Benzino baką iš žoliapjovės geriau išpilti. Dažai – uždaryti. Jei turi cheminius preparatus, juos reikia atskirti nuo maisto produktų ir drabužių. Negalima padėti dažų ant sofos, net jei jos uždarytos – vibracija gali padaryti savo. (Mano draugui taip atsitiko su balta sofa... buvo liūdna).

Ar galima veži gyvūnus?

Gyvūnus galima, bet tai jau ne paprastas perkraustymas, o ypatingas reikalas. Šunys, katės turi būti su pasais (chip, vakcinacijos). Reikia susitarti dėl vietos mašinoje – dažniausia gyvūnas važiuoja keleivio kabinoje su savininku, ne krove. Negalima tiesiog uždaryti šuns į dėžę krovinyje – ten šalta, tamsu ir baisu. Logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių su augintiniais reikalauja daugiau planavimo, todėl praneškite apie tai iš anksto.

Kelyje: laikas, vairuotojai ir nesklandumai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai iš Berlyno į Vilnių važiuojama apie 10-12 valandų. Tačiau realybėje tai trunka ilgiau. Reikia įskaičiuoti vairuotojo poilsį (po 4,5 valandos vairavimo būtina 45 min poilsio). Be to, kelyje gali būti spūstys, ypač prie Lenkijos-Vokietijos arba Lenkijos-Lietuvos sienų. (Dar prisimenu, kai stovėjome prie Štetino 4 valandas – siaubas). Taigi, niekada nesakykite klientui „būsime 14 valandą“, sakykite „būsime tarp 14 ir 18 valandos“. Geriau būti anksčiau nei vėluoti.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Įprastai taip. Jei tai yra „krovimo darbai“ įskaitant, vairuotojas (arba vairuotojų komanda) padės nunešti dėžes į naują butą. Tačiau jei jūs pasirinkote tik transportą (tik mašinos nuoma su vairuotoju), tuomet vairuotojas tik važiuoja. Jis nebus laimingas, jei reikės nešti 20 dėžių į penktą aukštą be lifto. Už tai papildomai reikia susitarti. Vairuotojai taip pat žmonės, jie pavargsta.

Kas daryti, jei vairuotojas užstringa sienoje?

Tai retas atvejis, ES viduje tai paprastai neįvyksta, jei visi dokuments tvarkoje. Bet jei įvykta avarija arba sugedo mašina, mes turi alternatyvų planą. Turime partnerių, kurie gali padėti. Tačiau tai gali prailginti laiką. Jei logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių yra svarbus dėl darbo pradžios Lietuvoje, verta turėti rezervinį planą (pvz., nakvyne viešbutyje kelionės metu). Negaliu garantuoti, kad nebus blogo oro ar eismo įvykio.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai?

Ne visada. Dažnai dirbame su vokiškais arba ukrainietiškais vairuotojais. Jei jums svarbu, kad vairuotojas suprastų lietuviškai, tai reikia pasakyti iš karto. Aš stengiuosi siųsti lietuviškai kalbančius vairuotojus į Lietuvos maršrutus, bet kartais tenka imti kas kurį. Angliškai kalba beveik visi. Geriausia susitarti dėl ryšio – aš esu tarpininkas. Jei kas negerai, skambinkite man.

Ar galima sekti mašinos vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimo sistemas. Galiu siųsti jums nuorodą, kur matysite, kur mašina yra. Tai ramina nervus, kai žinai, kad jau jie perėjo Varšuvą. Tačiau ne visada signalas yra tobulas, ypač miškuose arba Lenkijoje (ten kartais internetas keistas). Taigi, jei vienu metu mašina „dingo“, nelikite panikoje – tikriausiai tiesiog nėra ryšio.

Kas darbo, jei nėra kur įvažiuoti su sunkvežimiu?

Tai klasika. Vakaruose namai dažnai turi siaurus privažiavimus. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų, teks perkrauti į mažesnę transporto priemonę (pavyzdžiui, „Jumbo“ arba tiesiog vairuotojo asmeninį automobilį, jei daiktų mažai). Tas perkrovimas – tai papildomi laikas ir pinigai. Todėl, kai planuojate perkraustymą, pažiūrėkite į savo kiemą. Ar ten gali suktis 16 metrų ilgio sunkvežimis? Jei ne, susiraskite artimiausią vietą, kur galima statyti mašiną.

Ar atsakingume už gatvės užstatymą?

Vokietijoje tai gana griežta. Jei vairuotojas užstoja važiuojamąją dalį arba peržengia eismo juostą, gausite baudą. Mums tai patinka nežinia. Todėl vairuotojai stengiasi statyti mašiną legaliai. Jei jūsų kaimynas sukels skundą dėl užstatymo, baudą gausite jūs. Aš visada prašau – pasirūpinkite vieta. Jei reikia, uždėkite „Užstatymo draudžiama“ ženklą (nelegalu, bet veikia... šiaip juokauju).

Po atvykimo: iškrovimas ir pabaiga

Kaip vyksta iškrovimas Lietuvoje?

Tas pats procesas tik atvirkščiai. Vairuotojas atvažiuoja, atidaro sparnus (arba užrakinamas kėbulas) ir pradedamas nešti daiktus. Jūs turite nurodyti, kur ką dėti. Jei turite baldų surinkimo planą, geriau parodyti iš karto. Aš visada patariu klientams pažymėti duris su lipdukais „Virtuvė“, „Miegamasis“, kad vairuotojams nešiotų būtų lengviau. Taip logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių vyksta greičiau ir ne taip chaotiškai.

Kas daryti su dėžėmis ir šiukšlėmis po to?

Dėžes, kurias nuomojote iš mūsų, reikia sugrąžinti. Jas galima atvežti į mūsų sandėlį arba mes galime pasiimti kitą kartą, kai važiuosime pro jūsų miestą. Šiukšlių (pakavimo popieriaus, juostos) mes pasiimti negalime – tai jūsų rūpestis. Vieną kartą klientas mums paliko visus burbulius kieme... teko patys išvežti į konteinerį. (Gailia buvo vairuotojo, kuriam teko tai daryti po ilgos kelionės).

Ar tikriname, ar viskas atvyko sveika?

Taip, būtinai. Vykstantis „PVM inventoriaus sąrašas“. Juo pažymime, kiek dėžių išvyko ir kiek atvyko. Jei dėžė sužeista – pastebime. Jei baldas sulūžo – pastebime. Tai pagrindas draudimo išmokai gauti. Negalima pasakyti po savaitės „o man trūksta indų“. Reikia tikrinti iš karto, kol vairuotojas dar vietoje. Jei kas negerai – rašykite į aktą. Be to, jei matote, kad vairuotojas „užstrigo“ su dėže, padėkite jam, geriau nei bus sutrūkinęs nugarą.

Ką daryti, jei randamos sugadintos detalės?

Skambinkite mums arba rašykite el. paštu iš karto. Jei tai buvo mūsų kaltė (blogai įkrovėme, nukrito), mes padengsime žalą per draudimą. Jei tai buvo jūsų kaltė (blogai supakavote ašarą), tai deja. Mums svarbu, kad klientas būtų laimingas, todėl stengiamės išspręsti problemas taikiai. Esu matęs, kaip viena firma atsisakė atsakyti už sulaužytą vitriną – tai šlykštu. Mes taip nedarome. (Nors kartais ir norisi pasiduoti).

Ar galite padėti surinkti baldus?

Taip, mes turime meistrus, kurie tai gali padaryti. Bet jie turi savo kainą. Jei norite sutaupyti, kvieskite vietinį meistrą Lietuvoje, jums gali pigniau išeiti. Mūsų meistro valandinis įkainois gali būti aukštesnis, nes jis atvažiuoja su komanda. Tačiau jei užsakote „pilną paketą“, tai surinkimas įeina. Pasitikrinkite sąskaitos detalę – kas ten įtraukta.

Kaip elgtis su likusiais daiktais?

Kartai atsitinka, kad klientas nusprendžia palikti ką nors Vokietijoje (pvz., seną sofą). Mes tai padaryti negalime – mes ne šiukšlių vežėjai. Reikia susitvarkyti su „Sperrmüll“ (didelių šiukšlių ivežimu) patys. Vokietijoje tai gana brangu, bet taisyklės griežtos. Negalima tiesiog palikti sofos gatvėje. (Vienas mano klientas taip padarė... gavo baudą paštu po mėnesio). Taigi, apgalvokite, ką vežiate, ir ką apleidžiate.

Ar reikia suteikti atsiliepimą?

Nebūtina, bet labai padeda. Mums, kaip mažai įmonei, atsiliepimai reiškia pasitikėjimą. Jei viskas vyko gerai, parašykite žodį. Jei buvo klaidų – pasakykite mums tiesiai, ne tik „Google“ svarstyklių. Mes galime taisyti klaidas tik, jei apie jas žinome. Aš visada laukau grįžtamojo ryšio.

Išvados

Viskas suprogtu į tai, kad logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos be trukdžių yra kombinacija iš gero planavimo, sąžiningo komunikavimo ir šiek tiek laimės. Nėra jokių stebuklų, tiesiog reikia tikėti savo pervežėju ir būti pasiruošus. Dirbu jau ilgai, ir galiu pasakyti – geriausias klientas yra tas, kuris klauso patarimų.