Logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu: kas tikrai vyksta kelyje

Sveiki, taigi... užsiimu šita dažniau nei norėčiau prisipažinti – jau beveik dvidešimt metų vairuoju, organizuoju ir tiesiog stebiu, kaip vyksta tarptautiniai pervežimai. Žmonės dažnai galvoja, kad logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu yra kaip važiavimas pas parduotuvę, bet, tikiuosi, ne visi taip mano. Čia ne tik pakrauti dėžes ir spaisti dujas. Yra muitinė, vargantys vairuotojai, neaiškūs dokumentai, o kartais ir tiesiog blogas oras ant A1 autostrados. Aš čia ne iš vadovėlių gėdinsiu, o papasakosiu, kaip yra iš tiesų – kartas nuo karto grubi, bet naudinga tiesa. Jei ruošiatės gyventi Vokietijoje, geriausiai pasiruoškite, nes kelyje gali būti visokia.

Dokumentų ir pasiruošimo painos (ir kaip jų išvengti)

O kas su tais popieriais, ką reikia turėt su savimi?

Tikrai dažnas klausimas, nes be dokumentų jūs niekur nepajudėsite. Reikės asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo (jei vairuojate patys) ir transporto priemonės techninio pasų. Taip pat, jei mikroautobusas ne jūsų, būtina įgaliojimas, kad muitinės pareigūnai negalėtų suklypti dėl to, kieno tai daikta. Pasidarykite daiktų sąrašą – nereikia jį daryti iš po o, bet bent jau „baltiniai, 3 dėžės“ turi būti užrašyta. Be to, jei keliaujate su vaiku, reikės ir jo dokumentų bei leidimo, jei vienas iš tėvų nevažiuoja (nors tai dažniau liečia lėktuvus, bet ir sienoje gali užkabinti).

Ar reikia CMR sąrašo, jei tai tik asmeniniai daiktai?

Techniškai, jei tai ne komercinis siuntinių pervežimas, o grynas logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu, CMR (tarptautinė vežimo sutartis) nėra privaloma. Tačiau, aš visada patariu ją turėti arba bent jau parašyti paprastą sutartį su vairuotoju. Kodėl? Nes sienoje gali kilti abejonių, ar tikrai nevežate prekybai skirtų daiktų. CMR rodo, kad tai legalus, apdraustas reisas. Be to, jei vairuotojas yra įmonės, be jokio dokumento gali atrodyti, kad tai „juodasis“ pervežimas, o to mes nenorime.

Ar turiu deklaruoti visus savo daiktus iš anksto?

Taip ir ne. Jei daiktai yra NRT (ne nauji, naudoti, asmeniniai), dažniausiai galima naudoti TIR arba tiesiog pravažiuoti „žaliąja juosta“ (jei toks kelias yra). Bet jei turite kažką brangaus, kaip senovinius baldus ar brangų instrumentų rinkinį, geriau deklaruoti. Vokietijos muitinė yra griežta. Buvau atvejų, kai žmonės sakydavo „tai seni daiktai“, o kodėl jie tiek gražiai supakuoti ir su etiketėmis? Tada prasideda problemos. Geriau pasakyti tiesą ir mokėti PVM (jei reikia), nei gaišti dienas sienoje.

Ką daryti, jei pamiršau vairuotojo pažymėjimą?

O tai, tai jau bėda. Be jo nei Lenkijoje, nei Vokietijoje neįsileis. Jei vairuotojas yra profesionalas, jis žino, kad be pažymėjimo jis - nelegalus. Galima bandyti skambinti į kompaniją, kad išsiųstų kopiją el. paštu, bet ne visur priima. (Nors dabar su šiais visais elektroniniais parašais jau lengviau, bet ne visiems pareigūnams to pakanka). Geriausia tikrinti viską tris kartus prieš išvykdami, o ne verkti prie sienos užtvaro.

Ar verta daryti inventoriaus sąrašą lietuviškai ar vokiškai?

Idealiai – vokiškai. Muitininkai vokiškai kalba geriau nei lietuviškai, stebuklingai. Jei parašysite lietuviškai, teks versti arba jie tiesiog praleis, bet su priekaištais. Logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu turi būti sklandus, o ne verčių kelionė. Bent jau pagrindinius dalykus (baldai, drabužiai, buitinė technika) parašykite vokiškai. Taip parodysite pagarbą ir supratingumą, kas dažnai padeda išvengti išsamios patikros.

Kelias, vairuotojai ir „malonumai“ kelyje

Ar galiu pats vairuoti savo mikroautobusą į Vokietiją?

Galite, jei turite teisę. Žinoma, jei tai paprastas „Volkswagen Transporter“ ar panašus, B kategorijos pakanka, jei svoris viršija 3,5 t, reikės C1. Bet dažniausiai žmonės nuomoja 3,5 t mikroautobusus. Tiesa, vairuoti 8-9 valandas iš eilės, kai tu pripratęs prie „Octavijos“, yra koželė. Ir dar šalto vėjo, kai užsidegs variklis... Žinote, ką turiu omenyje. Geriau pasamdyti žmogų, kuris tam mokėtas.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno?

Teoriškai, jei važiuojate per Lenkiją (Słubice), tai apie 10-12 valandų nuo Vilniaus. Bet realiai? 14-16 valandų su sustojimais. (Arba daugiau, jei užstrigsite prie Varšuvos, ten eismas kartais būna totalus). Jei važiuojate per Ščeciną, gali būti šiek tiek greičiau, bet keltai... Geriau neiskitinkite sau, kad atvyksite pietų metu, jei išvažiavote ryte. Naktį važiuoti pavojinga, ypač su pilnu krovininiu mikroautobusu – stabdžiai ne tokie greiti.

Ar reikia mokėti už kelią Vokietijoje?

Jei jūsų mikroautobuso svoris viršija 7,5 tonos, taip, reikia „Maut“ kortelės. Bet dažniausiai perkraustymui naudojami 3,5 t mikroautobusai, jiems mokėti nereikia. Tačiau, jei nuomajatės didesnį, pasidomėkite iš anksto, ar jis neapsimokęs. Buvau atvejo, kai vairuotojas užvažiavo į Vokietiją su 8 tonų sunkvežimiu be kortelės... Ir kainavo jam brangiai. Vokietai mokesčius renka tikrai tiksliai.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Turi turėti pagalbos paslaugos numerį, kurį duoda nuomos kompanija arba turi savo draudimą. Nebandykite taisyti priešais greitkelį – pavojinga ir nelegalu. (Kartais vairuotojai bando „gudrauti“, bet aš tai neprimygtinai nerekomenduoju). Reikės skambinti techninei pagalbai. Gali užtrukti valandą, gali tris. Visada turkite vandens ir užkandžio, jei įstrigate poilsio zonoje be galimybės niekur nueiti.

Ar saugu palikti daiktus mikroautobuse per naktį poilsio zonoje?

Vargu ar. Aš asmeniškai niekada nepalikčiau brangių daiktų neapsaugotame automobilyje. Poilsio zonose, ypač Lenkijoje ar Vokietijos pasienyje, vagysčių statistika nėra maloni. Jei nevažiuojate iki galo viena diena, privalote pernakvoti su stebėjimo aikštelele arba uždangyti langus ir nuparkuoti tiesiai prie pat „recepšino“ langų, jei tokių yra. Logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu turi apimti ir saugumą, ne tik greitį.

Ar turiu laikytis tachografo reikalavimų?

Jei tai yra krovininis mikroautobusas (virš 3,5 t, taip pat ir kai kurie 3,5 t su tam tikromis modifikacijomis), taip, tachografas privalomas. Jei tai paprastas keleivinis, kurį naudojate daiktams vežti, ir jis yra mažesnis, gali būti išimčių. Bet vairuotojai, kurie dirba profesionaliai, turi laikytis poilsio laiko. Negali važiuoti 4,5 valandos be sustojimo, tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Pavargęs vairuotojas – blogiau nei girtas.

Muitinė, siena ir „muilo“ istorijos

Ar tikrai tikrina kiekvieną mikroautobusą?

Ne, tikrina atrankomis. Kartas nuo karto praleidžia tiesiog bangos ranka, kartas nuo kato liepia atidaryti duris. Visas logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu priklauso nuo to, kaip atrodote. Jei vairuotojas susiraukęs, nervinas, o mikroautobuse matosi tik viena didelė kupranugario dėžė – tikrai sustos. Jei viskas tvarkingai supakuota dėžėse, netgi gali nebesustoti.

Kas nutinka, jei randa naujų daiktų su etiketėmis?

Tada jie sako, kad tai prekyba, o ne perkraustymas. Jums gali tekti sumokėti muitą ir PVM pagal Vokietijos tarifus. Naujų daiktų negalima vežti kaip naudotų asmeninių. (Kartais žmonės sako, „o aš tai nupirkau prieš metus ir nenaudojau“, bet jei etiketės šviečia, niekas netiki). Geriau nuplėšti etiketes iš drabužių ir technikos prieš pakrovimą, jei norite išvengti diskusijų.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet ribotais kiekiais. Asmeniniam naudojimui – tai 800 cigaretės (4 pakelius? Ne, 4 blokeliai) ir 10 litrų stipriųjų gėrimų. Jei daugiau, tai jau prekyba arba mokesčiai. Būkime tikri, jei bandysite vežti dešimt kartonų alaus „dovanai broliui“, jums juos tiesiog konfiskuos arba pareikš mokėti didelius mokesčius. Vokietijos muitinė turi puikius „snifferius“ (šunis) tiksliai tam.

Ką daryti, jei mane kaltina nelegalia migracija?

Tai dabar aktualu. Jei vairuojate mikroautobusą, kuris turi daugiau vietų nei reikia, arba pas jūsų važiuja žmonės, kurie nėra giminaičiai, gali būti patikrinimas. Reikia turėti visų keleivių pasus. Jei vežate tik daiktus, o sėdimos vietos uždengtos, nėra problemų. Jei vežate kompaniją – geriau, kad visi būtų dokumentuoti. Nepatikusios situacijos, kai kyla įtarimų dėl žmonių prekybos.

Ar tiesa, kad reikia „muilo“ sienoje?

Klausiate apie kyšius? Žinoma, aš to niekada nedariau ir nerekomenduoju (nepaisant to, ką girdi senose istorijose). Dabar viskas vaizduojama kameromis, o pareigūnai už tai gauna atleidžiamąjį iš darbo. Vokietijoje yra labai tvarka. Geriau turėti tvarkingus dokumentus, nei bandyti „derėtis“. Pinigai gali padėti tik teisme, o ne sienos perėjimo punkte.

Kas, jei neturiu visų daiktų sąrašo ir jie klauso?

Tada jie pradeda rašyti protokolą ir gali nuspręsti patys, kokia daiktų vertė. Jums tai tikrai nepatiks. Jie gali įvertinti seną sovietinę skalbyklę kaip prabangų retro interjero elementą ir nustatyti didelius mokesčius. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą namuose, nei tris dienas ginčijantis su muitininku.

Kainos, paslėpti išlaidos ir realybė

Kiek kainuoja toks pervežimas apytiksliai?

Sunku pasakyti vienu sakiniu. Jei samdate profesionalų su „Ford Transit“ (3,5 t), tai gali kainuoti nuo 600 iki 1000 eurų į vieną pusę, priklausomai nuo distancijos (Berlynas ar Miunchenas) ir kuro kainų. Jei samdate didesnį 7,5 t mikroautobusą su kranu, tai kaina šokteli iki 1500+ eurų. Kuro kainos šiuo metu... na, žinote, jos nebe tokios žemos kaip prieš penkerius metus.

Kuo skiriasi kaina, jei reikia keltės?

Keltai Lenkijoje (pavyzdžiui, Ščecinas) kainuoja. Paprastai bilietas mikroautobusui su keleiviu kainuoja apie 40-60 eurų, priklausomai nuo to, kiek ašaratų jis turi. Jei reikės laukti, kai keltas nevažiuoja (o jie turi grafiką), tai prarasite laiką, o laikas – pinigai. Geriau susitarti su vairuotoju, ar kaina įskaito keltą, ar jūs mokėsite atskirai.

Ar galima sutaupyti, pasamdžius „vėlavusį“ vairuotoją?

Galima, bet ar verta? Jei žmogus siūlo kainą 200 eurų mažesnę nei rinka, tai reiškia, kad kažką jis praleis. Galbūt jis neturi draudimo, galbūt jis važiuos be poilsio, arba jo mikroautobusas gali sugisti viduryje kelio. Logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu turi būti užtikrintas. Užsispyręs taupytojas dažnai galiausiai sumoka dvigubai.

Ar mokesčiai už įvažiavavimą į miestus („Umweltplakette“) įskaičiuoti?

Daug kur ne. Vokietijoje daugelyje miestų (pvz., Berlyne, Miunchene, Kelne) reikia ekologinės kortelės (Umweltplakette). Be jos negalima važiuoti į miesto centrą (žalia zona). Kortelė kainuoja kelių eurų, bet jei jos nėra – bauda 100 eurų. Patikrinkite, ar vairuotojas ją turi pritvirtintą prie priekinio stiklo. Dažnai apie tai užmirštama, kol pamatyti radaro nuotrauką paštu.

Ką daryti, jei vairuotojas paprašo daugiau pinigų kelionės metu?

Jei jis sako, kad reikia degalų, tai viena (nors paprastai degalus užpildo iš anksto), bet jei sako, kad „užstrigau“ ir reikia „užpirkti“ kelią – tai pavojingas signalas. Geriausia neduoti pinigų rankomis, o pasiskambinti į ekspedicijos firmą. Jei sutartyje nėra papildomų mokesčių, jums neturėtų kilti jokių išlaidų. (Asmeniškai niekada neduodu pinigų be kvito ar rašytinio sutikimo).

Krovinys, pakavimas ir specifiniai dalykai

Kaip supakuoti baldus, kad jie neišsilygtų?

Reikia ne tik popieriaus, bet ir putų, stiklo vatos. Ir svarbiausia – užsegti juos juostomis prie sienų. Aš mačiau, kaip neatidarytos spintos nuvirto ant vairuotojo posūkyje... Tai nebuvo gražu. Visi stalai ir lentynos turi būti išimtos arba užfiksuotos. Negalima nieko palikti „ant dantų“.

Ar galima vežti šaldytuvą horizontaliai?

Negalima, jei jis senas. Kompresorius gali nukristi, o freonas nutekėti. Naujesniuose kartais galima, bet rizikuosite. Geriau statmenai, o jei vietos trūksta – tikrai įsidėkite į specialią dėžę ir laikykite 45 laipsnių kampu. (Mano žmona visada girdžia, kai aš bandau tokią dėžę įmeztį į mikroautobusą, bet ji teisė – geriau ne).

Ar galiu vežti savo dviratį ar motorolerį?

Galima, bet tik jei jis yra tvirtai užfiksuotas ir išleistas kuras / išjungtas akumuliatorius. Motorolerį dažnai reikia specialiai uždėti, kad nejudėtų. Ir vėl gi, jei jis naujas – gali būti muitinės klausimų. Jei senas, rūdžiotas – niekas nebesižiūrės.

Kaip elgtis su augalais ir gyvūnais?

Augalus geriau nevežti, jei jie reti arba saugomi. Paprastus gėles galima, bet jei randa kirmėlių ar ligų – sunaikins. Gyvūnai turi turėti pasus, čipus ir skiepymus. Šuo turi būti uždarytas narvelyje, ne vaikščioti po mikroautobusą. Vokietai labai myli gyvūnus, bet labai griežtai tikrina jų dokumentus.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Jei supakuota į originalią dėžę ir įdėta į didesnę dėžę su putomis – taip. Jei tiesiog įmetėte į kuprinę ir metėte ant grindų – gali atsitikti. Vibracija kelyje (ypač Lenkijos ruožuose) žudo kietuosius diskus. Visus duomenis pasidarykite atsarginę kopiją prieš važiuojant.

Ar reikia specialių įrankių iškrovimui?

Jeigu vairuotojas vienas, o jūs nešiojate 100 kg spintą – taip, reikės rankenų, arba reikės kvietti kaimynus Vokietijoje. Profesionalus logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu įtraukia ir planavimą, kas iškraus. Dažnai vairuotojas turi „žiogo“ (įrankio su juosta), bet ne visada. Pasitarkite iš anksto.

Atvykimas ir pabaiga

Ką daryti iš karto po atvykimo?

Pirmiausia – iškrauti. Mikroautobusą reikia grąžinti (jei nuomojamas) arba nuvežti į parką. Tada reikia susitvarkyti su butu. Vokietijoje šiukšlių ivežimas labai brangus, taipogi, pakuotės kiekviena savaitė turi savo rūšį (mėlyna, geltona, pilka). Nesumaišykite, o gausite baudą iš namų valdytojo (Hausverwaltung).

Ar reikia deklaruoti savo atvykimą „Bürgeramt“?

Taip, jei planuojate gyventi ilgiau nei 3 mėnesius. Jums reikės užsiregistruoti (Anmeldung). Tai nėra susiję su pervežimu, bet svarbu. Dokumentai iš Lietuvos (gimimo liudijimas, vedimo liudijimas) gali reikti vertimo į vokiečių kalbą. (Aš čia tiksliai neprisimenu, ar visiems reikia, bet geriau pasitikrinti jų puslapyje).

Kas, jei mikroautobusas sugrįžt sugadintas?

Jei buvo draudimas, viskas tvarkoje. Jei ne... Jūs mokate. Visada patikrinkite mikroautobusą prieš išvažiavimą iš Lietuvos (užpildykite defektų aktą) ir iš karto po grąžinimo Vokietijoje arba Lietuvoje. Nufotografuokite visus įbrėžimus. Kitu atveju jie pasakys, kad tai jūsų kaltė.

Kaip atsiskaityti su vairuotoju?

Geriausia grynaisiais arba pavedimu prieš išvykstant. Nedarykite to, ką kai kurie daro – „sumokėsiu, kai atvešiu“. Vairuotojas gali nusivilti, kai pamatys, kad reikia nešti 5-ą aukštą be lifto, o tu dar pinigų neturi. Sutarkite detales – ar kaina įskaitne iškrovimą, ar ne.

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite laiko, nervų ir draugų su stipniais nugromis – ką ne. Bet logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu yra sudėtingas. Nuolat kainuoja brangiau, kai darote pirmą kartą, nei kai tai daro žmogus, kuris važinėja kas savaitę.

Išvada

Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Svarbiausia – nesitikėkite, kad viskas nueis lyg pagal piešinius. Logistikos procesas perkraustymui į Vokietiją mikroautobusu yra kuplas staigmenų, pradedant nuo dulkių kelyje ir baigiant griežtais muitininkais. Jei pasiruošiate, turite dokumentų ir kantrybės, viskas gerai pasibaigs. O jei bandysite apgauti sistemą... na, tada gali tekti pažinti vokišką biurokratiją iš arti. Sėkmės kelyje ir laisvių kelionių (be sustojimų pasienyje)!