Logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos: kas tikrai vyksta užkulisiuose?

Sėdžiu šiame versle jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiau pasakyti viena – logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos niekada nesugalvoja to paties dviejų kartų. Žmonės mano, kad tai tiesiog prikabina priekabą ir važiuoja, bet realybėje tai yra milžiniškas mechanizmas, kurį suka ne tik ratlankiai, bet ir nuotaikos, orai bei vairuotojų pajėgumai. Nors ES erdvėje sienos jau seniai nėra taip sunkios, biurokratija lieka, o kai kurių vokiškų miestelių gatvės gali priversti net patį patyrusį vairuotoją šalti prakaitą. Štai ir bandau papasakoti, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, tiesiog taip, kaip yra – kartas nuo karto kreivas, bet veikiantis.

Kainos, pinigai ir biurokratinės dėžutės

Kiek kainuoja logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Tai klausimas, į kurį atsakyti tiesiogiai beveik neįmanoma, nes viskas priklauso nuo tų pat kubinių metrų. Jei turite tik kelias dėžes ir vieną lovą, tai viena kaina, o jei kraunate visą namą su pižamų spinta (o jos yra sunkios!), tai visai kita. Dar prisideda degalų kainos, kurios šiuo metu... na, jūs žinot. Vidutiniškai logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos kainuoja nuo kelių šimtų eurų, jei tai yra dalinis krovinys, iki kelių tūkstančių, jei reikalingas visas sunkvežimis. Be to, labai svarbu, ar reikia įrenginio (lifto) krauti, ar ne, nes tai taip pat keičia sumą.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Galima, bet tik jei tiksliai žinote, ką vežiate. Būna situacijų, kai klientas sako "o, vos kelios dėžės", o pasirodo, jis dar turi šimtą knygų ir koklių dėžę, kuri sveria kaip mažas automobilis. Tada fiksuota kaina iškyla į orą. Geriausia yra kai vadybininkas atvažiuoja ir pamato visą vaizdą akimi, arba bent jau gaunate detalių daiktų sąrašą su matmenimis. Tada mes žinome, kokią mašiną skirti, ir kainą galime užrakinti iš karto, be jokio "o aš pamiršau pasakyti apie pianiną" vėliau.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Nes vienos firmos moka mokesčius ir turi normalias vairuotojus, o kitos... na, jos tiesiog nuomoja "Gazelę" ir važiuoja. Taip pat didelę įtaką daro draudimas, kuris, tiesą pasakius, ne visada yra įtrauktas į bazinę kainą. Mums patinka būti aiškiems, todėl į kainą įtraukiame viską: pakavimą (jei reikia), kelią, draudimą ir net grįžtamąjį kelionę tuščia (tai vadinama "ferija" arba "deadhead"). Jei kas siūlo pernelyg pigiai, pagalvokite, kur jie taupyti – gal ant padangų, o gal ant vairuotojo algos.

Ar reikia mokėti užsidėti (avansą)?

Įprasta praktika yra paprašyti 20–30 proc. avanso, kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų paskutinę minutę. Mes ne kartą girdėjome istorijas, kai mašinos jau važiuoja link Vokietijos, o klientas nusprendžia, kad perkraustymo nereikia. Tada mes liekame su degalais ir laiku. Avansas užtikrina, kad abi pusės yra suinteresuotos. Bet, žinoma, visada galima aptarti ir kitokias sąlygas, jei esate nuolatinis klientas ar tarpininkas.

Ką daryti, jei kaina atrodo per didelė?

Klauskite išsamaus sąskaitos faktūros išskaidymo. Mums nieko slepti. Pamatysite, kiek kainuoja darbo valandos Lietuvoje, kiek Vokietijoje (ten brangiau), kiek kainuoja kuras ir mokesčiai. Kartais klientams atrodo keista, kad už darbą Vokietijoje reikia mokėti daugiau, bet gi ten ir minimali alga didesnė, ir mokesčiai aukštesni. Taigi tai ne mūsų kaprizas, o rinkos realybės.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Galiu pasakyti taip – jei esate didelė įmonė ir turime sutartį, tai be problemų, sąskaitą išrašome su 30 dienų atidėliu. Bet jei esate fizinis asmuo, kuris persikelia į naują butą Miunchene, tai paprastai reikia sumokėti grynaisiais arba kortele iš karto, kai darbai baigti. Vokietijoje vairuotojai retai kada turi "kišenėje" terminalą kortelėms priimti, todėl visada geriau susitarti iš anksto apie mokėjimo būdą.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Tik jei mes su jumis to nesikalbėjome. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta ir jame nėra vietos parkuoti, ir jis turi stovėti mokamoje aikštelėje valandas arba net dieną – tai gali kainuoti. Vokiški miestai yra griežti dėl parkavimo, ypač centriniuose rajonuose. Taip pat, jei reikia naudoti specialią techniką, kuri nebuvo planuota (pvz., keltuvas pro langą, nes neina per laiptus), tai irgi papildomas mokestis. Mes stengiamės įspėti iš anksto, bet kartais situacija peržengia planus.

Dėžės, baldai ir totalus chaosas

Ar jūs pakuojate mane ar aš turiu pats?

Daryti galima abiem būdais. Jei norite sutaupyti, galite susirinkti dėžes patys, bet tada atsakomybė už sudužtus indus – jūsų. Jei mums patiksite pakavimą, mes atvežiame dėžes, popierių, burbulus ir viską padarome patys. Tiesa, sakysiu tiesiai – mūsų vairuotojai gali ir nusipulti iš to, jei jūs į dėžę įmesite pusę svorio, nes ji tiesiog plyš. Geriau leiskite mums tai padaryti, mums tai daromas kasdien (Čia turiu omenyje, kad mes žinome, kur dėti sunkius daiktus).

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite mažmeninių parduotuvių dėžių nuo kiaušinių ar buitinės technikos – jos per silpnos. Reikalingos specialios perkraustymo dėžės, kurios atlaiko svorį ir guli ant vienos kitos keliomis eilėmis. Jei neturite kur gauti, mes jas pristatome. Labai svarbu, kad dėžės būtų vienodo dydžio, tada lengviau krauti į mašiną – taip sutaupome vietos, o jūsų logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos taps pigesnis.

Ką daryti su baldais?

Viskas, kas gali būti išmontuota, turi būti išmontuota. Spintelės, stalai, lovos – viskas išsuka. Ne taip seniau bandėme vežti surinktą virtuvinę spintelę pro duris, ir... baigėsi tai nulaužta spinte ir nuplėšta oda ant koridoriaus. Nuo tada mes nebepabandome. Vairuotojas turi su savimi įrankius, todėl jis viską išmontuos ir vėl surinks jau vietoje. Viskas užrašoma sąraše, kad niekas nedingtų.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Taip, jei juos uždėsite į originalią dėžę. Jei originalios dėžės nėra, reikia labai gerai apgaubti putomis ir padėti į tvirtą dėžę. Monitoriai yra labai jautrūs, o kelyje būna duobų. Vokietijos autostradose, nors kelys ir geras, bet važiuojant 90 km/h (ir daugiau), vibracija yra didelė. Asmeniškai visada rekomenduoju nešti svarbiausius duomenis lašinėje (flash) kartu su savimi bagaže, o ne dėžėje, jei staiga nutiktų eismo įvykis.

Kaip sužymėti dėžes?

Nerašykite "drabužiai" ant kiekvienos dėžės, jei jose yra indai. Geriausia rašyti, į kurį kambarį eina dėžė (pvz., "Virtuvė") ir kas viduje yra ("Indai, lėkštės"). Taip vairuotojas žinos, kur padėti dėžę naujame name, o jums nebereikės judinti kalnų iš vienos pusės į kitą. Be to, pažymėkite dėžes, kuriose yra trapūs daiktai – "Šlapių daiktų nerašyti", tiesiog užklijuokite raudoną juostelę.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai yra atsakomybė. Žiema tai pavojinga, nes augalai gali užšalti mašinoje, jei stovime pasienio punkte arba paimame kelią. Vasarą viskas geriau, bet reikia, kad jie būtų gerai įtvirtinti, kad nenukristų. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl augalų įvežimo, ypač jei tai yra kažkas egzotiško ar daug žemės ant šaknų. Paprasti prikaminiai augalai dažniausiai praeina be problemų.

Ką daryti su vaikiškais žaislais?

Juos sudėkite į didelius plastikinius dėžes (kubus). Taip vaikas galės juos pačiam sukti ir suprasti, kur jo daiktai. Mažus detalius (Lego) būtinai sudėkite į maišelius arba uždarytas dėžutes, nes išsibarstys po visą mašiną, o tai vėliau bus nervų waste (kerštas). Vieną kartą teko rinkti Lego dėžutes iš po sėdynių sunkvežimyje – tai nebuvo malonus.

Vairuotojai, keliai ir vokiškas tvarkingumas

Kokią mašiną atsiunčiate?

Tai priklauso nuo krovinio. Jei mažai – tai 3.5 tonės sunkvežimis (kuriuos vairuoti gali ir paprasti vairuotojai be "C" kategorijos). Jei daug – tai 7.5 tonės arba didelis 20 tonų vilkikas su priekaba. Svarbu pasakyti iš anksto, ar yra siauri vartai arba aukštai ribojamas važiavimas, ypač Vokietijoje, kur gatvės dažnai statytos prieš šimtus metų. Didelis vilkikas tiesiog neužlips į kiemą, jei ten yra žemas medinis arkinis tunelis.

Kiek laiko trunka kelionė?

Tiesioginis važiavimas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 10–12 valandų. Tačiau logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra tik važiavimas. Reikia pridėti pakavimą, iškrovimą, darbo valandas Lietuvoje ir Vokietijoje, poilsio pertraukas vairuotojui. Paprastai visa operacija nuo pradžios iki galo trunka 1-3 dienas. Jei tai dalinis krovinias (kai mašina surenka daug klientų), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia nuvažiuoti prie kiekvieno.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis transportas (C kategorija), ten vietos tik vienam arba dviem vairuotojams. Jei tai 3.5 t mašina, vietos gali būti, tačiau draudimas nedraudžia, o mums – taip. Mes neimame atsakomybės už keleivius, o jei įvyktų avarija, bus problemų su draudimo kompanija. Geriau susitarti, kad vairuotojus pasitinkate jau vietoje, arba važiuokite savo automobiliu – taip jums bus tikrai patogiau ir saugiau.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime pagalbos tarnybą visoje Europoje. Jei mašina sustoja, mes siunčiame kitą arba bandome remontuoti vietą. Kartais tai užtrunka valandą, kartais dieną. Vieną kartą mums vilkikas sugedo tiesiškai Vokietijos centru, aikštėje, ir teko iškrauti dalį krovinių į kitą, kad galėtume tempti. Tai buvo chaosas. Jei tokia situacija įvyksta, mes visada informuojame klientą ir stengiamės išspręsti problemą.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Ne visada. Dauguma kalba angliškai arba rusiškai, vokiškai – pagrindinės frazės. Jei reikia kalbėti su savininku namo Vokietijoje arba su sargu, dažniausiai problema išsprendžiama angliškai arba per telefoną su mūsų dispečeriu, kuris gali išversti. Tačiau vairuotojai yra įpratę dirbti tarptautiniuose maršrutuose, todėl susitarti su vokiškais pareigūnais arba klientais jiems dažniausiai neproblema.

Kaip elgtis su vokišku parkavimu?

Tai yra svarbiausia. Vokietija yra griežta. Negalima tiesiog sustabdyti sunkvežimio ant raudonos linijos arba "žaliojo zonoje", net ir penkias minutes. Jums gali paduoti baudą, o mašiną gali tempti. Vairuotojai žino, kur galima stovėti, bet klientai dažnai bando "užleisti" vietą prie pat namo, nors ten yra draudžiama. Geriau nešti daiktus 50 metrų, nei mokėti 200 eurų baudą (ir dar gelbėti mašiną iš impoundo).

Ar tikrinami dokumentai kelyje?

Taip, ypač Vokietijoje. Federalinė policija (Bundespolizei) dažnai sustabdo sunkvežimius patikrinti, ar laikomasi poilsio laiko, ar krovinys užfiksuotas, ar yra CMR draudimas. Jei vairuotojas pažeidžia taisykles, gali gauti didelę baudą, o kartais ir stabdomas mašina. Todėl mes visada stengiamės, kad viskas būtų tvarkingai su dokumentais, kad jūsų daiktai nesilaikytų pasienio patikrinime dėl kieno nors kaltės.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis dokumentas yra CMR konosamentas (siuntos kvitas). Jame turi būti išvardyti visi daiktai, jų apytikslis svoris ir vertė. Be to, reikia asmens dokumento, jei asmuo pats važiuoja (bet kaip sakiau, nerekomenduoju). Jei vežate transporto priemonę (automobilį), reikia jos techninio paso ir draudimo "Žalios kortos". Viskas turi būti surašyta lietuviškai ir angliškai (arba vokiškai), kad nesužlugtų supratimas.

Ar reikia eiti į muitinę?

Nuo kai Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, fizinės muitinės (krašto kontrolės) nėra, nebent yra specialių aplinkybių. Tačiau logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos vis dar reikalauja dokumentų tvarkymo. Jei vežate daugiau asmeninių daiktų, nei laikytina normaliu naudojimu (pvz., 100 televizorių), tai gali būti įtariama versline veikla. Tada gali sustabdyti ir klausti, iš kur tie daiktai. Paprastam perkraustymui nieko nereikia, tik užpildyti inventoriaus sąrašą.

Kaip deklaruoti vertę?

Draudimo tikslais. CMR dokumente nurodome apytikslę visų daiktų vertę. Tai nereiškia, kad jums reikia mokėti mokesčių nuo šios vertės (nes tai asmeniniai daiktai, naudoti), bet jei staiga dingsta visa mašina, draudiklis mokės kompensaciją pagal šią sumą. Todėl nerašykite, kad jūsų turtas vertas 10 eurų, nes ir gausite 10 eurų. Būkite realūs.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Asmeniniam naudojimui – taip. Yra normos: rūkalams – 800 vnt. (arba 200 cigaretės), alkoholiui – 10 litrų stipriųjų gėrimų, 20 litrų aperityvų, 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus. Jei daugiau – tai jau verslas ir reikia mokėti akcizus. Vokietija yra griežta, jei pastebės, kad vairuotojas veda 500 kartonų cigaretės, jums gali konfiskuoti viską ir skirti baudą.

Kas dėl šerno kirmėlės (Afrikinis kiaulių maras)?

Ši tema jau nebeaktuali taip kaip buvo prieš keletą metų, bet kai kuriose vietovėse vis dar gali būti ribojimų mėsos produktams. Nerekomenduoju vežti dešrų, kumpių ar šaltyje iš Lietuvos į Vokietiją arba atvirkščiai, jei tai ne pakuotėse su sertifikatais. Vairuotoją gali sustabdyti ir surasti šaltkąsnį, o tai baigsis konfiskacija. Geriau nusipirkti maisto jau Vokietijoje, ten ir taip puikios parduotuvės.

Ar saugu vežti brangius daiktus (juvelyrinius)?

Mes nerekomenduojame vežti labai didelės vertės juvelyrinius dirbinius ar didelius pinigų sumas sunkvežimiuje. Drąsiai drąsiai pasakysiu – tai kvietimas vagims. Tokias vertybes reikia vežti sau su keliu arba naudoti specializuotą apsaugotą transportą. Paprastas perkraustymas neturi tokio lygio apsaugos, o draudimo limitai gali neįtraukti tūkstančių eurų vertės papuošalų.

Ar reikia susitarti dėl leidimo stovėjimui (Anliegerverkehr)?

Kai gyvenate name, kur yra bendras kiemas arba siaura gatvė, Vokietijoje dažnai reikia gauti leidimą iš savivaldybės arba policijos "Anliegerverkehr" (statybinių transporto priemonių leidimas). Be to, reikia įrengti kelio ženklus (prieš tai ir po). Mūsų vairuotojai to nežino, todėl šį dalyką turi išspręsti klientas vietiniame biure. Jei nebus ženklų, gali atvažiuoti policija ir uždrausti krauti.

Nepageidaujamos situacijos ir išvados

Kas nutinka, jei kažkas sulūžo?

Ką daryti, jei sulūžta? Jei mes pakavome – mokame. Jei jūs pakavote – jūsų problemos (išskyrus atvejus, kai vairuotojas numetė dėžę tiesiog ant žemės). Visi įtrūkimai turi būti užrašyti CMR dokumente iškrovimo metu, ne vėliau. Negalima važiuoti namo, tada po savaitės skambinti ir sakyti "o čia man lėkštė sudužo". Mes galime parodyti nuotraukas, kad viską atvežėme sveiką. Sąžiningumas veikia abiejomis kryptimis.

Ar gali uždelsti iškrovimą Vokietijoje?

Galima, bet ne per ilgai. Vairuotojas turi poilsio laiko limitus. Jei jūs sakydate "ateisite po 5 valandų", o vairuotojas jau laukia, tai jam gali užsibūti poilsio laikas, o turi sustoti. Tokiose situacijose geriau, kad būtų kas nors kitas, kas gali priimti daiktus. Vokiškas tikslumas čia labai padeda – susitinkite laiku.

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei ji neduoda sutarties, jei reikalauja visą sumą grynaisiais iš karto be jokio dokumento, jei atsiliepia į skambutį po savaičių – bėkite. Geros įmonės turi svetainę, fiksuotus telefonus, gerus atsiliepimus (arba bent jau realiųjų nuomonių). Žinau vieną įmonę iš Rytų, kuri paėmė avansą ir išnyko. Aš tokių dalykų nemėgstu, tai gėdinga mūsų profesijai.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Nors vairuotojas gali būti profas, bet kelyje visada įvyksta staigmenų. Gali užlipti į duobę, gali būti avarija, gali būti vagystė (nors retai). CMR draudimas yra privalomas, bet jo limitas gali būti mažas (pvz., 8,33 SDR/kg). Jei vežate sunkius, bet nebrangius daiktus, tai gali neužtekti. Galima papildomai apsidrausti.

Kas dėl šiukšlių?

Mes nenešame jūsų šiukšlių atgal į Lietuvą (išskyrus pakavimo medžiagas, kurias susirenkame). Jei norite atsikratyti senų baldų ar šiukšlių Vokietijoje, tai reikia susitarti dėl jų išvežimo vietiniame "Wertstoffhof" (perdirbimo centre). Mums neleidžiama mesti šiukšlių į pirmąją randamą konteinerį, tai baudžiama.

Ar galima laikyti daiktus sandėlyje?

Taip, jei negalite iš karto įsikraustyti į naują butą, mes galime padėti daiktus pas mūsų partnerius Vokietijoje arba parvežti atgal į Lietuvą į sandėlį. Tai papildoma paslauga, kuri kainuoja, bet taip sutaupote nervų, kai paskutinę minutę paaiškėja, kad raktai nuo buto dar nebuvo perduoti.

Ar dirbate savaitgaliais ir šventėmis?

Vairuotojai dažnai važiuoja ir savaitgaliais, tačiau iškrovimas Vokietijoje sekmadieniais yra griežtai ribojamas dėl triukšmo (Ruhezeit). Niekas nenori, kad kaimynai šauktų policiją dėl triuksmo 11 valandą ryte sekmadienį. Geriau planuoti atvykti darbo dienomis.

Kaip elgtis su kiemo aikštėmis?

Jei kieme yra duobų arba purvo, pasakykite mums. Vairuotojas gali nuplėšti šaknis arba užstrigti. Mes neatsakome už privačių kiemų kelių būklę, jei nebuvo įspėta. Kartais reikia padėti lentas arba šaknis, kad prieisime prie durų.

Ką daryti, jei dingsta daiktas?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Kartais dėžė nukrito pro sunkvežimio gale esančias duris (vyksta). Tada ieškome. Jei radome – pristatome. Jei ne – draudimo išmoka. Svarbiausia – tikslus inventorius. Jei sąraše nėra "Auksinės žuvies", mes jos neieškosime.

Ar galima susitarti dėl fiksuoto laiko?

Bandome, bet negarantuojame 100 proc. Kelyje gali būti spūstės, avarijos, blogas oras. Jei jums labai svarbu būti tam tikru laiku (pvz., turi baigtis nuoma), geriau planuoti atvykti diena anksčiau arba rasti nakvynę vairuotojau artėli.

Galutinis patarimas

Pasitikėkite savo intuicija. Jei vadybininkas atrodo patikimas ir aiškiai paaiškina, kas vyksta, tai pusė darbo padaryta. Logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos turi būti aiškus jums, o ne paslaptis. Gera komunikacija išsprendžia daugiau problemų nei geriausia mašina.

Išvada

Galiausiai, viskas nusimato ne tiems ratlankiams ar dėžėms, o žmonėms. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti, kad geriausias logistikos procesas perkraustyme tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tada, kai abiejose pusės yra kantrios ir sąžiningos. Nėra idealų kelionių, visada kažkas nutinka – užstringa variklis arba dingsta raktas, bet tai gyvenimas. Svarbiausia turėti partnerį, kuris nepradinga, kai atsiranda problema, o padeda ją išspręsti. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti didžiausių nusiskundimų ir sėkmingai pradėti gyvenimą naujoje vietoje.