Logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją: praktinis vadovas be retušavimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir galiu pasakyti vieną – teorija viena, o realus gyvenimas keliuose visai kitas. Kai klientai svarsto logistikos procesą perkraustantis namus į Vokietiją, jie dažnai vizualizuoja idealų filmuką: vairuotojas ateina, šypsosi, viskas pasuka lygiai ir toli gražu. Deja, dažniausiai būna kitaip – įstrigusi sunkvežimio pavarų dėžė, netilptantis į vokišką kiemelis ar painios muitinės formos. Čia nėra apie tuos visus "puikius pasiūlymus", kuriuos rasite internete, o apie tai, kaip tai vyksta iš tikrųjų. Esu matęs viską – nuo dramblių pervežimo iki to, kaip žmonės bando paslėpti dviračius palėpėje, kad nereikėtų mokėti už papildomą kubatūrą. Tad jei ruošiatės gyventi Vokietijoje, pasiruoškite nepamirštam nuotykiui.

Kainos, sudėtingi skaičiavimai ir netikėtumys

Kiek iš tikrųjų kainuoja logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją?

Tai klausimas, kurio bijo kiekvienas logistas, nes atsakymas visada yra "nusišypsojimas ir paklausimas: o ką jūs turite?". Viskas čia prasideda nuo tūrio. Jei turite tik butelių rinkinį ir dvi lagaminas, tai gali tekėti vos keletas šimtų eurų, bet jei statote pilnametį namą su visais baldais, skaičiai svyruoja nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Pridėkite prie to degalų kainas, kurias beveik negalima prognozuoti (dienomis keičiasi kaip orai), ir Vokietijoje galiojančius mokesčius. Žinoma, logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją taip pat priklauso nuo to, ar keliate į Miuncheną, ar į kokį atokų kaimelius netoli Lenkijos sienos – tame atstume yra pusė pinigų.

Ar kaina nukrinta, jei aš pats pakuoduems dėžes?

Žinoma, nukrinta, bet ar verta? Dažnai klientai sako: "Aš viska susirinksu, jums tik reikės pakrauti". Tada atvyksta vairuotojas ir mato, kad senas spinta yra supakuota į ploną popieriaus lapą, o viduje tyčia sumesti raktai, kad ji neatidarytų. Jei pakuojate patys, sutaupote porą šimtų eurų už darbo rankas, tačiau prarandate garantiją. Jei per važiavimą Kaune arba ties Berlynu lūžta koja, kurios nebūtų pataisius anksčiau, ir dėžės viduje esantis porcelianas suduža, niekas to ne kompensuos. Mums geriau, kai mes darbam, nes tada mes ir atsakome už rezultatą.

Kas nutinka su draudimu, jei vairuotojas suklysta?

Čia yra pavojingiausia vienda. Tarkime, vairuotojas bando įvažiuoti į siaurą gatvelę Frankfurte, nuplėšia jūsų švediško komodo kampą. Kas toliau? Jei turime sandėrio draudimą (CMR), turime išmokėti, bet... čia prasideda "nuobodulio istorijos". Vokietijos draudikai yra labai griežti, jiems reikia nuotraukų, protokolų, o kartais netgi ekspertizės, kuri gali kainuoti brangiau nei tas komodas. Esu matęs situaciją, kai klientui atrodė, jog viskas aišku, o galiausiai gavo tik pusę sumos, nes nebuvo tinkamai užpildytas inventorius. Tad logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją be tinkamo inventoriaus yra kaip važiuoti be saugos diržų.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais vietos sąlygomis?

oficialiai – ne. Visos didelės firmos dirba tik jsou, pervedimais, reikalauja PVM sąskaitų faktūrų. Bet gi mes gyvename realiame pasaulyje. Yra maži vežėjai, kurie tiesiog vairuoja ir gali pasakyti: "Pone, duokite 500 eurų ir važiuojame". Tai atrodo patogiau, nes nereikia laukti, kol pinigai "nueis per banką", tačiau jei jie sudaužys jūsų televizorių ir pasitrauks, daugiau niekada jų nerastumėte. Geriau šiek tiek kantriau su sąskaitomis, nei vėliau gaudyti galvas. (Nors pripažinsiu, kartais ir aš pats nusprendžiau, kad grynaisis lengviau, kai spaudžia laikas, bet tai jau mano problema, ne kliento).

Kodėl kainoraščiai taip skiriasi tarp įmonių?

Nes vienam įmonei "pervežimas" tai yra tai, kad jie surenka tris krovininius vieno mašinos šeimininkui ir važiuoja ratu, o kitam – taiindividualus darbas. Pigiausieji dažniausiai tai daro tokia vadinamoji "kolektyvininė siunta" – t.y. jūsų daiktai gali stovėti sandėlyje iki savaitės, laukdami, kol bus pilna mašina. Brangesnieji siūlo tikslią datą. Taip pat įtakos turi tai, ar tai yra reguliari linija, ar vienkartinis reisas. Reguliarios linijos (pvz., Kaunas-Berlynas) yra pigesnės, nes ten grįžtinas važiavimas be krovinio retas.

Ar yra kokia nors slapta priedėlė, apie kurią niekas nesako?

Taip, vadinamosios "privalomos" paslaugos. Pavyzdžiui, jei reikia užkelti daiktus į trečią aukštą be lifto, nors sąskaitoje to nebuvo, vairuotojas tiesiog nebeveiks. Jis reikalaus "keltuvininkų" papildomai, ir tai kainuoja. Arba dar blogiau – gatvės uždarymas. Vokietijoje gana griežtai stebima, kur statote mašiną. Jei reikia uždaryti gatvės juostą, reikia leidimo, kuris kainuoja pinigus, ir tai uždedama ant kliento pečių. Dažnai klientai sužino apie tai tik tada, kai mašina jau stovi prie namų.

Kiek laiko užtrunka viskas nuo A iki Z?

Jei Kaliningradas užtrunka dieną, tai Berlynas – taip pat, techniškai. Bet logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją nesibaigia tada, kai mašina atvyksta. Ten reikia iškrauti, patikrinti, pasirašy dokumentus, o jei tai dviaukštis namas, tai gali užtrukti ir visą dieną. Vidutiniškai planuokit nuo 3 iki 7 dienų nuo to momento, kai padėjote paskutinį daiktą ant grindų Lietuvoje, iki to momento, kai galėsite atsigulti į savą lovą Vokietijoje. (Žinoma, jei sėkmė ir nešvara keliuose, gali būti ir greičiau, bet ne tikėkitės).

Dokumentai, muitinė ir vokiškas tvarkymasis

Kokius dokumentus būtina turėti su savimi?

Pagrindinis dalykas – tai inventorius (pakavimo sąrašas). Jis turi būti ne kažkoks "biški daiktų", o pilnas sąrašas su apytikslės vertės nurodymu. Be to, jei daiktus veža ne jūs, o įmonė, būtinis CMR kontraktas. Jei vežate transporto priemonę (automobilį, motociklą), reikės techninės pasos ir draudimo "žalos kortelės". Dar vienas dalykas – registracijos pažymėjimas iš Lietuvos, kad įrodytumėte, kada išsikraustėte, nes jei nebūsite gyvenę ten 12 mėnesių, gali tekti mokėti muito mokestį už turtą.

Ar Vokietijos muitinės labai griežtos su lietuviais?

Sakyčiau, ne daugiau nei su kitais, bet yra vienas niuansas. Jei atvažiuojate su pilna mašina dviračių, skuterių ir brangios elektronikos, o pareiškiate, kad tai visi "asmeniniai daiktai", jie gali pasidomėti, kodėl jums reikia penkių iPhone vienam žmogui. Dažniausiai praeina be problemų, jei viskas atrodo naudojama. Esu matęs, kaip sustabdė mašiną, nes vienas vairuotojas buvo pasakęs, kad veža dovanoms, o dokumentuose buvo parašyta "pervežimas". Tokios smulkmenos gali užtrukti valandą ar dvi.

Kas yra tas "T2L" dokumentas ir ar jis būtinas?

Aš visą laiką užmirštu tą pavadinimą (gali būti klystu, tai gana specifinis dalykas), tačiau esmė tokia: jei perkraustote turtą, kurį įsigijote ES viduje ir nebuvo importuota iš trečiosios šalies, jūsų daiktai laikomi "laisvo cirkuliacijos" prekėmis. Dažniausiai pakanka paprasto sąrašo, bet jei prekės yra labai brangios arba atrodo "naujos" (pvz., 5 televizorių), muitininkas gali reikalauti įrodymų, kad PVM buvo sumokėtas kur nors ES. Taigi, išsisaugokite pirkinių čekius brangiems daiktams, bent jau paskutinių metų.

Ar reikia deklaruoti baldus, kuriuos nešiojau jau 10 metų?

Techniškai, jei manote juos savais, jos nėra prekės, todėl veryti jų nereikia. Tačiau, jei vertė viršija tam tikrą sumą (kažkur 430 eurų asmeniui) ir atrodo kaip naujos, gali būti problemų. (Tikrai tikslios sumos negaliu pasakyti, tai keičiasi kasmet). Geriausia tiesiog užrašyti "naudoti baldai" ir nurodyti simbolinę vertę, pvz., 1 Eurą vnt. Muitinės dažniausiai neįdoma senos pūdos, jos ieško prekybinių kiekių.

Kaip elgtis su vokiečių kalba dokumentuose?

Dauguma dokumentų yra dvikalbiai arba anglų kalba. Jei vairuotojas sukuria sąrašą lietuviškai, vokiškas muitininkas gali pabūti nuliūdęs. Geriausia, jei sąraše bent daiktų pavadinimai būtų anglų ar vokiškai. Nežinau, ar žinojote, bet "lova" vokiškai "Bett", o spinta "Schrank". Paprasti dalykai, bet greičiau supranta. Aš vieną kartą padariau klaidą parašęs "baldu komplektas", ir tai sukėlė nenuostabą, nes jie nematė tokiu žodžio savo duombazėse.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistas – tikrai taip, tik ne mėsą ir pieno produktus iš ES ribų (bet mes iš ES, tai gerai). Alkoholis – čia yra ribojimai. Jei atvešite 100 l viskio ir sakysite, kad tai dovana broliui, jums gali neleisti įvežti, nes tai laikoma prekybine partija. Paprastai taikoma riba: 10 l spirito, 20 l stipraus alkoholio, 90 l vyno. Jei daugiau – mokesčiai. Nenusimenu tiksliai procentų, bet tai nėra pigu. Geriau nesiųsti daugiau, nei numato norma.

Ar turiu būti fiziškai priešais muitininką?

Jeigu daiktus veža įmonė, ne. Muitinės procedūros dažniausiai atliekamos elektroniniu būdu arba per vairuotoją, jei tik tai ne asmeninis automobilis. Bet jei atvažiuojate patys su savo automobiliu su priekaba, tada taip, turite sustoti "raudonoje juostoje" ir parodyti pasą bei daiktų sąrašą. Logistikos procesas perkraustantas namus į Vokietiją su priekaba visada yra "flag" – jie tikrai užsustos.

Pakavimas, kroviniai ir nusivylimai

Ar tikrai verta pirkti jūsų siūlomas dėžes?

Sakysiu tiesiai – ne visada. Jei turite gausybės parduotuvių dėžių (po vyną, po ledus), jos geriau, nes kokybiškos ir nemokamos. Mūsų siūlamos dėžės (taip, tos pačios standartinės) yra patogios, nes vienodo dydžio, lengviau krauti į sunkvežimį. Bet jei norite taupyti, surinkite dėžių patys. Vienintelis dalykas – tikrinti, ar dėžės nevidutinės, nes apatinės gali neišlaikyti knygų svorio. (Kartą nukritė mums viena tokia... na, knygos skrido kaip lietus, vėliau jas džiovinome visą naktį).

Kaip elgtis su labai brangiais daiktais, paveikslais ar tėvynės arka?

Čia nėra vietos eksperimentams. Paveikslai turi eiti į specializuotą dėžę, o ne į apšepusį seną pledą. Aš pasakiau vienam klientui: "Jeigu šis paveikslas kainuoja daugiau nei mano metinis atlyginimas, mes jo nevežsime paprastame kėde". Verta pagalvoti apie specialų vežimą arba dėžę su antsmilkniu. Brangiau, bet jei tai šeimos relicvija – kodėl rizikuoti? Didžioji dalis žalų atsitinka būtent dėl blogo fiksavimo vidaus, ne dėl eismo įvykių.

Ar galiu vežti savo dviratį arba motorolerį varikline mašina?

Galima, bet tai nebe "baldai". Variklis keliauja arba atskirai (tada reikia keltuvo įkrovimo), arba į vidų, jei ten yra vietos. Žinoma, turi būti išpiltas kuras (mažiau nei 1 litras) arba visiškai tuščias bakas, dėl pavojaus. Be to, reikia pasirūpinti, kad neateistų degalų kvapas prie kitų daiktų, ypač drabužių. Vieną kartą vežėme seną "Harley" ir netyčia palikome kraną pradėtą – visa mašina smirdėje benzinu iki pat Diuseldorfo.

Kas yra su keletu gabaritinių daiktų, pvz., pianinu?

Pianinas arba biliardo stalas – tai košmaras kiekvienam vairuotojui. Jie ne tik sunkūs, bet ir jautrūs. Logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją su tokiu daiktu reikalauja ne paprasto "pakelti_ir_nuleisti", o specialių juostų, o kartais ir kraninio pervežimo. Už tai papildomai mokama gana nemažai, be abejo. Jei taidėte tokią idėją, paskambinkite iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi kieme ir žiūri į tą mamutą.

Ar galiu veži augalus ir gyvūnus?

Augalus – taip, bet ne su žeme (phytosanitary certificate gali prireikti, jei daug). Gyvūnus? Esu matęs, kaip žmonės veža kates dėžėse tarp baldų. Tai blogas variantas. Gyvūnai turi keliauti kablyje arba salonuje su savininku. Nėra jokios logistikos firmos, kuri sutiktų vežti šunį kroviniame skyriuje tarp šaldytuvo ir sofos – tai nelegalu ir bjauru. O žuvis? Akvariumą turi ištuštinti, o žuvelės turi važiuoti specialiu indu su deguonimi, o ne plastikiniame kibirą su vandeniu.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai įvyksta dažniau, nei manote. Pavyzdžiui, sutūpsta sankaba arba tiesiog pradeda lieti vandenį iš variklio. Jei tai įvyksta, mes turime kviečti techninę pagalbą, o klientui pranešame, kad bus vėlavimas. Dažniausiai būna todėl, kad vairuotojai lenktyniauja ir neatlieka techninės priežiūros. Jei pasisekė, mes sugrąžiname pinigus arba siuntome kitą mašiną, bet tai užtrunka. Vieną kartą mes įstrigome Poznanėje dvi dienas (buvo didelis eismas ir avarija), o klientas Vokietijoje jau laukė su išsišovusiais rankomis.

Ar tikrai viską iškraunate į kambarius ar paliekate pirmame aukšte?

Tai priklauso nuo paslaugos lygio. Pigu variantas – "užkrovėme, atvežėme, iškrauname prie durų". Pilnas servis – – įnešame įvirtus įvirtus vietą, surinkime. Daugelis klientų mano, kad "iškrovimas" įtraukia ir surinkimą. Ne, neįtraukia. Surinkimas yra papildoma paslauga, o prie kiekvieno sujungto kampelio reikia daugiau laiko ir pinigų. Patikrinkite savo sutartį, jeigu nenorite pats rinkti spintos vidurnaktį.

Ar galiu rūkyti mašinoje vykstant su vairuotoju?

Nė neįsivaizduojate, kiek kartą girdėjau šį klausimą. Ne. Absoliučiai ne. Kroviniame skyriuje rūkyti uždrausta dėl degumo grėsmės ir dėl kvapo, kuris įsisigeria į audinius. Be to, vairuotojams taip pat draudžiama rūkyti darbo metu (bent jau teoriškai). Jei jus gaudys apatinėje užtvindęs dūmais, gali būti problema su darbuotojų sauga ir įstatymais.

Specifika ir realybys Vokietijoje

Kaip su vokiškais kiemais ir siaurais gatvelėmis?

Tai, manau, pagrindinė baimė. Vokietijos miestuose, ypač senamiestyje, gatvės buvo projektuotos žirgams, o ne 20 metrų sunkvežimiams. Dažnai vairuotojas atvyksta ir negali įvažiuoti – per siaura. Tada reikia varyti "mažąjį" sunkvežimį (7.5 tonos), o tai brangiau. Arba reikia statyti mašiną toliau ir nešti daiktus rankomis, kas taip pat laiko kainuoja. Patartina iš anksto nuvykti ir pažiūrėti, ar ten gali apsisukti "Gazelė", ne tas "Volvo" su priekaba.

Ar yra dienų, kada negalima važiuoti?

Taip, Vokietijoje griežtai laikomasi poilsio dienų (Sonntagsfahrverbot). Sekmadieniais ir šventinėmis dienomis draudžiama važiuoti sunkvežimiams (virš 7.5 tonos) su kroviniu. Jei užsakote pervežimą į Vokietiją penktadienį, o vairuotojas vėluoja, gali atsitikti, kad jis privalo sustoti sienoje ir laukti iki pirmadienio ryto. Tai atsiliepia laikui. Jeigu jums būtina įvežti sekmadienį, reikalingas ypatingas leidimas, o jis gaunamas ne taip lengvai.

Kaip elgtis su "Anmeldung" (registracija) ir šiukšlių ivežimu?

Nors tai tiesioginės logistikos dalis nėra, dažnai klientai klauso. Kai atvykstate, turite 14 dienų susitvarkyti gyvenamosios vietos registraciją (Einwohnermeldeamt). Dėl šiukšlių – jeigu turi senus daiktus, kuriuos norite išmesti, negalite tiesiog padėti kieme. Tam reikia eiti į Wertstoffhofą (perdirbimo centrą). Geriau viską nuspręsti Lietuvoje, o ne nešti pilti vokiškąmis šiukšliadėžėmis, nes už tai galią rasti baudą.

Kas daryti, jei kaimynas skundžiasi dėl triukšmo?

Vokiečai yra labai jautrūs dėl triukšmo, ypač sekmadieniais. Jei vairuotojas pradeda versti dėžes 10 ryto sekmadienį, gali būti, kad po 10 minučių atvyks policija. (Buvau to liudininkas – senutė išėjo su šluota ir grasino mums, jei nenustosime). Todėl planuokite iškrovimą darbo dienomis arba bent jau ne anksti ryte ir ne vėlai vakare. Geriau pradėti 8:00 ryto, nei 6:00.

Ar reikės mokėti už vietą parkavimui magistralėse (Rasthof)?

Sunkvežimiai turi savo aikšteles, kuriose gali sustoti pailsėti, tai paprastai nemokamai. Tačiau jei reikia įvažiuoti į miestą centą arba prie "U-Bahn" stotelės, ten gali reikėti mokėti už vieną valandą stovėjimą. Tai uždedama ant sąskaitos, kaip "išlaidos kelione". Nečiau nebūna didžių sumų, bet jei vairuotojas praleidžia ten keletą valandų, susideda.

Kodėl reikia jūsų telefono numerio kelionės metu?

Nekalbu apie tai, kad jums paskambins su pavardės pasiūlymais (nors ir taip gali būti). Kalbu apie tai, kad vairuotojas gali tiesiog nelisti į kiemą. Jis gali paskambinti ir sakyti: "Štai aš čia, kur aš štai čia?". Jei jūs neatsiliepsonite, jis gali tiesiog važiuoti toliau arba pradėti rūkyti lauk. O tai, kaip jau sakiau, neleidžiama. Todėl būkite ant ryšio, ypač tada, kai artėjama prie paskirties taško.

Kas yba su "Stau" (eismas) Vokietijoje?

Vokietijoje eismas yra chaotiškas. A1 autostradoje galią užstrigti 20 kilometrų rūkas. Jei vairuotojui reikia būti tam tikru laiku, tai neįmanoma. Logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją turi turėti atsargos laiko rezervą. Nenustatykite iškrovimą tą pačią dieną, kada turi išsikraustyti ir butą Lietuvoje. Duokit sau bent vieną dieną atsargos, o geriau dvi, nes eismo spūstys ten yra kasdien dalykas.

Ar galima pasitikėti vokišku meistru, kuris kažką surenka?

Vairuotojai dažnai gali pasiūlyti: "Aš tau čia surinksiu". Būkite atsargūs. Jie yra vairuotojai, ne baldų meistrai. Esu matęs, kaip vienas surinko spintą taip, kad durys ne užsidarė, o kitas – pamiršo įsukti varžtus. Jei reikia garantijos, kreipkitės į vietinius meistrus Vokietijoje, jie dažnai pasirodo pigesni ir kokybiškesni nei mūsų "išperkamieji" vairuotojai. (Be to, vokiškas kalbos barjeras gali trukdyti suprasti, kur reikia įsuką tą mazgą).

Ar reikia mokėti už "muitinės delegavimą" dažniausiai?

Dauguma logistikos įmonių turi savo muitinės agentus, tačiau jei daiktai yra labai specifiniai, gali reikėti kreiptis į vietinį brokerį. Tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo sudėtingumo. Jeigu sutartyje parašyta "muitinės procedūros neįskaitomos", tuomet laukitės papildomo sąskaitos faktūros iš mūsų vėliau. Geriausia viską išsiaiškinti iš karto, o ne tuomet, kai jūsų daiktai stovi pasienio punkte kaip įkaitai.

Išvados

Na, kas be ko, logistikos procesas perkraustantis namus į Vokietiją nėra jokia mitologinė pabaisa, jeigu žinai, į ką įsipainioji. Svarbiausia – nesperk pigiausio, ką rasite skelbime, ir tikrinti dokumentus. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka bei punktualumas yra religija, tačiau keliuose viskas vyksta taip pat kaip ir pas mus – būna eismo, būna vargšų vairuotojų, ir būna nusivylimų. Jei pasiruošę, turite gerą inventorių ir kantrybę, viskas gerai pasibaigs. Gilintojai sako, kad sėkmė – tai kai vairuotojas nenusimuja kepurių prie tavo namų ir pasako "Viskas čia, gėrį", o ne "O čia kažko trūksta". Tad pasiruoškite gerai.