Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Logistikos procesas perkraustant iš Vokietijos skaidrus: kas laukia už kalnelio
Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, Vokietija visada buvo tas „obuolys nuo kurio nutrūnė obuolys“. Vieną dieną viskas vyksta pagal vokiškąją knygą – tiksliai, greitai ir be jokių nesklandumų, kitą dieną vairuotojas praranda dokumentus arba sunkvežimis užstringa kažkur po Miunchenu dėl techninių priežiūros darbų. Daugelis klientų mano, kad tarptautinis pervežimas yra tik tai, ką matyti filmuose – dėžės patenka į mašiną ir iškrenta kitame gale. Tačiau realybė yra daug raupsnė. Norint, kad logistikos procesas perkraustant iš Vokietijos skaidrus būtų tikrai įmanomas, reikia suprasti ne tik kainas, bet ir tas smulkmenas, kurios sukelia nemigą. Čia nėra apie idealų pasaulį, o apie tai, kaip išgyventi tarp tūkstančių kilometrų, muitinės (jei reikia) ir pavargusių vairuotojų.
Kainos ir pinigai: kodėl visada brangiau nei planavai
Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?
Žiūrėk, kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškiai miške. Viskas prasideda nuo to, kiek turite daiktų – ar tai vienas kambarys, ar visas namas su baldais iš IKEA. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį butą, reikėtų suskaičiuoti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėti liftą, ar ne. Degus kuras Vokietijoje brangesnis, tad ir kainos aukštėja. Taip pat, jei reikia įvežti daiktus iš gilaus provincijos, kur nėra greitųjų kelių, tas taip pat atsispindi sąskaitoje. Geriausia – paskambinti ir paprašyti apžiūros, o ne tikėtis, kad kainoraštis bus šventas raštas.
Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?
Tai yra klasikinis klausimas. Vienos firmos vežia savo, senais, bet patikimais sunkvežimiais, kitos – samdomis mašinomis iš Rytų. Jei matai kainą, kuri yra per 30-40 procentų mažesnė nei rinkos vidurkis, gali būti tikrai, kad kažką slepia. Galbūt jie nebus drausti, galbūt vairuotojas bus vienas ir be padėjėjo, o tada tu turėsi pati nešti dėžes. Kartais tai tiesiog „užkandžių“ kaina, kuri paskui didėja kiekvieną kilometrą. Aš visada sakau – pigiausias dažniausiai būna brangiausias galų gale, kai kažkas sulūžta arba dingsta.
Ar reikia mokėti už tuščią mašinos grįžimą?
Techniškai tai vadinama „dead mileage“. Jei mes važiuojame tik į vieną pusę su kroviniu, o grįžtame tuščia, tas nuostolis turi būti padengtas. Tačiau dažniausiai stengiamės surasti krovinį atgal, kad sumažintume sąskaitą klientui. Bet jei tu nori, kad mašina ateitų tik tau tam tikru laiku ir išvyktu iš karto, tu gali tekti sumokėti už tą laiką. Vokiškame logistikos procese tai nėra įprasta, bet kartais įvyksta. Geriausia klausti apie tai iš karto, kad nebūtų staigmenų.
Kas daro įtaką galutinei kainai?
Darbuotojų alkoholis? Ne, šipuliai. Vokietijoje darbo jėgos sąnaudos yra didelės. Jei reikia įrengti daugiau nei du vyrus, kaina kyla. Taip pat įeina pakavimo medžiagos – dėžės, burbuliukai, lipdukai. Jei tu neturi pakavimo, mes turime tai padaryti, o tai laikas ir pinigai. Be to, įtraukiami kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie ten nėra maži. Ypač jei tenka važiuoti aplink miestus, kuriose yra environmental zones (užterštimo zonos). Tai viskas sumuojama į vieną visumą.
Ar avansas yra būtinas dažniausiai?
Beveik visada. Mes ne turime bankus, kad finansuotume jūsų keliones. Paprastai imame nuo 30 iki 50 procentų avansą, kad galėtume užsakyti degalų korteles ir sumokėti vairuotojams. Yra buvę atvejų, kai klientai atsisako paskutinę minutę, o mes jau esame kelyje. Tada avansas padengia nuostolius. Gerbiems klientams mes galime ir nereikalauti, jei bendradarbiavame ne kartą, bet tai retas išimtis.
Dokumentai ir vokiškas biurokratas: ką reikia tur�ti
Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš Vokietijos?
Jei tu esi ES pilietis ir turi nuosavą nuosavybę, tai daugeliu atvejų viskas gan paprasta. Reikia asmens dokumento, vairuotojo teisės (jei tu pats važiuoji) ir transporto sutarties. Tačiau jei tu perkraustosi iš nuomojamo būsto, būtinai reikės „Wohnungsgeberbestätigung“ (išsikraustymo pažymėjimo) iš savininko. Be to, jei turi automobilį, reikės jo techninio paso ir draudimo „Žalia kortelė“. Vokietai labai mėgga popierius, todėl geriau turėti viską dėžutėje, o ne ieškoti paskutinę minutę.
Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?
Jeigu tu perkeli turtą, kurį naudojai ilgiau kaip 6 mėnesius ir tai yra tavo asmeninis daiktas (perkraustymas), tai mokesčių nėra. Turi tik pateikti inventoriaus sąrašą su verte (nors ir apytikslę). Bet jeigu tu nusipirkai naują televizorių prieš savaitę ir jis dar nėra supakuotas, gali būti problemų. Muitinė gali manyti, kad tai prekyba. Tą logistikos procesas perkraustant iš Vokietijos skaidrus padaro tik tada, kai viskas tvarkingai sužymėta kaip „naudotas turtas“.
Kas daryti, jei praradau vokiškus dokumentus?
O, tai būna dažnai. Vokietijos biurokracija gali būti lėta. Jei praradai buto nuomos sutartį ar ką nors panašaus, reikės skambinti savininkui ir prašyti kopijos. Jei tai neįmanoma, mes paprastai rašome pareiškimą, kad daiktai priklauso tau. Nors kartais (ypač su automobiliais) tai gali užtrukti ir paralyžiuoti kelionę. Geriausia darysi kopijas iš karto, kai tik sužinoi, kad išsikraustysi.
Ar inventoriaus sąrašas turi būti vokiškai?
Būtų labai gerai, jeigu taip. Vokiškai pareigūnai kalba tik vokiškai. Jei sąrašas lietuviškai ar angliškai, dažniausiai nėra problemų, bet jei įvyks bet kokia klaida ar įtarimas, vertimimas gali užtrukti valandas. Aš visada patariu pasidaryti bent dvi kalbas – vokiečių ir anglų. Tai sutaupo daug nervų pasienyje arba jei sustos policija kelyje.
Kas jei turiu daug brangių daiktų, paveikslų?
Tada reikia specialios apžiūros. Brangiausi daiktai turi būti aprašyti labai detaliai, su serijiniais numeriais (jei yra) ir nuotraukomis. Paveikslai turi būti išvardyti su autoriais ir matmenimis. Be to, patikrink, ar tavo draudimas juos padengia. Standartinis draudimas dažnai neapima meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių virš tam tikros sumos. Geriau apsidrausti iš anksto.
Laikas ir keliai: kada tikėtis vairuotojo
Kiek laiko užtrunka kelionė iš Berlyno į Vilnių?
Teoriškai tai maždaug 10-12 valandų važiavimo grynu laiku. Bet praktiškai? Priskaičiuok poilsio pertraukas, galimus spūstis prie Ašodeno arba Lenkijoje (o ten yra tikros eilės). Taip pat, jei reikia užtipti kitiems klientams, tai gali užtrukti iki 2 dienų. Niekada nesakyk klientui „rytoj bus“, jei nesi 100 procentų tikras. Mes stengiamės duoti realų laiko intervalą, pvz., „tarp trečiadienio vakaro ir ketvirtadienio ryto“.
Kodėl vairuotojai vėluoja tiek dažnai?
Žmogus yra žmogus, o ne robotas. Kartais sugenda mašina – tai senoji technologija, kas nutinka. Kartais vairuotojas tiesiog pavargsta ir turi privalomą poilsį, kitaip gaus didelę baudą. Vokiškai keliai yra greiti, bet ir ten būna avarijų, kurios uždaro kelių ruožus. Kartais (ir tai yra nuobodu) klientai pats vėluoja surinkti daiktus. Viskas prasideda nuo to, kad pasakė „esu pasiruošęs“, o kai atvažiuoja sunkvežimis, dar nėra nuplauti indai.
Ar galima užsakyti ekspress reisą?
Galima, bet tai kainuos. Ekspress reisas reiškia, kad vairuotojas važiuoja be sustojimų (tik įstatyminių poilsio) ir tiesiogine kelione į tavo adresą. Tokiu atveju logistikos procesas perkraustant iš Vokietijos skaidrus tampa labai brangus malonumas. Reikia specialios mašinos, kuri yra laisva. Paprastai tai kainuja dvigubai daugiau nei standartinis pervežimas, bet jei turi skubų verslo susitikimą ar šeimos reikalą, neturi ką daryti.
Kokiomis mašinomis dažniausiai vežama?
Daugiausia tai 3,5 tonos „Volkswagen“ arba „Mercedes“ sunkvežimiai (vadinami „sprinteriais“). Jie tinka mieste, nes lengviau įvažiuoja į siauras gatves. Jei daug daiktų, tai tada 7,5 tonos arba didelis 40 pėdų sunkvežimis (tentalas). Bet didelė mašina Vokietijos miest centre – tai košmaras. Reikia leidimų, užtvarų, kartais net policijos lydimo. Todėl stengiamės naudoti mažesnes, jei įmanoma.
Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?
Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimą. Mes galime pasakyti, kur mašina yra maždaug. Bet ne visada tai veikia 100 procentų tiksliai – kartais signalas dingsta tuneliuose arba miškuose. Taip pat, vairuotojams kartais nepatinka, kai juos stebi kaip gyvūnus. Mes paprastai siunčiame pranešimą „važiuoja“, „iškrovė“, „vyksta į kitą tašką“. Tai pakanka ramybei.
Pavojus kelyje: kaip išvengti nusivylimų
Kas nutinka, jei kažkas sulūžo kelyje?
Tai blogiausia scenarijaus dalis. Jei dėl blogo pakavimo (tavo kaltė) kažkas suduža, mes neatsakingi. Jei dėl mūsų vairuotojo (staigus stabdymas), tada turime draudimą CMR. Būtina iš karto suskaičiuoti žalą ir užpildyti protokolą. Negerai, jei pasirašai protokolą, kad „viskas gerai“, o namie pamatei, kad servizas sulūžo. Tuomet draudimas nieko nebegalės padaryti. Visada tikrink kruopščiai prieš pasirašant.
Kokia draudimo suma būtina?
Standartinė yra apie 10-12 eurų už kilogramą arba fiksuota suma (pvz., 20 000 eurų). Jei turi brangų elektroniką, vertės viršija šią sumą, reikia papildomo draudimo. Aš visada sakau – geriau perdeguoti, kad ir būtų brangiau, nei gailėtis vėliau. Ypač jei veži servizus, pianinus ar brangius baldus. Vokietijoje paslaugos brangios, o jei kažką sugadins čia, atlyginimas gali būti didelis.
Ar saugu palikti daiktus vairuotojui vienam?
Vairuotojai mūsų firmoje yra patikimi, daugelis dirba metus. Bet yra ir pasamdytų vairuotojų rinkoje, kurie gali būti... na, pasakykime, ne tokia sąžiningi. Jei paliki daiktus ne užrakintoje mašinoje arba neapsaugotoje aikštelėje, rizikuoji. Mes stengiamės neleisti vairuotojams statyti mašinų kažkur be apsaugos per naktį, bet Vokietijoje vietos poilsio aikštelėse kartais būna pavogtos mašinos (ypač kai kuriose vietovėse prie Ruhr srities). Geriau nekažką palikti atvirai.
Girdėjau istorijų apie vogimus, tai kaip tai?
Tai, deja, realybė. Yra atvejų, kai sustojus prie kavos baro, kažkas per kelias minutes išima dėžę iš atidarytos krosnės. Yra ir organizuotų gaujų, kurios seka perkraustymus. Todėl logistikos procesas perkraustant iš Vokietijos skaidrus reikalauja, kad vairuotojas būtų budrus. Jei matai įtartinus automobilius, kurie seka, pranešk vairuotojui arba mums. Mes galime nukreipti į saugesnę trasą.
Kaip supakuoti kompiuterį ar taurę?
Nenaudok senų laikraščių, jie palieka dėmes. Pirk burbuliukų plėvelę (pupų). Kompiuterį reikia įdėti į dėžę, kuri yra didesnė nei pats kompiuterius, ir užpildyti tarpus tarpai. Taurės turi būti supakuotos atskirai, viena ant kitos tik su tarpais. Buvau matęs, kaip klientas supako visus indus į vieną didelę dėžę be tarpų – rezultatas buvo kalnų nuolaužų vietoje indų rinkinio. Nekantraujimas pakuoje kainuoja brangiau nei burbuliukai.
Blogos dalykai, kurias privalai žinoti (tiesa be gailesčio)
Kodėl kai kurios firmos pigesnės ir ką tai reiškia?
Turiu būti tiesus. Kartos tai reiškia, kad jie neturi draudimo. Kartais tai reiškia, kad jie naudoja studentus, kurie dirba už mažus pinigus ir neturi patirties. O kartais tai tiesiog apgaulingos firmos, kurios paima avansą ir išnyksta. Yra buvę atvejų, kai klientai skambino verkdami, nes jų daiktai buvo įkalinti sandėlyje kol kas reikalauja papildomo mokesčio už „išleidimą“. Venk tokių pasiūlymų kaip ugnies.
Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei daugiau daiktų?
Taip, gali. Jei sutartyje rašoma „20 kubinių metrų“, o tu pasirodai su 30, vairuotojas tiesiog fiziškai netalpins visko. Jis gali paprašyti papildomo mokesčio už antrą reisą arba atsisakyti. Tai sukuria didelius nemalonumus. Būk sąžiningas apžiūros metu. Geriau pasakyti, kad turi šiek tiek daugiau, nei vėliau stovėti gatvėje su pilna dėže rankose ir nežinoti, ką daryti.
Kas daryti, jei mašina sugedo kelyje?
Tai yra techninė problema. Mes tada siunčiame pagalbą arba kitą mašiną, jei įmanoma. Bet tai gali užtrukti dieną ar dvi. Jei tu turi griežtą terminą (pvz., skrydį arba sandėrio nuomos pabaigą), tai gali būti katastrofa. Todėl visada turk rezervą bent vienai dienai. Mes padarysime viską, kas įmanoma, bet mes ne Dievas, ir negalime pataisyti variklio stebuklingai per 5 minutes.
Kas yra „krovinininkų mafija“?
Girdėjai šį terminą? Tai nėra tikra mafija, bet yra firmų susitarimų, kurios sukuria dirbtines kainas tam tikrose trasose arba spaudžia mažesnes firmas. Taip pat yra „getai“ (turgūs), kuriose prekiaujama kroviniais. Kartais tenka susidurti su agresyviu elgesiu, jei atvyksti į užimtą vietą. Mūsų vairuotojai žino, kur saugu stovėti, o kur ne. Bet jei bandysi samdyti atsitiktinį vagoną iskyrus (skelbimas portale), gali susidurti su nelegalia veikla.
Ar verta rūpintis įvertinimu vietoje?
Absoliučiai taip. Neklausk kiekvieno dalyko per telefoną. Vienas klientas sakė „turiu tris dėžes“, o iš tiesų tai buvo trys dideli šaldytuvai supakuoti į dėžes. Skirtumas milžiniškas. Įvertinimas vietoje leidžia mums parinkti tinkamą mašiną ir paskaičiuoti tiksliai laiką. Be to, tai yra galimybė susipažinti su vadybininku ir sužinoti, ar jis patikimas. Pasitikėjimas šioje srityje svarbiau už kainą.
Išvada: rūpestis ir pasitikėjimas
Galiausiai, viskas susiveda ne į dėžes ir tonas, o į žmones. Per dvidešimt metų mačiau, kaip geriausi planai žlunga dėl vieno nelabai protingo žodžio arba neatsargaus vairuotojo. Jei norite, kad jūsų logistikos procesas perkraustant iš Vokietijos skaidrus ir be streso pasibaigtų, pasirūpinkite draudimu, tiksliu inventoriaus sąrašu ir, svarbiausia, pasirinkkite tokią firmą, kuri nebijo pripažinti, kai kažkas negerai. Nėra tobulo pervežimo, bet yra sąžiningų žmonių, kurie padės išspręsti problemas. Būkite atsargūs, klauskite ir pasitikėkite savo intuicija.