Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai: iš tiesų tiesos iš kelio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galima sakyti, mažiau nebeatrodo. Vakar vėl kalbėjau su klientu, kuris manęs klausė, ar galima viską padaryti per dieną, be rūpesčių ir be dokumentų. Atsakiau juokais – jei būtų taip lengva, aš jau būčiau nusipirkęs salą ir gulėjęs ant paplūdimio. Tačiau principas egzistuoja, ir jei viską suplanuojate protingai, logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai gali atrodyti net stebuklingai. Svarbiausia yra nepadaryti tos klaidos, kurią daro dauguma – kreiptis į pašalinius vairuotojus be sutarčių ar bandyti vežti visą butą „Opel Astra“ bagažinėje. Čia nėra rokas, čia griežtas reguliavimas, ypač kai keliavimas per sieną.

Dažnai žmonės galvoja, kad Vokietija tai toli, bet tiesiogiai važiuojant iš Vilniaus ar Kauno ten yra tik apie 1000–1200 kilometrų. Atrodo ne taip daug, bet kai su daiktais, tai visa kita istorija. Turiu omenyje, kad reikia ne tik nuvažiuoti, bet ir iškrauti, o vokiečiai labai mėgsta tvarką. Jei atvyksite su chaoso kupina sunkvežimio priekaba, gali būti problemų. Rašysiu čia taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokių užmaskuotų frazių, tiesiog kaip yra.

Dokumentai ir muitinės nuotraukos

Kokius pagrindinius dokumentus reikia tur�ti sėdint sunkvežimyje?

Viskas prasideda ne nuo raktų, o nuo popierių. Jums tikrai reikės CMR krovinio kvito, kuris yra pagrindinis dokumentas visoje Europoje. Be jo, jei sustings policija, gali būti nemalonių pokalbių. Taip pat būtinas tarpininkavimo sutartis su pervežėju, o jei vežate tik savo daiktus, tai reikės deklaracijos, kad tai ne komercinė siunta. Dar praverčia inventorizacija – sąrašas, kas ten yra. Buvau atvejų, kai klientas nieko nesurašė, o sienoj muitininkas klausė: „Ką turite?“, ir tas žmogus tiesiog tylijo. Nedarykite taip, rašykite viską ant lapo.

Ar mokėti PVM ar mokesčius už daiktus išvežant iš Lietuvos?

Jei perkraustote savo gyvenamąją vietą, tai dažniausiai PVM mokėti nereikia, nes tai ne prekyba. Bet čia yra vienas „bet“. Jei daiktai yra nauji, su etiketėmis, muitinė gali įtarti, kad juos pirkote prieš pat išvykdami ir norite parduoti Vokietijoje. Geriau, kad baldai būtų naudoti. Aš asmeniškai visada patariu klientams nufotografuoti savo daiktus dar namuose, kaip jie stovi. Tada turiu įrodymų, kad tai buvo naudojama buitinė technika, o ne verslas. Taip logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai neišsirutulioja į mokesčių mokėjimo istoriją.

Kas daryti, jei prarandu CMR kvitą kelionės metu?

Tai tikrai blogiausias scenarijus. CMR kvitas tai kaip vairuotojo pažymėjimas – be jo jūsų krovinys yra „niekieno“. Jei dingo, skubiai reikia skambinti tiems, kurie jį išrašė (pervežėjui ar ekspeditoriui) ir prašyti kopijos el. paštu. Kartais policija priima ir skanuotą kopiją telefonu, jei ji aiški. Žinau vieną atveją, kai vairuotojas išsiveržė su spaudinio nuotrauka, bet tai buvo tik dėl to, kad pareigūnas buvo geranoriškas. Nebent jūs turite kitų įrodymų (tikiuosi), kad krovinys jūsų, gali tekti praleisti naktį patrulio poste.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalba dokumentams?

Formaliai – ne visada, jeigu dokumentai yra anglų kalba. Europoje anglų kalba yra kaip pagrindinė. Bet jeigu turite kokių nors specifinių sertifikatų ar techninės dokumentacijos (pavyzdžiui, senovinių baldų pasai ar brangių instrumentų kortelės), vertimas į vokiečių padėtų. Vokiečiai yra labai preciziški ir jei pamatys lietuviškas raides, gali tiesiog nuleisti rankas ir sakyti „Nein“. Taigi, logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai įvyks tik tada, kai vokiečių pareigūnas supras, kas parašyta popieriuose.

Kaip elgtis su technikos serijiniais numeriais?

Tai labai svarbu, jei vežate nebe seną šaldytuvą, o o, nežinau, du didžiulius serverius ar brangią muzikinę aparatūrą. Užsienio reikalų ministerija ar muitinė gali reikalauti serijinių numerių sąrašo, kad įrodytumete kilmę. Buvau matęs, kaip vienas vadybininkas užmiršto parašyti numerius ir krovinys stovėjo sienoj tris dienas. Rašykite viską į atskirą lentelę. Ir nepamirškite, kad kai kurie modeliai turi numerius iš nugaros, kuriuos pamatyti galima tik išmontavus šaldytuvą – tai tikrai nepatogu ten pat, ties muitine.

Ar galiu vežti vaikus su savimi, jei vairuoju sunkvežimį?

Čia teisinės detalės, kurių aš galiu ir nežinoti 100 proc., nes keičiasi reglamentai. Jei tai profesionalus vairuotojas, jis negali turėti keleivių be specialių leidimų. Jei tai privatus asmuo, pervežantis savo daiktus (pvz., nuomojamas sunkvežimis su savo vairuotoju), tai tikriausiai galima, bet turi būti saugos diržai. Vokietijoje už tai baudos didžiulės. Geriau neišvis vežti vaikus, jei tai krovininis transportas, o ne keleivinis mikroautobusas. Saugiau juos pasiimti traukiniu ar lėktuvu, o jums susirinkti daiktus.

Transportas, kelių eisa ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka nuvykti iki Berlyno ar Miuncheno?

Teoriškai, jei važiuojate be sustojimų, iki Berlyno nuvažiuotumėte per 10–11 valandų. Tačiau realybėje yra kita. Yra darbo poilsio laikai, remontai, ir tas nemalingas „Stau“ Vokietijos greitkeliuose. Į Miuncheną reikia skaičiuoti bent 14–15 valandų. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai neįvyks, jei skirsite per mažai laiko. Vieną kartą važiavome į Hamburgą ir užstrigome ties Magdeburgu dėl avarijos – praradome penkias valandas. Jei jums tenka būti tam tikru laiku, skaičiuokite su atsarga.

Kokį transportą rinktis – sunkvežimį ar priekabą su automobiliu?

Jei daiktų nedaug, vienkartinio pervežimo sunkvežimis (40 pėdų) bus per brangus ir per didelis. Tada galima rinktis „Jumb“ priekabą (su aukštu stogu) ar net didelę furgoną („Sprinter“). Jei perkraustote visą namą, 3–5 tonų sunkvežimis bus idealus. Žinote, kai žmonės bando įsikrauti į „Vivaro“ su dviem sofa? Tai katastrofa. Pervežėjas turi tiksliai įvertinti tūrį. Aš visada sakau – geriau viena didelė mašina nei dešimt važiavimų su maža.

Ar vairuotojas padeda iškrauti daiktus?

Standartiškai, kai sutari dėl kainos, reikia pasitikslinti – ar tai tik „nuo A iki B“, ar su įkrovos/iškrovos darbais. Dauguma firmų siūlo tik vairuotoją, o jis ne visada turi fiziškai jėgų nešti pianiną trečiu aukštu be lifto. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako nešti, bijo sužaloti nugarą. Todėl logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai neapsieina be papildomų rankų – arba samdyti keltuvus ten, arba tartis su draugais, kurie padės iš šios ar tos pusės.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai vargas, bet tai įvyksta. Buvo atvejis, kai mums atsitiko „panka“ Lenkijoje, ir klientas Vokietijoje buvo išsigandęs. Jeigu turite pasirašę sutartį su normalia firma, turi būti siunčiamas kitas transportas (pagalba kelyje) arba pakeičiamas vairuotojas. Jeigu samdate „vilkiką“ iš skelbimo be sutarties – gali likti tiek su daiktais kelyje. Viskas priklauso nuo draudimo. Didelės firmos turi draudimą „Cargo“, tai padengia ir perkrovimą, ir laiko nuostolius, bet tik tada, kai tai ne jūsų kaltė.

Ar galima sekti mašiną realiu laiku GPS?

Šiais laikais beveik visi profesionaliai sunkvežimiai turi GPS sekimo sistemas. Galiu atiduoti klientui nuorodą, kur jis mato, kur jo daiktai rieda. Yra patogu, nes tuomet žinai, kada reikia būti namuose. Bet yra ir niuansų – kartais signalas dingsta tuneliuose arba (Žinau, skamba keistai) kai vairuotojas tiesiog užmiršta įjungti terminalą. Tada jūs matai, kad mašina stovi vietoje jau 5 valandas, o ji tiesiog važiuoja. Būkite kantrūs.

Kokia yra didžiausia problema važiuojant pro Lenkiją?

Nebūtinai keliai, bet... eibių vagiai. Ir ne tik eibės, bet ir viskas, kas neįsriegta. Vairuotojai dažnai sustoja prie „McDonald‘s“ ar degalinių, o kai sugrįžta, jau nėra bakų. Kartais netgi pačios mašinos dalys dingsta. Jei logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai jums svarbus, pasakykite vairuotojui, kad stovėtų tik saugiuose, apsaugotuose parkuose (Strassenmeisterei ar pan.), o ne bet kur prie kelio. Tai gali brangiai kainuoti dėl prasto pasirinkimo.

Kainodara ir mokėjimai

Nu ko priklauso pervežimo kaina?

Pagrindiniai dalykai yra atstumas, svoris ir tūris. Taip pat labai svarbu, kur reikia važiuoti – ar tai miesto centras su ribojimais (Umweltzone), arba atviras laukas. Jeigu reikia naudoti keltuvą su liftu, tai taip pat brangina. Benzinas dabar brangus (prieš porą metų buvo dar blogiau), todėl kainos šokuoja. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai nebus pigus, jeigu jūs turite daug sunkių daiktų. Skaičiuokite, kad vienas kilometras kainuoja nuo 1,5 iki 3 eurų, priklausomai nuo mašinos.

Ar reikia mokėti avansą?

Beveik visada taip. Niekas nepaleis vairuotojo be užstato, nes ką jis darys, jei jūs nusprendžiate neatsiimti siuntos? Avansas dažniausiai būna 30–50 proc. Likutį mokate gavus daiktus arba prieš išvežimą. Ypač atidžiai reikia žiūrėti, jei sumos didelės – tada reikia mokėti pagal sąskaitą-faktūrą, kad būtų aišku, jog tai ne paprastas pinigų pavedimas asmeniui, o oficialus apmokėjimas (PVM ir t.t.).

Koks vidutinis kainos lygis perkraustymui į Vokietiją?

Sakykim, jei turite butą (apie 40–50 m3) ir važiuojate į Vokietijos gilumą, tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Tai labai apytiksliai. Jei tai tik kelios dėžės, gali tekti 500–800 eurų (dalė krovinio). Už tokias pinigus jums suteikiamą mašiną su vairuotoju. Žinoma, kainos gali būti didesnės jeigu, tarkime, reikia nešti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto – tada darbo valandos skaičiuojamos atskirai ir tai gali brangiai kainuoti.

Ar galima sumokėti gavus daiktus?

Taip, tai yra standartinė praktika. Avansas už kurą ir maitinimą, o likutis – kai vairuotojas atvyksta į adresą. Bet jeigu jūs esate naujas klientas ir niekas tavęs nepažįsta, firma gali reikalauti pilno apmokėjimo iš anksto. Aš pats esu patyręs, kai žmogus „dingo“ neatvykęs pasiimti daiktų iš sandėlio Vokietijoje. Tada mums teko vežti atgal į Lietuvą savo sąskaita. Taigi, pasitikėjimas dalykauja abiem pusėm.

Ar mokesčiai už tiltus ir tunelius įeina į kainą?

Vokietijoje nėra mokamų tiltų lengviesiems automobiliams (išskyrus kai kuriuos tunelius), tačiau sunkvežimiai turi mokėti kelių mokesčius (LKW-Maut). Tas dažniausiai įskaičiuojas į pasiūlymo kainą. Bet jeigu maršrutas eina per kitas šalis (pvz., Čekiją arba Austriją), ten gali būti mokami tuneliai ar greitkeliai. Pasitikrinkite sutartyje – ar „Maut“ yra įtrauktas, ar reikės papildomai sumokėti vairuotojui grynais.

Kas daryti, jei kaina pasirodo per žema?

Bėkite toli. Jei kas siūlo nuvežti pilną sunkvežimį į Vokietiją už 800 eurų, tai arba jis vogs jūsų daiktus ir parduos juos, arba tai bus „voras“, kuris nebus dirbęs legaliai. Normalus logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai negali būti beveik nemokamas. Benzinas, algos, priežiūra – viskas kainuoja. Per maža kaina tai signalas apie būsimas problemas, dažniausiai su draudimu ar sąskaitomis.

Specifika: daiktai, įranga ir buitis

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Jei atvešite du šimtus butelių degtinės, tai jau nebesuprantama kaip asmeninis poreikis. Muitinė gali konfiskuoti ir paskirstyti baudą. Įstatymai sako, kad galite vežti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus), bet geriau neišsigąstantiems – nešti daugiau nei porą degtinės butelių, nebent tai vestuvių dovanos. Tiesa, tuomet reikės deklaruoti. Geriau nepulti į akis su dideliais kiekiais.

Kaip supakuoti baldus, kad jie nesužalotų?

Idealiai – burbuliukine plėvele, kartonu ir gofruota popieriumi. Vairuotojas nebus dailidė, jis tiesiog užkraus. Jei jūs paliksite stalo kampą neapsaugotą, jį nutrauks kita kaina. Rekomenduoju išimti visas rankenas ir kojas nuo baldų. Aš vieną kartą mačiau, kaip vokiškas „Schrank“ (spinta) suiro kelio viduryje, nes viduje buvo palikti sunkūs indai be užfiksavimo. Užpildykite tuščias vietas pagalvėlėmis ar pledais.

Ar reikia išimti kai kuriuos daiktus iš baldų?

Būtinai. Indai, knygos, drabužiai – visa tai turi būti išimta. Komoda su užpildytais stalčiais sverdui kaip šernas, ir ji tiesiog neišlaikys kelio vibracijos – dugnas gali iškristi. Taip pat reikia nuimti veidrodžius, jei jie yra prisegti prie spintų, arba juos tvirtai pritvirtinti specialia juosta. Negana to, nuplėštas veidrodis ne liūdnas ženklas, o ir bjaurus ūkas.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, bet jei jų daug, reikia fitosanitarinį pažymėjimą, kad nėra ligų ar kenkėjų. Vokietijai labai rūpi jų miškai, todėl su dirvožemio gabalais geriau nebandyti. Gyvūnus taip pat galima, jei turiite pasą, čipą ir visus skiepus. Šunys turi būti ant pavadėlio arba uždaryti transportinėje dėžėje. Niekada nepalikite gyvūno be priežiūros kelyje – tai ne tik nehumaniška, bet ir baudžiamąjame kodekse.

Kokias rizikas turi elektros prietaisai?

Jei prietaisas senas, jame gali būti asbesto arba kenksmingų medžiagų (pavyzdžiui, senos šaldytuvų porolonai). Tokius daiktus vežti griežtai reglamentuojama. Taip pat, jei prietaiso įtampa 220V, tai ok, bet jei turite ką nors su 110V (iš JAV ar pan.), tai ten neveiks. Įsitikinkite, kad viskas išjungta ir ištraukta iš lizdų. Vieną kartą klientas palijo vyną (tiesiog užmiršo išjungti elektros virdulį), kai mašina stovėjo saulėtoje. Geltonųjų žinių čia nebuvo, bet smilkų kvapas buvo.

Ar imate vežti pavojingus krovinius (pavojingas krovinys)?

Pavojingi kroviniai tai degiosios medžiagos, aerozoliai, dažai. Tai yra visai kita licencija. Paprastas perkraustymo sunkvežimis neturi teisės vežti, tarkime, 20 kanistrų su benzina arba daugų balionų dujų. Jei turite tokių daiktų (pvz., dirbate su chemija), reikia specialaus transporto su ADR leidimais. Gyvenamųjų namų kontekste – kolkas įstatymai neleidžia vežti didelių kiekio degiųjų skysčių (benzinas, kuras) be specialios leidimų, todėl geriau juos palikti čia.

Problemos ir sprendimai realiame laike

Kas daryti, jei vairuotojas nežino kur važiuoti?

Nedarykite iš to didelės dramos. Vokietijos miestai yra sudėtingi, daug vienkryptių gatvių ir draudžiamų zonų. Geriausia, jei galite sekti telefonu ir nukreipti. Priešingu atveju, vairuotojas gali važiuoti pagal navigaciją, kuri dažnai vedja pro mažus, siautus tiltus, kur sunkvežimiui negalima užeiti. Vieną kartą tekdavo matyti, kaip mašina įstrigo po tuneliu, nes navigacija melavo. Būkite telefonu ir padėkite.

Ar įmanoma susitarti dėl iškrovos savaitgalį?

Įmanoma, bet tai kainuos. Vokietijoje galioja griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams. Jei jis atvyks sekmadienį, jis negali pradėti dirbti, išskyrus tam tikras išimtis (su papildomais mokesčiais). Geriau planuoti atvykti darbo dieną. Jei labai reikia, reikia tartis iš anksto, kad vairuotojas turėtų poilsio dieną prieš tai arba paskui. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai sugriūna, jei pažeidžiate darbo kodeksą.

Kas atsitinka, jei daiktų telpa daugiau nei planuota?

Tai klasika. Klientas sako: „Tik dvi dėžės ir sofa“, o paaiškėja, kad yra dar dviratis, grindys ir visi seni drabužiai. Jei mašina pilna, vairuotojas turi teisę nepriimti viršyto krovinio. Tada reikia skambinti ir ieškoti papildomos transporto priemonės. Tai brangina visą procesą. Vienintelis patarimas – būkite sąžiningi su savimi ir su ekspeditoriumi apie tūrį užsakydami mašiną.

Ką daryti jei sugedo daiktas kelyje?

Kai tik pastebite, kad kažkas sulūžo (pvz., pasileido arba buvo įbrėžta), nedelsdami praneškite vairuotojui. Geriausia viską užfotografuoti dar vietoje, prieš iškraunant. Jeigu turiote draudimą, privalote parašyti „defect protocol“ (žeidžių aktą). Be to, vėliau įmonė gali sakyti, kad tai jūs susilaužėt patys namuose. Dokumentacija čia yra karalius.

Ar galima pasitikėti visomis firmomis rinkoje?

Deja, ne. Rinka pilna various, kurie dirba „iš kišenės“. Jei firma neturi tinklalapio, adreso, arba sutartis rašoma ant rankų ant lapo, vengkite. Yra pasitaikę atvejų, kai tokios firmos tiesiog iškrauna daiktus sandėlyje ir reikalauja išpirkos. Dirbu su šitaip daug metų ir galiu pasakyti – geriausia pasitikėti tiems, kurie turi reputaciją ir kurie yra Lietuvos vežėjų asociacijos nariai. Tai jūsų saugumas.

Kaip elgtis jei vairuotojas elgiasi nedorybingai?

Skambkite tiesiai į dispečerinę. Jei jis verčia mokėti papildomai pinigus „arbatpinigius“, grasina arba nevyksta į adresą – tai nėra jūsų problema. Profesionalios firmos turi procedūras tokiems atvejams. Paskambinę iš karto užfiksuate problemą. Negana to, dauguma mašinų turi vaizdo registratorius, todėl viskas gali būti įrodyta. Nedarykite kompromisų su tokiais žmonėmis.

Išvada

Galiausiai, viskas suskamba ne į tai, kiek gerai žinotus kelius, o į pasitikėjimą ir komunikaciją. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją lengvai nėra magija, tai tiesiog geras planavimas ir sąžiningumas. Pasirinkę patikimą partnerį, išvengsite daugumos nervų, susijusių su muitine ar kelių policija. Nereikia bijoti klausti klausimų, net jei jie atrodo kvaili. Geriau paklausti dešimt kartų, nei vieną kartą nukentėti. Sėkmės kelyje ir pasistenkite, kad jūsų nauji namai Vokietijoje būtų pilni, o ne tušti.